ISSN 1725-521X

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 319

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

47 tomas
2004m. gruodžio 23d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

I   Informacija

 

Komisija

2004/C 319/1

Euro kursas

1

2004/C 319/2

Pranešimas pagal 1992 m. vasario 25 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 479/92 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikroms susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų tarp linijinės laivybos kompanijų (konsorciumų) rūšims, 4 straipsnį ( 1 )

2

2004/C 319/3

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla Nr. COMP/M.3671-De Raekt / ING / VGG) — Bylą yra numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )

5

2004/C 319/4

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla Nr. COMP/M.3598 - REPSOL / BOREALIS POLÍMEROS) ( 1 )

6

2004/C 319/5

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla Nr. COMP/M.3602 - JABIL / PHILIPS CONSUMER ELECTRONICS POLAND) ( 1 )

6

 

EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ

 

ELPA Priežiūros tarnyba

2004/C 319/6

ELPA Priežiūros institucijos sprendimas — 2004 m. vasario 25 d. dėl Tarptautinių prekybos bendrovių (Islandija)

7

2004/C 319/7

Kvietimas vadovaujantis Susitarimo dėl priežiūros ir teismo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalimi pateikti pastabas dėl valstybės pagalbos atleidimo nuo dokumentų rinkliavų ir registravimo mokesčių forma, įsteigiant Norvegijos įmonę Entra Eiendom AS (toliau – Entra).

17

2004/C 319/8

2004 m. birželio 30 d. ELPA Priežiūros institucijos sprendimas Nr. 148/04/COL dėl aplinkos apsaugos mokestinių priemonių (Norvegija)

30

2004/C 319/9

2004 m. rugsėjo 9 d. ELPA Priežiūros institucijos sprendimas dėl Islandijos statuso žuvų ligų virusinio hemoraginio sepsio (VHS) ir infekcinės hemotopoetinės nekrozės (IHN) atžvilgiu

62

2004/C 319/0

2004 m. rugsėjo 9 d. ELPA Priežiūros institucijos sprendimas, patvirtinantis Norvegijos pateiktą visų žuvų pašalinimo iš infekcine lašišų anemija (ISA) užkrėstų Norvegijos ūkių planą

65

2004/C 319/1

2004 m. rugsėjo 9 d. ELPA Priežiūros institucijos sprendimas, pripažįstantis visą Norvegijos pakrantę patvirtinta zona Bonamia ostreae ir Marteilia refringens atžvilgiu

67

 

ELPA Teismas

2004/C 319/2

2004 m. rugpjūčio 31 d.Fesil ASA ir Finnfjord Smelteverk AS pateikė ieškinį ELPA priežiūros institucijai, (Byla E-5/04)

70

2004/C 319/3

2004 m. rugpjūčio 31 d.Prosessindustriens Landsforening, Borregaard, Elkem ASA, Norsk Hydro ASA, Eramet Norway AS, Norske Skogindustrier ASA, Södra Cell Folla AS, Tinfos Titan & Iron KS ir Yara International ASA pateikė ieškinį ELPA priežiūros institucijai, (Byla E-6/04)

71

2004/C 319/4

2004 m. rugsėjo 1 d. Norvegijos Karalystė pateikė ieškinį ELPA priežiūros institucijai, (Byla E-7/04)

72

 

III   Pranešimai

 

Komisija

2004/C 319/5

Kvietimas teikti paraiškas – EAC65/04 — Tempus III: vadovas paraiškų teikėjams 2004–2005 m.

73

2004/C 319/6

Kvietimas teikti paraiškas užimti Europos maisto saugos tarnybos maisto grandinės teršalų mokslinės grupės (CONTAM grupės) narių vietas

75

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

 


I Informacija

Komisija

23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/1


Euro kursas (1)

2004 m. gruodžio 22 d.

(2004/C 319/01)

1 euro=

 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,3384

JPY

Japonijos jena

139,18

DKK

Danijos krona

7,4351

GBP

Svaras šterlingas

0,69905

SEK

Švedijos krona

9,0245

CHF

Šveicarijos frankas

1,5436

ISK

Islandijos krona

83,59

NOK

Norvegijos krona

8,2830

BGN

Bulgarijos levas

1,9559

CYP

Kipro svaras

0,5788

CZK

Čekijos krona

30,563

EEK

Estijos kronos

15,6466

HUF

Vengrijos forintas

245,71

LTL

Lietuvos litas

3,4528

LVL

Latvijos latas

0,6895

MTL

Maltos lira

0,4329

PLN

Lenkijos zlotas

4,0908

ROL

Rumunijos lėja

37 946

SIT

Slovėnijos tolaras

239,73

SKK

Slovakijos krona

38,750

TRL

Turkijos lira

1 860 200

AUD

Australijos doleris

1,7442

CAD

Kanados doleris

1,6478

HKD

Honkongo doleris

10,4143

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,8735

SGD

Singapūro doleris

2,1940

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 410,27

ZAR

Pietų Afrikos randas

7,5985


(1)  

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/2


Pranešimas pagal 1992 m. vasario 25 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 479/92 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikroms susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų tarp linijinės laivybos kompanijų (konsorciumų) rūšims (1), 4 straipsnį

(2004/C 319/02)

(tekstas svarbus EEE)

Pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 479/92 4 straipsnį Komisija prašo suinteresuotas šalis siųsti savo pastabas dėl pridėto Komisijos reglamento (EB) dėl EB sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikroms susitarimų jūrų transporto srityje rūšims. Pastabas reikėtų siųsti per šešias savaites nuo šio pranešimo paskelbimo dienos šiuo adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

Unit COMP/D2, Office J70 2/55

B-1049 Brussels

Faksas (32-2) 295 01 28

el. paštas: april.spallin@cec.eu.int


(1)  OL L 55, 1992 2 29, p. 3. Redakcijos pastaba: Reglamento (EEB) Nr. 479/92 pavadinimas pakoreguotas atsižvelgiant į Europos bendrijos steigimo sutarties straipsnių pernumeravimą pagal Amsterdamo sutarties 12 straipsnį; pirminė nuoroda buvo į Sutarties 85 straipsnio 3 dalį.


Preliminarus projektas

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. …/….

xxxx

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 823/2000 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikroms susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų tarp linijinės laivybos kompanijų (konsorciumų) rūšims

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1992 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentą Nr. 479/92 dėl Sutarties 85 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikroms susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų tarp linijinės laivybos kompanijų (konsorciumų) rūšims (1),

paskelbusi šio reglamento projektą (2),

pasitarusi su Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominuojančių padėčių patariamuoju komitetu,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 823/2000 (3) atsižvelgiant į tam tikras sąlygas ir reikalavimus, linijinės laivybos bendrovių konsorciumams suteikiama bendroji išimtis dėl Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo.

(2)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 823/2000 galiojimas baigsis 2005 m. balandžio 25 d. Remiantis Komisijos patirtimi taikant bendrąją išimtį atrodo, kad bendrosios išimties taikymo konsorciumams priežastys vis dar galioja. Todėl šis Reglamento (EB) Nr. 823/2000 taikymas gali būti pratęstas kitiems penkeriems metams.

(3)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 823/2000 suteikta bendroji išimtis taikoma konsorciumams, veikiantiems pagal linijinio plaukiojimo konferencijas ir ne pagal jas. Todėl ji glaudžiai susijusi su 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 4056/86, nustatančiu išsamias Sutarties 85 ir 86 straipsnių taikymo jūrų transportui taisykles (4) ir leidžiančiu taikyti bendrąją išimtį linijinio plaukiojimo konferencijoms. Komisija neseniai pradėjo Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4056/86 persvarstymą.

(4)

Siekiant nesukelti pavojaus vystančiam Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4056/86 persvarstymo procesui nėra būtina ar tikslinga įvesti esmines reglamento pataisas prieš pasibaigiant šiam persvarstymo laikotarpiui.

(5)

Tačiau tam tikru atžvilgiu Reglamento (EB) Nr. 823/2000 nuostatos yra nepakankamai suderintos su dabartine pramonėje taikoma praktika. Todėl reikia įvesti tam tikrus nedidelius pakeitimus, kad Reglamentas (EB) Nr. 823/2000 labiau tiktų šiam tikslui.

(6)

Ypač svarbu, kad Komisijos reglamentu (EB) Nr. 823/2000 numatoma, kad konsorciumo susitarimais bendrovėms – konsorciumo narėms turi būti suteikta teisė pasitraukti iš konsorciumo be finansinių ir kitokių baudų, laikantis tam tikrų sąlygų dėl prašymo pateikimo laikotarpio. Praktika parodė, kad nėra aišku, kaip ši nuostata turėtų būti aiškinama, jeigu susitarimas įsigalioja anksčiau negu pradedamos teikti paslaugos, pvz., jeigu nėra naujų laivų arba jie dar tik statomi. Todėl turėtų šiam atvejui turėtų būti priimta speciali nuostata.

