7.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 120/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 1580/2007 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

7.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 120/3

(1)

1971 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2622/71 dėl rugių iš Turkijos importavimo taisyklių (2) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas.

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 2008/97 Taryba patvirtino rugių importui iš Turkijos skirtų specialių priemonių taikymo taisykles, nustatytas Sutarties, steigiančios Europos bendrijos ir Turkijos asociaciją, papildomame protokole.

(3)

Tose specialiose priemonėse numatyta tam tikromis sąlygomis sumažinti rugių iš Turkijos importo muitą. Tuo tikslu būtina, kad būtų pateiktas įrodymas, jog eksportuotojas sumokėjo jam privalomą specialų eksporto mokestį.

(4)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2008/97 5 straipsnį reikėtų nustatyti specialaus eksporto mokesčio sumokėjimo įrodymo tvarką.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

7.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 120/6

(1)

2006 m. birželio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 950/2006, nustatančio išsamias tam tikrų tarifinių kvotų ir lengvatinių susitarimų (2), taikomų cukraus sektoriaus produktų importui 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais taikymo taisykles, 12 straipsnyje nustatytos išsamios taisyklės, susijusios su produktų, kurių KN kodas 1701, išreikštų baltojo cukraus ekvivalentu, pristatymo įsipareigojimų, kuriems taikomas nulinis muito tarifas, importui iš AKR protokolą ir Susitarimą su Indija pasirašiusių šalių, nustatymu.

(2)

Pritaikiusi AKR protokolo 3 ir 7 straipsnius, Susitarimo su Indija 3 ir 7 straipsnius ir Reglamento (EB) Nr. 950/2006 12 straipsnio 3 dalį bei 14 ir 15 straipsnius, Komisija, remdamasi turima informacija, nustatė pristatymo įsipareigojimus 2008–2009 pristatymo laikotarpiui kiekvienai eksportuojančiai šaliai.

(3)

Todėl būtina preliminariai nustatyti pristatymo įsipareigojimus 2008–2009 m. laikotarpiui vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 950/2006 12 straipsnio 2 dalies a punktu.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

7.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 120/8

(1)

Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 7 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka tam tikros valstybės narės pateikė informaciją kitoms valstybėms narėms ir Komisijai, siekdamos įtraukti tam tikrus produktus į to reglamento II priedą.

(2)

Komisija sušaukė ad hoc ekspertų grupę, kad ekspertai, atsižvelgdami į ekologinės žemdirbystės principus, pateiktų rekomendacijas dėl leidimų naudoti spinozadą, kalio hidrokarbonatą ir vario oktanoatą ekologinėje žemdirbystėje suteikimo ir leidimų naudoti etileną citrusams nužalinti ir bulvių bei svogūnų ūglių augimui slopinti suteikimo.

(3)

Ekspertų grupė 2008 m. sausio 22 ir 23 d. (2) pateikė Komisijos tarnyboms ataskaitą, kurioje rekomenduojama suteikti leidimus laikantis tam tikrų sąlygų naudoti spinozadą, kalio hidrokarbonatą ir vario oktanoatą ir pratęsti leidimų laikantis tam tikrų sąlygų naudoti etileną citrusams nužalinti ir bulvių bei svogūnų ūglių augimui slopinti galiojimą. Atsižvelgdama į šios ekspertų grupės ataskaitą ir toliau pateiktas aplinkybes Komisija mano, kad reikėtų suteikti leidimus naudoti tam tikrus produktus ekologinėje žemdirbystėje ir pratęsti leidimo naudoti etileną galiojimą.

(4)

Spinozadas – tai naujas mikrobinės kilmės insekticidas, kuris, kaip nustatyta, yra būtinas kontroliuojant kai kuriuos pagrindinius kenkėjus ir kurį naudojant didinamas priemonių, skirtų apsaugoti kultūras nuo kitų kenkėjų, gamybos sistemos tvarumas. Tačiau naudojant šią medžiagą rizika kitiems organizmams turėtų būti labai sumažinta.

(5)

Prieš įtraukiant spinozadą į sąrašą reikėtų išsiaiškinti, ar mikroorganizmus apskritai leidžiama naudoti ekologinėje žemdirbystėje kenkėjams ir ligoms kontroliuoti, o mikroorganizmų išskiriamos medžiagos turi būti išvardytos atskirai.

(6)

Nustatyta, kad kalio hidrokarbonatas yra būtinas kovojant prieš daugelio kultūrų grybelines ligas, ir naudojant šią medžiagą tam tikrose apsaugos nuo kenkėjų priemonėse būtų galima naudoti mažiau vario ir sieros.

(7)

Vario oktanoatas – tai naujas vario preparatas, kurį galima naudoti tuo pačiu tikslu kaip ir kitus vario junginius, kurie jau įtraukti į Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 II priedo B dalį. Visas vario kiekis, skirtas sunaudoti per vieną sezoną, yra mažesnis, jei naudojamas vario oktanoatas.

(8)

Etilenas jau yra įtrauktas į Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 II priedo B dalį kaip tradiciškai ekologinėje žemdirbystėje naudojama medžiaga. Reikėtų tos medžiagos naudojimo sąlygose nurodyti dvi papildomas jos naudojimo sritis, kurios laikomos svarbiausiomis: citrusams nužalinti, jei toks apdorojimas atliekamas pagal vaisinių muselių daromos žalos prevencijos strategiją, ir sandėliuojamų bulvių ir svogūnų ūglių augimui slopinti.

