Šis tekstas pakeičia informacinį pranešimą, paskelbtą OL C 297, 2009 12 5, p. 1, papildant jį nauju 25 punktu ir iš dalies pakeičiant jo 40 punktą.

INFORMACINIS PRANEŠIMAS

dėl nacionalinių teismų prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo

(2011/C 160/01)

I –   Bendrosios nuostatos

1.

Prejudicinio sprendimo priėmimo sistema yra pagrindinis Europos Sąjungos teisės mechanizmas, skirtas suteikti nacionaliniams teismams priemonę užtikrinti vieningą šios teisės aiškinimą ir taikymą visose valstybėse narėse.

2.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl Europos Sąjungos teisės išaiškinimo ir dėl Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų priimtų aktų galiojimo. Ši bendroji jurisdikcija jam suteikta Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 3 dalies b punktu (ESOL C 115, 2008, p. 13, toliau – ESS) ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniu (ESOL C 115, 2008, p 47, toliau – SESV).

3.

Pagal SESV 256 straipsnio 3 dalį konkrečiose Statuto nustatytose srityse Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti ir spręsti klausimus, pateiktus pagal 267 straipsnį dėl prejudicinio sprendimo. Kol neatlikti atitinkami Statuto pakeitimai, Teisingumo Teismas lieka vienintelis turintis jurisdikciją spręsti prejudicine tvarka.

4.

Nors SESV 267 straipsniu Teisingumo Teismui suteikta bendroji jurisdikcija, vis dėlto įvairiose nuostatose numatytos šios jurisdikcijos išimtys ar apribojimai. Šios nuostatos, be kita ko, yra SESV 275 bei 276 straipsniai ir Protokolo (Nr. 36) dėl Lisabonos sutarties pereinamojo laikotarpio nuostatų 10 straipsnis (ESOL C 115, 2008, p. 322).

5.

Prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra grindžiama Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimu, kurio efektyvumui užtikrinti verta pateikti toliau išdėstytus patarimus nacionaliniams teismams.

6.

Šiais neprivalomais praktiniais patarimais siekiama suteikti nacionaliniams teismams rekomendacijas, susijusias su galimybe pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, ir prireikus padėti jiems suformuluoti ir išdėstyti Teisingumo Teismui pateikiamus klausimus.

Dėl Teisingumo Teismo vaidmens prejudicinio sprendimo procese

7.

Teisingumo Teismo vaidmuo prejudicinio sprendimo procedūroje yra pateikti Sąjungos teisės aiškinimą arba nuspręsti dėl jos galiojimo, o ne taikyti šią teisę pagrindinės bylos pagrindą sudarančiai faktinei situacijai, kas priklauso nacionaliniam teismui. Teisingumo Teismui nepriklauso nei nuspręsti dėl pagrindinėje byloje iškeltų faktinių aplinkybių, nei priimti sprendimo dėl skirtingo nacionalinės teisės normų aiškinimo ar taikymo.

8.

Teisingumo Teismas priima sprendimus dėl Sąjungos teisės išaiškinimo ar galiojimo stengdamasis pateikti atsakymą, naudingą pagrindinei bylai išspręsti, tačiau padaryti iš jo atitinkamas išvadas ir prireikus netaikyti atitinkamos nacionalinės teisės normos priklauso būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

Dėl sprendimo pateikti klausimą Teisingumo Teismui

Klausimo pateikėjas

9.

Pagal SESV 267 straipsnį bet kuris valstybės narės teismas tiek, kiek jam priklauso spręsti pagal teisminę sprendimo priėmimo procedūrą, iš principo gali pateikti Teisingumo Teismui prejudicinį klausimą (1). Teismo sąvoką Teisingumo Teismas aiškina kaip savarankišką Sąjungos teisės sąvoką.

10.

Iniciatyva kreiptis į Teisingumo Teismą prejudicine tvarka priklauso tik nacionaliniam teismui, nepaisant to, ar pagrindinės bylos šalys to prašo.

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl išaiškinimo

11.

Kiekvienas suinteresuotas teismas gali pateikti Teisingumo Teismui klausimą dėl Sąjungos teisės normos išaiškinimo, jei mano tai esant būtina jo nagrinėjamai bylai išspręsti.

12.

Tačiau teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti skundžiami teismine tvarka, iš principo privalo pateikti Teisingumo Teismui tokį klausimą, nebent atitinkamu klausimu jau egzistuoja teismo praktika (ir galimos naujos aplinkybės nekelia pagrįstų abejonių dėl galimybės taikyti šią teismo praktiką) arba teisingas nagrinėjamos teisės nuostatos aiškinimas yra visiškai akivaizdus.

13.

Todėl teismas, kurio sprendimai gali būti skundžiami teismine tvarka, gali, ypač jei mano esant Teisingumo Teismo praktikoje pakankamai išaiškinta, pats nuspręsti dėl teisingo Sąjungos teisės išaiškinimo ir taikymo jo nustatytai faktinei situacijai. Tačiau prašymas priimti prejudicinį sprendimą atitinkamoje proceso stadijoje gali būti ypač naudingas tais atvejais, kai jis susijęs su nauju klausimu dėl išaiškinimo, bendrai svarbiu Sąjungos teisės vienodam taikymui visose valstybėse narės, arba jei esama teismo praktika neatrodo taikytina naujoms faktinėms aplinkybėms.

14.

Nurodyti, kodėl prašomas išaiškinimas būtinas sprendimui priimti, priklauso nacionaliniam teismui.

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl galiojimo

15.

Nors nacionaliniai teismai gali atmesti jiems šalių nurodytus teisės akto negaliojimo argumentus, jurisdikciją pripažinti negaliojančiu Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo aktą turi tik Teisingumo Teismas.

16.

Todėl kiekvienas nacionalinis teismas, jam kilus abejonių dėl tokio akto galiojimo, privalo pateikti klausimą Teisingumo Teismui nurodydamas priežastis, dėl kurių jis mano, kad šis aktas galėtų būti negaliojantis.

17.

Vis dėlto, jei nacionaliniam teismui kyla labai rimtų abejonių dėl Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo akto, kuriuo grindžiama nacionalinės teisės norma, galiojimo, jis išimtiniais atvejais gali laikinai sustabdyti šios normos taikymą arba savo nuožiūra imtis kitų laikinųjų apsaugos priemonių. Tokiu atveju jis privalo užduoti Teisingumo Teismui klausimą ir nurodyti priežastis, dėl kurių, jo manymu, šis aktas negalioja.

Dėl prejudicinio klausimo pateikimo momento

18.

Nacionalinis teismas gali pateikti Teisingumo Teismui prejudicinį klausimą nustatęs, kad sprendimui jo nagrinėjamoje byloje priimti reikia nuspręsti dėl vieno ar kelių išaiškinimo ar galiojimo punktų; tik jis pats gali geriausiai įvertinti, kurioje proceso stadijoje reikėtų pateikti tokį klausimą.

19.

Vis dėlto pageidautina, kad sprendimas pateikti prejudicinį klausimą būtų priimtas toje proceso stadijoje, kurioje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikiantis teismas gali apibrėžti faktines ir teisines problemos aplinkybes, kad Teisingumo Teismas turėtų visą medžiagą, prireikus būtiną patikrinti, ar Sąjungos teisė taikytina pagrindinėje byloje. Geresnio teisingumo vykdymo sumetimais prejudicinį klausimą taip pat gali būti naudinga suformuluoti išklausius bylos šalis.

Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą formos

20.

Nacionalinio teismo sprendimas pateikti Teisingumo Teismui prejudicinį klausimą gali būti bet kokios formos, pagal nacionalinę proceso teisę numatytos atskiriesiems klausimams spręsti. Tačiau reikėtų turėti omenyje tai, kad šis dokumentas yra proceso Teisingumo Teisme pagrindas ir šis turėtų turėti medžiagą, kuri leistų pateikti nacionaliniam teismui naudingą atsakymą. Be to, suinteresuotiems asmenims, turintiems teisę pateikti Teisingumo Teismui pastabas, visų pirma valstybėms narėms ir institucijoms siunčiamas tik prašymas priimti prejudicinį sprendimą ir jis verčiamas į kitas kalbas.

21.

Kadangi šis prašymas verčiamas, jis turėtų būti surašytas paprastai, aiškiai, tiksliai ir be perteklinės informacijos.

22.

Dešimties puslapių neviršijančio teksto paprastai pakanka tinkamai išdėstyti prašymo priimti prejudicinį sprendimą aplinkybes. Sprendimas pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą turi būti lakoniškas, bet pakankamai išsamus ir jame turi būti pateikta visa reikšminga informacija, kad Teisingumo Teismas bei suinteresuoti asmenys, turintys teisę pateikti pastabas, galėtų lengvai suprasti pagrindinės bylos faktines ir teisines aplinkybes. Sprendime priimti prašymą dėl prejudicinio sprendimo visų pirma turi būti: — trumpai išdėstytas ginčo dalykas bei nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės arba bent paaiškintos preziumuojamos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas prejudicinis klausimas; — pateiktas nacionalinių nuostatų, kurios galėtų būti taikomos, turinys ir prireikus nurodyta su byla susijusi nacionalinių teismų praktika, kiekvienu atveju pateikiant tikslias nuorodas (pavyzdžiui, oficialiojo leidinio ar konkretaus rinkinio puslapį; atskirais atvejais – su nuorodomis į interneto tinklalapį); — kiek įmanoma tiksliau nurodytos konkrečiam atvejui svarbios Sąjungos teisės nuostatos; — paaiškintos priežastys, paskatinusios prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikiantį teismą klausti dėl konkrečių Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo ar galiojimo, bei jo nustatytas ryšys tarp šių nuostatų ir pagrindinėje byloje taikytinų nacionalinės teisės aktų; — prireikus išdėstyta pagrindinės bylos šalių pateiktų argumentų santrauka. Kad būtų lengviau skaityti ir daryti nuorodas, pageidautina, kad sprendimo pateikti prašymą punktai arba pastraipos būtų numeruotos.

23.

Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikiantis teismas gali, jei mano esant įmanoma, glaustai nurodyti, kaip, jo manymu, reikėtų atsakyti į prejudicine tvarka užduotus klausimus.

24.

Prejudicinį klausimą ar klausimus reikėtų nurodyti atskiroje ir aiškiai išskirtoje sprendimo pateikti prašymą dėl prejudicinio sprendimo dalyje, paprastai jo pradžioje arba pabaigoje. Jie turi būti suprantami neskaitant prašymo motyvų, kurie vis tik sudaro tinkamam įvertinimui būtiną kontekstą.

Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą poveikio nacionaliniam procesui

25.

Vykstant prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrai Teisingumo Teismas iš esmės tik pakartoja sprendime pateikti prašymą dėl prejudicinio sprendimo nurodytus duomenis, įskaitant susijusius su asmens pavarde ar pavadinimu ir asmens duomenis. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, manydamas esant būtina, savo prašyme priimti prejudicinį sprendimą turi pats užtikrinti vieno ar kelių su pagrindine byla susijusių asmenų anonimiškumą.

26.