(7)

Visiškai pateisinama, kad konsorciumai nori apsaugoti naujas investicijas į egzistuojančias paslaugas. Todėl konsorciumo susitarimo šalims turėtų būti suteikta galimybė priimti „nepasitraukimo“ išlygą, jeigu esamo konsorciumo susitarimo šalys susitarė dėl didelių naujų investicijų, ir tokių naujų investicijų išlaidos pateisina naują „nepasitraukimo“ išlygą.

(8)

Reglamente (EB) Nr. 823/2000 numatyta, kad išimtis taikoma tik, kai yra patenkintos tam tikros sąlygos, įskaitant efektyvios kainų konkurencijos tarp konferencijos, kurioje veikia konsorciumas, narių, kadangi konferencijos susitarimas aiškiai suteikia teisę narėms savarankiškai nustatyti visų krovinių gabenimo įkainius, kuriuos numato konferencijos tarifai. Komisijos dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad savarankiškai nustatyti įkainiai nebegali būti laikomi paplitusia rinkos praktika. Vietoj to, įvairiuose versluose dabar svarbesnės tapo atskiros konfidencialios sutartys. Tokios konfidencialios sutartys taip pat gali paskatinti efektyvią konkurenciją tarp linijinio plaukiojimo konferencijos narių. Todėl atskirų konfidencialių sutarčių buvimas taip pat turėtų būti laikomas efektyvios kainų konkurencijos tarp konferencijos narių rodikliu.

(9)

Atitinkamai reikia iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 823/2000,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 823/2000 iš dalies keičiamas taip:

1.

2 straipsnyje įrašomi 6 ir 7 punktai:

„6.   „paslaugų teikimo pradžia“ – tai diena, kurią išplaukia pirmas aptarnaujantis laivas arba, jeigu buvo įvykdyta didelė nauja investicija, diena, kurią pirmas laivas išplaukia tiesiogiai didelių naujų investicijų nulemtomis sąlygomis.

7.   „didelė nauja investicija“ – tai investicija, dėl kurios atsiranda galimybė pastatyti, įsigyti ir (arba) ilgam laikui frachtuoti vieną ar daugiau naujų laivų, kuris (-ie) būtų specialiai sukonstruotas (-i), būtų reikalingi ir turėtų didelės reikšmės siekiant teikti paslaugas, ir jeigu jiems tenka bent pusė visos konsorciumo narių investicijos į konsorciumo siūlomas jūrų transporto paslaugas.“

2.

5 straipsnio a dalis keičiama taip:

„a)

tarp konferencijos, kurioje veikia konsorciumas, narių yra efektyvi kainų konkurencija, nes remiantis įstatymo nustatyta prievole ar kitu pagrindu konferencijos susitarimas aiškiai suteikia teisę narėms savarankiškai nustatyti visų krovinių gabenimo įkainius, kuriuos numato konferencijos tarifai, ir (arba) sudaryti atskiras konfidencialias sutartis; arba“.

3.

8 straipsnio b dalis pakeičiama taip:

„b)

konsorciumo susitarime turi būti numatyta bendrovių – konsorciumo narių – teisė pasitraukti iš konsorciumo be finansinių ar kitokių baudų, tokių kaip įsipareigojimas nutraukti visą tam tikros veiklos rūšies ar rūšių transporto veiklą, kartu numatant sąlygą ar jos nenumatant, kad tą veiklą bendrovė galės atnaujinti tik praėjus tam tikram laikotarpiui. Pasinaudoti šia teise bendrovės gali, pateikusios prašymą ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius, pasibaigus pirmųjų 18 mėnesių laikotarpiui nuo konsorciumo susitarimo arba susitarimo įvykdyti didelę naują investiciją į bendras jūrų paslaugas įsigaliojimo. Jeigu susitarimas įsigalioja anksčiau, negu pradedamos teikti paslaugos, pradinis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai nuo konsorciumo susitarimo arba nuo susitarimo įvykdyti didelę naują investiciją į bendras jūrų paslaugas įsigaliojimo pradžios.

Tačiau jei konsorciumas yra labai integruotas, turi neto pajamų fondą (pulą) ir (arba) daug investicijų, kurios vykdytos, nes steigdamos konsorciumą jo narės šiuo tikslu pirko ar frachtavo laivus, tai išankstinio pranešimo laikas turėtų būti ne ilgesnis kaip šeši mėnesiai, o pranešimas turėtų būti pateiktas pasibaigus pirmųjų 30 mėnesių laikotarpiui nuo konsorciumo susitarimo arba nuo susitarimo įvykdyti didelę naują investiciją į bendras jūrų paslaugas įsigaliojimo pradžios. Jeigu susitarimas įsigalioja anksčiau, negu pradedamos teikti paslaugos, pradinis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 36 mėnesiai nuo konsorciumo susitarimo arba nuo susitarimo įvykdyti didelę naują investiciją į bendras jūrų paslaugas įsigaliojimo pradžios.“

4.

14 straipsnyje data „2005 m. balandžio 25 d.“ keičiama data „2010 m. balandžio 25 d.“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. balandžio 26 d.

Jis taikomas iki 2010 m. balandžio 25 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, […]

Komisijos vardu

[…]

Komisijos narys


(1)  OL L 55, 1992 2 29, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1/2003 (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).

(2)  OL C ...

(3)  OL L 100, 2000 4 20, p. 24. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 463/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 23).

(4)  OL L 378, 1986 12 31, p. 24.


23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/5


Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla Nr. COMP/M.3671-De Raekt / ING / VGG)

Bylą yra numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(2004/C 319/03)

(Tekstas svarbus EEE)

1.

2004 m. gruodžio 16 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1), 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonės De Raekt B.V. („De Raekt“, Olandija) ir ING Corporate Investments Participaties B.V. („ING CIP“, Olandija), priklausančios įmonių grupei ING Groep N.V. („ING Group“, Olandija), pirkdamos akcijas įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą visos įmonės Van Gansewinkel Groep B.V. („VGG“, Olandija) kontrolę.

2.

Atitinkamų įmonių verslo veikla yra:

įmonė De Raekt: privati holdingo bendrovė;

įmonė ING CIP: rizikos kapitalo valdymas;

įmonė VGG: atliekų valdymo sektoriaus paslaugos.

3.

Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos Pranešimu dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo procedūros pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti Pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl siūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (fakso numeris (32 2) 296 43 01 arba 296 72 44) arba paštu su nuoroda COMP/M.3671-De Raekt / ING / VGG adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition,

Merger Registry

J-70

B-1049 Bruxelles/Brussel


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(2)  Pranešimą galima rasti Konkurencijos generalinio direktorato tinklapyje:

http://europa.eu.int/comm/competition/mergers/legislation/consultation/simplified_tru.pdf.


23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/6


Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla Nr. COMP/M.3598 - REPSOL / BOREALIS POLÍMEROS)

(2004/C 319/04)

(Tekstas svarbus EEE)

2004 m. lapkričio 19 d. Komisija nusprendė neprieštarauti dėl pavadinime praneštos koncentracijos ir paskelbti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimamas remiantis Tarybos Reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas šio sprendimo tekstas yra anglų. Sprendimas bus viešai paskelbtas tada, kai iš jo bus pašalinta profesine paslaptimi laikoma informacija. Sprendimą bus galima rasti:

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://europa.eu.int/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32004M3598 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://europa.eu.int/eur-lex/lex)


23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/6


Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla Nr. COMP/M.3602 - JABIL / PHILIPS CONSUMER ELECTRONICS POLAND)

(2004/C 319/05)

(Tekstas svarbus EEE)

2004 m. lapkričio 17 d. Komisija nusprendė neprieštarauti dėl pavadinime praneštos koncentracijos ir paskelbti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimamas remiantis Tarybos Reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas šio sprendimo tekstas yra anglų. Sprendimas bus viešai paskelbtas tada, kai iš jo bus pašalinta profesine paslaptimi laikoma informacija. Sprendimą bus galima rasti:

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://europa.eu.int/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32004M3602 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://europa.eu.int/eur-lex/lex)


EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ

ELPA Priežiūros tarnyba

23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/7


ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

2004 m. vasario 25 d.

dėl Tarptautinių prekybos bendrovių

(ISLANDIJA)

(2004/C 319/06)

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA,

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (1), ir ypač į jos 61-63 straipsnius ir 26 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA valstybių narių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo teismo steigimo (2), ir ypač į jo 24 straipsnį ir 3 protokolo (3)I dalies 1 straipsnį,

ATSIŽVELGDAMA į procedūrines ir esmines taisykles valstybės pagalbos srityje (4), ir ypač į jų 17B skyrių (5),