(9)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 II priedą.

(10)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 14 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

7.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 120/11

(1)

Pagal Direktyvos 2001/95/EB nuostatas gamintojai privalo į rinką pateikti tik saugius gaminius.

(2)

Remiantis Direktyva 2001/95/EB, gaminys laikomas saugiu, kiek tai susiję su rizika ir rizikos kategorijomis, kurioms taikomi atitinkami nacionaliniai standartai, kai jis atitinka neprivalomuosius nacionalinius standartus, suderintus su Europos standartais.

(3)

Pagal Direktyvos 2001/95/EB nuostatas, Europos standartus turėtų nustatyti Europos standartizacijos įstaigos. Tokie standartai turėtų užtikrinti, kad juos atitinkantys gaminiai atitiktų direktyvos bendrąjį saugos reikalavimą.

(4)

Žiebtuvėliai yra potencialiai pavojingi gaminiai, nes jie skleidžia liepsną arba šilumą, ir juose yra degaus skysčio arba degių dujų, dažnai suslėgtų. Akivaizdžiausias su netinkamu žiebtuvėlių naudojimu susijęs potencialus pavojus yra gaisrai, nudegimai ir liepsnos proveržiai, kurie, netoliese esant šilumos šaltiniui, gali suketi sprogimą.

(5)

Žiebtuvėliai nėra skirti vaikams. Nepaisant to, netinkamas žiebtuvėlių naudojimas nėra retas reiškinys, ypač kuomet juos naudoja maži vaikai, ir turi būti įvertinamas svarstant tokių produktų saugumą. Tai ypač svarbu vienkartinių žiebtuvėlių atveju, kadangi jie yra parduodami dideliais kiekiais, dažnai pakuotėse po keletą, ir vartotojai juos naudoja kaip mažaverčius, išmetamus gaminius, ir ypač vaikams patinkančių žiebtuvėlių atveju, nes jie yra vaikams patrauklių formų arba savybių.

(6)

Mažiems vaikams netinkamai naudojant žiebtuvėlius, gali kilti gaisrai, dėl kurių patiriami dideli asmeniniai ir ekonominiai nuostoliai bei žūstama. Todėl vaikams netinkamai naudojant žiebtuvėlius kyla rimtas pavojus.

(7)

1998 m. Komisija suteikė Europos standartizacijos komitetui (CEN) standartizacijos įgaliojimą Nr. M/266 dėl vartotojų ir vaikų saugumo susijusio su žiebtuvėlių naudojimu, kurio pagrindu priimtas Europos standartas EN 13869:2002: Žiebtuvėliai. Vaikų neįžiebiami žiebtuvėliai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai.

(8)

Atsižvelgdama į tai, kad kyla pavojus vartotojų sveikatai ir saugumui, ypač dėl galimybės ir tikimybės, kad vaikai naudosis žiebtuvėliais arba neteisingai juos naudos, ir į tai, kad tokį pavojų galima veiksmingai pašalinti tik taikant tinkamas priemones Bendrijos lygmeniu, 2006 m. gegužės 11 d. Komisija priėmė Sprendimą 2006/502/EB (2) pagal Direktyvos 2001/95/EB 13 straipsnio nuostatų reikalavimus, reikalaujantį, kad valstybės narės imtųsi priemonių siekdamos užtikrinti, jog rinkoje būtų platinami tik apsaugą nuo vaikų turintys žiebtuvėliai ir uždrausti pateikti į rinką suvenyrinius žiebtuvėlius.

(9)

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimai, priimti pagal Direktyvos 2001/95/EB 13 straipsnio nuostatų reikalavimus, yra laikinos priemonės, galiojančios ne ilgiau kaip vienerius metus, ir kiekviena iš jų gali būti pratęsta ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, 2007 m. balandžio 12 d. Komisija priėmė Sprendimą 2007/231/EB (3), pratęsiantį Sprendimo 2006/502/EB galiojimą vieneriems metams.

(10)

Nors Oficialiajame leidinyje standartas EN 13869 nebuvo nurodytas, atsižvelgiant į Direktyvos 2001/95/EB nuostatas, Komisijos sprendimas 2006/502/EB leidžia manyti, kad žiebtuvėliai atitinkantys nacionalinius standartus, kurie yra suderinti su standartu EN 13869, atitinka keliamus reikalavimus.

(11)

Atsižvelgiant į tai, kad siekiant įvertinti žiebtuvėlių atitikimą vaikų saugumo reikalavimams, reikia priimti atitinkamus techninius sprendimus, valstybės narės ir Komisija, bendradarbiaudamos su Europos standartizacijos organizacijomis ir pasikonsultavę su suinteresuotosiomis šalimis, nustatė, kad reikia peržiūrėti standartą EN 13869.