Prejudicinio klausimo pateikimas lemia bylos nagrinėjimo nacionaliniame teisme sustabdymą iki bus priimtas Teisingumo Teismo sprendimas.

27.

Tačiau nacionalinis teismas išlaiko teisę imtis laikinųjų apsaugos priemonių, ypač prašymo priimti prejudicinį sprendimą dėl galiojimo atveju (žr. 17 punktą).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir teisinės pagalbos

28.

Teisingumo Teisme vykstanti prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra yra nemokama ir šis teismas nesprendžia pagrindinės bylos šalių bylinėjimosi išlaidų klausimo; šį klausimą spręsti priklauso nacionaliniam teismui.

29.

Jei viena iš šalių stokoja lėšų ir nacionalinės nuostatos tai leidžia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikiantis teismas gali paskirti šiai šaliai teisinę pagalbą su bylos nagrinėjimu Teisingumo Teisme susijusioms išlaidoms, visų pirma atstovavimo, padengti. Teisingumo Teismas taip pat gali skirti tokią teisinę pagalbą, jei atitinkama šalis negavo teisinės pagalbos pagal nacionalinę teisę arba jeigu ši pagalba nepadengia arba tik iš dalies padengia Teisingumo Teisme patirtas išlaidas.

Dėl nacionalinio teismo ir Teisingumo Teismo susirašinėjimo

30.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą kartu su atitinkamais dokumentais (visų pirma bylos medžiaga arba jos kopija) nacionalinis teismas turi siųsti tiesiogiai Teisingumo Teismui registruotu laišku (adresu: „Greffe de la Cour de Justice, L-2925 Luxembourg“, tel.: (+352) 4303-1).

31.

Iki sprendimo paskelbimo Teisingumo Teismo kanceliarija informuoja nacionalinį teismą apie bylos eigą siųsdama jam procesinių dokumentų kopijas.

32.

Priimtą sprendimą Teisingumo Teismas siunčia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Teisingumo Teismas būtų dėkingas, jei nacionalinis teismas jį informuotų apie išvadas, pagrindinėje byloje padarytas iš šio sprendimo, prireikus atsiųsdamas jam savo galutinį sprendimą.

II –   Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra (PPU)

33.

Šioje pranešimo dalyje pateikiami praktiniai patarimai dėl prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūros, taikomos prašymų priimti prejudicinius sprendimus, susijusius su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, atvejais. Ši procedūra reglamentuojama Protokolo Nr. 3 Dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto (ESOL C 115, 2008, p. 210) 23a straipsniu ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 104b straipsniu. Galimybė prašyti taikyti šią procedūrą yra atskira nuo galimybės prašyti taikyti pagreitintą procedūrą susiklosčius minėto protokolo 23a straipsnyje ir Procedūros reglamento 104a straipsnyje numatytoms aplinkybėms.

Dėl prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūros taikymo sąlygų

34.

Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra gali būti taikoma tik sritims, kurias apima laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei skirta SESV trečiosios dalies V antraštinė dalis.

35.

Dėl šios procedūros taikymo sprendžia Teisingumo Teismas. Toks sprendimas paprastai priimamas tik motyvuotu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymu. Išimtiniais atvejais Teisingumo Teismas gali savo iniciatyva nuspręsti prašymui priimti prejudicinį sprendimą taikyti sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą, jeigu ji atrodo būtina.

36.

Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra pasižymi įvairių proceso Teisingumo Teisme stadijų supaprastinimu, tačiau dėl jos taikymo šiam teismui, šalims ir kitiems proceso dalyviams, visų pirma valstybėms narėms, kyla didelių suvaržymų.

37.

Todėl šią procedūrą taikyti galima prašyti tik jei tikrai būtina, kad Teisingumo Teismas priimtų prejudicinį sprendimą per kuo trumpesnį laiką. Nors neįmanoma išsamiai išvardyti visų tokių atvejų, visų pirma dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę reglamentuojančių Sąjungos teisės normų įvairovės ir kaitos, tačiau nacionalinis teismas galėtų pateikti prašymą taikyti prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą, pavyzdžiui: SESV 267 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje numatytu atveju, kai pateiktas klausimas lemia asmens, kuris yra sulaikytas ar kurio laisvė apribota, teisinės padėties įvertinimą, arba kai kyla ginčas dėl tėvų teisių ar vaikų globos, kai teismo, į kurį kreiptasi remiantis Sąjungos teise, jurisdikcija priklauso nuo atsakymo į prejudicinį klausimą.

Dėl prašymo taikyti prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą

38.

Tam, kad Teisingumo Teismas galėtų greitai nuspręsti, ar reikia imtis prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūros, prašyme turi būti išdėstytos teisinės ir faktinės aplinkybės, patvirtinančios skubą ir visų pirma nurodyta grėsmė, kuri kiltų, jei prašymui priimti prejudicinį sprendimą būtų taikoma įprasta procedūra.

39.

Jei įmanoma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas glaustai nurodo, kaip, jo manymu, reikėtų atsakyti į vieną ar keletą užduotų klausimų. Dėl tokio nurodymo šalims ir kitiems suinteresuotiems proceso dalyviams lengviau išdėstyti savo poziciją, o Teisingumo Teismui – priimti sprendimą, todėl jis padeda paspartinti procedūrą.

40.

Prašymo taikyti prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą forma turi būti nedviprasmiška ir leisti Teisingumo Teismo kanceliarijai nedelsiant nustatyti, kad byla turi būti nagrinėjama pagal specialią procedūrą. Todėl priimti prejudicinį sprendimą prašančiam teismui siūlytina savo prašyme paminėti Procedūros reglamento 104b straipsnį ir tai padaryti aiškiai matomoje jo vietoje (pavyzdžiui, tituliniame lape arba atskirame teismo akte). Prireikus šį prašymą gali padėti nustatyti prie prašymo priimti prejudicinį sprendimą pridėtas prašymą pateikiančio teismo laiškas.

41.

Paties sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą glaustumas juo labiau yra svarbus skubos atveju, nes leidžia paspartinti procedūrą.

Dėl Teisingumo Teismo, nacionalinio teismo ir šalių susirašinėjimo

42.

Susirašinėjimui su nacionaliniu teismu ir jo nagrinėjamos bylos šalimis nacionaliniai teismai, pateikiantys prašymus taikyti prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą, raginami nurodyti elektroninio pašto adresą, telefakso numerį, kuriais Teisingumo Teismas prireikus galėtų pasinaudoti, bei atitinkamų bylos šalių atstovų elektroninio pašto adresus ir telefakso numerius.

43.

Pasirašyto sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą kopiją kartu su prašymu taikyti prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą Teisingumo Teismui iš pradžių galima perduoti elektroniniu paštu (ECJ-Registry@curia.europa.eu) arba telefaksu (+352 43 37 66). Imtis veiksmų dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir prašymo taikyti prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą bus galima iš karto gavus tokią kopiją. Tačiau šių dokumentų originalus Teisingumo Teismo kanceliarijai vis tiek reikia perduoti kuo skubiau.

---

(1)  Pagal Protokolo Nr. 36 10 straipsnio 1–3 dalis Teisingumo Teismo įgaliojimai pagal policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose sričiai skirtą ESS VI antraštinę dalį, kokia ji buvo iki Lisabonos sutarties (OL C 306, 2007, p. 1) įsigaliojimo, išlieka tokie patys daugiausia penkerius metus nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo (2009 m. gruodžio 1 diena.). Taigi šiuo laikotarpiu prašymus priimti prejudicinį sprendimą dėl šių aktų gali pateikti tik tų valstybių narių teismai, kurios pripažino Teisingumo Teismo jurisdikciją kiekviena atskirai nurodydama, ar kreiptis į Teisingumo Teismą gali visi jos teismai, ar tik tie, kurių sprendimai toliau teismine tvarka neskundžiami.

(2011/C 160/02)

Paskutinis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys

OL C 152, 2011 5 21

Skelbti leidiniai:

OL C 145, 2011 5 14

OL C 139, 2011 5 7

OL C 130, 2011 4 30

OL C 120, 2011 4 16

OL C 113, 2011 4 9

OL C 103, 2011 4 2

Šiuos tekstus galite rasti adresu:

EUR-Lex: http://eur-lex.europa.eu

2011 m. balandžio 7 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Portugalijos Respubliką

(Byla C-20/09) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Ieškinio priimtinumas - Laisvas kapitalo judėjimas - EB 56 straipsnis - EEE susitarimo 40 straipsnis - Valstybės skolos vertybiniai popieriai - Lengvatinis mokestinis režimas - Pateisinimas - Kova su sukčiavimu mokesčių srityje - Kova su mokesčių vengimu)

(2011/C 160/03)

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama R. Lyal ir A. Caeiros

Atsakovė: Portugalijos Respublika, atstovaujama L. Inez Fernandes, C. Guerra Santos ir J. Menezes Leitão

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — EB 56 ir EEE 40 straipsnių pažeidimas — Valstybės obligacijos — Lengvatinis mokestinis režimas, taikomas Portugalijos išleistoms valstybės obligacijoms

Rezoliucinė dalis

1.

Pagal 2005 m. liepos 29 d. Įstatymu Nr. 39-A/2005 įvirtintą išskirtinę turto, kuris 2004 m. gruodžio 31 d. buvo ne Portugalijos teritorijoje, mokesčių tikslinimo tvarką (regime excepcional de regularização tributária de elementos patrimoniais que não seencontrem no território português em 31 de Dezembro de 2004) numačiusi lengvatinį mokestinį režimą tik Portugalijos valstybės išleistiems valstybės skolos vertybiniams popieriams, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 56 straipsnį ir 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo 40 straipsnį.

2.	Priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 82, 2009 4 4.

2011 m. balandžio 7 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Rechtbank van koophandel Brussel (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Guarnieri & Cie prieš Vandevelde Eddy VOF

(Byla C-291/09) (1)

(Laisvas prekių judėjimas - SESV 34 straipsnis - „Cautio judicatum solvi“ - Pagal Monako teisę įsteigta bendrovė - SESV 18 straipsnio pirma pastraipa)

(2011/C 160/04)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank van koophandel Brussel

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Francesco Guarnieri & Cie

Atsakovė: Vandevelde Eddy VOF

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Rechtbank van Koophandel te Brussel — EB 28, 29 ir 30 straipsnių aiškinimas — Cautio judicatum solvi –Bendrijos nuostatų dėl laisvo prekių judėjimo pažeidimas.

Rezoliucinė dalis

SESV 34 straipsnis aiškintinas taip, kad juo nedraudžiama, kad pagal valstybės narės teisės nuostatą Monako pilietybę turintis ieškovas, pareiškęs ieškinį šios valstybės narės piliečiui dėl sąskaitų faktūrų už Bendrijos kilmės prekėms prilyginamų prekių tiekimą apmokėjimo jos civiliniame teisme, turėtų sumokėti cautio jurdicatum solvi užstatą, nors to nereikalaujama iš šios valstybės narės piliečių.

---

(1)  OL C 267, 2009 11 7.