ATSIŽVELGDAMA į institucijos sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą (6),

KADANGI:

I.   FAKTAI

1.   TVARKA

2.   PRIEMONIŲ APRAŠYMAS: TPB ISLANDIJOJE TAIKYTINI FISKALINIAI TEISĖS AKTAI

Pagal Įstatymą Nr. 31/1999 TPB leidžiama užsiimti toliau išvardyta veikla:

prekiauti savo vardu su užsienio subjektais už Islandijos teritorijos arba tarpininkauti vykdant šią prekybą prekėmis, kurioms nėra taikomas EEE susitarimas ir kurios neturi Islandijos kilmės statuso;

tarpininkauti vykdant prekybą paslaugomis tarp užsienio subjektų, esančių už Islandijos jurisdikcijos ribų;

veikti kaip holdingo bendrovė, kuri valdo ir investuoja į užsienio įmones arba nematerialųjį turtą, kuris yra oficialiai įregistruotas už Islandijos teritorijos, pvz., prekės ženklus, patentus, dizaino teises ir leidybos teisės;

valdyti arba kontroliuoti ir užregistruoti Islandijoje lėktuvus ir laivus, išskyrus žvejybinius laivus, su sąlyga, kad šie lėktuvai ir laivai naudojami tiktai TPB leistinai veiklai;

valdyti arba kontroliuoti ir užregistruoti Islandijoje lėktuvus ir laivus, išskyrus žvejybinius laivus, ir nuomoti arba pernuomoti juos užsienio subjektams transportavimo veiklai už Islandijos jurisdikcijos ribų.

TPB negali prekiauti savo vardu nei prekėmis su šalimis Islandijoje, nei su šalimis už Islandijos teritorijos, taip pat negali tarpininkauti vykdant tokią prekybą ir negali dalinai arba visiškai perdirbti prekių Islandijoje.

3.   ISLANDIJOS VYRIAUSYBĖS PATEIKTOS PASTABOS

II.   ĮVERTINIMAS

EEE sutarties 61 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad:

„Išskyrus atvejus, kai šioje sutartyje yra numatyta kitaip, bet kokia EB valstybių narių, ELPA šalių arba per valstybės išteklius suteikiama bet kokios formos pagalba, kuri iškreipia arba gali iškreipti konkurenciją, suteikdama privalumų tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai, neatitinka šios sutarties tiek, kiek ji kenkia prekybai tarp Sutarties šalių.“

1.   TAM TIKROMS ĮMONĖMS PALANKŪS RINKTINIAI PRIVALUMAI

2.   VALSTYBĖS IŠTEKLIAI

3.   KONKURENCIJOS IŠKRAIPYMAS IR POVEIKIS PREKYBAI

4.   NAUJOJI PAGALBA

5.   ATITIKTIS EEE SUTARTIES VEIKIMUI

6.   SUMOKĖTOS PAGALBOS IŠIEŠKOJIMAS

7.   IŠVADA

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1.

Islandijoje įstatymu Nr. 31/1999 ir įstatymu Nr. 29/1999 bei susijusiais teisės aktais patvirtintos TPB palankios mokesčių priemonės yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE sutarties 61 straipsnyje. TPB Islandijoje taikomas mokesčių režimas neatitinka EEE sutarties veikimo.

2.

Islandija panaikina 1 dalyje nurodytas mokesčių priemones.

3.

Islandija įgyvendina visas būtinas priemones, siekdama atgauti iš valstybės pagalbos gavėjo 1 dalyje minėtą neteisėtai gavėjui skirtą pagalbą, atskaitant atitinkamoms institucijoms jau grąžintą sumą.

Išieškojimas vykdomas nedelsiant vadovaujantis nacionalinės teisės aktų procedūromis, jei jos užtikrina neatidėliotiną ir efektyvų sprendimo įgyvendinimą. Į išieškotiną pagalbą įtraukiamos palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo pagalbos suteikimo gavėjui datos iki šios pagalbos išieškojimo datos. Palūkanos skaičiuojamos pagal institucijos nustatytą bazinę normą ir į jas neįtraukiama atitinkamos institucijos jau nustatytos palūkanos.

4.

Islandija per du mėnesius po pranešimo apie šį sprendimą gavimo informuoja instituciją apie įgyvendintas atitikties sprendimui priemones.

5.

Šis sprendimas skirtas Islandijai. Islandijos vyriausybė informuojama laišku su šio sprendimo kopija.

6.

Šis sprendimas tikras anglų kalba.

Priimta Briuselyje, 2004 m. vasario 25 d.

ELPA priežiūros institucijos vardu

Hannes HAFSTEIN

Pirmininkas

Einar BULL

Kolegijos narys


(1)  Toliau – EEE susitarimas.

(2)  Toliau – Priežiūros ir teisminis susitarimas.

(3)  Reikia pažymėti, kad Priežiūros ir teisminio susitarimo 3 protokolo pakeitimai, ELPA valstybėms 2001 m. gruodžio 10 d. pasiekus susitarimą, iš dalies pakeičiantį ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo teismo steigimo 3 protokolą, įsigaliojo 2003 m. rugpjūčio 28 d. Šiais pakeitimais į 3 protokolą įtrauktas 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties [ex] 93 straipsnio taikymo taisykles.

(4)  EEE sutarties 61 ir 62 straipsnių, Priežiūros ir teisminio susitarimo 3 protokolo 1 straipsnio taikymo ir aiškinimo gairės, patvirtintos ir išleistos ELPA priežiūros institucijos 1994 m. sausio 19 d., OL Nr. L 231, 1994 m. rugsėjo 3 d., EEE priedas Nr. 32, su paskutiniais dar nepaskelbtais pakeitimais, padarytais 2003 m. lapkričio 5 d. Institucijos sprendimu Nr. 198/03/COL.

(5)  17B skyrius dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiu įmonių apmokestinimu susijusioms priemonėms, patvirtintas 1999 m. birželio 30 d. Institucijos sprendimu Nr. 149/99/COL, OL L 137, 2000 m. birželio 8 d., 11 psl., EEE priedas Nr. 26.

(6)  2001 m. gruodžio 6 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas 392/01/COL, OL C 87, 2002 m. balandžio 11 d., 10 psl.

(7)  Valstybės pagalbos gairių 17.B.3.1 skyrius.

(8)  Taip pat žr., pvz., 2003 m. vasario 17 d. Komisijos sprendimą dėl Nyderlandų tarptautinei finansinei veiklai skirtos valstybės pagalbos, OL L 180 of 18.7.2003, 52 psl., 82 dalis.

(9)  Byla 173/73 Italija prieš Komisiją [1974] ECR 709.

(10)  Šiame kontekste žr. generalinio advokato Ruíz-Jarabo nuomonę byloje C-6/97 Italijos Respublika prieš Komisiją [1999] ECR I-2981, 27 dalis.

(11)  Valstybės pagalbos gairių 17B.3.2 skyrius.

(12)  Byla T-55/99 “Confederación Española de Transporte de Mercancías„ (CETM) prieš Komisiją [2000] ECR II-3207, 53 dalis.

(13)  Valstybės pagalbos gairių 17B.3 skyrius.

(14)  Šiame kontekste žiūrėti 2001 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimą dėl 1993 m. Ispanijos tam tikroms naujai įsteigtoms firmoms Biskajoje (Ispanijoje) suteiktos valstybės pagalbos, OJ L 40 of 14.2.2003, 11 psl., 64 dalis.

(15)  Valstybės pagalbos gairių 12 skyrius, susijęs su de minimis taisykle. Šis skyrius buvo panaikintas 2003 m. lapkričio 5 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimu Nr. 198/03/COL. 2002 m. birželio 25 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 88/2002 (OL L 266. 03.10.2002, p. 56), į EEE sutarties XV priedą buvo įtrauktas 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 69/2001 dėl Europos Bendrijų sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai (OJ L 10, 13.01.2001, p. 30)

(16)  žr., t.y., bylą C-142/87 Belgija prieš Komisiją („Tubemeuse“) [1990] ECR I-959, 43 dalį ir jungtines bylas C-278/92, C-279/92 ir C-280/92 Ispanija prieš Komisiją [1994] ECR I-4103, 40 – 42 dalis.

(17)  Byla 730/79 „Philip Morris“ prieš Komisiją [1980] ECR 2671.


23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/17


Kvietimas vadovaujantis Susitarimo dėl priežiūros ir teismo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalimi pateikti pastabas dėl valstybės pagalbos atleidimo nuo dokumentų rinkliavų ir registravimo mokesčių forma, įsteigiant Norvegijos įmonę „Entra Eiendom AS“ (toliau – „Entra“).