(12)

Šiuo metu galiojančio standarto pagrindinė problema yra tai, kad tikrinant, ar žiebtuvėlis iš tikrųjų yra vaikų neįžiebiamas, remiamasi vaikų grupės tyrimu. Nors vaikų grupės tyrimas pasitvirtino kaip patikimas būdas, reikėtų nustatyti kitus alternatyvius būdus žiebtuvėlių apsaugos nuo vaikų lygiui nustatyti, kurie būtų ne mažiau veiksmingi ir patikimi. Be to, dabartinė vaikams ypač patrauklių žiebtuvėlių apibrėžtis (vadinamieji „patrauklūs žiebtuvėliai“) gali būti įvairiai interpretuojama ir todėl tokių žiebtuvėlių draudimas gali būti taikomas nevienodai. Galiausiai, siekiant, kad standartas visiškai užtikrintų tinkamus techninius sprendimus, reikia spręsti keletą kitų klausimų.

(13)

Reikia nustatyti specialius vaikų saugumo reikalavimus žiebtuvėliams pagal Direktyvos 2001/95/EB 4 straipsnio nuostatas, siekiant prašyti standartizacijos įstaigas peržiūrėti standartą EN 13869 pagal Direktyvoje 98/34/EB (4), nustatančioje informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką, numatytą procedūrą ir leisti paskelbti peržiūrėtą standartą Oficialiajame leidinyje.

(14)

Oficialiajame leidinyje paskelbus nuorodą į persvarstytą standartą, pagal jį pagaminti žiebtuvėliai bus laikomi atitinkančiais Direktyvos 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos bendrąjį saugos reikalavimą, kiek tai susiję su standarte nustatytais specialiais vaikų saugumo reikalavimais.

(15)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Direktyva 2001/95/EB įsteigto komiteto nuomonę,

„žiebtuvėlis“ reiškia rankiniu būdu valdomą liepsną išleidžiantį įtaisą, kuriame naudojamas kuras, paprastai sąmoningai naudojamą užsidegti visų pirma cigaretes, cigarus ir pypkes ir kurį numanomai galima panaudoti uždegti medžiagas, pvz., popierių, dagtis, žvakes ir nešiojamus žibintus, kuris pagamintas su integruotu kuro rezervuaru ir kurį galima arba kurio negalima iš naujo užpildyti.

„vaikų neįžiebiamas žiebtuvėlis“ reiškia žiebtuvėlį, sukurtą ir pagamintą tokiu būdu, kad įprastomis ir pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis jaunesni nei 51 mėnesio vaikai negalėtų juo pasinaudoti, nes, pavyzdžiui, tam reikia jėgos arba to neleidžia žiebtuvėlio konstrukcija arba jo uždegimo mechanizmas arba uždegimui reikalingų operacijų sudėtingumas ar seka.

„vaikams patrauklus žiebtuvėlis“ reiškia žiebtuvėlį, kuris kokiu nors būdu yra panašus į kitą jaunesniems nei 51 mėnesio vaikams patinkantį arba jiems skirtą objektą.

a)

Siekiant sumažinti galimybę ir tikimybę, kad jaunesni nei 51 mėnesio vaikai pasinaudos žiebtuvėliais, žiebtuvėliai turi būti vaikų neįžiebiami;

b)

Žiebtuvėliai neturi būti patrauklūs jaunesniems nei 51 mėnesio vaikams.

a)

raštiška bent dvejų metų gamintojo garantija kiekvienam žiebtuvėliui, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB nuostatas (5);

b)

praktinė galimybė, taisyti ir saugiai papildyti viso naudojimo metu, įskaitant ir pataisomą uždegimo mechanizmą;

c)

nesunaudojamos dalys, kurios ilgai naudojant gali susidėvėti arba sugesti pasibaigus garantiniam laikotarpiui, gali būti pakeistos arba pataisytos įgaliotame arba specializuotame aptarnavimo po pardavimo centre, įsikūrusiame Europos Sąjungoje.

7.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 120/14

(1)

Sprendimu 2005/380/EB buvo įsteigta įmonių valdymo ir bendrovių teisės nevyriausybinių ekspertų grupė, kurios užduotis – svarstyti, diskutuoti ir patarti Komisijai įmonių valdymo ir bendrovių teisės klausimais. Sprendimas 2005/380/EB taikomas iki 2008 m. balandžio 27 d.

(2)

Grupės ekspertų nuomonė visų pirma apie Komisijos jau įgyvendinamas iniciatyvas bendrovių teisės ir įmonių valdymo srityje buvo vertinga. Šios iniciatyvos – tai visų pirma Europos privačiosios bendrovės statuto parengimas bei bendrovių teisės supaprastinimas, numatyti 2008 m. Komisijos teisėkūros ir darbo programoje (1), ir galiojančių teisės aktų įmonių valdymo ir bendrovių teisės srityje taikymo vertinimas. Siekiant užtikrinti tęstinumą ir padėti tuos projektus sėkmingai baigti, grupės įgaliojimus reikėtų pratęsti iki 2009 m. birželio mėn.

(3)

Svarbu užtikrinti, kad grupės nariai teiktų objektyvią ekspertų nuomonę.

(4)

Grupės narių asmens duomenys turėtų būti tvarkomi laikantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (2).

