ISSN 1725-521X

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 248

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

50 tomas
2007m. spalio 23d.


Pranešimo Nr.

Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

 

NUOMONĖS

 

Europos centrinis bankas

2007/C 248/01

2007 m. spalio 5 d. Europos centrinio banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl Reglamento, iš dalies keičiančio Komisijos reglamentą (EB) Nr.1749/96 dėl pradinių Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2494/95 dėl suderintų vartotojų kainų indeksų įgyvendinimo priemonių (CON/2007/30)

1


 

II   Komunikatai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

 

Komisija

2007/C 248/02

Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis — Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 )

3

2007/C 248/03

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.4671 — UTC/Initial ESG) ( 1 )

4

2007/C 248/04

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.4682 — INEOS/Lanxess' Engineering Thermoplastic Resins Business) ( 1 )

4

2007/C 248/05

Europos Bendrijų Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai

5


 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Komisija

2007/C 248/06

Euro kursas

7

2007/C 248/07

Naujos apyvartinių eurų monetų nacionalinės pusės

8

2007/C 248/08

Naujos apyvartinių eurų monetų nacionalinės pusės

10


 

V   Skelbimai

 

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS

 

Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO)

2007/C 248/09

Pranešimas apie viešą konkursą EPSO/AD/99/07

12

 

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

 

Komisija

2007/C 248/10

Kvietimas pateikti pastabas dėl Komisijos reglamento projekto, susijusio su EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba

13

2007/C 248/11

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.4801 — OEP/Schoeller/SAS) — Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )

23

2007/C 248/12

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.4890 — Arcelor/SFG) ( 1 )

24

2007/C 248/13

Valstybės pagalba — Rumunija — Valstybės pagalba C 46/07 (ex NN 59/07) — Automobile Craiova (anksčiau — Daewoo) privatizavimas — Kvietimas teikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį ( 1 )

25


 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

 


I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

NUOMONĖS

Europos centrinis bankas

23.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 248/1


EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2007 m. spalio 5 d.

dėl pasiūlymo dėl Reglamento, iš dalies keičiančio Komisijos reglamentą (EB) Nr.1749/96 dėl pradinių Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2494/95 dėl suderintų vartotojų kainų indeksų įgyvendinimo priemonių

(CON/2007/30)

(2007/C 248/01)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2007 m. rugsėjo 5 d. Europos centrinis bankas (ECB) gavo Europos Komisijos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Komisijos reglamento, iš dalies keičiančio 1996 m. rugsėjo 9 d. Reglamentą (EB) Nr. 1749/96 dėl pradinių Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2494/95 dėl suderintų vartotojų kainų indeksų įgyvendinimo priemonių (toliau — reglamento projektas).

ECB kompetencija teikti nuomonę yra grindžiama Europos bendrijos steigimo sutarties 105 straipsnio 4 dalies pirmąja įtrauka. Vadovaudamasi Europos centrinio banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

1.   Bendros pastabos

1.1

ECB pritaria reglamento projektui, kadangi juo paaiškinami ir sustiprinami suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) grindžiantys principai ir jo kainų atrinktis, pakeitimo ir kokybės koregavimo procedūros, taip užtikrinant jo palyginamumą ir tikslumą. Reglamento projektas paaiškina SVKI konceptualų pagrindą įvesdamas sąvoką „vartojimo segmentas pagal tikslą“, kadangi kainų indeksas turi būti nustatytas pastoviems objektams. Taigi, pateikus kainų atrinkties, prekių pakeitimo ir kokybės koregavimo sistemą ir bendrą terminologiją, gali būti palengvintas išsamesnis šių sričių derinimas.

1.2

Standartų, skirtų konkrečioms prekėms, kokybės koregavimo metodų vystymas reiškia svarbius patobulinimus. ECB remia reglamento projekte pasiūlytą būdą nustatyti standartus kokybės koregavimui kiekvienu atskiru atveju ir dėl kokybės koregavimo alternatyvių metodų klasifikavimo, atitinkamai pagal jų tinkamumą. Tačiau, net esant tokiems standartams, gali likti vietos skirtingoms praktikoms tarp nacionalinių SVKI, todėl kokybės koregavimo metodų suderinimas turėtų būti svarbiausias tikslas. Be to, kadangi sutartų ir veiksmingų standartų įgyvendinimas yra lemiamas, ECB primygtinai rekomenduoja, kad reglamento projektas taip pat būtų įgyvendinamas reguliariai valstybėms narėms pranešant apie jo įgyvendinimą bei Europos Komisijai griežtai stebint atitiktį. Šis stebėjimas turėtų būti nukreiptas skatinti valstybes nares veiksmingai taikyti kokybės koregavimo A metodus, kadangi tai yra geriausias būdas sustiprinti SVKI tikslumą ir palyginamumą visose valstybėse narėse.Jei pasirodytų, kad tokių priemonių nepakanka pageidaujamam palyginamumo lygiui, ECB pritartų priemonių priėmimui kaip numatyta reglamento projekto 1 straipsnio 13 dalyje, kad konkrečių prekių kokybės koregavimo standartai taptų teisiškai privalomi.

1.3

ECB taip pat pritaria dėl į reglamento projektą įtrauktų konkrečių taisyklių dėl kokybės koregavimo ir susijusios praktikos atnaujinant atrinktį. Tačiau atsižvelgiant į skirtingas nacionalines praktikas atnaujinant SVKI atrinktis, gali būti sunku pasiekti visišką SVKI palyginamumą reprezentatyvumo ir kokybės koregavimo atžvilgiu. Todėl ECB skatina Europos Komisiją tęsti darbą dėl SVKI palyginamų atrinkčių atnaujinimo nustatymo standartų.

Priimta Frankfurte prie Maino, 2007 m. spalio 5 d.

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET


II Komunikatai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

Komisija

23.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 248/3


Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/C 248/02)

Sprendimo priėmimo data

2007 9 25

Pagalbos Nr.

N 197/07

Valstybė narė

Vokietija

Regionas

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Methode zur Berechnung des Beihilfelements von Bürgschaften

Teisinis pagrindas

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Regioninė plėtra

Pagalbos forma

Garantija

Biudžetas

Pagalbos intensyvumas

Trukmė

2007 9 25-2013 12 31

Ekonomikos sektorius

Visi sektoriai

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Kita informacija

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/


23.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 248/4


Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla COMP/M.4671 — UTC/Initial ESG)

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/C 248/03)

2007 m. birželio 25 d. Komisija nusprendė neprieštarauti dėl pavadinime praneštos koncentracijos ir paskelbti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimamas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas šio sprendimo tekstas yra anglų. Sprendimas bus viešai paskelbtas tada, kai iš jo bus pašalinta profesine paslaptimi laikoma informacija. Sprendimą bus galima rasti:

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių,

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32007M4671 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://eur-lex.europa.eu)


23.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 248/4


Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla COMP/M.4682 — INEOS/Lanxess' Engineering Thermoplastic Resins Business)

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/C 248/04)

2007 m. rugpjūčio 8 d. Komisija nusprendė neprieštarauti dėl pavadinime praneštos koncentracijos ir paskelbti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimamas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas šio sprendimo tekstas yra anglų. Sprendimas bus viešai paskelbtas tada, kai iš jo bus pašalinta profesine paslaptimi laikoma informacija. Sprendimą bus galima rasti:

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių,

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32007M4682 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://eur-lex.europa.eu)


23.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 248/5


Europos Bendrijų Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai

(2007/C 248/05)

Vadovaujantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 1987 m. liepos 23 d. dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros (1) bei dėl Bendrojo muitų tarifo 9 straipsnio 1 dalies a punkto antra įtrauka, Europos Bendrijų Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai (2) iš dalies keičiami taip:

296 puslapyje įterpiamas šis tekstas:

„7318 11 00

Stambieji medsraigčiai briaunotomis galvutėmis

Stambieji medsraigčiai briaunotomis galvutėmis — tai specifinės rūšies medsraigčiai su šešiakampėmis arba keturkampėmis galvutėmis (be įpjovų), kurie gali turėti pritvirtintus antgalius.

Naudojami dviejų rūšių stambieji medsraigčiai briaunotomis galvutėmis:

sraigtai, skirti geležinkelio bėgiams prie medinių pabėgių tvirtinti; tai, iš esmės, dideli medsraigčiai su šešiakampėmis arba keturkampėmis galvutėmis (žr. A pavyzdį);

sraigtai, skirti gegnėms ir kitiems stambiems medžio dirbiniams montuoti, kurių šerdies skersmuo dėl jų paskirties yra didesnis nei 5 mm (žr. B pavyzdį).

Image Image

337 puslapyje įterpiamas šis tekstas:

„8525 80 30

Skaitmeniniai fotoaparatai

Šiai subpozicijai priskiriami skaitmeniniai fotoaparatai visuomet gali įrašyti nejudamo vaizdo kadrus (nuotraukas) į vidinę atmintinę arba į keičiamąsias laikmenas.

Daugelio šiai subpozicijai priskiriamų fotoaparatų konstrukcija atitinka įprastinio fotoaparato konstrukciją ir jie neturi atlenkiamo vaizdo ieškiklio.

Be to, šie fotoaparatai gali atlikti vaizdo fiksavimo funkciją, dėl to juos galima naudoti vaizdų sekai (filmams) įrašyti. Fotoaparatai priskiriami šiai subpozicijai, jeigu jie gali, panaudojant didžiausią atmintinės talpą, padaryti mažiausiai 30 minučių trukmės vaizdo įrašą (filmą), kurio kokybė — 800x600 vaizdo elementų (arba aukštesnė), 23 kadrų per sekundę (arba didesniu) dažniu.

Lyginant su 8525 80 91 ir 8525 80 99 subpozicijoms priskiriamomis vaizdo kameromis su vaizdo magnetofonu, daugelis skaitmeninių fotoaparatų (kuomet naudojami kaip vaizdo kameros) negali atlikti vaizdo mastelio pokyčio funkcijos darant vaizdo įrašą. Nepriklausomai nuo atminties talpos, kai kuriuose fotoaparatuose vaizdo įrašymas po tam tikro laiko automatiškai nutraukiamas.

8525 80 91 ir 8525 80 99

Vaizdo kameros su vaizdo magnetofonu

Šioms subpozicijoms priskiriamos vaizdo kameros su vaizdo magnetofonu visuomet gali įrašyti vaizdų seką (filmus) į vidinę atmintinę arba į keičiamąsias laikmenas.

Šioms subpozicijoms priskiriamų vaizdo kamerų su vaizdo magnetofonu konstrukcija paprastai skiriasi nuo 8525 80 30 subpozicijai priskiriamų skaitmeninių fotoaparatų konstrukcijos. Jos dažnai turi atlenkiamą vaizdo ieškiklį ir dažnai pateikiamos kartu su nuotolinio valdymo pulteliu. Jos visuomet gali atlikti vaizdo mastelio pokyčio funkciją darant vaizdo įrašą.

Šios skaitmeninės vaizdo kameros su vaizdo magnetofonu taip pat gali atlikti nejudamo vaizdo kadrų (nuotraukų) įrašymo funkciją.