2011 m. balandžio 7 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunalul Sibiu (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Ioan Tatu prieš Statul român prin Ministerul Finanțelor și Economiei, Direcția Generală a Finanțelor Publice Sibiu, Administrația Finanțelor Publice Sibiu, Administrația Fondului pentru Mediu, Ministerul Mediului

(Byla C-402/09) (1)

(Vidaus mokesčiai - SESV 110 straipsnis - Aplinkos taršos mokestis, imamas pirmą kartą registruojant variklines transporto priemones - Importuotoms naudotoms variklinėms transporto priemonėms ir jau esančioms nacionalinėje rinkoje panašioms transporto priemonėms taikomo mokesčio neutralumas)

(2011/C 160/05)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunalul Sibiu

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Ioan Tatu

Atsakovai: Statul român prin Ministerul Finanțelor și Economiei, Direcția Generală a Finanțelor Publice Sibiu, Administrația Finanțelor Publice Sibiu, Administrația Fondului pentru Mediu, Ministerul Mediului

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunalul Sibiu — Naudotų automobilių, kurie anksčiau buvo įregistruoti kitose valstybėse narėse, registravimas — Nacionalinės teisės aktai; pagal kuriuos pirmą kartą registruojant šiuos automobilius, mokamas aplinkos taršos mokestis, nors naudotų automobilių, kurie jau yra nacionalinėje rinkoje, atveju juos iš naujo registruojant tokio mokesčio mokėti nereikia — Nacionalinės teisės aktų suderinamumas su EB 90 straipsniu — Kliūtis laisvam prekių judėjimui

Rezoliucinė dalis

SESV 110 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo valstybei narei draudžiama įvesti aplinkos taršos mokestį už pirmą kartą šioje valstybėje narėje registruojamas variklines transporto priemones, jei ši mokestinė priemonė yra tokia, kad ja atgrasoma nuo kitose valstybėse narėse pirktų naudotų transporto priemonių eksploatavimo šioje valstybėje narėje, tačiau tiek pat neatgrasoma nuo tokio paties amžiaus ir nusidėvėjimo transporto priemonių pirkimo nacionalinėje rinkoje.

---

(1)  OL C 24, 2010 1 30.

2011 m. balandžio 7 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Suomijos Respubliką

(Byla C-405/09) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Sąjungos nuosavi ištekliai - Apmokestinimo importo arba eksporto muitu procedūra - Vėlavimas nustatyti su šiais muitais susijusius nuosavus išteklius)

(2011/C 160/06)

Proceso kalba: suomių

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Caeiros ir M. Huttunen

Atsakovė: Suomijos Respublika, atstovaujama A. Guimaraes-Purokoski ir M. Pere

Atsakovės pusėje įstojusi į bylą šalis: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama B. Klein

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1552/89, įgyvendinančio Sprendimą 88/376/EEB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 155, p. 1) ir 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas), Nr. 1150/2000, įgyvendinančio Sprendimą 94/728/EB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 130, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 169) 2, 6 ir 9–11 straipsnių bei 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), 220 straipsnio pažeidimas — Bendrijos nuosaviems ištekliams nustatyti ir pervesti į sąskaitas nustatytų terminų nesilaikymas tuo atveju, kai muitai išieškomi a posteriori.

Rezoliucinė dalis

1.

Suomijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1552/89, įgyvendinančio Sprendimą 88/376/EEB, Euratomas, dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos, iš dalies pakeisto 1996 m. liepos 8 d. Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 1355/96, ir 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas), Nr. 1150/2000, įgyvendinančio Sprendimą 94/728/EB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (EEB, Euratomas) Nr. 1150/2000 2, 6 ir 9–11 straipsnius bei 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 220 straipsnį, nes taikė administracinę praktiką, pagal kurią Bendrijos nuosavi ištekliai yra nustatomi tik po to, kai skolininkui skiriamas bent 14 dienų terminas, per kurį jis gali pateikti pastabas, ir išieškodama muitus a posteriori, nesilaikė nuosaviems ištekliams pervesti į sąskaitas nustatytų terminų, o tai lėmė vėlavimą sumokėti Bendrijos nuosavus išteklius.

2.	Priteisti iš Suomijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Vokietijos Federacinė Respublika pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 312, 2009 12 19.

2011 m. balandžio 7 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Staatssecretaris van Financiën prieš Sony Supply Chain Solutions (Europe) BV

(Byla C-153/10) (1)

(Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 - Bendrijos muitinės kodeksas - 12 straipsnio 2 ir 5 dalys, 217 straipsnio 1 dalis ir 243 straipsnis - Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 - Reglamento Nr. 2913/92 įgyvendinimo nuostatos - 10 ir 11 straipsniai - Prekių klasifikavimas - Privalomoji tarifinė informacija - Kito nei turėtojas ūkio subjekto rėmimasis privalomąja tarifine informacija, susijusia su ta pačia preke - Nacionalinių muitinės institucijų nurodymai - Teisėti lūkesčiai)

(2011/C 160/07)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Staatssecretaris van Financiën

Atsakovė: Sony Supply Chain Solutions (Europe) BV

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hoge Raad der Nederlanden –1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), 12 straipsnio 2 ir 5 dalių, 217 straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio bei 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3) 11 straipsnio išaiškinimas — Prekių klasifikavimas — Prieštaravimas dėl muitinės sprendimo, susijusio su prekės klasifikavimu — Prieštaravimą pateikusios šalies rėmimasis kitos valstybės narės muitinių išduota privalomąja tarifine informacija dėl panašios prekės

Rezoliucinė dalis

1.

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 82/97, 12 straipsnio 2 dalis ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 įgyvendinimo nuostatas, iš dalies pakeisto 1996 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 12/97, 10 ir 11 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad deklarantas, kuris pateikė muitinės deklaracijas savo vardu ir savo sąskaita, negali remtis privalomąją tarifine informacija, kurios turėtojas yra ne jis pats, bet bendrovė, su kuria jis susijęs ir kurios prašymu pateikė šias deklaracijas.

2.

Reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 82/97, 12 straipsnio 2 ir 5 dalys bei 217 straipsnio 1 dalis ir Reglamento Nr. 2454/93, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 12/97, 11 straipsnis kartu su Reglamento Nr. 2913/92 243 straipsniu turi būti aiškinami taip, kad byloje dėl mokėtinų muitų suinteresuotoji šalis gali ginčyti muitų išieškojimą, pateikdama kaip įrodymą kitoje valstybėje narėje dėl tų pačių prekių išduotą privalomąją tarifinę informaciją, šiai privalomajai tarifinei informacijai nesukeliant su ja susijusių teisinių pasekmių. Vis dėlto nacionalinis teismas turi patikrinti, ar taikytinose atitinkamos valstybės narės procesinėse normose numatyta galimybė pateikti tokius įrodymus.

3.

Reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 82/97, 12 straipsnis ir Reglamento Nr. 2454/93, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 12/97, 10 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami taip, kad dėl nacionalinės teisės akto, kuriame nacionalinėms įstaigoms dėl deklaruotų prekių tarifinio klasifikavimo suteikta galimybė remtis trečiajam asmeniui pateikta privalomąja tarifine informacija dėl tų pačių prekių, negalėjo atsirasti importuotojų teisėti lūkesčiai remtis šiuo nurodymu.

---

(1)  OL C 179, 2010 7 3.

2011 m. balandžio 7 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę

(Byla C-305/10) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Geležinkelių transportas - Direktyva 2005/47/EB - Mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas geležinkelių transporto sektoriuje, darbo sąlygos - Europos lygmeniu sudarytas sektoriaus socialinių partnerių susitarimas - Nuostatų neperkėlimas per nustatytą terminą)

(2011/C 160/08)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama V. Peere ir M. van Beek

Atsakovė: Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, atstovaujama C. Schiltz

Dalykas

Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo — Nuostatų, būtinų įgyvendinti 2005 m. liepos 18 d. Tarybos direktyvą 2005/47/EB dėl Europos Geležinkelių Bendrijos (CER) ir Europos Transporto Darbuotojų Federacijos (ETF) susitarimo dėl mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas geležinkelių transporto sektoriuje, darbo sąlygų tam tikrų aspektų (OL L 195, p. 15) nepriėmimas ir (arba) nepranešimas apie jas per nustatytą terminą

Rezoliucinė dalis

1.

Nepriėmusi 2005 m. liepos 18 d. Tarybos direktyvą 2005/47/EB dėl Europos Geležinkelių Bendrijos (CER) ir Europos Transporto Darbuotojų Federacijos (ETF) susitarimo dėl mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas geležinkelių transporto sektoriuje, darbo sąlygų tam tikrų aspektų įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų ir bet kuriuo atveju nepranešusi apie juos Komisijai, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą

2.	Liuksemburgo Didžioji Hercogystė padengia bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 234, 2010 8 28.

2011 m. balandžio 7 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Airiją

(Byla C-431/10) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 2005/85/EB - Prieglobsčio suteikimo teisė - Pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarka - Būtiniausi reikalavimai - Nevisiškas perkėlimas per nustatytą terminą)

(2011/C 160/09)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama M. Condou-Durande ir A.-A. Gilly

Atsakovė: Airija, atstovaujama D. O'Hagan

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Nuostatų, būtinų įgyvendinti 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (OL L 326, p. 13), nepriėmimas per nustatytą terminą.

Rezoliucinė dalis

1.

Per nustatytą terminą nepriėmusi 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, Airija neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 43 straipsnį.

2.	Priteisti iš Airijos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 301, 2010 11 6.

2011 m. kovo 3 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje M. J. Bakker prieš Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-106/11)

(2011/C 160/10)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: M. J. Bakker

Atsakovas kasaciniame procese: Staatssecretaris van Financiën

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar todėl, kad taikant Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 (1) II antraštinėje dalyje numatytas priskyrimo taisykles, taikomos Nyderlandų teisės nuostatos, Nyderlandų socialinio draudimo įmokos gali būti renkamos tokiu atveju kaip šis, kai Ispanijoje gyvenantis darbuotojas, turintis Nyderlandų pilietybę, dirba jūrininku Nyderlanduose įsisteigusio darbdavio žemsiurbėje, kuri plaukioja su Nyderlandų vėliava ne Bendrijos teritoriniuose vandenyse, nors vien pagal Nyderlandų vidaus teisės nuostatas, atsižvelgiant į aplinkybę, kad darbuotojas negyvena Nyderlanduose, jis nepriklauso Nyderlandų socialinio draudimo sistemai?

2.	Kokią įtaką šiuo atveju turi Nyderlandų darbuotojų draudimo įgyvendinimo politika, pagal kurią draudimo institucija jūrininkus tokiu atveju, koks nagrinėjamas, pagal Bendrijos teisę laiko apdraustaisiais asmenimis?

---

(1)  1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL L 149, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 35).

2011 m. kovo 3 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Čekijos Respubliką

(Byla C-109/11)

(2011/C 160/11)

Proceso kalba: čekų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama K. Walkerová ir D. Triantafyllou

Atsakovė: Čekijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti, jog leisdama neapmokestinamiesiems asmenims tapti PVM grupės nariais Čekijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1) 9 ir 11 straipsnius.