(5)

Todėl Sprendimą 2005/380/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

3 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Kiekvienais metais nariai pasirašo pasižadėjimą veikti visuomenės interesų labui bei deklaraciją, kurioje nurodo, ar yra kokių nors interesų, galinčių turėti neigiamos įtakos jų objektyvumui.“

2)

5 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Narių vardai ir pavardės renkamos, tvarkomos ir skelbiamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 (3).

3)

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„Šis sprendimas taikomas iki 2009 m. birželio 30 d.“

7.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 120/15

(1)

Sutarties 157 straipsnio 1 dalimi Bendrijai ir valstybėms narėms pavesta užtikrinti, kad būtų sudarytos Bendrijos pramonės konkurencingumui reikalingos sąlygos. Ypač 157 straipsnio 2 dalyje valstybės narės raginamos konsultuotis tarpusavyje bendradarbiaujant su Komisija ir prireikus koordinuoti savo veiksmus. Komisija gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos tokiam koordinavimui skatinti.

(2)

Komisija komunikate „Pramonės politikos vidurio laikotarpio peržiūra. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ (1) pranešė apie ketinimą paskelbti maisto produktams taikomą iniciatyvą, susijusią su Bendrijos žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumu.

(3)

Todėl būtina įsteigti aukšto lygio grupę, sudarytą daugiausia iš aukšto lygio Bendrijos žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumo srities ekspertų ir tokių sričių, kaip maisto sauga, sveikata, aplinka, ekspertų, ir nustatyti jos užduotis bei struktūrą.

(4)

Grupė turėtų nagrinėti klausimus, kurie lemia ir lems Bendrijos žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumą. Remdamasi diskusijų rezultatais, grupė turėtų parengti specifines šio sektoriaus rekomendacijas, kad būtų stiprinamas žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumas kaip numatyta Bendrijos politikos srityse, ypač siekiant maisto saugos ir sveikatos, žemės ūkio politikos ir tvarios plėtros srityse iškeltų tikslų.

(5)

Grupę turėtų sudaryti Komisijos, valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių, ypač žemės ūkio maisto pramonės tolesnės gamybos grandies gamintojų ir paskesnių naudotojų, vartotojų ir pilietinės visuomenės atstovai.

(6)

Reikėtų numatyti grupės nariams taikomas informacijos atskleidimo taisykles, kurios neprieštarautų Komisijos saugumo taisyklėms, išdėstytoms Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas (2) priede.

(7)

Grupės narių asmens duomenys turėtų būti tvarkomi laikantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (3),

1)

nagrinėti klausimus, kurie lemia ir lems Bendrijos žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumą, ir su tuo susijusias problemas,

2)

nustatyti veiksnius, kurie daro įtaką Bendrijos žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumui ir tvarumui, įskaitant poveikį konkurencingumui turėsiančias problemas ir tendencijas ateityje,

3)

parengti specifines šio sektoriaus rekomendacijas, skirtas Bendrijos lygmens politikams.

a)

aštuoni valstybių narių atstovai,

b)

trylika žemės ūkio maisto pramonės atstovų,

c)

šeši pilietinės visuomenės ir profesinių asociacijų atstovai.

a)

kai narys atsistatydina,

b)

kai narys nebegali veiksmingai dalyvauti grupės svarstymuose,

c)

kai narys neatitinka Sutarties 287 straipsnio,

7.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 120/17

(1)

2003 m. Nyderlanduose buvo paukščių gripo protrūkių. Dėl šios ligos Bendrijos gyvulių populiacijai kilo didelis pavojus.

(2)

Siekdama užkirsti kelią ligos plitimui ir padėti ją kuo skubiau likviduoti, Bendrija turėtų finansiškai prisidėti prie reikalavimus atitinkančių valstybės narės išlaidų, patirtų taikant skubias kovos su šia liga priemones, padengimo, kaip nustatyta Sprendime 90/424/EEB.

(3)

2003 m. rugsėjo 24 d. Komisijos sprendimu 2003/678/EB dėl Bendrijos finansinės paramos reikalavimus atitinkančioms išlaidoms, patirtoms likviduojant paukščių gripą Nyderlanduose 2003 m., padengti (2), Bendrija suteikė finansinę paramą Nyderlandų išlaidoms, patirtoms 2003 m. taikant neatidėliotinas paukščių gripo likvidavimo priemones, padengti.

(4)

Tame sprendime nustatyta, kad turi būti išmokėta pirmoji 40 000 000 EUR išmoka.

(5)

Vadovaujantis šiuo sprendimu, likusi Bendrijos finansinės paramos dalis turi būti sumokėta remiantis 2004 m. kovo 14 d., 2005 m. liepos 26 d. ir 2006 m. lapkričio 2 d. Nyderlandų pateiktais prašymais.

(6)

Atsižvelgiant į šiuos faktus, reikėtų nustatyti bendrą Bendrijos finansinės paramos sumą reikalavimus atitinkančioms išlaidoms, patirtoms 2003 m. Nyderlanduose likviduojant paukščių gripą, padengti.

(7)

Remiantis Komisijos patikrinimų, atliktų pagal Bendrijos veterinarijos taisykles, rezultatais ir Bendrijos finansinės paramos teikimo reikalavimais visos patirtų išlaidų sumos negalima laikyti atitinkančia reikalavimus.