Skaitmeniniai fotoaparatai nepriskiriami šioms subpozicijoms, jeigu jie gali, panaudojant didžiausią atmintinės talpą, padaryti mažiausiai 30 minučių trukmės vaizdo įrašą (filmą), kurio kokybė — 800x600 vaizdo elementų (arba aukštesnė), 23 kadrų per sekundę (arba didesniu) dažniu.“


(1)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 733/2007 (OL L 169, 2007 6 29, p. 1).

(2)  OL C 50, 2006 2 28, p. 1.


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Komisija

23.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 248/7


Euro kursas (1)

2007 m. spalio 22 d.

(2007/C 248/06)

1 euro =

 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,4166

JPY

Japonijos jena

161,40

DKK

Danijos krona

7,4549

GBP

Svaras sterlingas

0,69750

SEK

Švedijos krona

9,2145

CHF

Šveicarijos frankas

1,6650

ISK

Islandijos krona

87,60

NOK

Norvegijos krona

7,7335

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CYP

Kipro svaras

0,5842

CZK

Čekijos krona

27,215

EEK

Estijos kronos

15,6466

HUF

Vengrijos forintas

253,55

LTL

Lietuvos litas

3,4528

LVL

Latvijos latas

0,7014

MTL

Maltos lira

0,4293

PLN

Lenkijos zlotas

3,6888

RON

Rumunijos lėja

3,3980

SKK

Slovakijos krona

33,693

TRY

Turkijos lira

1,7628

AUD

Australijos doleris

1,6120

CAD

Kanados doleris

1,3866

HKD

Honkongo doleris

10,9798

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,9136

SGD

Singapūro doleris

2,0778

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 299,09

ZAR

Pietų Afrikos randas

9,7485

CNY

Kinijos ženminbi juanis

10,6367

HRK

Kroatijos kuna

7,3476

IDR

Indijos rupija

12 940,64

MYR

Malaizijos ringitas

4,7803

PHP

Filipinų pesas

62,472

RUB

Rusijos rublis

35,3360

THB

Tailando batas

44,608


(1)  

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


23.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 248/8


Naujos apyvartinių eurų monetų nacionalinės pusės

(2007/C 248/07)

2007 m. liepos 10 d. Europos Sąjungos Taryba nusprendė, kad Kipro Respublika įvykdė būtinas sąlygas, kad euro būtų įvestas 2008 m. sausio 1 d. (1).

Todėl nuo 2008 m. sausio 1 d. Kipro Respublika išleis eurų monetas, neviršydama ECB patvirtintos emisijos apimties (plg. Europos bendrijos steigimo sutarties 106 straipsnio 2 dalį).

Apyvartinės eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Siekdama informuoti visas institucijas, kurių veikla susijusi su monetomis, ir plačiąją visuomenę, Komisija skelbia visus naujus eurų monetų dizaino variantus (2).

10, 20 ir 50 centų monetas bei 1 euro ir 2 eurų monetas Kipro Respublika išleis su naujomis eurų monetų bendrosiomis pusėmis (3). Išleidžiamų mažiausio nominalo (1, 2 ir 5 centų) monetų bendroji pusė bus įprastinė, nes bendroji to nominalo monetų pusė pakeista nebuvo.

Image

Monetą leidžianti valstybė: Kipro Respublika

Išleidimo data: 2008 m. sausio mėn.

Dizaino variantų aprašymas:

1 EURO CENT — 2 EURO CENT — 5 EURO CENT

Monetos centre pavaizduoti du muflonai — šaliai būdingiausia laukinių gyvūnų rūšis. Iš abiejų monetos išleidimo metų pusių dešinėje, po muflonais, graikų ir turkų kalbomis puslankiu iškaltas salos pavadinimas „ΚΥΠΡΟΣ 2008 KIBRIS“. Figūrą ir užrašą juosia dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.

10 EURO CENT — 20 EURO CENT — 50 EURO CENT

Monetos centre — Kirėnijos laivas (IV amžius prieš Kristų), atspindintis salos ryšį su jūra ir to ryšio svarbą prekybai ir veiklai jūroje. Iš abiejų monetos išleidimo metų pusių dešinėje, po laivu, graikų ir turkų kalbomis puslankiu iškaltas salos pavadinimas „ΚΥΠΡΟΣ 2008 KIBRIS“. Figūrą ir užrašą juosia dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.

1 EURO — 2 EURO

Vidinėje monetos dalyje pavaizduotas eneolito laikotarpio (3000 m. prieš Kristų) kryžiaus formos dievaitis iš Pomos gyvenvietės — tipiškas Kipro priešistorinio meno pavyzdys. Salos pavadinimas „ΚΥΠΡΟΣ KIBRIS“ graikų ir turkų kalbomis iškaltas puslankiu viršuje iš abiejų dievaičio pusių. Išleidimo metai „2008“ iškalti monetos dešinėje pusėje apačioje. Išorinėje monetos dalyje (žiede) pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.

2 eurų monetos briaunoje — „2 ΕΥΡΩ 2 EURO“, pakartota du kartus.


(1)  2007 m. liepos 10 d. Tarybos sprendimas 2007/503/EB pagal Sutarties 122 straipsnio 2 dalį dėl bendros valiutos įvedimo Kipre 2008 m. sausio 1 d. (OL L 186, 2007 7 18, p. 29).

(2)  Žr. OL C 373, 2001 12 28, p. 1, o nuoroda į kitas eurų monetas pateikta OL C 254, 2006 10 20, p. 6.

(3)  Žr. OL C 225, 2006 9 19, p. 7.


23.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 248/10


Naujos apyvartinių eurų monetų nacionalinės pusės

(2007/C 248/08)

2007 m. liepos 10 d. Europos Sąjungos Taryba nusprendė, kad Maltos Respublika įvykdė būtinas sąlygas, kad euro būtų įvestas 2008 m. sausio 1 d. (1).

Todėl nuo 2008 m. sausio 1 d. Maltos Respublika išleis eurų monetas, neviršydama ECB patvirtintos emisijos apimties (plg. Europos bendrijos steigimo sutarties 106 straipsnio 2 dalį).

Apyvartinės eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Siekdama informuoti visas institucijas, kurių veikla susijusi su monetomis, ir plačiąją visuomenę, Komisija skelbia visus naujus eurų monetų dizaino variantus (2).

10, 20 ir 50 centų monetos bei 1 euro ir 2 eurų monetos Maltos Respublikoje bus leidžiamos su naujomis eurų monetų bendrosiomis pusėmis (3). Išleidžiamų mažiausio nominalo (1, 2 ir 5 centų) monetų bendroji pusė bus įprastinė, nes bendroji to nominalo monetų pusė pakeista nebuvo.

Image

Monetą leidžianti valstybė: Maltos Respublika

Išleidimo data: 2008 m. sausio mėn.

Dizaino variantų aprašymas:

1 EURO CENT — 2 EURO CENT — 5 EURO CENT

Monetos centre, dekoratyvinės juostos fone, pavaizduotas priešistorinės Mnaidros šventyklos altorius. Po altoriumi iškaltas šalies pavadinimas „MALTA“ ir monetos išleidimo metai „2008“. Po dekoratyvine juosta dešinėje pusėje nurodyti graverio inicialai „NGB“. Figūrą ir užrašą juosia dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.

10 EURO CENT — 20 EURO CENT — 50 EURO CENT

Monetos centre pavaizduotas Maltos herbas. Puslankiu viršuje iš abiejų herbo pusių iškalti šalies pavadinimas „MALTA“ (kairėje) ir monetos išleidimo metai „2008“ (dešinėje). Figūrą ir užrašą juosia koncentrinių apskritimų žiedas, kuriame pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.

1 EURO — 2 EURO

Vidinėje monetos dalyje, vertikalių dryžių fone, pavaizduotas smailus aštuonkampis Maltos kryžius. Šalies pavadinimo „MALTA“ raidės iškaltos tarp šešių viršutinių kryžiaus kampų, o monetos išleidimo metai „2008“ — tarp dviejų apatinių kryžiaus kampų. Išorinėje monetos dalyje, žiede, pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.

2 eurų monetos briaunoje — 2 ★★, pakartota šešis kartus, kas antras simbolis apverstas, Image reiškia vieną aštuonkampį Maltos kryžių.


(1)  2007 m. liepos 10 d. Tarybos sprendimas 2007/503/EB pagal Sutarties dėl bendros valiutos įvedimo Maltoje 2008 m. sausio 1 d. 122 straipsnio 2 dalį (OL L 186, 2007 7 18, p. 32).

(2)  Žr. OL C 373, 2001 12 28, p. 1, o nuoroda į kitas eurų monetas pateikta OL C 254, 2006 10 20, p. 6.

(3)  Žr. OL C 225, 2006 9 19, p. 7.


V Skelbimai

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS

Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO)

23.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 248/12


PRANEŠIMAS APIE VIEŠĄ KONKURSĄ EPSO/AD/99/07

(2007/C 248/09)

Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) rengia viešąjį konkursą:

EPSO/AD/99/07 — AD5 kategorijos administratorių statybų sektoriuje pareigoms:

 

1 sritis. Pastatų įsigijimas ir valdymas

 

2 sritis. Civilinė inžinerija, specialiosios technologijos arba architektūra

 

3 sritis. Pastatų aplinkos techninis valdymas

Pranešimas apie konkursą skelbiamas tik vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis 2007 m. spalio 23 d. Oficialiajame leidinyje C 248 A.

Išsamią informaciją galima rasti EPSO interneto svetainėje http://europa.eu/epso.


PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

Komisija

23.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 248/13


Kvietimas pateikti pastabas dėl Komisijos reglamento projekto, susijusio su EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba

(2007/C 248/10)

Per mėnesį nuo šio reglamento projekto paskelbimo dienos suinteresuotosios šalys gali pateikti savo pastabas šiuo adresu:

European Commission

Directorate-General for Fisheries and Maritime Affairs

DG FISH-D3 (Legal issues)

Rue Joseph II, 99

B-1049 Brussels

Fax (32-2) 295 19 42

E-mail: fish-aidesdetat@ec.europa.eu

Projekto tekstą taip pat bus galima rasti tinklavietėje

http://ec.europa.eu/fisheries/legislation/state_aid_en.htm

PROJEKTAS KOMISIJOS REGLAMENTO (EB) Nr. …/…

[…]

dėl eb sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (1), ypač į jo 1 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį,

paskelbusi šio reglamento projektą (2),

pasikonsultavusi su Valstybės pagalbos patariamuoju komitetu,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 994/98 Komisija įgaliojama pagal Sutarties 87 straipsnį paskelbti, kad tam tikromis sąlygomis pagalba mažosioms ir vidutinėms įmonėms neprieštarauja bendrajai rinkai ir Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas informuoti jai netaikomas.

(2)

2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (3) netaikomas su žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu arba prekyba susijusioms veiklos rūšims, nurodytoms Tarybos reglamente (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (4).

(3)

Komisija daugelyje sprendimų taikė Sutarties 87 ir 88 straipsnius žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba besiverčiančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat neseniai savo politiką išdėstė Gairėse dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai patikrinimo (5) (toliau — Žuvininkystės gairės). Atsižvelgiant į didelę Komisijos patirtį taikant tuos straipsnius mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą ir supaprastinti administravimą nesusilpninant Komisijos kontrolės, tikslinga, kad Komisija pasinaudotų Reglamentu (EB) Nr. 994/98 jai suteiktais įgaliojimais taip pat ir mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios verčiasi žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, atžvilgiu tiek, kiek Sutarties 89 straipsnis buvo paskelbtas taikytinu tokiems produktams.