(2004/C 319/07)

2004 m. birželio 16 d. Sprendimu 132/04/COL, originalo kalba pateiktu toliau po šios santraukos, vadovaudamasi ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (Susitarimas dėl priežiūros ir teismo) 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalimi, ELPA Priežiūros institucija pradėjo tyrimo procedūrą. Norvegijos Vyriausybei buvo pranešta pateikus sprendimo kopiją.

ELPA Priežiūros institucija ELPA valstybėms, ES valstybėms narėms ir suinteresuotoms šalims praneša, kad jos per vieną mėnesį nuo šio pranešimo paskelbimo savo pastabas dėl svarstomos priemonės pateiktų šiuo adresu:

EFTA Surveillance Authority

74, Rue de Trèves/ Trierstraat 74

B-1040 Brussels

Šios pastabos bus perduotos Norvegijos Vyriausybei. Pastabas pateikianti suinteresuotoji šalis gali raštu pateikti prašymą neatskleisti jos tapatybės, nurodydama tokio prašymo priežastis.

Santrauka

Procedūra

2002 m. gegužės 22 d. ELPA Priežiūros institucija (ESA) Norvegijos Vyriausybės paprašė pateikti informaciją dėl įtariamos valstybės pagalbos nekilnojamojo turto įmonei „Entra Eiendom A/S“. Toliau vyko Norvegijos Vyriausybės ir institucijos susirašinėjimas.

Pagalbos priemonės aprašymas

1999 m. birželio 4 d. Norvegijos Vyriausybė supažindino Parlamentą su viešosios įstaigos Viešosios statybos ir turto direktorato („Statsbygg“) reorganizavimu ir pranešė apie ribotos turtinės atsakomybės akcinės bendrovės „Entra“ įsteigimą.

Nuo 2000 m. liepos 1 d. valstybė už išleistas akcijas perdavė „Entra“ turtą, kapitalą ir personalą (turtą ir įsipareigojimus). Norvegijos valstybė atitinkamo nekilnojamojo turto nuosavybę ir nuosavybės teisę perdavė „Entra“, jis buvo užregistruotas „Entra“ vardu. 100 procentų įmonės akcijų nuosavybės teise priklauso Norvegijos valstybei. Visą turtą sudaro apie 120 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas yra 880 000 m2.

Norvegijoje visas nekilnojamasis turtas yra įtrauktas į nekilnojamojo turto registrą, įsteigtą 1935 m. birželio 7 d. registravimo aktu Nr. 2. Vadovaujantis 1975 m. Akcizo mokesčio įstatymo Nr. 59 7 dalies 1 skirsniu, registruojant nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perdavimą atsiranda prievolė sumokėti dokumentų rinkliavas. Nuosavybės teisės perdavimo registravimas nekilnojamojo turto registre atliekamas pagal 1982 m. Teismo išlaidų įstatymą Nr. 86 imant registravimo mokestį.

1999 m. birželio 4 d. Parlamentui pateiktame įstatyme nurodoma, kad nekilnojamojo turto registre ir kituose valstybiniuose registruose turtas turi būti perregistruojamas pakeičiant pavadinimą. Todėl „Entra“ neturėjo mokėti dokumentų rinkliavų ir registravimo mokesčių. Vyriausybė mano, kad ši procedūra atitinka ankstesnes valstybės subjektų reorganizacijas.

Pagal pateiktą informaciją mokėtinos rinkliavos (mokesčiai) už „Entra“ gautos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perdavimą sudarytų maždaug 80,6 milijono Norvegijos kronų (apie 10,4 milijono eurų).

Vertinimas

Patvirtinus specialias įstatymų nuostatas, „Entra“ buvo atleista nuo dokumentų rinkliavų ir registravimo mokesčių. Institucija yra tos nuomonės, kad tai suteikia finansinį pranašumą. Norvegijos teisėje nėra kitų nuostatų, nustatančių, kad tokiam sandoriui netaikoma bendroji taisyklė, pagal kurią registruojant nuosavybės teisės pasikeitimą atsiranda prievolė mokėti dokumentų rinkliavą ir registravimo mokesčius.

Norvegijos Vyriausybė laikosi nuomonės, kad priemonė nesuteikia „Entra“ pranašumo prieš panašioje padėtyje esančias privačias įmones. Pagal tam tikrą įstatymo nustatytą sistemą valstybės priemonė apibrėžiama kaip priemonė, kuria tam tikroms įmonėms, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, suteikiama pirmenybė kitų įmonių, kurių teisinė ir tikroji padėtis yra panaši, atžvilgiu. Atlikusi palyginimą su privačiomis įmonėmis, institucija ir toliau nėra įsitikinusi, kad EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalis netaikoma atleidimui nuo dokumentų rinkliavos ir registravimo mokesčių.

Be to, Norvegijos Vyriausybė teigia, kad atleidimas nuo dokumentų rinkliavos ir registravimo mokesčių arba jų nemokėjimas nesuteikia pranašumo, nes pagal laikotarpio pradžios balanso ataskaitą įmonės kapitalo struktūra, mokumas ir bendroji vertė nepasikeistų. Tačiau išankstinė institucijos nuomonė yra tokia, kad prievolė mokėti dokumentų rinkliavą ir registravimo mokesčius įmonei yra prievolė ir atleidimas nuo tokios prievolės yra įmonei suteiktos palankesnės sąlygos, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Negalima laikyti, kad šių palankesnių sąlygų nėra dėl to, kad jų negalima nustatyti pagal laikotarpio pradžios balansą.

Be to, institucija yra tos nuomonės, kad prarastos mokestinės pajamos prilygsta valstybės išteklių naudojimui biudžeto išlaidų forma.

Norvegijos valdžios institucijos teigimu, svarstoma priemonė yra bendroji priemonė, kuri nepriklauso 61 straipsnio 1 dalies taikymo sričiai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, institucija norėtų atkreipti dėmesį, kad mokestinės priemonės, kuriomis gali pasinaudoti visos ELPA valstybėje veikiančios įmonės, iš esmės yra bendrosios priemonės. Išskirtinis kai kurių priemonių pobūdis nebūtinai reiškia, kad jos turi būti laikomos valstybės pagalba. Taip yra priemonių, kurios dėl ekonominių priežasčių yra būtinos, kad mokesčių sistema veiktų sklandžiai ir veiksmingai, atveju. Institucijos nuomone, remiantis bendrąją galiojančių teisės aktų logika ir akcizo rinkliavų tvarka, negalima daryti išvados, kad dokumentų rinkliavos ir registravimo mokesčių požiūriu „Entra“ turėtų būti laikoma (iš dalies) tęsiančia „Statsbygg“ veiklą. Todėl pagal 61 straipsnio 1 dalį priemonė turi būti laikoma atrankine.

Maža to, institucija atkreipia dėmesį, kad įmonė vykdo veiklą visoje Norvegijos rinkoje, kuri atvira ūkio subjektams iš visų kitų EEE valstybių. Taigi priemonė kenkia arba gali kenkti susitariančiųjų šalių konkurencijai ir prekybai.

Išvada

Atsižvelgdama į pirma išdėstytus argumentus, institucija abejoja, ar steigiant „Entra Eiendom AS“ patvirtintas atleidimas nuo dokumentų rinkliavos ir registravimo mokesčių yra suderinamas su EEE susitarimo taikymu. Todėl institucija turi pradėti oficialią tyrimo procedūrą, numatytą Susitarimo dėl priežiūros ir teismo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalyje.

EFTA SURVEILLANCE AUTHORITY DECISION

No 132/04/COL

of 16 June 2004

to initiate the procedure provided for in Article 1(2) in Part I of Protocol 3 to the Surveillance and Court Agreement with regard to the exemptions from document duties and registration fees provided for in the establishment of Entra Eiendom AS

(NORWAY)

THE EFTA SURVEILLANCE AUTHORITY,

Having regard to the Agreement on the European Economic Area (1), in particular to Articles 61 to 63 and Protocol 26 thereof,

Having regard to the Agreement between the EFTA States on the establishment of a Surveillance Authority and a Court of Justice (2), in particular to Article 24 and Article 1 in Part I of Protocol 3 thereof,

Having regard to the Authority's Guidelines (3) on the application and interpretation of Articles 61 and 62 of the EEA Agreement,

Whereas:

I.   FACTS

1.   PROCEDURES AND CORRESPONDENCE

2.   THE ESTABLISHMENT OF ENTRA

3.   THE NORWEGIAN LEGISLATION AND PRACTICE CONCERNING DOCUMENT DUTIES AND REGISTRATION FEES ON THE REGISTRATION OF TRANSFER OF REAL ESTATE PROPERTY IN CONNECTION WITH REORGANISATION OF UNDERTAKINGS