(8)

2007 m. liepos 12 d., 2007 m. spalio 26 d. ir 2007 m. gruodžio 5 d. raštais Nyderlandai buvo informuoti apie Komisijos pastabas, reikalavimus atitinkančių išlaidų apskaičiavimo metodą ir galutines išvadas.

(9)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

7.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 120/18

(1)

Sprendimu 90/424/EEB nustatytos procedūros, reglamentuojančios finansinio Bendrijos įnašo skyrimą specialiosioms veterinarijos priemonėms, visų pirma gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir maisto saugos sričių informavimo politikai, techninėms ir mokslinėms priemonėms bei kontrolei.

(2)

Sprendimo 90/424/EEB 37a straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad finansinis Bendrijos įnašas gali būti skirtas veterinarijos procedūrų, susijusių su integruotų kompiuterizuotų veterinarijos sistemų priegloba, valdymu ir priežiūra, įskaitant, kai tinka, sąsajas su nacionalinėmis duomenų bazėmis, kompiuterizavimui. Todėl, siekdama užtikrinti saugios sistemos sukūrimą ir atnaujinimą, Bendrija turėtų įnešti finansinį įnašą, skirtą 2002 m. gruodžio 30 d. Komisijos sprendimu dėl integruotos kompiuterinės veterinarijos sistemos sukūrimo (2) nustatytos integruotos kompiuterizuotos veterinarijos sistemos TRACES (Prekybos kontrolės ir ekspertizių sistema) prieglobai, valdymui ir priežiūrai.

(3)

Sprendimo 90/424/EEB 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, siekdama sukurti vidaus rinką, Bendrija gali finansiškai paremti sistemų, skirtų gyvūnų ženklinimui ir pranešimui apie ligas pagal teisės aktus, susijusius su Bendrijos vidaus prekybos gyvais gyvūnais veterinariniais patikrinimais, įdiegimą. Todėl Bendrija, remiantis 2005 m. kovo 1 d. Komisijos sprendimu 2005/176/EB, nustatančiu šifruotą pranešimo apie gyvūnų ligas formą ir kodus pagal Tarybos direktyvą 82/894/EEB (3), turėtų įnešti finansinį įnašą, skirtą Pranešimo apie gyvūnų ligas sistemai (ADNS) atnaujinti, įskaitant reikiamus techninius patobulinimus.

(4)

Komisijos komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Naujosios Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategijos (2007–2013 m.), pagal kurią „prevencija geriau už gydymą“ (4), (toliau – Komunikatas dėl naujosios gyvūnų sveikatos strategijos) nustatyta, kad Komisija įsipareigoja gerinti vartotojų ir suinteresuotųjų subjektų informavimą.

(5)

Sprendimo 90/424/EEB 16 straipsniu nustatyta, kad Bendrija turi įnešti finansinį įnašą, skirtą gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir gyvūninės kilmės maisto produktų saugos sričių informavimo politikai formuoti. Todėl Bendrija turėtų finansiškai paremti priemonių, kuriomis pagal Komunikatą dėl naujosios gyvūnų sveikatos strategijos siekiama gerinti vartotojų ir suinteresuotųjų subjektų informavimą apie gyvūnų sveikatą ir gyvūnų gerovę, įgyvendinimą.

(6)

Pagal Sprendimo 90/424/EEB 19 straipsnį Bendrija gali įgyvendinti arba padėti valstybėms narėms ar tarptautinėms organizacijoms įgyvendinti Bendrijos veterinarijos teisės aktams rengti ir švietimui arba mokymui veterinarijos srityje tobulinti būtinas technines ir mokslines priemones.

(7)

Vienas iš strategijoje numatytų tikslų – laipsniškas atrajotųjų elektroninės tapatybės nustatymo sistemos sukūrimas. Atsižvelgiant į tai, prieš priimant šioje srityje naujus teisės aktus, būtina atlikti su galvijų tapatybės nustatymu elektroniniu būdu susijusių sąnaudų ir naudos bei išlaidų veiksmingumo analizę. Siekiant stiprinti Bendrijos etaloninių laboratorijų vaidmenį, reikėtų atlikti jų veiklos ir rezultatų vertinimą. Remiantis šiais tyrimais ir vertinimo rezultatais, prireikus bus atlikta šios srities teisės aktų peržiūra. Todėl Bendrija turėtų įnešti finansinį įnašą, skirtą maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės bei zootechnikos sričių tyrimams ir vertinimams. Reikėtų nustatyti, kokia didžiausia suma turi būti tam skirta. 2008 m. turi būti paskelbti kvietimai dalyvauti konkurse maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės bei zootechnikos sričių tyrimams ir vertinimams atlikti pagal specialias sutartis. Pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (5), veterinarijos priemonės turi būti finansuojamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo. Finansinės kontrolės tikslais turi būti taikomi šio reglamento 9, 36 ir 37 straipsniai.

(8)

Bendrija įneša finansinį įnašą tik tuo atveju, jeigu veiksmai yra faktiškai įgyvendinti ir rangovai pateikė visą reikiamą informaciją.