(4)

Žuvininkystės sektoriuje taikomos valstybės pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka Komisija vertina atsižvelgdama ir į konkurencijos politikos, ir į bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus.

(5)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas tai žuvininkystės sektoriui skiriamai pagalbai, kurią reguliariai daug metų tvirtino Komisija. Komisijai nereikia kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar ši pagalba neprieštarauja bendrajai rinkai, jeigu ji atitinka 2006 m. liepos 27 d. Reglamente (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (6) nustatytas ir kai kurias kitas sąlygas. Nors Reglamentas (EB) Nr. 1198/2006 galioja tik nuo 2006 m. rugsėjo 4 d., Komisija, remdamasi galiojančiomis Žuvininkystės gairėmis, įgijo pakankamai patirties minėtos rūšies priemonėms taikydama panašias sąlygas, kad nustatytų, jog to reglamento sąlygos yra pakankamai tikslios ir todėl nereikia vertinimo kiekvienu konkrečiu atveju.

(6)

Šiuo reglamentu neturėtų būti ribojama valstybių narių galimybė pranešti apie pagalbą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba. Komisija tokius pranešimus turėtų vertinti atsižvelgdama į šį reglamentą ir remdamasi Žuvininkystės gairėmis.

(7)

Pagalbai, kurią valstybės narės ketina skirti žuvininkystės sektoriui, bet kuri nepriklauso šio reglamento arba kitų pagal Reglamento (EB) Nr. 994/98 1 straipsnį priimtų reglamentų taikymo sričiai, ir toliau turėtų būti taikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas informuoti. Tokia pagalba bus vertinama atsižvelgiant į šį reglamentą ir Žuvininkystės gaires.

(8)

Pagal šį reglamentą turėtų būti taikoma išimtis bet kokiai pagalbai, kuri atitinka visus jame nustatytus reikalavimus, ir bet kokiai pagalbos schemai, jeigu bet kokia pagalba, kuri galėtų būti teikiama pagal tokią schemą, atitinka visus atitinkamus šio reglamento reikalavimus. Prie pagalbos schemų ir prie ne pagal pagalbos schemą skiriamos individualios pagalbos reikėtų pateikti aiškią nuorodą į šį reglamentą.

(9)

Siekiant darnos su Bendrijos finansuojamomis paramos priemonėmis, didžiausi leistini pagalbos, kuriai taikomas šis reglamentas, dydžiai turėtų būti lygūs Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatytiems tokios pačios rūšies pagalbos dydžiams.

(10)

Būtina, kad jokia pagalba nebūtų skiriama sąlygomis, kurios prieštarauja Bendrijos teisei, ypač bendrosios žuvininkystės politikos taisyklėms. Todėl pagalbą žuvininkystės sektoriui valstybė narė gali skirti tik tada, kai finansuojamos priemonės ir jų poveikis neprieštarauja Bendrijos teisei. Prieš skirdamos bet kokią pagalbą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad valstybės pagalbos gavėjai laikytųsi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių.

(11)

Siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų proporcinga ir tik būtino dydžio, ribinės vertės, kai tik įmanoma, turėtų būti išreikštos pagalbos intensyvumu, nustatytu reikalavimus atitinkančių išlaidų grupei. Apskaičiuojant pagalbos intensyvumą, keliomis dalimis mokama pagalba turėtų būti diskontuojama iki jos vertės skyrimo metu. Palūkanų norma, taikytina diskontuojant ir apskaičiuojant ne kaip dotacija skiriamos pagalbos sumą, turėtų būti pagalbos skyrimo metu galiojusi orientacinė palūkanų norma. Kadangi ji yra pagrįsta tokia pagalbos forma, kuriai sunku nustatyti reikalavimus atitinkančias išlaidas, rizikos kapitalo forma suteikiamos pagalbos ribinė vertė turėtų būti išreikšta didžiausiomis pagalbos sumomis.

(12)

Atsižvelgiant į poreikį sukurti tinkamą kuo mažesnio konkurencijos iškraipymo sektoriuje, kuriam teikiama pagalba, ir šio reglamento tikslų pusiausvyrą, išimtis neturėtų būti taikoma individualiai pagalbai, kuri viršija nustatytą didžiausią sumą, neatsižvelgiant į tai, ar ji skiriama pagal pagalbos schemą, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis.

(13)

Šis reglamentas neturėtų būti taikomas su eksportu susijusiai veiklai arba pagalbai, kuria sudaromos palankesnės sąlygos vietiniams nei importuojamiems produktams. Jis visų pirma neturėtų būti taikomas pagalbai, kuria finansuojamas platinimo tinklo kūrimas ir veikla kitose šalyse. Pagalba, skirta padengti išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu prekybos mugėse arba su tyrimais ar konsultavimo paslaugomis, kurių reikia pateikiant naują arba esamą produktą į naują rinką, paprastai nelaikoma eksporto pagalba.

(14)

Sunkumų turinčioms įmonėms, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (7), skirta pagalba turėtų būti vertinama pagal tas gaires, siekiant išvengti tų gairių nesilaikymo.

(15)

Komisija turi užtikrinti, kad patvirtinta pagalba nekeistų prekybos sąlygų taip, kad tai prieštarautų bendram interesui. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, suteikiamai pagalbos gavėjui, kuriam išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti po to, kai Komisija savo sprendime paskelbė, kad pagalba yra neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka.

(16)

Siekiant pašalinti skirtumus, kurie galėtų iškreipti konkurenciją, ir palengvinti įvairių Bendrijos ir nacionalinių iniciatyvų dėl mažųjų ir vidutinių įmonių koordinavimą, šiame reglamente vartojama Reglamento (EB) Nr. 70/2001 I priede pateikta „mažųjų ir vidutinių įmonių“ apibrėžtis.

(17)

Siekiant užtikrinti skaidrumą, vienodas sąlygas ir veiksmingą kontrolę, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik skaidriai pagalbai. Skaidri pagalba — tai tokia pagalba, kurios bendrąjį dotacijos ekvivalentą įmanoma tiksliai apskaičiuoti ex ante neatlikus rizikos vertinimo.

(18)

Atsižvelgiant į Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, įprastų pagalbos gavėjo veiklos sąnaudų nuolatinis arba periodiškas mažinimas paprastai neturėtų būti vienintelis tokios pagalbos poveikis, ir pagalba turėtų būti proporcinga kliūtims, kurias reikia įveikti norint užtikrinti socialinę ir ekonominę naudą, laikomą atitinkančia Bendrijos interesus. Valstybės pagalbos priemonės, kuriomis tiesiog siekiama pagerinti finansinę gamintojų padėtį, bet visiškai neprisidedama prie sektoriaus plėtros, visų pirma pagalba, kuri teikiama remiantis tik kaina, kiekiu, gamybos vienetu arba gamybos priemonių vienetu, yra laikomos su bendrąja rinka nesuderinama pagalba veiklai. Be to, tikėtina, kad tokia pagalba kliudys bendro rinkos organizavimo mechanizmams. Todėl tikslinga susiaurinti šio reglamento taikymo sritį ir jį taikyti tik pagalbai investicijoms ir pagalbai tam tikroms socialinėms bei ekonominėms priemonėms.

(19)

Siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų būtina ir skatintų plėtoti tam tikras veiklos rūšis, šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, skiriamai tokių rūšių veiklai, kurią pagalbos gavėjas jau vykdytų įprastomis rinkos sąlygomis.

(20)

Siekiant nustatyti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų individualiems pranešimams taikomų ribinių verčių ir didžiausio pagalbos intensyvumo, reikėtų atsižvelgti į visą remiamai veiklai arba projektui skirtą viešosios paramos sumą, neatsižvelgiant į tai, ar ta parama finansuojama iš vietos, regioninių, nacionalinių ar Bendrijos šaltinių.

(21)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas toliau nurodytoms pagalbos rūšims: pagalbai žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui arba laikinai, pagalbai socialinio ir ekonominio pobūdžio priemonėms finansuoti, pagalbai gamybinėms investicijoms į akvakultūrą, pagalbai vandens aplinkos apsaugos priemonėms, pagalbai visuomenės ir gyvūnų sveikatai skirtoms priemonėms, pagalbai vidaus vandenų žvejybai, pagalbai žuvininkystės bei akvakultūros produktų perdirbimui ir rinkodarai, pagalbai bendro intereso priemonėms, kurios įgyvendinamos aktyviai remiant patiems ūkio subjektams arba organizacijoms, veikiančioms gamintojų arba kitos valstybių narių pripažintos organizacijos vardu, pagalbai bendro intereso priemonėms, kuriomis siekiama apsaugoti ir plėtoti vandens gyvūniją ir augaliją prisidedant prie vandens aplinkos gerinimo, pagalbai investavimui į valstybinius arba privačius žvejybos uostus, iškrovimo vietas ir žvejybos priedangas, pagalbai bendro intereso priemonėms, kuriomis siekiama įgyvendinti kokybės ir vertės didinimo, žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų plėtros ar skatinimo kampanijų politiką, pagalbai bandomiesiems projektams, pagalbai žvejybos laivų perorientavimui siekiant pakeisti jų paskirtį ir su technine parama susijusiai pagalbai.

(22)

Dėl teisinio apibrėžtumo turėtų būti laikoma, kad visam žuvininkystės sektoriui taikomas atleidimas nuo mokesčių, kurį valstybės narės gali nustatyti vadovaudamosi 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (8) 15 straipsniu arba 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (9), 14 arba 15 straipsniais tiek, kiek jis laikomas valstybės pagalba, neprieštarauja bendrajai rinkai ir apie jį nereikia informuoti Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atleidimas nuo mokesčių, kurį valstybės narės privalo nustatyti pagal tas nuostatas, nelaikomas valstybės pagalba.

(23)

Norint užtikrinti skaidrumą ir veiksmingą kontrolę pagal Reglamento (EB) Nr. 994/98 3 straipsnį, tikslinga nustatyti standartinę formą, kuria valstybės narės pateiktų Komisijai informacijos santrauką kai tik, laikantis šio reglamento, būtų įgyvendinama pagalbos schema arba skiriama individuali pagalba. Komisija kiekvienai pagalbos priemonei, apie kurią jai pranešta, paskirs identifikavimo numerį. Tokio numerio suteikimas pagalbos priemonei nereiškia, kad Komisija ištyrė, ar pagalba atitinka šio reglamento sąlygas. Todėl tai nesukuria valstybei narei arba pagalbos gavėjui teisėtų lūkesčių, kad pagalbos priemonės atitinka šį reglamentą.

(24)

Dėl tų pačių priežasčių Komisija turėtų nustatyti konkrečius metinių ataskaitų, kurias valstybės narės turi teikti Komisijai, formos ir turinio reikalavimus. Be to, tikslinga nustatyti taisykles dėl dokumentų, kuriuos turėtų saugoti valstybės narės ir susijusių su pagalbos schemomis bei individualia pagalba, kurioms pagal šį reglamentą taikoma išimtis.