3.1.   Introduction

3.2.   Exemptions based on the Registration Act construed in the light of the company legislation

3.3.   Exemptions based on special legislation

3.4.   Methods used to avoid excise duties

4.   THE NORWEGIAN GOVERNMENT'S ASSESSMENT OF WHETHER THE EXEMPTION OF DOCUMENT DUTIES AND REGISTRATION FEES IS IN COMPLIANCE WITH THE STATE AID PROVISIONS OF THE EEA AGREEMENT

4.1.   Assessment in connection with the establishment of Entra

4.2.   Arguments in the correspondence with the Authority

By letter dated 4 June 2003, the Ministry of Trade and Industry submitted additional information and arguments concerning i.a. the so called continuity principle, clarification concerning the measures used by private undertakings, why the non-payment does not constitute an advantage, information on the current law with regard to mergers and de-mergers and on exemption from the duty to pay registration fees. The Ministry reiterates the arguments in the letter dated 7 November 2002 as to why the non-payment does not constitute an advantage for Entra. In addition, the Ministry argues that the exemption is a general measure, which does not constitute State aid within the meaning of Article 61(1) of the EEA Agreement. Point 9, Conclusion, of the letter dated 4 June 2003, reads:

„The common system regarding registration fee and document duty is that the continuity principle determines if conversion processes, both public and private, may be done as a name change in relation to inter alia the rules on registration fee and document duty. The purpose of the continuity principle is to facilitate the implementation of mergers, de-mergers and restructurings, which is regarded as socio-economically desirable. The special legislation and the reimbursement of accrued document duty resulting from the reorganisation of hydropower/electricity companies are a result of the same considerations. Thus, the practice is a general measure, which according to well-established case law does not constitute State aid within the meaning of Article 61 of the EEA Agreement.“

II.   APPRECIATION

1.   The existence of State aid

Article 61(1) of the EEA Agreement reads as follows:

„Save as otherwise provided in this Agreement, any aid granted by EC Member States, EFTA States or through State resources in any form whatsoever which distorts or threatens to distort competition by favouring certain undertakings or the production of certain goods shall, in so far as it affects trade between Contracting Parties, be incompatible with the functioning of this Agreement.“

To be considered as State aid under Article 61(1) of the EEA Agreement, a tax measure must fulfil the following four criteria:

1.

The measure must confer the beneficiaries an advantage that reduces the costs they normally bear in the course of the business.

2.

The advantage must be granted by the State or through State resources.

3.

The measure must be specific or selective in that it favours „certain undertakings or the production of certain goods“.

4.

The measure must affect competition and trade between the Contracting Parties.

Condition 1:   The measure must confer on the beneficiaries an advantage that reduces the costs they normally bear in the course of the business.

Condition 2:   The advantage must be granted by the State or through State resources.

Condition 3:   The measure must be specific or selective in that it favours „certain undertakings or the production of certain goods“.

Firstly, the Authority makes reference to Chapter 17B.3.1 of the Authority's State Aid Guidelines on direct business taxation concerning the specificity or selectivity of tax measures, which reads:

„Tax measures, which are open to all economic agents operating within the EFTA State, are in principle general measures. They must be effectively open to all firms on an equal access basis, and they may not de facto be reduced in scope through, for example, the discretional power of the State to grant them or through other factors that restrict their practical effect.“

According to the case law of the Court of Justice, it is possible to draw a distinction between:

differentiated treatment that results from the application, to specific situations, of the same principles as those underlying the ordinary rules (no aid)

differentiated treatment, which, favouring certain undertakings, departs from the internal logic of the ordinary rules (aid) (20).

Condition 4:   The measure must affect or threaten to affect competition and trade between the Contracting Parties.

2.   Compatibility of the aid

3.   The character of the aid

4.   Conclusion

HAS ADOPTED THIS DECISION:

1.

The Authority has decided to open the formal investigation procedure provided for in Article 1(2) in Part I of Protocol 3 to the Surveillance and Court Agreement with regard to the exemptions from document duties and registration fees provided for in the establishment of Entra Eiendom AS.

2.

The Norwegian Government is invited, pursuant to Article 6 in Part II of Protocol 3 to the Surveillance and Court Agreement, to submit its comments on the opening of the formal investigation procedure within two months from notification of this decision.

3.

The Norwegian Government shall be informed by means of a letter containing a copy of this decision.

4.

The EC Commission shall be informed, in accordance with Protocol 27(d) of the EEA Agreement, by means of a copy of this decision.

5.

Other EFTA States, EC Member States, and interested parties shall be informed by the publishing of this decision in its authentic language version, accompanied by a meaningful summary in languages other than the authentic language version, in the EEA Section of the Official Journal of the European Communities and the EEA Supplement thereto, inviting them to submit comments within one month from the date of the publication.

6.

This decision is authentic in the English language.

Done at Brussels, 16 June 2004

For the EFTA Surveillance Authority

Hannes HAFSTEIN

President

Einar M. BULL

College Member


(1)  Hereinafter referred to as the EEA Agreement.

(2)  Hereinafter referred to as the Surveillance and Court Agreement.

(3)  Procedural and Substantive Rules in the Field of State Aid (State Aid Guidelines), adopted and issued by the EFTA Surveillance Authority on 19 January 1994, published in Official Journal L 231, 3.9.1994, as amended by Decision No: 90/04/COL, 23 April 2004 (not yet published). The State aid guidelines are available on the Authority's website: www.eftasurv.int.

(4)  In particular in „Dagens Næringsliv“on 9 April 2002.

(5)  „St prp nr 84 (1998-99) Om ny strategi for Statsbygg og etablering av Statens utleiebygg AS“.

(6)  The original name of the company was „Statens utleiebygg AS“. Hereinafter Entra is used for Entra and Statens utleiebygg AS.

(7)  „Ot prp nr 83 (1998-99) Om lov om omdanning av deler av Statsbyggs eiendomsvirksomhet til aksjeselskap“. Law of 18 February 2000, No.11.

(8)  „St.prp. nr. 1 Tillegg nr. 10 (1999-2000) Om etablering av Statens utleiebygg AS“.

(9)  The group consists, in addition to Entra Eiendom AS, of Entra Eiendom Drift AS, Universitetsgaten 2 AS, Biskop Gunnerus gate 14 AS, Instituttveien 24 AS and Tollpakkhuset AS. Source: Annual report 2002. See

http://www.entraeiendom.no/files/pdf/aarsrapport_2002.pdf

(10)  Preliminary accounts for 2003 presented on 19 February 2004. See

http://www.entraeiendom.no/files/Entra_Eiendom_AS_Preliminary_results_2003.pdf

(11)  The registration fee („tinglysingsgebyret“) is two times the basic court fee („rettsgebyret“), see § 21 of the Court fee Act 1982 No 86 („Rettsgebyrloven“).

(12)  Chapter 7.6.1.

(13)  Chapter 19: Public authorities' holdings. Chapter 20: Application of State aid provisions to public enterprises in the manufacturing sector.

(14)  Value per 2000.

(15)  Cf. Case 173/73 Italy v. Commission [1974] ECR 709.

(16)  Cf. Case T-157/01 Danske Busvognmænd v Commission, judgment of 16 March 2004, para. 57.

(17)  Cf. Case C-308/01 GIL Insurance Ltd, judgment of 29 April 2004.

(18)  Indeed, in some aspects, the methods described may in fact be less favourable for private undertakings compared to public ones since the registration of declaration on the restriction of the right to ownership does not exclude the risk of execution proceedings/creditor's or bankruptcy estate's extinction of the rights of a legal successor to the debtor's property.

(19)  Cf., inter alia, Case C-157/01 Kingdom of the Netherlands v. Commission, judgment of 29 April 2004.

(20)  Cf., inter alia, Case 173/73 Italy v. Commission, cited above, Case C-75/97 Kingdom of Belgium v. Commission [1999] ECR I-3671, Case C-157/01 Kingdom of the Netherlands v. Commission, cited above, and Case C-308/01 GIL Insurance Ltd, cited above.

(21)  Cf. inter alia, Case C-126/01 Gemo, judgement of 20 November 2003.