—	Priteisti iš Čekijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Remiantis Direktyvos 2006/112/EB 9 straipsnio 1 dalimi, „apmokestinamasis asmuo“ — asmuo, kuris savarankiškai bet kurioje vietoje vykdo ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą. Šios direktyvos 11 straipsnyje nustatoma, jog pasikonsultavusi su patariamuoju pridėtinės vertės mokesčio komitetu, kiekviena valstybė narė gali atskiru apmokestinamuoju asmeniu laikyti tos valstybės narės teritorijoje įsisteigusius asmenis, kurie, būdami teisiškai savarankiški, yra glaudžiai susiję finansiniais, ekonominiais ir organizaciniais ryšiais.

Komisijos nuomone, leisdama neapmokestinamiesiems asmenims pagal Direktyvos 2006/112/EB 11 straipsnį tapti PVM grupės nariais, Čekijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2006/112/EB 9 ir 11 straipsnius.

---

(1)  OL L 347, p. 1.

2011 m. kovo 4 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Minister van Financiën prieš G. in ’t Veld

(Byla C-110/11)

(2011/C 160/12)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: Minister van Financiën

Atsakovė kasaciniame procese: G. in ’t Veld

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar todėl, kad taikant Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 (1) II antraštinėje dalyje numatytas priskyrimo taisykles taikomos Nyderlandų teisės nuostatos, Nyderlandų socialinio draudimo įmokos gali būti renkamos tokiu atveju kaip šis, kai Ispanijoje gyvenantis darbuotojas, turintis Nyderlandų pilietybę, pagal Nyderlandų darbo teisės nuostatas dirba jūrininku Nyderlanduose įsisteigusio darbdavio jūriniame laive, plaukiojančiame ne Bendrijos teritoriniuose vandenyse su Nyderlandų Antilų vėliava, nors vien pagal Nyderlandų vidaus teisės nuostatas, atsižvelgiant į aplinkybę, kad darbuotojas negyvena Nyderlanduose, jis nepriklauso Nyderlandų socialinio draudimo sistemai?

2.	Kokią įtaką šiuo atveju turi Nyderlandų darbuotojų draudimo įgyvendinimo politika, pagal kurią draudimo institucija jūrininkus tokiu atveju, koks nagrinėjamas, pagal Bendrijos teisę laiko apdraustaisiais asmenimis?

3.	Kokią įtaką šiuo atveju turi aplinkybė, kad veikla kartais vykdoma valstybės narės teritoriniuose vandenyse ar valstybės narės teritorijoje esančiame uoste?

---

(1)  1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL L 149, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 35).

2011 m. kovo 8 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę

(Byla C-122/11)

(2011/C 160/13)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama V. Kreuschitz ir G. Rozet

Atsakovė: Belgijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad tik nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d. panaikindama gyvenamosios vietos sąlygą, kuri kliudė Europos Sąjungos ir EEE piliečių, gyvenančių šalyje, kuri nėra sudariusi su Belgija abipusiškumo susitarimo, pensijų indeksavimui, ir nepanaikindama diskriminacijos, kurią jie patyrė per visą laikotarpį iki 2004 m. rugpjūčio 1 d., atimant dalį jų pensijos, Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (1) 4 ir 7 straipsnius bei SESV 18 ir 45 straipsnius, įtvirtinančius nediskriminavimo dėl pilietybės principą.

—	Priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija pabrėžia, kad nacionalinės teisės aktais buvo diskriminuojami kitų valstybių narių piliečiai, nes tik jiems buvo nustatyta gyvenamosios vietos vienoje iš valstybių narių ar valstybėje, sudariusioje su Belgija abipusiškumo susitarimą, sąlyga, norint pasinaudoti jų pensijų indeksavimu už laikotarpį iki 2004 m. rugpjūčio 1 d.

Komisija taip pat primena, kad minėtame Reglamente (EB) Nr. 883/2004 nebenumatyta sąlyga gyventi valstybės narės teritorijoje, kad būtų galima remtis vienodo vertinimo principu. Tad asmenys, kuriems taikomas minėtas reglamentas, gali reikalauti taikyti šį principą, net jei gyvena trečiojoje valstybėje. Taigi valstybė daugiau negali paskirti pensijų indeksavimo tik savo piliečiams, bet taip pat turi taikyti ir pensininkams, gyvenantiems trečiojoje valstybėje.

Galiausiai, Komisijos nuomone, teisėtų lūkesčių, praktinių sunkumų ir finansinio poveikio motyvai, nurodyti Belgijos institucijų, siekiant pateisinti negalimumą retroaktyviai taikyti pakeistų teisės aktų, negali būti priimti.

---

(1)  OL L 166, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 72.

2011 m. kovo 25 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Prancūzijos Respubliką

(Byla C-145/11)

(2011/C 160/14)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama M. Šimerdová ir A. Marghelis

Atsakovė: Prancūzijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad atsisakydama patenkinti dvi paraiškas dėl leidimo prekiauti veterinariniais vaistais CT-Line 15 % Premix ir CT-Line 15 % Oral Powder pagal Direktyvoje 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (1), numatytą decentralizuotą procedūrą, Prancūzijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 32 ir 33 straipsnius.

—	Priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu Komisija nurodo, kad minėta Direktyva 2001/82/EB neleidžia valstybei narei vykstant decentralizuotai procedūrai atlikti paraiškos dėl leidimo prekiauti teisinio ir mokslinio vertinimo. Patvirtinimo etapas reikalingas tik patikrinti, ar pateiktos paraiškos duomenys yra tapatūs visose valstybėse narėse, ar ši paraiška neturi trūkumų ir ar joje nurodytas atitinkamų valstybių narių sąrašas pagal direktyvos 32 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Ieškovė priekaištauja atsakovei dėl paraiškų leisti prekiauti vaistais atmetimo, nurodant motyvus, susijusius su vaistų sudėtimi ir jų farmacine forma, su tariamu jų nesuderinamumu su nacionaline teise ir galimu pavojumi visuomenės sveikatai.

Komisija taip pat nurodo, kad patvirtinimo etape paraišką dėl leidimo prekiauti vaistu gavusios valstybės narės privalo patvirtinti referencinės valstybės įvertinimo ataskaitą arba nurodyti pavojų žmonėms, gyvūnams ar aplinkai pagal direktyvos 33 straipsnį. Tačiau Prancūzijos valdžios institucijos nesilaikė šiame straipsnyje numatytos procedūros.

---

(1)  2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (OL L 311, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 3).

2011 m. kovo 25 d.Riigikohus (Estijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje (Likviduojama) AS Pimix prieš Maksu- ja Tolliameti Lõuna maksu- ja tollikeskus ir Žemės ūkio ministeriją (Põllumajandusministeerium)

(Byla C-146/11)

(2011/C 160/15)

Proceso kalba: estų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Riigikohus

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja ir kasatorė: (likviduojama) AS Pimix

Atsakovai ir kitos kasacinio proceso šalys: Maksu- ja Tolliameti Lõuna maksu- ja tollikeskus ir Žemės ūkio ministerija (Põllumajandusministeerium)

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnis kartu su Stojimo akto 58 straipsniu, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (2007 m. gruodžio 11 d. Sprendimas Skoma-Lux, C-161/06, Rink. p. I-10841; 2009 m. birželio 4 d. Sprendimas Balbiino, C-560/07, Rink. p. I-4447, ir 2009 m. spalio 29 d. Sprendimas Rakvere Lihakombinaat, C-140/08, Rink. p. I-10533) aiškintini taip, kad iš privataus asmens galima reikalauti vykdyti iš 2003 m. lapkričio 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1972/2003 (1) išplaukiantį įsipareigojimą, a) net ir neatsižvelgiant į tai, kad šis reglamentas 2004 m. gegužės 1 d. nebuvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje estų kalba b) ir atitinkamos valstybės narės įstatymų leidėjas nacionaliniame teisės akte nebuvo dar kartą apibrėžęs reglamente įtvirtintos žemės ūkio produktų sąvokos, o apsiribojo nuoroda į pagal nustatytą tvarką nepaskelbto reglamento 4 straipsnio 5 dalį, c) jeigu privatus asmuo įvykdė iš šio reglamento išplaukiantį įsipareigojimą (deklaravo prekes sandėlyje nurodydamas teisingą prekės kodą) ir neginčijo šio įsipareigojimo d) bei kompetentinga valstybės narės tarnyba nustatė jam mokestį tuo metu, kai Reglamentas Nr. 1972/2003 jau buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje estų kalba?

2.

Ar remiantis Stojimo akto 58 straipsniu kartu su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalimi ir 2003 m. lapkričio 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1972/2003 trečia konstatuojamąja dalimi ir 4 straipsniu galima daryti išvadą, kad valstybė narė gali reikalauti iš privataus asmens mokesčio už perteklines atsargas, jeigu Reglamentas Nr. 1972/2003 2004 m. gegužės 1 d. nebuvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje estų kalba, tačiau tuo metu, kai vėliau kompetentinga valstybės narės tarnyba nustatė mokestį, šis reglamentas jau buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje estų kalba?

---

(1)  2003 m. lapkričio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1972/2003 dėl prekybai žemės ūkio produktais skirtų pereinamojo laikotarpio priemonių, kurios turi būti patvirtintos dėl Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos įstojimo (OL L 293, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 40 t., p. 474).

2011 m. kovo 28 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę

(Byla C-150/11)

(2011/C 160/16)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama O. Beynet ir A. Marghelis

Atsakovė: Belgijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad prieš transporto priemonės, anksčiau įregistruotos kitoje valstybėje narėje, registraciją atliekant techninę apžiūrą reikalaudama pateikti ne tik registracijos liudijimą, bet ir transporto priemonės atitikties sertifikatą, bei nustatydama reikalavimą prieš transporto priemonių, anksčiau įregistruotų kitoje valstybėje narėje, registraciją atlikti techninę apžiūrą, neatsižvelgiant į techninės apžiūros, atliktos kitoje valstybėje narėje, rezultatus, Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų (1) ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnį.

—	Priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį Komisija nurodo du kaltinimus, susijusius su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnio ir 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 1999/37/EB pažeidimu nacionalinės teisės normomis, pagal kurias prieš registruojant transporto priemonę, anksčiau įregistruotą kitoje valstybėje narėje, reikalaujama pateikti atitikties sertifikatą bei atsisakoma atsižvelgti į techninės apžiūros, anksčiau atliktos toje kitoje valstybėje narėje, rezultatus.

Pirmuoju kaltinimu Komisija atsakovei priekaištauja bendrai ir sistemingai reikalaujant atlikti techninę apžiūrą prieš registruojant naudotas transporto priemones, pirmiau įregistruotas kitose valstybėse narėse, neatsižvelgiant į galimas apžiūras, jau atliktas tose valstybėse. Tokia apžiūra kai kuriuos suinteresuotus asmenis gali sulaikyti nuo ketinimo įvežti į Belgiją naudotas transporto priemones, pirmiau įregistruotas kitose valstybėse narėse, ir dėl to yra SESV 34 straipsniu draudžiamas laisvo prekių judėjimo apribojimas.