(25)

Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 galiojimo pabaigos datą ir į tai, kad pagalbos skyrimo pagal šį reglamentą sąlygos yra suvienodintos su Europos žuvininkystės fondo taikymo sąlygomis, tikslinga, kad šio reglamento taikymo laikotarpis baigtųsi tą dieną, kurią baigs galioti Reglamentas (EB) Nr. 1198/2006. Jei pasibaigus šio reglamento galiojimo laikui jis nebus pratęstas, pagalbos schemoms, kurioms pagal šį reglamentą jau taikoma išimtis, tokia išimtis turėtų būti taikoma dar šešis mėnesius.

(26)

Tikslinga nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas šio reglamento įsigaliojimo metu likusiems neišnagrinėtiems pranešimams ir iki šio reglamento įsigaliojimo datos skirtai pagalbai, apie kurią nebuvo informuota pažeidžiant Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, bei pagalbai, atitinkančiai 2004 m. rugsėjo 8 d. Reglamente (EB) Nr. 1595/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba (10), nustatytas sąlygas.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas skaidriai pagalbai, skiriamai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba.

2.   Šis reglamentas netaikomas:

a)

pagalbai, kurios dydis yra nustatytas remiantis į rinką pateiktų produktų kaina arba kiekiu;

b)

pagalbai su eksportu susijusiai veiklai, t. y. pagalbai, tiesiogiai susijusiai su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu ir veikla arba kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su valstybių narių eksporto veikla;

c)

pagalbai, kuria sudaromos palankesnės sąlygos vietinių nei importuojamų prekių naudojimui;

d)

pagalbai, kuri teikiama sunkumų turinčioms įmonėms;

e)

pagalbos schemoms, pagal kurias nėra aiškiai leidžiama nesuteikti individualios pagalbos gavėjui, kuriam yra išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti po to, kai Komisija savo sprendime paskelbė, kad pagalba yra neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka, ir tam pačiam gavėjui skiriamai individualiai pagalbai;

f)

ad hoc individualiai pagalbai įmonei, kuriai yra išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti po to, kai Komisija savo sprendime paskelbė, kad pagalba yra neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka.

3.   Šis reglamentas netaikomas individualiems projektams skirtai pagalbai, kai reikalavimus atitinkančios išlaidos viršija 2 mln. EUR arba kai metinis pagalbos dydis vienam gavėjui viršija 1 mln. EUR.

4.   Šis reglamentas taikomas tik skatinamąjį poveikį turinčiai pagalbai. Tai yra veiklos rūšys arba projektai, kurių pagalbos gavėjas nebūtų įgyvendinęs be tos pagalbos.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

a)

„pagalba“ — bet kokia priemonė, atitinkanti visus Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

b)

„pagalbos schema“ — bet koks aktas, pagal kurį bendrai ir abstrakčiai teisės akte nurodytoms įmonėms, netaikant kitų įgyvendinimo priemonių, galima skirti individualią pagalbą, ir bet koks aktas, pagal kurį vienai arba kelioms įmonėms gali būti skiriama su konkrečiu projektu nesusijusi neribotam laikotarpiui skirta ir (arba) neriboto dydžio pagalba;

c)

„pagalbos intensyvumas“ — pagalbos suma, išreikšta pagalbos reikalavimus atitinkančių išlaidų procentine dalimi;

d)

„žuvininkystės produktas“ — jūroje arba vidaus vandenyse sugauti produktai ir Reglamento (EB) Nr. 104/2000 1 straipsnyje išvardyti akvakultūros produktai;

e)

„perdirbimas ir prekyba“ — visos operacijos nuo iškrovimo arba gaudymo iki galutinio produkto etapo, įskaitant tvarkymą, apdorojimą, gamybą ir platinimą;

f)

„mažosios ir vidutinės įmonės“ (MVĮ) — Reglamento (EB) Nr. 70/2001 I priede apibrėžtos įmonės;

g)

„skaidri pagalba“ — pagalba, kurios bendrąjį dotacijos ekvivalentą įmanoma tiksliai apskaičiuoti ex ante neatlikus rizikos vertinimo.

3 straipsnis

Išimties taikymo sąlygos

1.   Ne pagal schemą teikiama individuali pagalba, atitinkanti visas šiame reglamente nustatytas sąlygas, neprieštarauja bendrajai rinkai pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas reikalavimas informuoti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu buvo pateikta 24 straipsnio 1 dalyje numatyta informacijos santrauka ir joje yra aiški nuoroda į šį reglamentą, nurodant jo pavadinimą ir paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje duomenis.

2.   Pagalbos schemos, atitinkančios visas šiame reglamente nustatytas sąlygas, neprieštarauja bendrajai rinkai pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c dalį ir joms netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalies reikalavimas informuoti, jeigu:

a)

bet kokia pagalba, kuri galėtų būti teikiama pagal tokią schemą, atitinka visas šiame reglamente nustatytas sąlygas;

b)

schemoje yra aiški nuoroda į šį reglamentą, nurodant jo pavadinimą ir paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje duomenis;

c)

buvo pateikta 24 straipsnio 1 dalyje numatyta trumpa informacija.

3.   Pagal 2 dalyje nurodytas schemas skirta pagalba neprieštarauja bendrajai rinkai pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas reikalavimas informuoti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu skirta pagalba tiesiogiai atitinka visas šio reglamento sąlygas.

4.   Prieš skirdamos bet kokią pagalbą pagal šį reglamentą, valstybės narės patikrina, kad finansuojamos priemonės ir jų poveikis neprieštarautų Bendrijos teisei. Pagalbos skyrimo laikotarpiu valstybės narės tikrina, kad pagalbos gavėjai laikytųsi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių. Jei tuo laikotarpiu nustatoma, kad pagalbos gavėjas nesilaiko bendros žuvininkystės politikos taisyklių, pagalba grąžinama proporcingai pažeidimo sunkumui.

4 straipsnis

Pagalbos skaidrumas

1.   Šis reglamentas taikomas tik skaidriai pagalbai. Skaidriomis pirmiausia laikomos šios pagalbos rūšys:

a)

pagalba, kurią sudaro paskolos, kai bendrasis dotacijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis dotacijos skyrimo metu rinkoje vyravusių palūkanų normomis ir atsižvelgiant į tai, ar yra užtikrinamos pakankamomis garantijomis ir (arba) nesukelia nepagrįstai didelės rizikos, susijusios su paskola;

b)

pagalba, kurią sudaro garantijų schemos, kai bendrajam dotacijos ekvivalentui apskaičiuoti taikoma metodika buvo patvirtinta prieš tai apie ją pranešus Komisijai ir patvirtintoje metodikoje yra aiškiai apibrėžta garantijų rūšis bei pagrindinių sandorių rūšis taikant šį reglamentą;

c)

pagalba, kurią sudaro fiskalinės priemonės, laikoma skaidria tada, kai tose priemonėse yra numatyta riba, užtikrinanti, kad nebūtų viršijama taikytina ribinė vertė.

2.   Šios pagalbos rūšys nelaikomos skaidriomis:

a)

pagalba, kurią sudaro kapitalo injekcija;

b)

pagalba, kurią sudaro rizikos kapitalo priemonės.

3.   Pagalba grąžintinomis avansinėmis išmokomis skaidria laikoma tik tuo atveju, kai bendra grąžintinų avansinių išmokų suma neviršija pagal šį reglamentą taikytinos ribinės vertės. Jei ribinė vertė išreikšta pagalbos intensyvumu, bendra grąžintinų avansinių išmokų suma, išreikšta pagalbos reikalavimus atitinkančių išlaidų procentine dalimi, neturi viršyti taikytino pagalbos intensyvumo.

5 straipsnis

Kaupimas

1.   Nustatant, ar laikomasi 1 straipsnyje nustatytų individualaus pranešimo ribinių verčių ir 2 skyriuje nustatyto didžiausio pagalbos intensyvumo, atsižvelgiama į bendrą valstybės paramos sumą remiamai veiklai arba projektui, nepriklausomai nuo to, ar ta parama finansuojama iš vietos, regioninių, nacionalinių ar Bendrijos šaltinių.

2.   Pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, gali būti sumuojama su bet kuria kita pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, jei tokios pagalbos priemonės yra susijusios su pripažintoms skirtingomis reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis.

Jei pripažintos reikalavimus atitinkančios išlaidos, finansuojamos pagal skirtingas pagalbos priemones, kurioms pagal šį reglamentą taikoma išimtis, iš dalies arba visiškai sutampa, bendrajai jos daliai bus taikomas pagal šį reglamentą taikytinas didžiausias pagalbos intensyvumas arba pagalbos suma.

3.   Pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, nesumuojama su jokia kita valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį, kitomis paramos priemonėmis, įskaitant Komisijos reglamente (EB) Nr. 1860/2004 (11) nustatytas sąlygas atitinkančią pagalbą, arba su kitu Bendrijos finansavimu, susijusiu su tomis pačiomis reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, jei dėl tokio sumavimo būtų viršytas šiai pagalbai pagal šį reglamentą taikytini didžiausias pagalbos intensyvumas arba pagalbos suma.

II SKYRIUS

PAGALBOS KATEGORIJOS

6 straipsnis

Pagalba žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui

Pagalba žvejybos laivų žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui neprieštarauja bendrajai rinkai, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas informuoti, jei:

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 23 straipsnio sąlygas ir

b)

pagalbos suma, išreikšta dotacijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

7 straipsnis

Pagalba laikinam žvejybos veiklos nutraukimui

Žvejams ir žvejybos laivų savininkams teikiama pagalba laikinam žvejybos veiklos nutraukimui neprieštarauja bendrajai rinkai, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas informuoti, jei:

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 24 straipsnio sąlygas ir

b)

pagalbos suma, išreikšta dotacijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

8 straipsnis

Pagalba laivyno administracijai skirtam socialinio ir ekonominio pobūdžio kompensavimui

Socialinių ir ekonominių priemonių finansavimui skirta pagalba neprieštarauja bendrajai rinkai, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas informuoti, jei:

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 26 straipsnio 3 dalies ir 27 straipsnio sąlygas ir

b)

pagalbos suma, išreikšta dotacijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

9 straipsnis

Pagalba gamybinėms investicijoms į akvakultūrą

Pagalba gamybinėms investicijoms į akvakultūrą neprieštarauja bendrajai rinkai, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas informuoti, jei:

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 28 ir 29 straipsnių sąlygas ir

b)

pagalbos suma, išreikšta dotacijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

10 straipsnis

Pagalba vandens aplinkos apsaugos priemonėms

Pagalba akvakultūros gamybos metodų, kurie padeda apsaugoti ir gerinti aplinką ir išsaugoti gamtą, taikymui kompensuoti neprieštarauja bendrajai rinkai, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas informuoti, jei:

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 28 ir 30 straipsnių sąlygas ir

b)

pagalbos suma, išreikšta dotacijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

11 straipsnis

Pagalba visuomenės sveikatai skirtoms priemonėms

Pagalba moliuskų augintojams laikinam ūkiuose auginamų moliuskų rinkimo sustabdymui kompensuoti neprieštarauja bendrajai rinkai, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas informuoti, jei:

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 28 ir 31 straipsnių sąlygas ir

b)

pagalbos suma, išreikšta dotacijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