(9)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

prieglobai – 1 000 000 EUR,

b)

teikiant pagalbą vartotojams būtinoms logistinėms paslaugoms įsigyti – 500 000 EUR,

c)

sistemai suderinti su teisine ir technine raida būtinos techninės priežiūros paslaugoms įsigyti – 300 000 EUR,

d)

reikiamoms duomenų apdorojimo naujovėms – 200 000 EUR,

e)

sąsajos su nacionalinėmis galvijų tapatybės nustatymo duomenų bazėmis įtaisui sukurti – 250 000 EUR.

a)

2 500 000 EUR gyvūnų sveikatos sričiai,

b)

150 000 EUR gyvūnų gerovės sričiai.

a)

galvijų tapatybės nustatymo elektroniniu būdu sąnaudų ir naudos analizei,

b)

gyvūnų sveikatos ir zootechnikos srityje veikiančių Bendrijos etaloninių laboratorijų vertinimui.

7.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 120/20

(1)

Siekiant aukštos teisės aktų nustatyto audito kokybės, būtinas išorės kokybės užtikrinimas, kuris didina skelbiamų finansinių duomenų patikimumą ir geriau apsaugo akcininkus, investuotojus, kreditorius ir kitas suinteresuotąsias šalis. Todėl kiekviena išorės kokybės užtikrinimo sistema turėtų būti objektyvi ir nepriklausoma nuo auditorių.

(2)

2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 84/253/EEB (1), 29 ir 43 straipsniuose nustatyti visų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir (arba) audito įmonių kokybės užtikrinimo sistemoms taikomi bendrieji kriterijai. Šioje direktyvoje panaudotos kai kurios idėjos, išdėstytos 2000 m. lapkričio 15 d. Komisijos rekomendacijoje 2001/256/EB dėl teisės aktų nustatyto audito kokybės užtikrinimo Europos Sąjungoje būtiniausių reikalavimų (2).

(3)

Tačiau minėtos rekomendacijos dalys, susijusios su viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytu auditu, yra pasenusios dėl nesenų tarptautinių pokyčių ir tendencijų: tokiam auditui taikomos išorės kokybės užtikrinimo sistemos, kurių valdymas yra nepriklausomas nuo auditorių ir kai kokybės užtikrinimo peržiūras atlieka ne praktikuojantys auditoriai, o kiti asmenys.

(4)

Tačiau pagal Direktyvoje 2006/43/EB nustatytus kriterijus galimi žymūs teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir (arba) audito įmonių išorės kokybės užtikrinimo sistemų dabartinio organizavimo valstybėse narėse skirtumai. Reikėtų vengti praktikos, kai suinteresuotosios šalys valstybėse narėse nevienodai vertina teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir (arba) audito įmonių atliekamo audito kokybę, visų pirma atsižvelgiant į Direktyvos 2006/43/EB 34 straipsnį. Direktyvoje 2006/43/EB valstybių narių viešosios priežiūros sistemos taip pat raginamos ieškoti suderinto kokybės užtikrinimo peržiūrų atlikimo metodo.

(5)

Valstybių narių bendradarbiavimas atliekant viešojo intereso įmonių auditą yra prioritetinis uždavinys. Reikėtų išsamesnių gairių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir (arba) audito įmonių kokybės užtikrinimo sistemoms. Šiuo tikslu reikėtų numatyti naują rekomendaciją, kuri geriau atitiktų esamą padėtį nei Rekomendacija 2001/256/EB ir kurioje būtų atsižvelgta į naujas tarptautines tendencijas ir konkrečius valstybių narių poreikius. Tačiau nebūtina pateikti išsamių gairių dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir (arba) audito įmonių, kurių audituojamieji subjektai nėra viešojo intereso įmonės, kokybės užtikrinimo sistemų.

(6)

Reguliariai atliekami prevencinio pobūdžio patikrinimai turėtų padėti gerinti tikrinamo teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ir (arba) audito įmonės atliekamo audito kokybę. Šiais patikrinimais turėtų būti siekiama stiprinti ir išlaikyti pasitikėjimą teisės aktų nustatytu auditu, taigi ir pačiomis finansų rinkomis. Todėl ši rekomendacija neturėtų būti taikoma ad hoc tyrimams, atliekamiems įtarus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus.

(7)

Siekiant pagerinti Bendrijose atliekamų auditų kokybę, tikrinant audito įmones turėtų aktyviau dalyvauti nepriklausomos priežiūros įstaigos. Reikėtų parengti gaires dėl tikrinimo sistemos nepriklausomumo. Reikėtų patikslinti, kokį vaidmenį tokiuose patikrinimuose turėtų atlikti viešosios priežiūros institucijos, profesinės asociacijos ir kitos atitinkamos įstaigos bei ekspertai. Taip pat būtina paaiškinti kokybės užtikrinimo sistemos finansavimo tvarką.

(8)

Direktyvos 2006/43/EB 43 straipsnyje nustatyta, kad viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir (arba) audito įmonių kokybės užtikrinimo peržiūros turi būti atliekamos bent kartą per trejus metus. Viešosios priežiūros sistemai gali būti sunku rasti reikiamą skaičių inspektorių peržiūroms vietoje atlikti kiekvieno patikrinimo metu. Todėl turėtų būti leidžiama, kad tam tikromis sąlygomis peržiūrose vietoje dalyvautų ekspertai, kurie nėra inspektoriai.