23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/30


ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS Nr. 148/04/COL

2004 m. birželio 30 d.

dėl aplinkos apsaugos mokestinių priemonių

(NORVEGIJA)

(2004/C 319/08)

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA,

ATSIŽVELGDAMA Į Europos ekonominės erdvės susitarimą (1), ypač į jo 61–63 straipsnius,

ATSIŽVELGDAMA Į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo teismo įkūrimo (2), ypač į jo 24 straipsnį ir 3 protokolą (3),

ATSIŽVELGDAMA Į procedūrines ir taikymo taisykles valstybės pagalbos srityje (4), ypač į jų 15 skyrių (5),

ATSIŽVELGDAMA Į Institucijos sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą (6),

PARAGINUSI suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas (7), remiantis Institucijos valstybės pagalbos gairių (8) 5 skyriaus nuostatomis, ir atsižvelgusi į jų pastabas,

KADANGI:

I.   FAKTAI

A.   Procedūra

B.   Atitinkamų pagalbos priemonių aprašymas

1.   Mokesčio už elektros energijos naudojimą netaikymas

a)   Mokesčio už elektros energiją netaikymas apdirbamosios, kasybos ir šiltnamių pramonės šakoms

b)   Mokesčio už elektros energijos naudojimą netaikymas tam tikrų regionų (savivaldybių) vartotojams

2.   Leidžiančios nukrypti nuostatos pagal CO2 mokesčio režima

3.   Dalinis SO2 mokesčio panaikinimas

C.   Pirminiame sprendime pareikštos Institucijos abejonės

1.   Mokesčio už elektros energijos naudojimą netaikymas

a)   Mokesčio už elektros energijos naudojimą netaikymas tam tikroms pramonės šakoms

b)   Tam tikrų regionų (savivaldybių) vartotojų atleidimas nuo mokesčio už elektros energijos naudojimą

2.   CO2 mokesčio taikymo išlygos

a)   Mokesčio netaikymas angliai ir koksui, kurie pramoniniuose procesuose naudojami kaip žaliavos arba reduktoriai

b)   Mokesčio netaikymas angliai ir koksui, kurie naudojami cemento ir keramzito gamyboje energijos tikslams

c)   Popieriaus ir celiuliozės pramonei taikomas sumažintas CO2 mokesčio už mineralines alyvas tarifas

3.   Dalinis SO2 mokesčio panaikinimas

4.   Priskyrimas „naujai pagalbai“

D.   Norvegijos Vyriausybės pastabos dėl pirminio sprendimo

1.   Mokesčio už elektros energijos naudojimą netaikymas

a)   Mokesčio už elektros energijos naudojimą netaikymas tam tikroms pramonės šakoms

b)   Mokesčio už elektros energijos naudojimą netaikymas tam tikrų regionų vartotojams

2.   CO2 mokesčio taikymo išlygos

a)   Mokesčio netaikymas angliai ir koksui, kurie pramoniniuose procesuose naudojami kaip žaliavos arba reduktoriai

b)   Mokesčio netaikymas angliai ir koksui, kurie cemento ir keramzito pramonėje naudojami energijos tikslams

c)   Popieriaus ir celiuliozės pramonei taikomas sumažintas CO2 mokesčio už mineralines alyvas tarifas

3.   Dalinis SO2 mokesčio panaikinimas

4.   Priskyrimas „naujai pagalbai“

E.   Trečiųjų šalių pastabos dėl pirminio sprendimo

1.   Mokesčio už elektros energijos naudojimą netaikymas

2.   Leidžiančios nukrypti nuostatos pagal CO2 mokesčio režimą

a)   Mokesčio netaikymas angliai ir koksui, kurie pramoniniuose procesuose naudojami kaip žaliavos arba reduktoriai

b)   Mokesčio netaikymas angliai ir koksui, kurie naudojami cemento ir keramzito gamyboje energijos tikslams

c)   Popieriaus ir celiuliozės pramonei taikomas sumažintas CO2 mokesčio už mineralines alyvas tarifas

3.   Dalinis SO2 mokesčio panaikinimas

4.   Priskyrimas „naujai pagalbai“

II.   ĮVERTINIMAS

A.   Sprendimo taikymo sritis

B.   Valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje

1.   Mokesčio už elektros energijos naudojimą netaikymas

a)   Mokesčio už elektros energijos naudojimą netaikymas apdirbamajai ir kasybos pramonės šakoms

Šiuo atžvilgiu reikėtų prisiminti, kad Adria Wien byloje Teisingumo Teismas nusprendė, kad:

„... bet koks pagrindas suteikti lengvatų įmonėms, kurios verčiasi pagrindine prekių gamybos veikla, neatitinka mokesčių sistemos pobūdžio arba bendrosios struktūros...“ (44)

b)   Tam tikrų regionų (savivaldybių) vartotojų atleidimas nuo mokesčio už elektros energijos naudojimą

2.   CO2 mokesčio taikymo išlygos

a)   Mokesčio netaikymas angliai ir koksui, kurie pramoniniuose procesuose naudojami kaip žaliavos arba reduktoriai

b)   Mokesčio netaikymas angliai ir koksui, kurie naudojami cemento ir keramzito gamyboje energijos tikslams

c)   Popieriaus ir celiuliozės pramonei taikomas sumažintas CO2 mokesčio už mineralines alyvas tarifas

3.   SO2 mokesčio už anglies ir kokso naudojimą ir išmetamąsias dujas iš naftos perdirbimo įmonių panaikinimas

a)   SO2 mokesčio už anglies ir kokso naudojimą panaikinimas

b)   SO2 mokesčio panaikinimas už išmetamąsias dujas iš naftos perdirbimo įmonių

C.   Suderinamumo vertinimas

Aplinkos apsaugos gairių 46.1 punkte nustatyta, kad kai ELPA valstybė aplinkos apsaugos tikslams įveda naują mokestį tokiame veiklos sektoriuje arba tokiems produktams, kurių atžvilgiu atitinkami Europos bendrijos mokesčiai nėra suderinti, arba kai mokestis viršija Bendrijos teisės aktuose nustatytą mokestį, dešimčiai metų priimti sprendimai netaikyti mokestį gali būti pagrįsti dviem atvejais:

(a)

kai atitinkama ELPA valstybė ir firmos, kurioms bus netaikomas mokestis, sudaro susitarimus, pagal kuriuos tos firmos įsipareigoja siekti aplinkos apsaugos tikslų, arba

(b)

kai firmų sumokėta suma po mokesčio sumažinimo ir toliau viršija Bendrijos nustatytą minimalią sumą (jei yra nustatytas Bendrijos mokestis – pirmoji įtrauka) arba sudaro didelę nacionalinio mokesčio dalį (jei mokestis neatitinka suderinto Bendrijos mokesčio – antroji įtrauka).

1.   Mokesčio už elektros energijos naudojimą netaikymas

a)   Mokesčio elektros energijos naudojimą netaikymas apdirbamajai ir kasybos pramonės šakoms

b)   Mokesčio už elektros energijos naudojimą netaikymas tam tikrų regionų vartotojams

2.   CO2 mokesčio taikymo išlygos

a)   Mokesčio netaikymas angliai ir koksui, kurie cemento ir keramzito pramonėje naudojami energijos tikslams

b)   Popieriaus ir celiuliozės pramonei taikomas sumažintas CO2 mokesčio už mineralines alyvas tarifas

CO2 mokestis už mineralines alyvas mažina iškastinio kuro naudojimą ir todėl turi būti laikoma, kad jis aplinkos apsaugos atžvilgiu daro pastebimą teigiamą poveikį. Institucija pažymi, kad, remiantis Norvegijos institucijų pateikta informacija, iki 1999 m. popieriaus ir celiuliozės pramonė sumažino išmetamųjų CO2 dujų kiekį 60 000 tonų. Be to, remiantis Norvegijos Vyriausybės ataskaita „Trečiasis nacionalinis Norvegijos pranešimas pagal Bendrąją klimato kaitos konvenciją“ (2002 m. birželis (61)):

„...dėl efektyvesnio energijos naudojimo ir pasikeitus naudojamiems energijos šaltiniams, gerokai sumažėjo išmetamųjų CO2 dujų kiekis... Pramonės sektoriuje mineralines alyvas kaip energijos šaltinį plačiai pakeitė elektra ir bioenergija. Ypač akivaizdus šis pokytis popierius ir celiuliozės pramonėje, kuri vis daugiau kurui naudoja medžio žievę ir kitus biologinių atliekų produktus.“

D.   Priskyrimas „naujai pagalbai“ nuo 2002 m. sausio 1 d.

a)   Pritarimo atitinkamoms priemonėms įpareigojantis poveikis

b)   Įpareigojančio poveikio padariniai

E.   Išieškojimas

a)   Teisėti lūkesčiai

b)   Išieškotina suma

F.   Galutinės išvados

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1.

Valstybės pagalbą, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, atitinka šios Norvegijos priemonės:

a)

mokesčio už elektros energijos naudojimą netaikymas apdirbamosios ir kasybos pramonės šakoms;

b)

mokesčio už elektros energijos naudojimą netaikymas įmonėms, įsikūrusioms Finmarke ir septyniose Šiaurės Tromso savivaldybėse (Karlsøy, Kvænangen, Kåfjord, Lyngen, Nordreisa, Skjervøy og Storfjord);

c)

CO2 mokesčio už anglį ir koksą, naudojamus cemento ir keramzito pramonėje energijos tikslais, netaikymas;

d)

sumažinto CO2 mokesčio už mineralines alyvas tarifo taikymas popieriaus ir celiuliozės pramonei.