12 straipsnis

Pagalba gyvūnų sveikatai skirtoms priemonėms

Pagalba gyvūnų sveikatai skirtoms priemonėms neprieštarauja bendrajai rinkai, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas informuoti, jei:

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 28 ir 32 straipsnių sąlygas ir

b)

pagalbos suma, išreikšta dotacijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

13 straipsnis

Pagalba vidaus vandenų žvejybai

Pagalba vidaus vandenų žvejybai neprieštarauja bendrajai rinkai, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas informuoti, jei:

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 33 straipsnyje nustatytas sąlygas ir

b)

pagalbos suma, išreikšta dotacijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

14 straipsnis

Pagalba perdirbimui ir rinkodarai

Pagalba žuvininkystės produktų perdirbimui ir rinkodarai neprieštarauja bendrajai rinkai, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas informuoti, jei:

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 34 ir 35 straipsnių sąlygas ir

b)

pagalbos suma, išreikšta dotacijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

15 straipsnis

Pagalba bendriems veiksmams

Pagalba bendro intereso priemonėms, kurios įgyvendinamos aktyviai remiant patiems ūkio subjektams arba organizacijoms, veikiančioms gamintojų arba kitos valstybių narių pripažintos organizacijos vardu, neprieštarauja bendrajai rinkai, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas informuoti, jei:

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 36 ir 37 straipsnių sąlygas ir

b)

pagalbos suma, išreikšta dotacijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

16 straipsnis

Pagalba vandens gyvūnijos ir augalijos apsaugai ir plėtojimui skirtoms priemonėms

Pagalba bendro intereso priemonėms, kuriomis siekiama apsaugoti ir plėtoti vandens gyvūniją ir augaliją prisidedant prie vandens aplinkos gerinimo, neprieštarauja bendrajai rinkai, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas informuoti, jei:

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 36 ir 38 straipsnių sąlygas ir

b)

pagalbos suma, išreikšta dotacijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

17 straipsnis

Pagalba investicijoms į žvejybos uostus, iškrovimo vietas ir žvejybos priedangas

Pagalba investicijoms į valstybinius arba privačius žvejybos uostus, iškrovimo vietas ir žvejybos priedangas neprieštarauja bendrajai rinkai, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas informuoti, jei:

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 36 ir 39 straipsnių sąlygas ir

b)

pagalbos suma, išreikšta dotacijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

18 straipsnis

Pagalba naujų rinkų plėtrai ir skatinimo kampanijoms

Pagalba bendro intereso priemonėms, kuriomis siekiama įgyvendinti kokybės ir vertės didinimo, žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų plėtros arba skatinimo kampanijų politiką, neprieštarauja bendrajai rinkai, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas informuoti, jei:

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 36 ir 40 straipsnių sąlygas ir

b)

pagalbos suma, išreikšta dotacijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

19 straipsnis

Pagalba bandomiesiems projektams

Pagalba bandomiesiems projektams neprieštarauja bendrajai rinkai, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas informuoti, jei:

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 36 ir 41 straipsnių sąlygas ir

b)

pagalbos suma, išreikšta dotacijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

20 straipsnis

Pagalba žvejybos laivų perorientavimui siekiant pakeisti jų paskirtį

Pagalba žvejybos laivų, plaukiojančių su valstybės narės vėliava ir įregistruotų Bendrijoje, perorientavimui keičiant jų paskirtį mokymo arba mokslinių tyrimų žuvininkystės sektoriuje arba kitos, su žvejyba nesusijusios veiklos, tikslais neprieštarauja bendrajai rinkai, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas informuoti, jei:

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 36 ir 42 straipsnių sąlygas ir

b)

pagalbos suma, išreikšta dotacijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

21 straipsnis

Pagalba techninei paramai

Pagalba techninei paramai, neprieštarauja bendrajai rinkai, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas informuoti, jei:

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 46 straipsnio 2 ir 3 dalių sąlygas ir

b)

pagalbos suma, išreikšta dotacijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

22 straipsnis

Atleidimas nuo mokesčių pagal Direktyvas 77/388/EEB ir 2003/96/EB

Visam žuvininkystės sektoriui taikytinas atleidimas nuo mokesčių, kurį valstybės narės nustato remdamosi Direktyvos 77/388/EEB 15 straipsniu ir Direktyvos 2003/96/EB 14 arba 15 straipsniais, tiek, kiek jis sudaro valstybės pagalbą, neprieštarauja bendrajai rinkai ir jam netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalies reikalavimas informuoti.

III SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Veiksmai iki pagalbos skyrimo

Tam, kad remiantis šiuo reglamentu būtų taikoma išimtis, pagalba turi būti skiriama tik tokioms veiklos rūšims, kurių buvo imtasi, arba paslaugoms, kurios buvo suteiktos po to, kai pagalbos schema buvo sukurta ir paskelbta pagal šio reglamento nuostatas.

Jeigu pagalbos schema automatiškai sukuria teisę gauti pagalbą ir nereikalingi jokie papildomi veiksmai administraciniu lygmeniu, pati pagalba gali būti skiriama tik po to, kai pagalbos schema buvo sukurta ir paskelbta pagal šį reglamentą.

24 straipsnis

Skaidrumas ir kontrolė

1.   Likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki pagalbos schemos įsigaliojimo arba individualios, ne pagal schemą teikiamos, pagalbos skyrimo, valstybės narės elektroniniu būdu I priede nustatyta forma perduoda Komisijai informacijos santrauką apie šią pagalbą, kad ta informacija būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Komisijos tinklavietėje. Gavusi tą santrauką, Komisija per 10 darbo dienų išsiunčia gavimo patvirtinimą valstybei narei su atitinkamos pagalbos priemonės identifikavimo numeriu.

2.   Įsigaliojus pagalbos schemai arba skyrus individualią pagalbą remiantis šiuo reglamentu, valstybės narės internete skelbia visą tokios pagalbos priemonės tekstą ir Komisijos pagal 1 dalį suteiktą identifikavimo numerį, nurodydamos šios pagalbos skyrimo kriterijus bei sąlygas ir pagalbą skiriančios institucijos duomenis. Tinklavietės adresas Komisijai perduodamas kartu su informacijos apie pagalbą santrauka, kurios reikalaujama pagal 1 dalį. Ši informacija įtraukiama ir į metinę ataskaitą, kuri teikiama pagal 4 dalį.

3.   Valstybės narės kiekviename galutiniam pagalbos gavėjui skirtame sprendime dėl pagalbos skyrimo nurodo identifikavimo numerį, kurį Komisija suteikė pagal 1 dalį.

4.   Laikydamosi Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 (12) III skyriaus nuostatų, valstybės narės elektronine forma rengia ataskaitą dėl šio reglamento taikymo per kiekvienus visus metus, kuriais šis reglamentas taikomas, arba per kiekvieną tų metų dalį.

5.   Valstybės narės tvarko išsamius kiekvienos individualios pagalbos arba pagalbos schemos, kuriai buvo taikoma išimtis pagal šį reglamentą, apskaitos dokumentus. Tokius dokumentus sudaro aiškūs ir išsamūs patvirtinamieji dokumentai ir į juos įtraukta visa informacija, būtina patvirtinant, kad šiame reglamente nustatytų sąlygų yra laikomasi, įskaitant informaciją apie statusą kiekvienos įmonės, kurios teisė į pagalbą arba priemokas priklauso nuo to, ar ji turi MVĮ statusą, informaciją apie pagalbos skatinamąjį poveikį ir informaciją, suteikiančią galimybę nustatyti tikslų reikalavimus atitinkančių išlaidų dydį, taikant šį reglamentą.

6.   Su individualia pagalba susiję dokumentai laikomi 10 metų nuo pagalbos skyrimo dienos. Su pagalbos schema susiję dokumentai laikomi 10 metų nuo paskutinės pagalbos pagal šią schemą skyrimo dienos.

7.   Komisija reguliariai kontroliuoja pagalbos priemones, apie kurias jai buvo pranešta pagal 1 dalį.

8.   Remdamasi raštišku prašymu, atitinkama valstybė narė per 20 dienų arba per ilgesnį laikotarpį, kuris gali būti nurodytas prašyme, pateikia Komisijai visą informaciją, kuri, Komisijos nuomone, yra būtina, norint kontroliuoti šio reglamento taikymą.

Jei tokia informacija per pirmiau nurodytą arba per bendrai sutartą laikotarpį nepateikiama, Komisija siunčia priminimą, kuriame nustato naują informacijos pateikimo terminą. Jei, nepaisant tokio priminimo, atitinkama valstybė narė nepateikia prašomos informacijos, Komisija, suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę pareikšti savo nuomonę, gali priimti sprendimą, kuriame nurodo, jog apie visas būsimas individualios pagalbos priemones, priimtas pagal šią schemą, reikia pranešti Komisijai.

25 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Šio reglamento įsigaliojimo metu dar neišnagrinėti pranešimai vertinami remiantis jo nuostatomis. Jei šio reglamento sąlygos nėra tenkinamos, tokius neišnagrinėtus pranešimus Komisija nagrinėja remdamasi Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos žuvininkystės sektoriuje.

Pagalba, apie kurią pranešta iki šio reglamento įsigaliojimo arba kuri skirta iki tos datos negavus Komisijos leidimo ir nesilaikant Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo informuoti, neprieštarauja bendrajai rinkai, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai taikoma išimtis, jei ji atitinka šio reglamento 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, išskyrus to straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies b punkte nustatytus reikalavimus daryti aiškią nuorodą į šį reglamentą. Kiekvieną tų sąlygų neatitinkančią pagalbą Komisija vertins remdamasi atitinkamomis bendrosiomis nuostatomis, gairėmis, komunikatais ir pranešimais.

2.   Bet kuri iki šio reglamento įsigaliojimo skirta pagalba, neatitinkanti šiame reglamente nustatytų sąlygų, bet atitinkanti Reglamente (EB) Nr. 1595/2004 nustatytas sąlygas, laikoma neprieštaraujančia bendrajai rinkai, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, ir todėl jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas informuoti.

3.   Pagalbos schemoms, kurioms taikoma išimtis pagal šį reglamentą, ši išimtis tebetaikoma pritaikymo laikotarpiu, t. y. šešis mėnesius po 26 straipsnio antroje pastraipoje numatytos datos.

26 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, […]

Komisijos vardu

[…]

Komisijos narys

I PRIEDAS

Informacijos, teiktinos įgyvendinant pagalbos schemą, kuriai taikoma išimtis pagal šį reglamentą, ir ne pagal pagalbos schemą skiriant individualią pagalbą, kuriai taikoma išimtis pagal šį reglamentą, santraukos forma

1.

Valstybė narė

2.

Regionas (Pagalbą teikianti institucija)

3.

Pagalbos schemos pavadinimas (Individualią pagalbą gaunančios bendrovės pavadinimas)

4.

Teisinis pagrindas (pateikti tikslią nuorodą į nacionalinį teisės aktą)

5.

Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą arba skirtos individualios pagalbos suma

6.

Didžiausias pagalbos intensyvumas

7.

Įsigaliojimo data

8.

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos trukmė (ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d.); nurodyti:

kai pagalba teikiama pagal schemą — datą, iki kurios pagalba gali būti skiriama;

teikiant individualią pagalbą — numatomą paskutinės pagalbos dalies išmokėjimo datą.

9.