Antruoju kaltinimu Komisija pažymi, kad pagal nacionalinės teisės aktus prašymas įregistruoti negali būti tenkinamas nesant techninės apžiūros liudijimo, kurį Belgijos institucijos išduoda tik pateikus atitikties sertifikatą kartu su registracijos liudijimu, išduotu kitoje valstybėje narėje. Tokie teisės aktai prieštarauja Direktyvos 1999/37/EB 4 straipsniui ir iš esmės panaikina suvienodintų registracijos liudijimų, išduotų kitose valstybėse narėse, pripažinimo principą. Iš tiesų tokia priemonė, nors ir vienodai taikoma transporto priemonėms, įregistruotoms Belgijoje ar kitoje valstybėje narėje, labiau turi įtakos naudotoms transporto priemonėms iš kitos valstybės narės, nes daugumoje valstybių narių atitikties sertifikatas kartu su transporto priemone nepateikiamas.

---

(1)  OL L 138, p. 57; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 4 t., p. 351).

2011 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Far Eastern New Century prieš Tarybą

(Byla T-167/07) (1)

(Dempingas - Polietileno tereftalato importas iš Taivano - Dempingo skirtumo nustatymas - Asimetrinis skaičiavimo metodas - Eksporto kainų, kurios skiriasi pagal pirkėjus ir laikotarpius, struktūra - Dempingo skirtumas, kurio reali apimtis negali būti nustatoma pagal simetrinius skaičiavimo metodus - Pareiga motyvuoti)

(2011/C 160/17)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Far Eastern New Century Corp., buvusi Far Eastern Textile Ltd (Taipei, Taivanas), atstovaujama advokato P. De Baere

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama J.-P. Hix ir B. Driessen, padedamų advokato G. Berrisch

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Europos Komisija, iš pradžių atstovaujama H. van Vliet et K. Talabér-Ritz, vėliau — H. van Vliet ir M. França

Dalykas

Prašymas panaikinti 2007 m. vasario 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 192/2007, nustatantį galutinį antidempingo muitą tam tikram Indijos, Indonezijos, Malaizijos, Korėjos Respublikos, Tailando ir Taivano kilmės importuojamam polietileno tereftalatui (PET) pasibaigus priemonių galiojimo termino peržiūrai ir dalinei tarpinei peržiūrai pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 3 dalį, (OL L 59, p. 1).

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Far Eastern New Century Corp. padengia savo ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 170, 2007 7 21.

2011 m. balandžio 14 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Visa Europe ir Visa International prieš Komisiją

(Byla T-461/07) (1)

(Konkurencija - Karteliai - Kredito kortelių ir atidėto debeto mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugų teikimo rinka - Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas - Konkurencijos apribojimas - Potencialus konkurentas - Baudos - Lengvinančios aplinkybės - Protingas terminas - Teisinis saugumas - Teisė į gynybą)

(2011/C 160/18)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Visa Europe Ltd (Londonas, Jungtinė Karalystė) ir Visa International Service Association (Vilmingtonas, Delaveras, Jungtinės Amerikos Valstijos), iš pradžių atstovaujamos QC S. Morris, baristerių H. Davies ir A. Howard, solisitorių V. Davies ir H. Masters, vėliau S. Morris ir solisitoriaus P. Scott, A. Howard, V. Davies ir solisitoriaus C. Thomas

Atsakovė: Europos Komisija, iš pradžių atstovaujama F. Arbault, N. Khan ir V. Bottka, vėliau N. Khan ir V. Bottka

Dalykas

Prašymas panaikinti 2007 m. spalio 3 d. Komisijos sprendimą C(2007) 4471 galutinis dėl procedūros pagal EB 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (Byla COMP/D1/37.860 — Morgan Stanley/Visa International ir Visa Europe), o nepatenkinus pirmojo reikalavimo — prašymas panaikinti arba sumažinti tame sprendime ieškovėms skirtą baudą.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Visa Europe Ltd ir Visa International Service bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 51, 2008 2 23.

2011 m. balandžio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Čekijos Respublika prieš Komisiją

(Byla T-465/08) (1)

(PHARE programa - Čekijos Respublikos gauti „atnaujinamieji fondai“ - Pervestų sumų grąžinimas - Komisijos sprendimas išieškoti sumas įskaitymo būdu - Teisinis pagrindas - Skirtingos teisės sistemos - Gautinos sumos tikrumo ir įvertinimo tam tikru dydžiu sąvoka - Pareiga motyvuoti)

(2011/C 160/19)

Proceso kalba: čekų

Šalys

Ieškovė: Čekijos Respublika, atstovaujama M. Smolek

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama P. van Nuffel, F. Dintilhac ir Z. Malůšková

Dalykas

Prašymas panaikinti 2008 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos sprendimą išieškoti iš Čekijos Respublikos sumas, gautas kaip „atnaujinamieji fondai“ pagal PHARE programą, įskaitymo būdu.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Čekijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 327, 2008 12 20.

2011 m. balandžio 14 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Lancôme prieš VRDT — Focus Magazin Verlag (ACNO FOCUS)

(Byla T-466/08) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Bendrijos prekių ženklo ACNO FOCUS paraiška - Ankstesnis nacionalinis prekių ženklas FOCUS - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) - Ankstesnio prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų - Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalys (dabar — Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys))

(2011/C 160/20)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Lancôme parfums et beauté & Cie (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokatų A. von Mühlendahl ir J. Pagenberg

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama G. Schneider

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Focus Magazin Verlag GmbH (Miunchenas, Vokietija), atstovaujama advokatų R. Schweizer ir J. Berlinger

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2008 m. liepos 29 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1796/2007-1), susijusio su protesto procedūra tarp Focus Magazin Verlag GmbH ir Lancôme parfums et beauté & Cie.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisiti iš Lancôme parfums et beauté & Cie bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 6, 2009 1 10.

2011 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Vokietija prieš Komisiją

(Byla T-576/08) (1)

(Žemės ūkis - Bendras rinkų organizavimas - Maisto produktų iš intervencinių atsargų paskirstymas labiausiai nepasiturintiems asmenims - Reglamentas (EB) Nr. 983/2008 - Lėšų paskirstymo programai 2009 biudžetiniais metais skyrimo valstybėms narėms planas - Kaupimas rinkoje - Ieškinys dėl panaikinimo)

(2011/C 160/21)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Vokietijos Federacinė Respublika, iš pradžių atstovaujama M. Lumma ir B. Klein, vėliau — M. Lumma, B. Klein, T. Henze ir N. Graf Vitzthum,

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama F. Erlbacher ir A. Szmytkowska

Ieškovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Švedijos Karalystė, atstovaujama A. Falk, K. Petkovska, S. Johannesson ir A. Engman

Atsakovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Ispanijos Karalystė, atstovaujama B. Plaza Cruz, Prancūzijos Respublika, atstovaujama G. de Bergues ir B. Cabouat, Italijos Respublika iš pradžių atstovaujama I. Bruni, vėliau — avvocato dello Stato P. Gentili ir Lenkijos Respublika, iš pradžių atstovaujama M. Dowgielewicz, vėliau — M. Szpunar, ir galiausiai, — M. Szpunar, B. Majczyna ir M. Drwiecki

Dalykas

Prašymas iš dalies panaikinti 2008 m. spalio 3 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 983/2008, kuriuo patvirtinamas planas skirti valstybėms narėms 2009 biudžetiniais metais lėšų maisto produktams iš intervencinių atsargų labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje tiekti (OL L 268, p. 3).

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2008 m. spalio 3 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 983/2008, kuriuo patvirtinamas planas skirti valstybėms narėms 2009 biudžetiniais metais lėšų maisto produktams iš intervencinių atsargų labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje tiekti, 2 straipsnį ir II priedą.

2.	Reglamento Nr. 983/2008 2 straipsnio ir II priedo panaikinimas neturi poveikio jau išmokėtų subsidijų galiojimui.

3.	Europos Komisija padengia savo ir Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

4.	Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Lenkijos Respublika ir Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 55, 2009 3 7.

2011 m. balandžio 14 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Nyderlandai prieš Komisiją

(Byla T-70/09) (1)

(ERPF - Bendrasis programavimo dokumentas, susijęs su Groningeno-Drentės regionu - Sprendimas, kuriuo sumažinama finansinė parama ir nurodoma grąžinti dalį išmokėtų sumų - Pareiga motyvuoti - Reglamento (EEB) Nr. 4253/88 23 straipsnio 1 dalis ir 24 straipsnio 1 ir 2 dalys)

(2011/C 160/22)

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovė: Nyderlandų Karalystė, atstovaujama C. Wissels ir M. Noort

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama W. Roels ir A. Steiblytės

Dalykas

Prašymas iš dalies panaikinti 2008 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimą C(2008) 8355, kuriuo sumažinama Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) finansinė parama, skirta pagal Bendrąjį programavimo dokumentą Nr. 97.07.13.003 į tikslą Nr. 2 patenkančiam Groningeno-Drentės regionui, atsižvelgiant į 1997 m. gegužės 26 d. Komisijos sprendimą 97/711/EB.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Nyderlandų Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 90, 2009 4 18.

2011 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Tubesca prieš VRDT — Tubos del Mediterráneo (T TUMESA TUBOS DEL MEDITERRANEO S.A.)

(Byla T-98/09) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo T TUMESA TUBOS DEL MEDITERRANEO S.A. paraiška - Ankstesni žodiniai nacionaliniai ir tarptautiniai bei vaizdiniai nacionaliniai ir tarptautiniai prekių ženklai TUBESCA - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybės supainioti nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

(2011/C 160/23)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Tubesca (Aji prie Nuajo, Prancūzija), atstovaujama advokato F. Greffe

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Tubos del Mediterráneo, SA (Saguntas, Ispanija)

Dalykas

Ieškinys dėl 2008 m. gruodžio 17 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 518/2008-4), priimto vykstant proceso procedūrai tarp Tubesca ir Tubos del Mediterráneo, SA, panaikinimo

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Tubesca bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 102, 2009 5 1.

2011 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Deichmann prieš VRDT (Sulenktos juostos su brūkšninėmis linijomis vaizdas)

(Byla T-202/09) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Tarptautinė registracija, nurodant Europos bendrijos teritoriją - Vaizdinis prekių ženklas, kurį sudaro sulenktos juostos su brūkšninėmis linijomis vaizdas - Absoliutus atmetimo pagrindas - Skiriamojo požymio nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas))

(2011/C 160/24)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Deichmann SE, buvusi Heinrich Deichmann-Schuhe GmbH & Co. KG (Esenas, Vokietija), atstovaujama advokato O. Rauscher

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama J. Weberndörfer

Dalykas

Ieškinys dėl 2009 m. balandžio 3 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (R 224/2007-4), susijusio su tarptautine vaizdinio prekių ženklo, kurį sudaro sulenktos juostos su brūkšninėmis linijomis vaizdas, registracija, nurodant Europos bendrijos teritoriją, panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Deichmann SE bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 180, 2009 8 1.