(9)

Siekiant užtikrinti, kad atitinkamas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ir (arba) audito įmonė imtųsi veiksmų pagal galutinę patikrinimo ataskaitą ir rastų joje pakankamai rekomendacijų, kaip ateityje išvengti nustatytų problemų, tiek prieš patvirtinant galutinę ataskaitą, tiek veiksmų įgyvendinimo etape inspektoriai turėtų veiksmingai bendrauti su atitinkamu teisės aktų nustatytą auditą atliekančiu auditoriumi ir (arba) audito įmone.

(10)

Siekiant pagerinti kokybės užtikrinimo sistemos atskaitingumą ir palyginamumą Bendrijos mastu, metiniame pranešime apie bendruosius patikrinimų rezultatus reikėtų pateikti pagrindinius veiklos duomenis, pagal kuriuos būtų galima įvertinti ir naudotus išteklius, ir kokybės užtikrinimo sistemos efektyvumą bei veiksmingumą.

(11)

Atsižvelgdama į naujas tarptautines tendencijas, visų pirma į atitinkamų įstaigų ir ekspertų dalyvavimą patikrinimuose, Komisija ketina įvertinti padėtį 2011 m.,

1.

Šioje rekomendacijoje pateikiamos gairės dėl auditorių ir (arba) audito įmonių, atliekančių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą, nepriklausomų kokybės užtikrinimo sistemų įgyvendinimo pagal Direktyvos 2006/43/EB 29 ir 43 straipsnius.

2.

Jeigu valstybė narė, remdamasi Direktyvos 2006/43/EB 39 straipsniu, nusprendžia atleisti nuo vieno ar daugiau reikalavimų tam tikras viešojo intereso įmones, ši valstybė narė taip pat neturėtų tokioms viešojo intereso įmonėms taikyti priemonių, priimtų vadovaujantis šia rekomendacija.

3.

Šioje rekomendacijoje taikomos Direktyvos 2006/43/EB 2 straipsnyje pateiktos sąvokų apibrėžtys. Taip pat šioje rekomendacijoje taikomos tokios apibrėžtys:

4.

Viešosios priežiūros institucija turėtų prisiimti galutinę atsakomybę už viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir (arba) audito įmonių išorės kokybės užtikrinimo sistemą. Valstybės narės neturėtų skirti viešosios priežiūros institucija jokios asociacijos ar įstaigos, susijusios su apskaitos arba audito profesine veikla.

5.

Viešosios priežiūros institucija turėtų atskirai arba kartu su kita atitinkama įstaiga, paskirta pagal 6 punktą, atlikti auditorių ir (arba) audito įmonių, atliekančių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą, patikrinimus.

6.

Su patikrinimais susijusias užduotis turėtų būti įmanoma pavesti atlikti kitai tinkamai įstaigai su sąlyga, kad būtų užtikrintas tokios įstaigos atskaitingumas viešosios priežiūros institucijai ir kad pastaroji pasiliktų atsakomybę bent už šias užduotis:

7.

Viešosios priežiūros institucija turėtų turėti teisę dalyvauti patikrinimuose ir susipažinti su patikrinimų dokumentais, audito darbo dokumentais ir kitais susijusiais dokumentais.

8.

Visos kokybės užtikrinimo sistemos finansavimo nuostatos, įskaitant nuostatas dėl finansavimo lygio ir finansų kontrolės, neturėtų priklausyti nuo asmenų arba organizacijų, atstovaujančių apskaitininkams, auditoriams ir (arba) audito įmonei arba kitaip su jais susijusių, pritarimo ar veto teisės. Finansavimo lygis turėtų būti toks, kad viešosios priežiūros institucija galėtų turėti pakankamai darbuotojų 6 ir 7 punktų nuostatoms įgyvendinti.

9.

Jeigu kokybės užtikrinimo sistemą finansuoja tikrinami teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir (arba) audito įmonės, bet koks jų mokėtinas mokestis ar kitas įnašas turėtų būti privalomas ir sumokamas visas per nustatytą terminą.

10.

Viešosios priežiūros institucija turėtų užtikrinti, kad būtų įdiegtos tinkamos politikos ir procedūros, susijusių su personalo, įskaitant inspektorius, ir patikrinimo sistemai vadovaujančių asmenų nepriklausomumu bei objektyvumu.

11.

Asmuo neturėtų būti skiriamas inspektoriumi, jeigu jis yra praktikuojantis teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius, yra samdomas teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ir (arba) audito įmonės arba yra kitaip su jais susijęs.

12.

Asmuo neturėtų būti skiriamas inspektoriumi, tikrinančiu teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių ir (arba) audito įmonę, bent dvejus metus nuo tada, kai šis asmuo nustoja būti atitinkamo auditoriaus ir (arba) audito įmonės partneriu, darbuotoju arba nutraukia kitokio pobūdžio ryšius su šiuo auditoriumi ir (arba) audito įmone.

13.

Inspektoriai turėtų patvirtinti, kad tarp jų ir teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ir (arba) audito įmonės nėra interesų konflikto. Inspektoriams, kurie pateikia neišsamų arba melagingą patvirtinimą, turėtų būti draudžiama atlikti patikrinimus ir jiems turėtų būti taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos.