Pagalbos tikslas

10.

Nurodyti, kuris iš 4–20 straipsnių yra taikomas

11.

Remiama veikla

12.

Pagalbą skiriančios institucijos pavadinimas ir adresas

13.

Tinklavietės, kurioje paskelbtas visas schemos tekstas arba kriterijai ir sąlygos, kuriomis individuali pagalba skiriama ne pagal pagalbos schemą, adresas

14.

Motyvacija: nurodyti, kodėl buvo sukurta valstybės pagalbos schema, o ne teikiama parama iš Europos žuvininkystės fondo.

II PRIEDAS

Komisijai teikiamos periodinės atskaitos forma

Valstybės narės, vykdydamos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 994/98 priimtuose bendrosios išimties reglamentuose numatytus įsipareigojimus teikti ataskaitas Komisijai, kompiuteriniu formatu, Komisijos valstybėms narėms nurodyta forma pateikia toliau nurodytą informaciją apie visas šiame reglamente nurodytas pagalbos priemones.

1.

Valstybė narė

2.

Pavadinimas

3.

Pagalbos numeris

4.

Pagalbos teikimo pabaigos metai

5.

Pagalbos tikslas

6.

Pagalbos gavėjų skaičius

7.

Pagalbos kategorija (pvz., tiesioginė dotacija, paskola sumažintomis palūkanomis ir t. t.)

8.

Visos metinės išlaidos

9.

Pastabos


(1)  OL L 142, 1998 5 14, p. 1.

(2)  OL C 248, 2007 10 23, p. 13.

(3)  OL L 10, 2001 1 13, p. 33. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1857/2006 (OL L 358, 2006 12 16, p. 3).

(4)  OL L 17, 2000 1 21, p. 22. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1759/2006 (OL L 335, 2006 12 1, p. 3).

(5)  OL C 229, 2004 9 14, p. 5.

(6)  OL L 223, 2006 8 15, p. 1.

(7)  OL C 244, 2004 10 1, p. 2.

(8)  OL L 145, 1977 6 13, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/18/EB (OL L 51, 2006 2 22, p. 12).

(9)  OL L 283, 2003 10 31, p. 51. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/75/EB (OL L 159, 2004 6 2, p. 31).

(10)  OL L 291, 2004 9 14, p. 3.

(11)  OL L 325, 2004 10 28, p. 4.

(12)  OL L 140, 2004 4 30, p. 1.




23.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 248/23


Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.4801 — OEP/Schoeller/SAS)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/C 248/11)

1.

2007 m. spalio 10 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonės „One Equity Partners II, L.P.“ (toliau — OEP, JAV), priklausanti „JPMorgan Chase group“, ir „Schoeller Holding GmbH“ (toliau — „Schoeller Holding GmbH“, Vokietija), pirkdamos ir perimdamos akcijas įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „Schoeller Arca Systems Holding BV“ (toliau — SAS, Nyderlandai) kontrolę.

2.

Atitinkamų įmonių verslo veikla yra ši:

OEP: privataus kapitalo fondas;

„Schoeller“: pakavimas, logistika bei apdirbimo technologijų sistemos;

SAS: transportui skirtų pakavimo reikmenų gamyba, platinimas ir rinkodara.

3.

Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu, Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Jas Komisijai galima siųsti faksu (32 2) 296 43 01 arba 296 72 44 arba paštu su nuoroda COMP/M.4801 — OEP/Schoeller/SAS šiuo adresu:

Commission européenne

Direction générale de la Concurrence

Greffe Fusions

J-70

B-1049 Bruxelles


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(2)  OL C 56, 2005 3 5, p. 32.


23.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 248/24


Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.4890 — Arcelor/SFG)

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/C 248/12)

1.

2007 m. spalio 16 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139 /2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonė „Arcelor Luxembourg S.A.“ (toliau — „Arcelor Luxembourg“, Liuksemburgas), kontroliuojama įmonės „ArcelorMittal group“ (toliau — „ArcelorMittal“, Liuksemburgas) pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „Saar Ferngas AG“ (toliau — „SFG“, Vokietija) kontrolę.

2.

Atitinkamų įmonių verslo veikla yra ši:

„Arcelor Luxembourg“: plieno gamyba ir susijusių paslaugų teikimas;

„ArcelorMittal“: plieno gamyba ir susijusių paslaugų teikimas;

„SFG“: gamtinių dujų pirkimas, transportavimas, laikymas saugyklose ir tiekimas vietos didmenininkams, pramonės klientams bei jėgainėms ir susijusių paslaugų teikimas.

3.

Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu, Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Jas Komisijai galima siųsti faksu (32 2) 296 43 01 arba 296 72 44 arba paštu su nuoroda COMP/M.4890 — Arcelor/SFG šiuo adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition,

Merger Registry

J-70

B-1049 Brussels


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.


23.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 248/25


VALSTYBĖS PAGALBA — RUMUNIJA

Valstybės pagalba C 46/07 (ex NN 59/07) — Automobile Craiova (anksčiau — Daewoo) privatizavimas

Kvietimas teikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/C 248/13)

2007 m. spalio 10 d. raštu, pateiktu originalo kalba po šios santraukos, Komisija pranešė Rumunijai savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pirmiau minėtos pagalbos priemonės.

Per vieną mėnesį nuo šios santraukos ir prie jos pridėto rašto paskelbimo dienos suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabas apie pagalbos priemonę, dėl kurios Komisija pradeda procedūrą, šiuo adresu:

European Commission

Directorate-General Competition

State aid Greffe

B-1049 Brussels

Faksas (32-2) 296 12 42

Šios pastabos bus perduotos Rumunijai. Pastabas teikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.

SANTRAUKOS TEKSTAS

PROCEDŪRA

2007 m. sausio 17 d. raštu Komisija Rumunijos valdžios institucijų paprašė informacijos apie keletą privatizuojamų įmonių, įskaitant įmonę Automobile Craiova. Po apsikeitimo raštais 2007 m. liepos 5 d. ir 30 d. raštais Komisija paragino Rumunijos valdžios institucijas panaikinti specialias sąlygas, įtrauktas į Automobile Craiova privatizavimo sutartį, ir tuo pačiu nurodė, kad jeigu nebus sustabdytas bet kokios neteisėtos pagalbos teikimas, Komisija, remdamasi EB sutarties 88 straipsnio 2 dalimi ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 11 straipsnio 1 dalimi, gali priimti sprendimą (įsakymas sustabdyti pagalbos teikimą).

APRAŠYMAS

Automobile Craiova, buvusi pavaldžioji Daewoo įmonė, yra didelė valstybei priklausanti įmonė, gaminanti automobilius ir atsargines dalis. Iš esmės dėl su skola susijusių neaiškumų įmonė Automobile Craiova nebuvo privatizuota. Mėginant dar kartą parduoti įmonę, 2007 m. rugsėjo mėn. su Ford Motors Company sudaryta pirkimo sutartis. Vyriausybė priėmė naują įstatymą, kuriame numatytos priemonės, susijusios su įmonės Automobile Craiova skola. Komisija daro prielaidą, kad priemonės yra įsigytos įmonės skolų nurašymas.

AVAS į privatizavimo sutartį įtraukė specialias sąlygas, t. y. bent jau atnaujinti automobilių gamybą ir pasiekti minimalų gamybos lygmenį per ketverius gamybos metus. Tikėtina, kad įtrauktos ir kitos sąlygos inter alia įpareigojimas gerokai padidinti užimtumo lygį (nuo 3 500 darbo vietų iki 7 000), pasiekti minimalų investicijų lygį (apie 675 mln. EUR) ir Rumunijos rinkoje pirkti minimalų kiekį dalių ir paslaugų (kurių tariama vertė — 1 mlrd. EUR).

VERTINIMAS

Labai tikėtina, kad privatizuojant Automobile Craiova viešo konkurso būdu tam tikromis sąlygomis, įmonė nupirkta mažesne pardavimo kaina, palyginti su kaina privatizuojant viešo konkursu būdu be jokių sąlygų, ir todėl sandoris yra susijęs su valstybės pagalba. Šios pagalbos gavėjai yra privatizuojama ekonominė veikla ir galbūt pirkėjas. Sąlygomis, pavyzdžiui, atnaujinti ankstesnę nuostolingą veiklą ir pasiekti minimalų gamybos lygį, užtikrinama, kad naujasis savininkas išlaikys tam tikrą ekonominės veiklos lygį, ir todėl privatizuojamai įmonei yra suteikiamas pranašumas. Kartu su kitomis sąlygomis, šios priemonės taip pat galiausiai panaikina dalį perkamos įmonės konkurencinio spaudimo.

Be to, jeigu pirkėjui buvo pasiūlytas skolos nurašymas, kuris nebuvo pasiūlytas kitoms suinteresuotosioms šalims, tikėtina, kad kiti potencialūs konkurso dalyviai nepateikė susaistančio pasiūlymo, kuris galėjo būti patrauklesnis už Ford pasiūlymą. Iš tiesų spėjama, kad neaiškumai dėl Automobile Craiova skolos buvo priežastis, dėl kurios kitos suinteresuotosios šalys nepateikė galutinio pasiūlymo.

Abiem atvejais šie pranašumai finansuoti pajamomis, kurių valstybė negavo iš sandorio.

Komisija mano, kad pagalba, apie kurią nepranešta, susijusi su sąlygomis, įtrauktomis į privatizavimo sutartį, ir su skola susijusiomis priemonėmis, gali būti laikytina valstybės pagalba. Jos finansuojamos iš valstybės išteklių, naudos gavėjams suteikia pranašumą, yra atrankinio pobūdžio, gali iškreipti konkurenciją ir daro poveikį prekybai.

Komisijai nepranešta apie privatizavimo sutartį, įskaitant į ją įtrauktas sąlygas, ir specialų įstatymą. Laikoma, kad pagalba teikta pažeidžiant EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį. Todėl atrodo, kad priemonė yra neteisėta pagalba.

Siekdama įvertinti pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka, Komisija nusprendė pradėti procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį ir priimti įsakymą sustabdyti pagalbą, kuriuo Rumunijai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 11 straipsnio 1 dalį nurodoma sustabdyti bet kokios neteisėtos pagalbos teikimą, iki kol Komisija priims sprendimą dėl pagalbos suderinamumo.

RAŠTO TEKSTAS

„Comisia dorește să informeze România că, în urma examinării atât a informațiilor furnizate de autoritățile țării dumneavoastră cu privire la cazul menționat anterior, cât și a informațiilor disponibile din alte surse, a decis să inițieze procedura prevăzută la articolul 88 alineatul (2) din Tratatul CE și să impună României, în temeiul articolului 11 alineatul (1) din Regulamentul (CE) nr. 659/1999 al Consiliului, suspendarea acordării oricărui ajutor ilegal până la adoptarea de către Comisie a unei decizii privind compatibilitatea ajutorului cu piața comună.

I.   PROCEDURĂ

1.

La 17 ianuarie 2007, Comisia a solicitat informații generale cu privire la mai multe întreprinderi, inclusiv S.C. Automobile Craiova S.A. (denumită în continuare «Automobile Craiova»), fostă Daewoo Craiova, în contextul procesului național de privatizare. România a transmis informațiile prin scrisoarea din 15 februarie 2007. Comisia a solicitat informații suplimentare, la 8 martie 2007 și la 22 mai 2007, pe care România le-a transmis prin scrisorile din 21 martie 2007, 25 mai 2007 și 31 mai 2007. La 3 mai 2007 a avut loc o întâlnire cu autoritățile române.