2011 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Alder Capital prieš VRDT — Gimv Nederland (ALDER CAPITAL)

(Byla T-209/09) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Žodinis Bendrijos prekių ženklas ALDER CAPITAL - Ankstesni žodiniai Beneliukso prekių ženklai Halder ir Halder Investments - Ankstesnis žodinis tarptautinis prekių ženklas Halder - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 52 straipsnio 1 dalies a punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 53 straipsnio 1 dalies a punktas) - Prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų - Reglamento Nr. 40/94 15 straipsnis (dabar — Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnis))

(2011/C 160/25)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Alder Capital Ltd (Dublinas, Airija), atstovaujama advokatų A. von Mühlendahl ir H. Hartwig

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama G. Schneider ir R. Manea

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Gimv Nederland BV (Gravenhage, Nyderlandai), atstovaujama advokatų M. van de Braak ir S. Beelaard

Dalykas

Ieškinys dėl 2009 m. vasario 20 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo R 486/2008-2, susijusio su protesto procedūra tarp Halder Holdings BV ir Alder Capital Ltd, panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Ieškinį atmesti.

2.	Priteisti iš Alder Capital Ltd bylinėjimosi išlaidas, įskaitant Gimv Nederland BV būtinas išlaidas, patirtas per procedūrą Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT).

---

(1)  OL C 180, 2009 8 1.

2011 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje United States Polo Association prieš VRDT — Textiles CMG (U.S. POLO ASSN.)

(Byla T-228/09) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Prašymas užregistruoti žodinį Bendrijos prekių ženklą U.S. POLO ASSN - Ankstesni Bendrijos ir nacionaliniai prekių ženklai POLO-POLO - Atmetimo motyvas - Galimybė supainioti - Žymenų panašumas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

(2011/C 160/26)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: United States Polo Association (Leksingtonas, Kentukis, Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama advokatų P. Goldenbaum, I. Rohr ir T. Melchert

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama D. Botis

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Textiles CMG, SA (Ontinjentas, Ispanija)

Dalykas

Ieškinys dėl 2009 m. kovo. 20 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 886/2008-4), susijusio su protesto procedūra tarp Textiles CMG, SA ir United States Polo Association, panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	United States Polo Association padengia bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 180, 2009 8 1.

2011 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Safariland prieš VRDT — DEF-TEC Defense Technology (FIRST DEFENSE AEROSOL PEPPER PROJECTOR)

(Byla T-262/09) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo FIRST DEFENSE AEROSOL PEPPER PROJECTOR paraiška - Santykinis atmetimo pagrindas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 3 dalis - VRDT atliekamas teismo sprendimo, kuriuo panaikinamas vienas iš jos apeliacinių tarnybų sprendimų, vykdymas - Teisė į gynybą - Pareiga motyvuoti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 63 straipsnio 2 dalis, 65 straipsnio 6 dalis, 75 ir 76 straipsniai)

(2011/C 160/27)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Safariland LLC, buvusi Defense Technology Corporation of America (Džeksonvilis, Florida, Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama advokatų R. Kunze ir G. Würtenberger

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama D. Botis

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: DEF-TEC Defense Technology GmbH (Frankfurtas prie Maino, Vokietija), iš pradžių atstovaujama advokatų H. Daniel ir O. Haleen, vėliau — advokato O. Haleen

Dalykas

Ieškinys dėl 2009 m. gegužės 4 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 493/2002-4 (II)), susijusio su protesto procedūra tarp Defense Technology Corporation of America ir DEF-TEC Defense Technology GmbH.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Safariland LLC padengia savo ir Vidaus rinkos derinimo tarybos (prekių ženklams ir pramaniam dizainui) (VRDT) bei DEF-TEC Defense Technology GmbH nurodytas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 205, 2009 8 29.

2011 m. balandžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Fuller & Thaler Asset Management prieš VRDT (BEHAVIOURAL INDEXING ir BEHAVIOURAL INDEX)

(Bylos T-310/09 ir T-383/09) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Žodinių Bendrijos prekių ženklų BEHAVIOURAL INDEXING ir BEHAVIOURAL INDEX paraiška - Absoliutus atmetimo pagrindas - Apibūdinamasis pobūdis - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas)

(2011/C 160/28)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Fuller & Thaler Asset Management, Inc. (San Matėjas, Jungtinės Valstijos), atstovaujama baristerio S. Malynicz

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama D. Botis

Dalykas

Byloje T-310/09 — ieškinys dėl 2009 m. balandžio 28 d. VRDT didžiosios apeliacinės tarybos sprendimo byloje R 323/2008-G, susijusio su paraiška įregistruoti žodinį žymenį BEHAVIOURAL INDEXING kaip Bendrijos prekių ženklą, o byloje T-383/09 — ieškinys dėl 2009 m. birželio 11 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo byloje R 138/2009-1, susijusio su paraiška įregistruoti žodinį žymenį BEHAVIOURAL INDEX kaip Bendrijos prekių ženklą.

Rezoliucinė dalis

1.	Bylos T-310/09 ir T-383/09 sujungtos, kad būtų bendrai priimtas šis sprendimas.

2.	Atmesti ieškinius.

3.	Fuller & Thaler Asset Management, Inc. bylose T-310/09 ir T-383/09 padengia savo ir Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 244, 2009 10 10.

2011 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Bodegas y Viñedos Puerta de Labastida prieš VRDT — Unión de Cosecheros de Labastida (PUERTA DE LABASTIDA)

(Byla T-345/09) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Bendrijos prekių ženklo PUERTA DE LABASTIDA paraiška - Ankstesnis žodinis nacionalinis prekių ženklas CASTILLO DE LABASTIDA - Ankstesni žodiniai Bendrijos prekių ženklai CASTILLO LABASTIDA - Santykinis atmetimo pagrindas - Ankstesnio prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys - Galimybė supainioti - Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

(2011/C 160/29)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Bodegas y Viñedos Puerta de Labastida, SL (Autol, Ispanija), atstovaujama advokatų J. Grimau Muñoz ir J. Villamor Muguerza

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama J. Crespo Carrillo

Kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Unión de Cosecheros de Labastida, S. Coop. Ltda (Labastida, Ispanija), iš pradžių atstovaujama P. López Ronda, G. Macias Bonilla, vėliau — advokato F. Brandolini Kujman

Dalykas

Ieškinys dėl 2009 m. gegužės 28 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1021/2008-1), susijusio su protesto procedūra tarp Unión de Cosecheros de Labastida, S. Coop. Ltda ir Bodegas y Viñedos Puerta de Labastida, SL.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Bodegas y Viñedos Puerta de Labastida, SL bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 256, 2009 10 24.

2011 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Sociedad Agricola Requingua prieš VRDT — Consejo Regulador de la Denominación de Origen Toro (TORO DE PIEDRA)

(Byla T-358/09) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Bendrijos prekių ženklo TORO DE PIEDRA paraiška - Ankstesnis Bendrijos vaizdinis prekių ženklas D. ORIGEN TORO - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Ženklų panašumas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas - Teisė būti išklausytam - Pareiga motyvuoti - Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnis)

(2011/C 160/30)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Sociedad Agricola Requingua Ltda (Santjagas, Čilė), atstovaujama advokatų E. Vorbuchner, C. Ley ir M. Heidelberg

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama J. Crespo Carrillo ir A. Folliard-Monguiral

Kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Consejo Regulador de la Denominación de Origen Toro (Toras, Ispanija)

Dalykas

Ieškinys dėl 2009 m. birželio 18 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1117/2008-2), susijusio su protesto procedūra tarp Consejo Regulador de la Denominación de Origen Toro ir Sociedad Agricola Requingua Ltda

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Sociedad Agricola Requingua Ltda bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 267, 2009 11 7.

2011 m. balandžio 14 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje TTNB prieš VRDT — March Juan (Tila March)

(Byla T-433/09) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Bendrijos prekių ženklo „Tila March“ registracijos paraiška - Ankstesnis vaizdinis prekių ženklas CARMEN MARCH - Atmetimo motyvas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

(2011/C 160/31)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: TTNB (Paryžius, Prancūzija), iš pradžių atstovaujama advokato J.-M. Moiroux, vėliau — advokatų J.-M. Moiroux ir C. Beudard

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Carmen March Juan (Madridas, Ispanija)

Dalykas

Ieškinys dėl 2009 m. rugpjūčio 20 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1538/2008-2), susijusio su protesto procedūra tarp Carmen March Juan ir TTNB, panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	TTNB padengia bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 312, 2009 12 19.

2011 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Smart Technologies prieš VRDT (WIR MACHEN DAS BESONDERE EINFACH)

(Byla T-523/09) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Žodinio Bendrijos prekių ženklo WIR MACHEN DAS BESONDERE EINFACH paraiška - Santykinis atmetimo pagrindas - Skiriamojo požymio nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1dalies b punktas)

(2011/C 160/32)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Smart Technologies ULC (Kalgaris, Kanada), atstovaujama QC M. Edenborough, baristerio T. Elias ir solisitoriaus R. Harrison

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama J. Crespo Carrillo

Dalykas

Ieškinys dėl 2009 m. rugsėjo 29 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 554/2009-2), susijusio su prašymu įregistruoti žodinį žymenį WIR MACHEN DAS BESONDERE EINFACH kaip Bendrijos prekių ženklą

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Smart Technologies ULC padengia bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 51, 2010 2 27.

2011 m. balandžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Euro-Information prieš VRDT (EURO AUTOMATIC PAYMENT)

(Byla T-28/10) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Žodinio Bendrijos prekių ženklo EURO AUTOMATIC PAYMENT paraiška - Absoliutus atmetimo pagrindas - Apibūdinamasis pobūdis - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas)

(2011/C 160/33)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Euro-Information — Européenne de traitement de l'information (Strasbūras, Prancūzija), atstovaujama advokato A. Grolée

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2009 m. lapkričio 11 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 635/2009-2) dėl paraiškos įregistruoti žodinį žymenį EURO AUTOMATIC PAYMENT kaip Bendrijos prekių ženklą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Euro-Information — Européenne de traitement de l’information bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 80, 2010 3 27.

2011 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Air France prieš VRDT (lygiagretainio formos figūra)

(Byla T-159/10) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Vaizdinio prekių ženklo, kurį sudaro lygiagretainio formos figūra, paraiška - Absoliutus atmetimo pagrindas - Skiriamojo požymio nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas)

(2011/C 160/34)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Air France (Roissy-en-France, Prancūzija), atstovaujama advokato A. Grolée

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral

Dalykas

Ieškinys dėl 2010 m. sausio 27 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) antrosios apeliacinės tarybos sprendimo R 1018/2009-2, susijusio su prašymu įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą žymenį, kurį sudaro lygiagretainio formos figūra, panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Air France padengia bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 161, 2010 6 19.

2011 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Zitro IP prieš VRDT — Show Ball Informática (BINGO SHOWALL)

(Byla T-179/10) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Bendrijos prekių ženklo BINGO SHOWALL paraiška - Ankstesnis vaizdinis Bendrijos prekių ženklas SHOW BALL - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Žymenų panašumas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

(2011/C 160/35)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Zitro IP Sàrl (Liuksemburgas, Liuksemburgas), atstovaujama advokato A. Canela Giménez

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama J. Crespo Carrillo

Kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis: Show Ball Informática Ltda (San Paulas, Brazilija)

Dalykas

Ieškinys dėl 2010 m. vasario 9 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 666/2009-2), susijusio su protesto procedūra tarp Zitro IP Sàrl ir Show Ball Informática Ltda.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Zitro IP Sàrl bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 161, 2010 6 19.