14.

Inspektoriams už jų atliekamus patikrinimus turėtų atlyginti tik viešosios priežiūros institucija arba įstaiga, kuriai pavesta atlikti patikrinimus. Inspektoriai neturėtų gauti jokio atlyginimo iš tikrinamo teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus, audito įmonės ar jų tinklų.

15.

Jeigu viešosios priežiūros institucija mano, kad patikrinimui tinkamai atlikti reikia specialių žinių, inspektoriams turėtų padėti ekspertai. Inspektorius turėtų tiesiogiai kontroliuoti tokių ekspertų veiksmus; jie turėtų laikytis 10, 12–14 punktuose nustatytų reikalavimų.

16.

Kai valstybėje narėje laikinai nepakanka inspektorių patikrinimams vietoje atlikti, viešosios priežiūros institucija turėtų turėti teisę nuspręsti, kad peržiūras vietoje gali atlikti ekspertai, tenkinantys Direktyvos 2006/43/EB 29 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkto reikalavimus ir visiškai atskaitingi viešosios priežiūros institucijai, su sąlyga, kad inspektoriai bent kartą per šešerius metus atliktų to paties teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ir (arba) audito įmonės peržiūras vietoje.

17.

Patikrinimai turėtų apimti:

18.

Turėtų būti patikrintos bent šios teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ir (arba) audito įmonės vidaus kontrolės politikos sritys ir procedūros:

19.

Atitikčiai tikrinti turėtų būti atrinkta pakankamai didelė audito bylų dalis, remiantis teisės aktų nustatyto audito netinkamo atlikimo rizikos analize.

20.

Patikrinimų metu nustatyti faktai ir išvados, kuriais grindžiamos rekomendacijos, taip pat su skaidrumo pranešimu susiję nustatyti faktai ir išvados turėtų būti tinkamai perduoti patikrintam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui ir (arba) audito įmonei ir su jais aptarti iki galutinės patikrinimo ataskaitos parengimo. Patikrintam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui ir (arba) audito įmonei turėtų būti suteiktas ne ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo patikrinimo ataskaitos paskelbimo dienos laikotarpis, per kurį jie turėtų imtis priemonių atsižvelgdami į pateiktas rekomendacijas dėl audito įmonės vidaus kokybės kontrolės sistemos. Jei patikrintas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė nesiėmė tinkamų veiksmų rekomendacijoms įgyvendinti, viešosios priežiūros institucija turėtų atskleisti informaciją apie nustatytus pagrindinius vidaus kokybės kontrolės sistemos trūkumus.

21.

Viešosios priežiūros sistema turėtų turėti teisę pagal toje valstybėje narėje taikomą teisinę procedūrą auditoriams ir (arba) audito įmonėms, atliekantiems teisės aktų nustatytą auditą, taikyti drausmines priemones arba sankcijas.

22.

Viešosios priežiūros institucija turėtų bent jau tinkamai ir laiku informuoti visuomenę apie bet kokias galutines drausmines priemones arba sankcijas, skirtas teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir (arba) audito įmonėms ir susijusias su teisės aktų nustatyto audito atlikimu. Ji turėtų nurodyti teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių ir (arba) audito įmonę ir apibūdinti pagrindinius trūkumus, dėl kurių taikomos šios priemonės arba sankcijos.

23.

Jeigu atliekant patikrinimą nustatoma, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ir (arba) audito įmonės pagal Direktyvos 2006/43/EB 40 straipsnį paskelbtame skaidrumo pranešime yra pateikta informacija, kurią viešosios priežiūros institucija laiko iš esmės klaidinančia (įskaitant informaciją dėl audito įmonės vidaus kokybės kontrolės sistemos veiksmingumo), ji turėtų užtikrinti, kad skaidrumo pranešimas būtų nedelsiant atitinkamai pataisytas.

24.

Viešosios priežiūros institucijos turėtų kiekvienais metais paskelbti kokybės užtikrinimo sistemos bendruosius rezultatus. Į tokį pranešimą turėtų būti įtraukta informacija apie pateiktas rekomendacijas, veiksmų, kurių imtasi atsižvelgiant į rekomendacijas, įgyvendinimą, taikytas drausmines priemones ir sankcijas. Jame taip pat reikėtų pateikti kiekybinius duomenis ir kitus pagrindinius veiklos duomenis, susijusius su finansiniais ištekliais ir personalu, taip pat su kokybės užtikrinimo sistemos efektyvumu ir veiksmingumu.

25.

Valstybės narės kviečiamos pranešti Komisijai apie veiksmus, kurių jos imsis atsižvelgdamos į šią rekomendaciją, iki 2009 m. gegužės 6 d.

26.

Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.

7.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 120/25

„a)

eksporto licencijos paraiškas, minimas 1 straipsnyje, paduotas nuo tos pačios savaitės pirmadienio iki trečiadienio, nurodydamos, ar jos tenkina 4 straipsnio taikymo sritį, ar jos netenkina;“,

„a)

eksporto licencijos paraiškas, minimas 1 straipsnyje, paduotas nuo tos pačios savaitės pirmadienio iki penktadienio, nurodydamos, ar jos tenkina 4 straipsnio taikymo sritį, ar jos netenkina;“.