2.

Prin scrisoarea din 5 iulie 2007, Comisia a solicitat autorităților române să elimine condițiile specifice incluse în contractul de privatizare a Automobile Craiova, indicând în același timp faptul că nesuspendarea acordării oricărui ajutor ilegal ar putea conduce la adoptarea de către Comisie a unei decizii în baza articolului 88 alineatul (2) din Tratatul CE și a articolului 11 alineatul (1) din Regulamentul (CE) nr. 659/1999 al Consiliului de stabilire a normelor de aplicare a articolului 93 din Tratatul CE (ordin de suspendare).

3.

Prin scrisoarea din 18 iulie 2007, autoritățile române au informat Comisia cu privire la faptul că privatizarea Automobile Craiova va fi notificată Comisiei. Prin scrisoarea din 20 august 2007, Comisia a amintit României că privatizarea Automobile Craiova va trebui să fie notificată înainte de aplicarea oricărui act care impune obligații autorităților publice.

4.

În septembrie 2007, Comisia a aflat din presă că România a semnat, se pare, un contract de vânzare-cumpărare cu Ford și că Guvernul României a adoptat o «lege specială» privind anularea datoriilor întreprinderii Automobile Craiova.

II.   DESCRIERE

2.1.   Întreprinderea în cauză

5.

Automobile Craiova este o societate aflată în proporție de 100 % în proprietatea statului, situată în Craiova, zonă eligibilă pentru acordarea de ajutoare regionale în conformitate cu articolul 87 alineatul (3) litera (a) din Tratatul CE. Automobile Craiova a fost o filială a grupului Daewoo, Daewoo Craiova. Daewoo a intrat în faliment în anul 2000. Daewoo Craiova avea datorii mari față de statul român și de alți creditori, cum ar fi alte filiale Daewoo. În timp ce majoritatea filialelor Daewoo au fost achiziționate de General Motors în anul 2002, pentru Daewoo Craiova nu s-a putut găsi niciun cumpărător din cauza posibilelor obligații de plată a unor datorii mari. Prin urmare, Autoritatea pentru Valorificarea Activelor Statului (denumită în continuare «AVAS») a cumpărat întreprinderea în anul 2006 pentru a o revinde unui alt investitor.

6.

Valoarea datoriilor întreprinderii Automobile Craiova către bugetul de stat nu este cunoscută. Valoarea datoriilor către alte foste filiale Daewoo este estimată de către presă la o sumă de aproximativ 220 milioane EUR.

7.

Conform informațiilor aflate la dispoziția Comisiei, Automobile Craiova nu produce în prezent niciun fel de vehicule, ci activează numai în comerțul cu piese de schimb.

2.2.   Privatizarea

8.

Documentația de licitație pentru Automobile Craiova a cuprins o serie de condiții care au determinat formularea unor îndoieli de către Comisie. AVAS a atașat contractului de privatizare condiții specifice privind un nivel minim de investiții și producție (minim 200 000 de autovehicule în al patrulea an). În cazul în care condițiile nu sunt îndeplinite, AVAS își rezervă dreptul de a anula contractul de privatizare și/sau de a pretinde plata unor penalități și despăgubiri. Ford Motors Company (denumită în continuare «Ford»), General Motors Corporation și Russian Machines au depus oferte neangajante de cumpărare a acțiunilor deținute de stat la Automobile Craiova. Cu toate acestea, Ford a fost singura întreprindere care a depus și o ofertă angajantă, câștigând astfel licitația. Negocierile tehnice și financiare cu Ford au demarat în iulie 2007.

9.

Conform informațiilor din presă, România și Ford au semnat un contract de vânzare-cumpărare la 12 septembrie 2007, prin care Ford achiziționează pachetul majoritar de acțiuni la Automobile Craiova la prețul de 57 milioane EUR. Din informațiile prezentate de România, Comisia înțelege că Ford va avea o participație de aproximativ 72 %, care corespunde acțiunilor deținute de AVAS.

10.

Conform unor informații suplimentare din presă, Ford va produce 48 000 de unități în primul an de producție, 245 000 de unități în 2011 și 300 000 de unități în 2013. În plus, Ford s-a angajat să realizeze investiții directe în valoare de 675 milioane EUR pentru modernizarea lucrărilor și să mărească numărul personalului de la 3 500 la 7 000. De asemenea, Ford și-a asumat obligația de a cumpăra componente și servicii în valoare de 1 miliard EUR de pe piața românească.

11.

În plus, presa a relatat că Guvernul României a adoptat o lege specială pentru privatizarea Automobile Craiova. Se pare că legea prevede o anulare a datoriilor producătorului de autovehicule și o garanție privind plata datoriilor către celelalte foste filiale Daewoo. Această anulare a datoriilor nu fusese oferită tuturor ofertanților potențiali în cadrul procedurii de licitație.

III.   EVALUARE

3.1.   Existența ajutorului de stat în sensul articolului 87 alineatul (1) din Tratatul CE

12.

Articolul 87 alineatul (1) din tratat prevede că, în cazul în care nu există o dispoziție contrară în tratat, orice ajutor acordat de către un stat membru sau din resurse de stat care denaturează sau amenință să denatureze concurența favorizând anumite întreprinderi sau producerea anumitor bunuri este incompatibil cu piața comună, în măsura în care este afectat comerțul între statele membre.

13.

Bazându-se pe informațiile de care dispune, Comisia consideră în prezent că acele condiții atașate contractului de vânzare, precum și măsurile referitoare la datorii au ca rezultat acordarea unui ajutor de stat în sensul articolului 87 alineatul (1) din Tratatul CE care nu a fost notificat de autoritățile române și, astfel, ar constitui un ajutor ilegal.

3.1.1.   Acordarea unui avantaj

14.

O întreprindere beneficiază de un avantaj în cazul în care obține din partea statului un lucru pe care nu l-ar fi putut obține în condiții normale de piață. În acest scop, trebuie să se evalueze mai întâi dacă statul a acționat în rolul său de proprietar al unei societăți comerciale într-o economie de piață sau în rolul de stat care a vândut o societate în condiții care nu corespund unor condiții normale de piață.

15.

În această privință, Comisia are îndoieli serioase atât cu privire la condițiile atașate contractului de privatizare, cât și cu privire la măsurile referitoare la datorii. În conformitate cu principiul vânzătorului în economia de piață și cu principiile Comisiei privind privatizarea (1), se poate considera că statul acționează ca proprietar al societății comerciale în economia de piață numai în cazul în care vinde societatea comercială sau, respectiv, acțiuni ale acesteia la cel mai mare preț posibil, printr-o licitație deschisă, transparentă și nediscriminatorie, ofertantului care oferă cel mai mult.

16.

Prețul cel mai mare poate fi obținut în mod obișnuit în cazul în care nu există condiții atașate care ar putea să reducă prețul de vânzare și care nu ar fi acceptabile pentru un operator economic în cadrul unei economii de piață. În cazul de față, Comisia nu cunoaște cu exactitate care dintre angajamentele asumate de Ford prezentate în presă fac parte din contractul de vânzare-cumpărare. Dat fiind faptul că licitația a inclus deja un nivel minim de producție, Comisia presupune că vânzarea a fost condiționată cel puțin de realizarea acestei producții minime și, eventual, de îndeplinirea altor cerințe. Întrucât un vânzător în economia de piață nu i-ar cere în mod normal cumpărătorului să realizeze o producție minimă, iar o astfel de cerință poate avea un impact negativ asupra prețului de vânzare, Comisia consideră că, foarte probabil, privatizarea Automobile Craiova nu îndeplinește criteriul vânzătorului în economia de piață.

17.

În plus, este posibil ca în vânzare să fi fost incluse și alte angajamente, cum ar fi creșterea numărului de angajați (de la 3 500 la aproximativ 7 000), o investiție minimă pentru modernizarea fabricii (675 milioane EUR) și o achiziție minimă de componente și servicii de pe piața românească (în valoare de 1 miliard EUR). Este posibil ca și aceste angajamente să fi influențat prețul de achiziție.

18.

De asemenea, Comisia are mari îndoieli că presupusa anulare a datoriilor societății comerciale și presupusa garanție cu privire la datoriile către alte foste filiale Daewoo ar îndeplini criteriul vânzătorului/creditorului în economia de piață. În economia de piață, vânzătorul ar calcula cu atenție consecințele diferitelor posibilități (inclusiv al lichidării) și ar alege soluția care ar aduce venitul cel mai mare (sau pierderea cea mai mică). Comisia se îndoiește că România a analizat în prealabil dacă anularea datoriilor publice și garantarea unei părți a datoriilor către creditori privați reprezintă sau nu soluția cea mai avantajoasă. În plus, probabil că nu este îndeplinit nici criteriul creditorului în economia de piață, deoarece cel puțin o parte dintre ceilalți creditori (privați) nu și-au anulat datoriile, însă beneficiază de o garanție de stat.

19.

Astfel, Comisia ajunge la concluzia provizorie că, atunci când a privatizat Automobile Craiova, statul român a acționat în rolul său de stat, și nu de jucător obișnuit pe piață (2).

20.

Este posibil ca termenii contractului de privatizare să fi acordat un avantaj atât pentru Automobile Craiova, cât și pentru Ford.

21.

Un avantaj pentru Automobile Craiova poate proveni din condiția unei producții minime și din orice altă condiție adăugată, eventual, la vânzare, precum o obligație de creștere a numărului de angajați, o obligație de a cumpăra componente și servicii în valoare de 1 miliard EUR de pe piața românească, obligații privind investițiile sau obligații privind exportul. Automobile Craiova nu mai producea niciun fel de autovehicule. Măsurile de privatizare pot garanta reluarea fostelor activități care produceau pierderi, menținerea unei activități de piață minime și reducerea presiunii concurențiale. Aceste avantaje ar fi finanțate de către stat printr-un preț de vânzare mai mic, adică prin renunțarea la venituri. Întreaga operațiune pare să reprezinte o restructurare a societății sprijinită de stat.

22.

Anularea datoriilor publice ale Automobile Craiova și garantarea plății unei părți a datoriilor către creditori privați oferă un avantaj pentru Automobile Craiova. Această măsură scutește imediat societatea de o parte din datorii și reduce presiunea de plată a unei alte părți a datoriilor.

23.

În plus, nu se poate exclude faptul că și cumpărătorul, în calitate de nou proprietar al întreprinderii vândute, va beneficia de avantajele acordate de stat. Prin urmare, Comisia nu poate exclude acordarea de ajutor de stat pentru cumpărător, respectiv Ford. Se pare că cerința privind anularea datoriilor a fost introdusă după lansarea licitației. Dintre cele trei părți interesate inițial, Ford a fost singura care a depus o ofertă angajantă. Comisia presupune în prezent că și alte părți interesate ar fi putut depune oferte angajante, în cazul în care ar fi avut cunoștință de posibilitatea de a beneficia de o anulare a datoriilor. Relatările din presă indică în mod clar acest lucru. Prin urmare, în această fază, nu se poate exclude faptul că s-ar fi putut depune o ofertă financiară mai mare decât cea formulată de Ford. În acest caz, prețul plătit de Ford nu ar reprezenta prețul de piață.