2011 m. kovo 18 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje Westfälisch-Lippischer Sparkassen- und Giroverband prieš Komisiją

(Byla T-457/09 R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Leidimas suteikti valstybės pagalbą banko restruktūrizacijai - Filialo uždarymas kaip kompensacija - Skuba - Interesų palyginimas)

(2011/C 160/36)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Westfälisch-Lippischer Sparkassen- und Giroverband (Miunsteris, Vokietija), atstovaujama advokato A. Rosenfeld ir I. Liebach

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama L. Flynn, B. Martenczuk ir T. Maxian Rusche

Dalykas

Prašymas sustabdyti 2009 m. gegužės 12 d. Komisijos sprendimo C(2009) 3900 galutinis, pataisytas, byloje C 43/2008 (ex N 390/2008), susijusioje su valstybės pagalba, kurią Vokietija ketino skirti WestLB AG restruktūrizacijai, skaitomo kartu su 2010 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimu C(2010) 9525 galutinis, Valstybės pagalbos bylose MC 8/2009 ir C 43/2009 — Vokietija — WestLB, 2 straipsnio 1 dalies, skaitomos kartu su priedo 5.4, 5.7 ir 6.7 punktais, vykdymą, kiek iš to matyti, kad po 2011 m. vasario 15 d turi būti užbaigti nauji Westdeutsche Immobilien Bank AG sandoriai.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.	Panaikinti 2011 m. sausio 31 d. nutartį Westfälisch-Lippischer Sparkassen- und Giroverban prieš Komisiją (T-457/09 R).

3.	Westdeutsche ImmobilienBank AG, Landschaftsverband Westfalen-Lippe, Landschaftsverband Rheinland, WestLB, Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinės žemės ir Rheinischer Sparkassen- und Giroverband prašymai įstoti į bylą netenka dalyko.

4.	Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

2011 m. kovo 25 d. pareikštas ieškinys byloje Automobili Lamborghini prieš VRDT — Miura Martínez (Miura)

(Byla T-191/11)

(2011/C 160/37)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Automobili Lamborghini Holding SpA (Sant’Agata Bolognese, Italija), atstovaujama advokato P. Kather

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalys: Eduardo Miura Martínez (Sevilija, Ispanija) ir Antonio José Miura Martínez (Sevilija)

Reikalavimai

—	Panaikinti 2011 m. sausio 21 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 161/2010-4.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas, turintis žodinį elementą „Miura“, 12, 14, 18, 25 ir 28 klasių prekėms ir paslaugoms.

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, savininkai: Eduardo Miura Martínez ir Antonio José Miura Martínez.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo remtasi per protesto procedūrą: vaizdinis tarptautinis ir nacionalinis prekių ženklas, turintis žodinį elementą „MIURA“, 12, 14, 24, 25 ir 39 klasių prekėms ir paslaugoms, žodinis nacionalinis prekių ženklas MIURA 18 ir 25 klasių prekėms bei prekyboje bulių auginimui naudojama pavardė MIURA.

Protestų skyriaus sprendimas: iš dalies patenkinti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 42 straipsnio 2 dalies pažeidimas, nes įstoję į bylą asmenys neįrodė prekių ženklų, kuriais remtasi per protesto procedūrą, naudojimo, o taip pat Reglamento (EB) Nr. 207/2009 75 straipsnio pažeidimas, nes ieškovė negalėjo pasisakyti dėl sprendimus pagrindžiančių motyvų, nepateikus jai protesto motyvų.

---

(1)  2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1).

2011 m. balandžio 1 d. pareikštas ieškinys byloje El-Materi prieš Tarybą

(Byla T-200/11)

(2011/C 160/38)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Fahd Mohamed Sakher Ben Mohamed El-Materi (Doha, Kataras), atstovaujamas baristerio M. Lester ir solisitoriaus G. Martin

Atsakovė: Europos sąjungos Taryba

Reikalavimai

—

panaikinti 2011 m. vasario 4 d. Tarybos įgyvendinimo Sprendimą 2011/79/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2011/72/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Tunise (OL L 31, p. 40) ir 2011 m. vasario 4 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 101/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Tunise (OL L 31, p. 1), tiek, kiek jie taikomi ieškovui, ir

—	priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškiniui pagrįsti ieškovas nurodo penkis pagrindus.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad kriterijus, kuriuo remiantis ieškovą galima įtraukti į Sprendimo 2011/79/BUSP priedą, neįvykdytas, nes: — vienintelis priimtinas pagrindas ieškovui įtraukti į minėtą sąrašą reiškia, kad turi būti įvykdytas Sprendimo 2011/72/BUSP (1) 1 straipsnyje nustatytas kriterijus, t. y., kad asmuo yra „atsakingas už Tuniso valstybės lėšų pasisavinimą“ arba kad yra susijęs su tokiu asmeniu, nes, kaip nurodyta antrojoje konstatuojamojoje dalyje, tokie asmenys „neleidžia Tuniso žmonėms pasinaudoti jų ekonomikos ir visuomenės tvaraus vystymosi teikiama nauda bei kenkia demokratijos vystymuisi jų šalyje“.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Taryba pažeidė ieškovo teisę į gynybą ir į veiksmingą teisminę apsaugą, nes: — ribojančios priemonės nenumato jokios procedūros, kad ieškovui būtų nurodyti įrodymai, kuriais remiantis priimtas sprendimas įšaldyti jo lėšas, ir kad jis galėtų laiku pareikšti savo nuomonę apie tuos įrodymus; — ginčijamose priemonėse nurodytuose motyvuose yra bendras nepagrįstas ir neapibrėžtas teiginys apie teisminį tyrimą; — Taryba nepateikė pakankamos informacijos, kad ieškovas galėtų atsakyme veiksmingai išreikšti savo nuomonę, todėl teismas negali įvertinti sprendimo pagrįstumo ir Tarybos vertinimo bei įrodymų, kuriais jie pagrįsti, nepaneigiamumo.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Taryba teisiškai nemotyvavo ginčijamų priemonių taikymo ieškovui ir pažeidė atsakovei tenkančią pareigą aiškiai nurodyti konkrečias priežastis, kuriomis grindžiamas sprendimas, įskaitant individualias ir konkrečias priežastis, dėl kurių ji nusprendė, kad ieškovas atsakingas už Tuniso valstybės lėšų pasisavinimą.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Taryba nepagrįstai ir neproporcingai pažeidė ieškovo teisę į nuosavybę ir jo prekybos bei pramonės laisvę, nes: — lėšų įšaldymo priemonės turi didelį ir ilgalaikį poveikį jo pagrindinėms teisėms; — jų taikymas ieškovui yra nepagrįstas; ir — Taryba neįrodė, kad visiškas lėšų įšaldymas buvo mažiausiai ribojanti priemonė tokiam tikslui pasiekti ir kad ieškovui padaryta labai didelė žala yra pagrįsta ir proporcinga.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą nuspręsdama ieškovui taikyti šias ribojančias priemones, nes atrodo, kad Taryba neatliko jokio vertinimo jo atžvilgiu arba, jei toks vertinimas ir buvo atliktas, Taryba padarė klaidą nuspręsdama, kad pagrįsta taikyti ieškovui ribojančias priemones.

---

(1)  2011 m. sausio 31 d. Tarybos sprendimas 2011/72/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Tunise (OL L 28, p. 62)

2011 m. balandžio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Si.mobil prieš Komisiją

(Byla T-201/11)

(2011/C 160/39)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Si.mobil telekomunikacijske storitve d.d. (Liubliana, Slovėnijos Respublika), atstovaujama solisitorių P. Alexiadis ir E. Sependa

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

—	Panaikinti 2011 m. sausio 24 d. Europos Komisijos sprendimą C(2011) 355 galutinis byloje Nr. COMP/39.707 Si.mobil prieš Mobitel ir

—	priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo ieškiniu ieškovė prašo remiantis SESV 263 straipsniu panaikinti 2011 m. sausio 24 d. Europos Komisijos sprendimą C(2011) 355 galutinis byloje Nr. COMP/39.707 Si.mobil prieš Mobitel, kuriuo atmestas pagal SESV 102 straipsnį pateiktas jos skundas dėl tariamo Mobitel piktnaudžiavimo mažmeniniame ir didmeniniame konkurencijos lygmenyse kai kuriose judriojo ryšio rinkose.

Grįsdama ieškinį, atsakovė nurodo du teisinius pagrindus.

1.

Pirma, teigiama, kad Komisija akivaizdžiai klaidingai pritaikė Tarybos reglamente (EB) Nr. 1/2003 (1) ir Komisijos pranešime dėl konkurencijos institucijų tinklui priklausančių institucijų bendradarbiavimo (OL C 101, 2004, p. 43) išdėstytas jurisdikcijos priskyrimo taisykles, nes: — priimdama ginčijamą sprendimą Komisija neužtikrino veiksmingo Europos Sąjungos teisės taikymo, tokiu būdu neatsižvelgdama į privalomus viešosios tvarkos reikalavimus, kurie taikomi Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1/2003, ir taip pat neatsižvelgdama į savo pačios nustatytas taisykles, išdėstytas Komisijos pranešime dėl konkurencijos institucijų tinklui priklausančių institucijų bendradarbiavimo bei susijusioje bylų nagrinėjimo praktikoje; — Komisija nevykdė Pranešime dėl konkurencijos institucijų tinklui priklausančių institucijų bendradarbiavimo nurodytų jos pareigų, nes neįsikišo, kai „nacionalinė konkurencijos institucija nepagrįstai užtęsia procedūras“, kaip atsitiko tuomet, kai Slovėnijos teisėje nustatytas dviejų metų terminas baigėsi nacionalinei konkurencijos institucijai net neišsiuntus galutinio pareiškimo dėl prieštaravimų. Be to, Komisija neatsižvelgė į įrodymus, kurie neginčijamai rodo, kad ji yra institucija, esanti „palankiausioje padėtyje“ nagrinėti aptariamos situacijos priežastis. Tokiomis aplinkybėmis mažai tikėtina, kad Slovėnijos konkurencijos institucija „gali nutraukti pažeidimą“ tinkamai ir laiku. Šiuo atveju yra atvirkščiai: akivaizdu, kad „Bendrijos nuostatas <…> veiksmingiau <…> gali taikyti Komisija“.

2.