2.

CO2 mokesčio už anglį ir koksą, kurie naudojami kaip žaliavos ir reduktoriai, netaikymas nesudaro pagalbos, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

3.

SO2 mokesčio už anglies ir kokso naudojimą ir SO2 mokesčio už išmetamąsias dujas iš naftos perdirbimo įmonių panaikinimas nuo 2004 m. sausio 1 d. nesudaro valstybės pagalbos, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

4.

Šio sprendimo 1 punkte nurodytos priemonės yra nuo 2002 m. sausio 1 d. laikomos nauja pagalba.

5.

Šio sprendimo 1 punkto d papunktyje nurodyta priemonė iki 2004 m. gruodžio 31 d. yra suderinama su EEE susitarimo funkcionavimu.

6.

Šio sprendimo 1 punkto a, b ir c papunkčiuose nurodytos priemonės yra nesuderinamos su EEE susitarimo funkcionavimu.

7.

Šio sprendimo 1 punkto c papunktyje nurodyta nesuderinama pagalba neturi būti išieškota.

8.

Šio sprendimo 1 punkto a ir b papunkčiuose nurodyta nesuderinama pagalba, gauta nuo 2003 m. vasario 6 d., turi būti išieškota iš jos gavėjų. Pagalba išieškoma nedelsiant ir laikantis nacionalinės teisės nuostatų, jei jos leidžia nedelsiant ir veiksmingai įvykdyti sprendimą. Turėtų būti išieškoma suma, savo dydžiui prilygstanti didelei nacionalinio mokesčio daliai; ji turi būti ne mažesnė už minimalų 0,5 euro už MWh tarifą, nustatytą Energijos mokesčių direktyvoje (Tarybos direktyva 2003/96/EB). Išieškoma pagalba apima palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo tos dienos, kai pagalbos gavėjai ją gavo, iki pagalbos išieškojimo dienos. Palūkanos skaičiuojamos pagal orientacinę palūkanų normą, kuri naudojama regioninės pagalbos dotacijos ekvivalentui nustatyti, ir išmokamos kiekvienais metais.

9.

Prašoma, kad Norvegijos Vyriausybė per du mėnesius nuo šio sprendimo gavimo informuotų Instituciją apie priemones, kurių imtasi šiam sprendimui įgyvendinti.

10.

Šis sprendimas skirtas Norvegijos Karalystei.

11.

Šis sprendimas yra autentiškas anglų kalba.

Priimta Briuselyje, 2004 m. birželio 30 d..

ELPA priežiūros institucijos vardu

Hannes HAFSTEIN

Pirmininkas

Einar BULL

Kolegijos narys


(1)  Toliau – EEE susitarimas.

(2)  Toliau – Priežiūros ir Teismo susitarimas.

(3)  Reikia pažymėti, kad ELPA valstybėms 2001 m. gruodžio 10 d. pasirašius susitarimą, iš dalies pakeičiantį ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo teismo įkūrimo 3 protokolą, 2003 m. rugpjūčio 28 d. įsigaliojo Priežiūros ir Teismo susitarimo 3 protokolo pakeitimai. Šiais pakeitimais į 3 protokolą buvo įtrauktas „1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties [ex] 93 straipsnio taikymo taisykles“.

(4)  EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių bei Priežiūros ir Teismo susitarimo 3 protokolo 1 straipsnio taikymo ir aiškinimo gairės, kurias ELPA priežiūros institucija priėmė ir išleido 1994 m. sausio 19 d.; jos buvo paskelbtos OL L 231, 1994 9 3 ir OL Nr. 32, 1994 9 3 EEE priede, o paskutiniai pakeitimai padaryti Institucijos 2004 m. kovo 31 d. Sprendimu Nr. 62/04/COL, kuris dar nepaskelbtas; toliau – Institucijos valstybės pagalbos gairės.

(5)  Institucijos valstybės pagalbos gairių dėl pagalbos aplinkos apsaugai, kurios buvo priimtos 2001 m. gegužės 23 d. Institucijos Sprendimu Nr. 152/01/COL ir paskelbtos OL L 237, 2001 9 6 p. 16 bei OL Nr. 6, 2002 1 24 EEE priede, 15 skyrius, toliau – aplinkos apsaugos gairės.

(6)  2002 m. liepos 26 d. ELPA Priežiūros institucijos Sprendimas Nr. 149/02/COL dėl aplinkos apsaugos mokestinių priemonių, paskelbtas OL L 31, 2003 2 6, p. 36 ir OL Nr. 8, 2003 2 6, p. 2 EEE priede.

(7)  Pranešimas, kuriuo ELPA valstybės, ES valstybės narės ir suinteresuotosios šalys informuojamos apie pirminius sprendimus ir kviečiamos per dvi savaites nuo pranešimo paskelbimo OL C 105, 2003 5 1, p. 38 ir OL Nr. 22, 2003 5 1 EEE priede pateikti dėl jų savo pastabas.

(8)  Ypač gairių 5.3.2. punktas.

(9)  Žr. 6 išnašą.

(10)  Žr. 7 išnašą.

(11)  Atitinkamoje nuostatoje daroma nuoroda į D statistinį klasifikatorių, kuris atitinka NACE D 15–37 skyrius.

(12)  Atitinkamoje nuostatoje daroma nuoroda į C statistinį klasifikatorių, kuris atitinka NACE C 10–14 skyrius.

(13)  Nėra nuorodos į jokį statistinį klasifikatorių; tačiau šis sektorius galėtų būti priskirtas NACE A.

(14)  1992 m. gruodžio 23 d. Reglamentas Nr. 1203, „Forskrift om avgiftsmessig avgrensning og praktisering av fritak og lettelser i avgift på elektrisk kraft for industrien m.v“.

(15)  Cf. 1992 m. gruodžio 23 d. Reglamentas Nr. 1203, „Forskrift om avgiftsmessig avgrensning og praktisering av fritak og lettelser i avgift på elektrisk kraft for industrien m.v.“, su pakeitimais, padarytais 2000 m. gruodžio 21 d. Reglamentu Nr. 1344.

(16)  2001 m. gruodžio 11 d. Reglamentas Nr. 1451, „Forskrift om særavgifter“.

(17)  No 2002 m. sausio 3 d. Norvegijai buvo taikomas toks perskaičiavimo koeficientas – 8.0105 NOK= 1 €, o nuo 2003 sausio 3 d. – 7.2360 NOK = 1 € (http://www.eftasurv.int/fieldsofwork/fieldstateaid/dbaFile791.html).

(18)  Lengvas pūsto molio užpildas (keramzitas).

(19)  Susijęs su Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, IPPC direktyvos įgyvendinimu, (OL L 257, 1996 10 10, p. 26, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/87/EB OL L 275, 2003 10 25, p. 32), kuri Jungtinio komiteto sprendimu Nr. 27/97 (OL Nr. L 242, 1997 9 4, p. 76 ir EEE priedas Nr. 37, 1997 9 4, p. 100) buvo įtraukta į EEE susitarimą; vadovaujantis direktyvos reikalavimais aktas turi galioti iki 2007 m. spalio 30 d.

(20)  Susitarimo priedėlyje išvardytų bendrovių vardu PIL pareiškė (susiję sektoriai: naftos perdirbimo, cheminių/keraminių medžiagų, cemento, geležies lydinių ir aliuminio), kad kurs technologijas ir statys valymo įrenginius, kurie leis sumažinti išmetamųjų SO2 dujų kiekį Norvegijoje mažiausiai 5 000 tonų per metus. Be to, PIL turėjo pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip sumažinti išmetamųjų dujų kiekį, ir pasiūlyti būdus, kaip jį galima būtų sumažinti visu nustatytu kiekiu – 7 000 tonų. PIL įkūrė taip vadinamą „Perdirbimo pramonės aplinkos fondą“ (Fondą), kuris turėjo padėti mažinti bendrovių išmetamų SO2 dujų kiekį. 2001 m. gruodžio 18 d. Susitarime dalyvaujančios bendrovės ir Fondas sudarė Įgyvendinimo susitarimą, pagal kurį atskiros bendrovės turėjo nuolatos mokėti Fondui įnašus, paskaičiuotus remiantis kiekvienos bendrovės išleistu SO2 dujų kiekiu ir Fondo nustatytais tarifais. Visos iniciatyvos, kurios atitinka Fondo paramos reikalavimus, turi būti užbaigtos iki 2009 m. pabaigos. Įgyvendinimo susitarimas įsigaliojo 2002 m. sausio 1 d., o jo galiojimas baigiasi 2009 m. gruodžio 31 d.