3.1.2.   Alte condiții prevăzute în articolul 87 alineatul (1) din Tratatul CE

24.

În al doilea rând, măsura este selectivă, întrucât favorizează numai Automobile Craiova și noul cumpărător, respectiv Ford.

25.

În al treilea rând, agenția română de privatizare, AVAS, a fost cea care a atașat condițiile la contractul de privatizare. Reluarea și menținerea unui nivel ridicat de activitate economică și finanțarea unui preț de vânzare mai scăzut sunt suportate prin renunțarea la venituri de către stat. Prin urmare, ajutorul provine din resurse de stat și este imputabil statului.

26.

În al patrulea rând, Automobile Craiova este producător de autovehicule și de piese de schimb, toate aceste produse fiind comercializate pe scară largă în Uniunea Europeană. În plus, după cum relatează presa, cea mai mare parte a producției este destinată exportului. Astfel, măsura amenință să denatureze concurența și afectează comerțul dintre statele membre.

27.

În această fază, Comisia concluzionează, prin urmare, că respectivele condiții atașate privatizării Automobile Craiova par să constituie un ajutor, iar compatibilitatea măsurilor trebuie evaluată în mod corespunzător.

3.2.   Ajutor de stat ilegal

28.

Întrucât contractul de vânzare a fost deja semnat, incluzând condițiile atașate, Comisia consideră că ajutorul a fost deja acordat. Dat fiind că măsurile sunt cuprinse într-o lege specială, Comisia presupune că legea trebuie să fie adoptată de către Parlamentul României înainte de a deveni obligatorie. Cu toate acestea, pe baza informațiilor disponibile, Comisia trebuie să presupună că statul român nu se mai poate retrage din contractul de privatizare din proprie inițiativă. Prin urmare, Comisia consideră măsurile incluse în privatizare și în legea specială ca fiind cvasi-acordate și este de părere că orice notificare transmisă după adoptarea legii speciale de către Guvernul României nu mai poate fi considerată notificare ex ante.

29.

Întrucât autoritățile române nu au notificat contractul de privatizare și nu au suspendat încheierea acestui contract, se pare că măsura de ajutor a fost pusă în aplicare, încălcându-se articolul 88 alineatul (3) din Tratatul CE. În consecință, măsura pare să constituie un ajutor ilegal.

3.3.   Derogări în temeiul articolului 87 alineatele (2) și (3) din Tratatul CE

30.

După ce s-a stabilit că este vorba despre un ajutor de stat în sensul articolului 87 alineatul (1) din Tratatul CE, este necesar să se analizeze dacă măsura ar putea fi compatibilă cu piața comună.

31.

Exceptările prevăzute la articolul 87 alineatul (2) din Tratatul CE nu se aplică în cazul de față. În ceea ce privește exceptările în baza articolului 87 alineatul (3) din Tratatul CE, poate fi aplicată numai exceptarea prevăzută la articolul 87 alineatul (3) litera (c) din Tratatul CE, care permite acordarea ajutorului de stat pentru a se promova dezvoltarea anumitor activități economice, atunci când acest ajutor nu aduce atingere condițiilor comerciale într-o măsură contrară interesului comun. În ceea ce privește ajutorul acordat pentru Automobile Craiova în calitate de beneficiar, se pare că măsura ar putea viza refacerea viabilității pe termen lung a unei întreprinderi aflate în dificultate. În ceea ce privește potențialul ajutor pentru Ford, în această fază Comisia nu vede niciun motiv care să justifice compatibilitatea ajutorului cu piața comună.

32.

Prin urmare, ajutorul pentru Automobile Craiova ar putea fi considerat compatibil în temeiul articolului 87 alineatul (3) litera (c) din Tratatul CE numai în cazul în care sunt respectate condițiile prevăzute în Liniile directoare Orientările privind ajutorul de stat pentru salvarea și restructurarea întreprinderilor aflate în dificultate (3) (denumite în continuare «Liniile directoare»).

33.

În primul rând, în conformitate cu Liniile directoare, o întreprindere se află în dificultate atunci când este incapabilă să obțină fondurile de care are nevoie din resurse proprii sau de la acționari sau prin împrumuturi și când este aproape sigur că fără intervenția autorităților publice își va înceta activitatea. Automobile Craiova a acumulat în ultimii ani datorii mari, pe care în mod evident nu le putea plăti. Valoarea exactă a acestora nu este cunoscută în prezent Comisiei. În orice caz, se pare că Automobile Craiova îndeplinește condițiile pentru a fi considerată întreprindere aflată în dificultate.

34.

Cu toate acestea, autoritățile române nu au prevăzut un plan de restructurare care să vizeze refacerea viabilității pe termen lung a activității economice.

35.

În plus, în conformitate cu Liniile directoare, ajutorul trebuie să se limiteze la minimul necesar, iar beneficiarul trebuie să aducă o contribuție semnificativă la restructurare din resurse proprii sau din finanțări comerciale externe. Liniile directoare indică în mod clar că o parte semnificativă din finanțarea restructurării trebuie să provină din resurse proprii, inclusiv din vânzarea de active care nu sunt esențiale pentru supraviețuirea întreprinderii și din finanțări externe în condițiile pieței. În această fază, Comisia nu deține nicio dovadă că ajutorul ar fi limitat la minimul necesar. În plus, Comisia nu are nicio informație cu privire la vreo contribuție proprie a beneficiarului.

36.

În al treilea rând, ajutorul nu trebuie să denatureze concurența în mod necorespunzător. Acest lucru implică de obicei o limitare a prezenței de care poate beneficia societatea pe piețele sale la sfârșitul perioadei de restructurare. Limitarea sau reducerea obligatorie a prezenței societății pe piața relevantă reprezintă un factor compensator în favoarea concurenților săi. Această limitare sau reducere trebuie să fie proporțională cu efectul de denaturare pe care îl are ajutorul și cu importanța relativă a întreprinderii pe piața sau piețele sale. Autoritățile române nu au propus nicio măsură compensatorie; dimpotrivă, impunându-i cumpărătorului obligația de a crește în mod semnificativ producția în următorii patru ani, statul asigură îmbunătățirea poziției pe piață a Automobile Craiova.

37.

În al patrulea rând, Comisia are în această fază îndoieli cu privire la faptul că Automobile Craiova nu a beneficiat de ajutor pentru salvare și/sau restructurare în decursul ultimilor zece ani. În acest caz, un alt ajutor pentru restructurare ar încălca principiul «pentru prima și ultima dată».

38.

În concluzie, întrucât măsura de ajutor nu pare să se încadreze în niciuna dintre exceptările prevăzute de tratat, Comisia are îndoieli serioase cu privire la compatibilitatea acesteia cu piața comună.

IV.   ORDIN DE SUSPENDARE

39.

În ciuda faptului că s-au transmis mai multe scrisori prin care s-a cerut imperativ autorităților române să elimine toate condițiile și să notifice ex ante contractul de privatizare, autoritățile române au continuat procedura de licitație și au semnat contractul de vânzare cu Ford. Prin scrisorile din 5 iulie 2007 și 30 iulie 2007, Comisia a insistat ca autoritățile române să transmită această notificare ex ante, în caz contrar Comisia urmând să emită un ordin de suspendare în conformitate cu articolul 11 alineatul (1) din Regulamentul (CE) nr. 659/1999 al Consiliului (4). Până în prezent nu a fost transmisă nicio notificare.

40.

În cazul în care Comisia ajunge la concluzia că ajutorul ilegal acordat de autoritățile române nu este compatibil cu piața comună, aceasta urmează să hotărască emiterea unui ordin de recuperare, printr-o decizie negativă definitivă. Acest lucru înseamnă că autoritățile române ar fi obligate să recupereze ajutorul incompatibil, eventual să anuleze contractul de vânzare și să organizeze o a doua licitație, fără elemente de ajutor de stat. Deoarece se pare că a fost deja încheiat contractul de vânzare și că legea specială a fost deja adoptată de guvern, orice alte măsuri în cadrul procedurii de vânzare ar putea conduce la o situație aproape ireversibilă sau ar putea provoca alte pagube statului român, noului proprietar sau unor terți. Prin urmare, Comisia consideră că este imperios necesar să se suspende imediat orice acțiune viitoare care ar agrava situația actuală și care ar putea genera alte efecte obligatorii din punct de vedere legal (de exemplu, adoptarea legii speciale de către Parlament, înregistrarea proprietății, începerea activității comerciale, încheierea de contracte de muncă etc.).

41.

Prin urmare, Comisia a decis că este necesară emiterea unui ordin de suspendare în conformitate cu articolul 11 alineatul (1) din Regulamentul (CE) nr. 659/1999 al Consiliului.

V.   DECIZIE

42.

Comisia are îndoieli serioase cu privire la faptul că privatizarea s-a realizat în absența unui ajutor de stat și că măsurile de ajutor de stat ar fi compatibile cu piața comună. În plus, întrucât ajutorul nu a fost notificat Comisiei, acesta constituie ajutor ilegal.

Având în vedere considerațiile menționate anterior, Comisia, acționând în conformitate cu procedura prevăzută la articolul 88 alineatul (2) din Tratatul CE, solicită României să își prezinte observațiile și să furnizeze toate informațiile care ar putea contribui la evaluarea ajutorului, în termen de o lună de la data primirii prezentei scrisori. Comisia solicită autorităților țării dumneavoastră să transmită de îndată o copie a prezentei scrisori către eventualii beneficiari ai ajutorului.

Comisia dorește să amintească României că articolul 88 alineatul (3) din Tratatul CE are efect suspensiv și să atragă atenția asupra articolului 14 din Regulamentul (CE) nr. 659/1999 al Consiliului, care prevede că orice ajutor ilegal poate fi recuperat de la beneficiar.

În conformitate cu articolul 11 alineatul (1) din regulamentul Consiliului menționat anterior, Comisia cere imperativ României să suspende acordarea oricărui ajutor ilegal până la adoptarea de către Comisie a unei decizii privind compatibilitatea ajutorului cu piața comună (ordin de suspendare). Comisia solicită României să înceteze imediat orice acțiune de punere în aplicare în continuare a contractului de privatizare, inclusiv orice acțiune legată de legea specială.

Comisia comunică României că va informa părțile interesate prin publicarea prezentei scrisori și a unui rezumat relevant al acesteia în Jurnalul Oficial al Uniunii Europene. De asemenea, Comisia va informa Autoritatea de Supraveghere a AELS prin transmiterea unei copii a prezentei scrisori. Toate părțile interesate vor fi invitate să își prezinte observațiile în termen de o lună de la data publicării.“


(1)  Cel de-al XXIII-lea Raport privind politica în domeniul concurenței, 1993, p. 255.

(2)  A se vedea, de exemplu, cauza C-344/99 Germania/Comisie (Gröditzer Stahlwerke), hotărârea Curții din 28 ianuarie 2003; cauzele conexe C-278/92, C-279/92 și C-280/92 Spania/Comisie (Hytasa), hotărârea Curții din 14 septembrie 1994.

(3)  JO C 244, 1.10.2004, p. 2.

(4)  JO L 83, 27.3.1999, p. 1.