Antra, teigiama, kad Komisija akivaizdžiai klaidingai pritaikė Sprendime Automec (2) numatytą pusiausvyros metodą, nes: — Ieškovė mano, kad Komisijos diskrecija spręsti, ar prisiimti jurisdikciją remiantis Sprendimu Automec, nėra nevaržoma. Šiuo atžvilgiu ieškovė pateikė daug įrodymų, rodančių „Bendrijos suinteresuotumą“, kad Komisija įgyvendintų jurisdikciją Si.mobil reikalavimų atžvilgiu, į kurį Komisija nepagrįstai neatsižvelgė. Be to, Komisija neatsižvelgė į savo pačios Įgyvendinimo prioritetų taikant EB sutarties 82 straipsnį dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gaires (OL C 45, 2009, p. 7), nes abiejų rūšių Bendrijos teisės pažeidimai (kainų skirtumų mažinimas ir nepagrįstai mažų kainų nustatymas), kuriuos galėjo padaryti ieškovė, minėtame dokumente pripažįstami Komisijos įgyvendinimo prioritetu, be to, yra padidėjęs suinteresuotumas išsiaiškinti, kaip Komisija taiko šias doktrinas, ypač judriojo ryšio sektoriuje, kuriame tokie precedentai dar tik turi būti sukurti.

---

(1)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).

(2)  1992 m. rugsėjo 18 d. Sprendimas Automec prieš Komisiją (T-24/90, Rink. p. II-2223).

2011 m. balandžio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Aeroporia Aigaiou Aeroporiki ir Marfin Investment Group Symmetochon prieš Komisiją

(Byla T-202/11)

(2011/C 160/40)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Aeroporia Aigaiou Aeroporiki AE (Atėnai, Graikija) ir Marfin Investment Group Symmetochon AE (Atėnai, Graikija), atstovaujamos solisitorių A. Ryan ir G. Bushell bei advokatų P. Stamou ir I. Dryllerakis

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

—	Panaikinti 2011 m. sausio 26 d. Europos Komisijos sprendimą Nr. C(2011) 316 byloje COMP/M.5830, susijusioje su pasiūlymu sujungti Aegean Airlines S.A. su Olympic Air S.A., Olympic Handling S.A. ir Olympic Engineering S.A., remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 139/2004 (1), ir

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šešiais pagrindais.

1.

Pirmas ieškinio pagrindas, susijęs su esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu ir (arba) akivaizdžia vertinimo klaida, padaryta apibrėžiant rinką, kaip skirtą tik oro transporto keleiviams, kuriems yra svarbus laikas, nes: — pelno arba pajamų valdymą Komisija naudoja kaip pagrindą apibrėždama keleivių, kuriems svarbus laikas, rinką, nors apie tai nebuvo kalbėta per administracinę procedūrą ir — sprendimas negali būti pagrįstas rinka, kurią sudaro tik oro transporto keleiviai, kuriems svarbus laikas, nes to negalima pagrįsti paplitusia ekonomine logika ir tam prieštarauja pati Komisijos bylos medžiaga.

2.

Antras ieškinio pagrindas, susijęs su akivaizdžia vertinimo klaida, padaryta prieinant prie išvados, kad keltai daro tik „ribotą konkurencinį spaudimą“ oro transporto paslaugoms aštuoniuose keliuose, nes: — įrodymai, kuriais Komisija grindžia šią išvadą, yra atrankiniai, pažeidžia visas įrodinėjimo taisykles ir juos vertinant nėra įdėta empirinio ar tiriamojo darbo. Be to, šiuos įrodymus vertinant objektyviai būtų galima padaryti priešingą išvadą, t. y. kad keltai daro tikrą konkurencinį spaudimą keleiviams, kuriems nėra svarbus laikas, ir (arba) visiems keleiviams visuose šiuose aštuoniuose keliuose.

3.

Trečias ieškinio pagrindas, susijęs su motyvų nenurodymu ir (arba) teisės klaida ir (arba) akivaizdžia vertinimo klaida, padaryta prieinant prie išvados, kad veiksmingai konkurencijai būtų sudarytos didelės kliūtys, jei būtų panaikintas artimas konkurencinis Aegean ir Olympic tarpusavio ryšys, nes: — sprendime nenurodoma, kokia konkreti žala buvo padaryta ir — Komisija nepateikia nuoseklių ir įtikinamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad vienos iš ieškovių keleiviai nepasirinktų keltų, jei oro transporto paslaugų kainos padidėtų 5–10 %, o tai yra svarbus klausimas.

4.

Ketvirtas ieškinio pagrindas, susijęs su akivaizdžia vertinimo klaida ir (arba) teisės klaida, padaryta prieinant prie išvados, kad yra įėjimo į rinką kliūčių, dėl kurių nepanašu, kad būtų galima į rinką įeiti po susijungimo, nes: — Komisija taikė klaidingą teisinį kriterijų, reikalaudama prieš susijungimą pateikti konkrečius ir pagrįstus įėjimo į rinką planus, o to padaryti neįmanoma ir — Komisijos pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas yra su trūkumais, pagrįstas atrankiniais įrodymais ir jame visiškai neatliktas kruopštus tyrimas.

5.

Penktas ieškinio pagrindas, susijęs su esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu ir (arba) akivaizdžia vertinimo klaida atliekant faktinę analizę, nes: — kiek tai susiję su faktine analize Aegean atžvilgiu, sprendimo išvados grindžiamos tik ieškovių teisės į gynybą pažeidimu. Nepaisant išsamių ieškovių paaiškinimų, Komisija per administracinę procedūrą neišnagrinėjo faktinių aplinkybių, susijusių su Aegean, ir savo požiūrį pirmą kartą pagrindė tik sprendime. Be to, Komisijos vertinimas yra klaidingas, nes pagrįstas tik ex post analize ir — kiek tai susiję su faktine analize Olympic atžvilgiu, Komisija tik kritikuoja Marfin pateiktą modelį ir neatlieka tinkamos ex ante analizės iš esmės dėl to, kad ji atsižvelgia tik į IATA 2011 m. vasaros sezoną. Be to, jos išvados yra tik tvirtinimai, nepagrįsti jokiais duomenimis.

6.

Šeštas ieškinio pagrindas, susijęs su ieškovių pagrindinių teisių pažeidimu, nes: — Komisijos vykdoma administracinė procedūra neatitiko sąžiningo administravimo principų, kuriuos apima teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, numatyta Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, ir gero administravimo pareiga, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. Komisija neįvykdė savo kruopštaus nagrinėjimo pareigos ir todėl įrodinėjimo pareigą iš tiesų perdavė ieškovėms.

---

(1)  2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 40).

2011 m. balandžio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Ispanija prieš Komisiją

(Byla T-204/11)

(2011/C 160/41)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Ispanija, atstovaujama M. Muñoz Pérez

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2011 m. sausio 10 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 15/2011, kuriuo dėl pripažintų jūrinių biotoksinų gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose tyrimo metodų iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2074/2005, ir

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčijamuoju sprendimu Komisija nusprendė nustatyti skysčių chromatografijos–dvigubos masių spektrometrijos metodą (LC-MS/MS) kaip referencinį jūrinių lipofilinių toksinų nustatymo metodą, juo pakeičiant pelės biologinio tyrimo metodą.

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 168 straipsnio ir proporcingumo principo, kurie turi reguliuoti Sąjungos institucijų sprendimų priėmimą, pažeidimu. — Šiuo klausimu teigiama, kad naujasis referencinis jūrinių lipofilinių toksinų nustatymo metodas nėra tinkamesnis nei pelės biologinio tyrimo metodas užtikrinant visuomenės sveikatą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su proporcingumo principo pažeidimu. — Šiuo klausimu teigiama, kad priimdama sprendimą pakeisti pelės biologinio tyrimo metodą jūrinių lipofilinių toksinų nustatymo metodu kaip referenciniu, Komisija neįvertino visų svarbių situacijos, kurią ketino reguliuoti, faktų ir aplinkybių, ir neatsižvelgė į ekonominį poveikį, kurį minėtas pakeitimas turės atitinkamam gamybos sektoriui.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisėtų lūkesčių principo nesilaikymu. — Pagal valstybę pareiškėją gyvų dvigeldžių moliuskų gamintojai galėjo pagrįstai tikėtis, kad Komisija nepakeis pelės biologinio tyrimo metodo kaip referencinio nustatant jūrinius lipofilinius toksinus tol, kol nebus įvykdytos Reglamento Nr. 2074/2005 — jo pirminės redakcijos — III priedo III skyriaus D dalies 4 punkto sąlygos.

2011 m. kovo 24 d. Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Canga Fano prieš Tarybą

(Byla F-104/09) (1)

(Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Pareigų paaukštinimas - 2009 m. paaukštinimo procedūra - Sprendimas nepaaukštinti - Nuopelnų palyginimas - Akivaizdi vertinimo klaida - Ieškinys dėl panaikinimo - Ieškinys dėl žalos atlyginimo)

(2011/C 160/42)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Diego Canga Fano (Briuselis, Belgija), atstovaujamas advokatų S. Rodrigues ir C. Bernard-Glanz

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Bauer ir K. Zieleśkiewicz

Dalykas

Atsakovės sprendimo neįtraukti ieškovo į paaukštintų į AD 13 lygį pareigūnų sąrašą vykdant 2009 m. paaukštinimo procedūrą, panaikinimas.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	M. Canga Fano padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 37, 2010 2 13, p. 51.

2011 m. balandžio 13 d. Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Vakalis prieš Komisiją

(Byla F-38/10) (1)

(Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Pensija - Graikijoje įgytų teisių į pensiją pervedimas į Europos Sąjungos pareigūnų pensijų sistemą - Pensinio stažo apskaičiavimas - Prieštaravimas dėl Pareigūnų nuostatų VIII priedo 11 ir 12 straipsnių bendrųjų įgyvendinimo nuostatų teisėtumo - Vienodo požiūrio principas - Euro neutralumo principas)

(2011/C 160/43)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Ioannis Vakalis (Luvinate, Italija), atstovaujamas advokato S. Pappas

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama D. Martin ir J. Baquero Cruz

Dalykas

Prašymas panaikinti Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuro sprendimą, kuriuo nustatyta ieškovo teisė į pensiją ją pervedus į Europos Sąjungos sistemą

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

2.	Europos Komisija padengia savo ir pusę I. Vakalis bylinėjimosi išlaidų.

3.	I. Vakaris padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų.

---

(1)  OL C 209, 2010 7 31, p. 54.

2011 m. balandžio 4 d. Tarnautojų teismo pirmosios kolegijos nutartis byloje AO prieš Komisiją

(Byla F-45/10 R) (1)

(Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Drausminė nuobauda - Atšaukimas - Procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies d punktas ir 2 dalies a punktas - Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas ieškinys)

(2011/C 160/44)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: AO (Briuselis, Belgija), atstovaujamas advokato M. Schober

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Currall ir J. Baquero Cruz

Dalykas

Pirma, prašymas panaikinti Komisijos sprendimą Nr. CMS 07/046, kuriuo ieškovas nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d. buvo atleistas iš užimamų pareigų neapribojant teisių į pensiją, bei panaikinti visus sprendimus dėl ieškovo, priimtus nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki jo atleidimo, ir, antra, reikalavimas atlyginti žalą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą.

2.	Ieškovas padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 221, 2010 8 14, p. 60.

2011 m. kovo 31 d. Tarnautojų teismo nutartis byloje M prieš Europos vaistų agentūrą (EVA)

(Byla F-23/07 RENV-RX) (1)

(2011/C 160/45)

Proceso kalba: prancūzų

Pirmosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro draugiškai išsprendus ginčą.

---

(1)  OL C 117, 2007 5 26, p. 35.