(21)  Dėl mokesčio netaikymo regionams, kuris atitinka valstybės pagalbą, žr.: Byla E-6/98 Norvegijos Vyriausybė v ELPA Priežiūros institucija [1999m.] ELPA Teismo ataskaita, p. 74.

(22)  2002 m. balandžio 3 d. Komisijos sprendimas dėl klimato kaitos mokesčio netaikymo dvejopam naudojimui Jungtinėje Karalystėje (Valstybės pagalba Nr. C 18/2001 ir C 19/2001), OL L 229, 2002 8 27, p. 15.

(23)  KOM (1997) 30 galutinis, OL C 139, 1997 5 6, p. 14.

(24)  Tuo tarpu, 2003 m. spalio 27 d., buvo priimta (OL L 283, 2003 10 31, p. 51) Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (Energijos mokesčių direktyva), kuri nebuvo įtraukta į EEE susitarimą.

(25)  Pasak Norvegijos institucijų, tai taikytina metalinio silicio ir ferosilicio gamybai.

(26)  1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva Nr. 92/82 EEB dėl mineralinėms alyvoms taikomų akcizo tarifų suderinimo (OJ L 316, 31.10.1992, p. 19).

(27)  Bazinis tarifas krosnių kurui buvo įvestas 2000 m., siekiant išvengti padėties, kuriai esant elektros energija šildymo tikslams būtų keičiama alyva. Šio mokesčio mokestinė bazė buvo tokia pati, kaip ir CO2 mokesčio už mineralines alyvas. Popieriaus ir celiuliozės pramonė buvo visiškai atleista nuo bazinio mokesčio už krosnių kurą nuo pat jo įvedimo.

(28)  Byla C-143/99 Adria Wien Pipeline [2001] ECR I-8365, 49 par..

(29)  Žr. pirmiau pateiktą 19 išnašą.

(30)  2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275 2003 10 25, p. 32), neįtraukta į EEE susitarimą.

(31)  Direktyva buvo vėliau priimta tokiu pavadinimu: 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).

(32)  Daroma nuoroda į St.prp.nr. 1 (2002-2003).

(33)  Žr. pirmiau pateiktą Error! Bookmark not defined. išnašą.

(34)  Europos anglių ir plieno bendrijos valstybių narių ir Norvegijos Karalystės susitarimas (OL L 348, 1974 12 27, p. 17). Pasibaigus EAPB sutarties galiojimo laikui, šis dvišalis laisvos prekybos susitarimas galioja toliau. EB valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijos sprendimu nuo 2002 m. liepos 19 d. šiame Susitarime nustatytos EAPB teisės ir prievolės buvo perduotos Europos bendrijai. 2002 m. liepą pasibaigus EAPB sutarties galiojimo laikui, Bendrijoje taikomas valstybės pagalbos EAPB plieno sektoriui režimas buvo įtrauktas į EB sutarties bendrąją teisinę struktūrą.

(35)  Dėl plieno sektoriaus žr. EEE susitarimo 25 protokolą, siejant jį su EEE susitarimo 14 protokolo 5 straipsniu. Dėl kitų produktų žr. EEE susitarimo 14 protokolo 1 straipsnį ir 2 straipsnio 1 dalį, taip pat 1 straipsnį ir jo priedą, kuriame išvardyti laisvos prekybos susitarimo 1 straipsnyje nurodyti produktai.

(36)  Žr. Institucijos valstybės pagalbos gairių dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo priemonėms, susijusioms su tiesioginiu verslo apmokestinimu, 17 B skyriaus 17B.3.1. punkto 1 papunktį.

(37)  Žr. Institucijos valstybės pagalbos gairių 17B skyriaus 17B.3.1. punkto 4 papunktį ir Bylą 173/73 Italija v Komisija [1974] ECR 709, 15 par..

(38)  Žr. Institucijos valstybės pagalbos gairių 17B skyriaus 17B.3.1. punkto 4 papunktį.

(39)  Žr. generalinio advokato Darmono nuomonę sujungtose bylose C-72 ir 73/91 Firma Sloman Neptun Schiffahrts [1993] ECR I-887, 50 par..

(40)  Byla 173/73, minėta pirmiau, 15 par..

(41)  Byla C-143/99, minėta pirmiau, 55 par. Taip pat žr. Bylą C-75/97 Belgija v Komisija [1999] ECR I-3671, 31 par., kur Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kad „dėl dažno mokesčių mažinimo tik tam tikriems sektoriams tos mažinimo priemonės buvo selektyvios, jei jos atitiko specifiškumo sąlygą.“

(42)  Byla C-143/99, minėta pirmiau, para. 48; ir Byla C-75/97, minėta pirmiau, 32 par.

(43)  Žr. Valstybės pagalba Nr. N 449/2001 – Vokietija, Ekologinių mokesčių reformos pratęsimas po 2002 m. kovo 31 d.; Valstybės pagalba Nr. C 42/03 (ex NN 3/B/2001 ir NN 4/B/2001) – Švedija, Energijos mokesčių struktūra; Valstybės pagalba Nr. NN 75/2002 – Suomija, Diferencijuoti energijos mokesčių tarifai, taikomi elektros energijai.

(44)  Byla C-143/99, minėta pirmiau, 49 par.

(45)  Valstybės pagalba Nr. C 33/2003 (ex NN 34/2003) – Austrija, 2002 ir 2003 m. sumokėtų energijos mokesčių už dujas ir elektros energiją grąžinimas; Valstybės pagalba Nr. N 449/2001 – Vokietija, Ekologinių mokesčių reformos tęsimas po 2002 m. kovo 31 d.; Valstybės pagalba Nr. NN 3/A/2001 ir NN 4/A/2001) – Švedija, CO2 mokesčio struktūros taikymo pratęsimas; Valstybės pagalba Nr. C 18/2001 (N 123/2000) – Jungtinė Karalystė, Klimato kaitos mokestis.

(46)  Mokestis už elektros energiją buvo taikomas, pvz., visas statybos pramonei („Bygge- og anleggsvirksomhe“), kuri priskirta statistiniam klasifikatoriui F, atitinkančiam NACE F.

(47)  Taikant Norvegijos mokestį už elektros energiją, galėdavo atsitikti taip, kad, pavyzdžiui, 75 % biuro ploto buvo naudojama administraciniams tikslams, todėl visame pastate sunaudota elektros energija nebūdavo apmokestinama mokesčiu už elektros energiją.

(48)  Valstybės pagalba Nr. N 416/1999 – Danija, Elektros energijos reforma. Žr. Komisijos pranešimo apie valstybės pagalbos gairių taikymą priemonėms, susijusioms su tiesioginiu verslo apmokestinimu 16 punktą (OL C 384, 1998 12 10, p. 3) ir Institucijos valstybės pagalbos gairių (OL L 137, 2000 06 08, p. 22 ir EEE priedas Nr. 26, 2000 06 08, p. 12) 17B skyriaus atitinkamą 17B.3.1 punkto 4 papunktį.

(49)  Ypač žr. Danijos akto „Lov om afgift af electricitet“ 11 skirsnį; jis prieinamas adresu http://147.29.40.90/DELFIN/HTML/A1998/0068929.htm.

(50)  Žr. Pirmiau pateiktą 22 išnašą.

(51)  Valstybės pagalba Nr. NN 3A/2001 ir NN 4A/2001 – Švedija, CO2 mokesčio struktūros taikymo pratęsimas. Žr. sprendimo 3.5 ir 4.3 punktus.

(52)  Direktyvos 2 straipsnio 4 dalies b punktas.

(53)  Direktyvos 22 konstatuojamoji dalis.

(54)  Institucijos valstybės pagalbos gairių 15 skyrius, Įžanga, 5 dalis.

(55)  Pagal Energijos mokesčių direktyvą laikoma, kad mokesčių netaikymas mineraloginiams procesams atitinka aplinkos apsaugos mokesčių sistemos pobūdį ir logiką (2 straipsnio 4 dalies b punktas ir 22 konstatuojamoji dalis). Tačiau pagal Norvegijos mokesčių sistemą energijos mokestis netaikomas tik kai kuriems, o ne visiems mineraloginiams procesams, o tai negali atitikti sistemos pobūdžio ir logikos.

(56)  Priešingai nei cf. Byla C-53/00 Ferring SA v Agence centrale des organismes de sécurité sociale (ACOSS) [2001] ECR I-9067, kurioje Teisingumo Teismas nustatė, kad mokestis, taikomas tiesioginiams vaistų pardavimams vaistinėms, o ne didmeniniams platintojams prilygo selektyviam mokesčio netaikymui didmeniniams platintojams. Šiuo atveju dvi platintojų grupės tiesiogiai konkuravo viena su kita, svarstomas mokestis padarė tiesioginės įtakos jų konkurenciniams santykiams, o Prancūzijos institucijos turėjo tam tikrą tikslą sukelti tokį poveikį.

(57)  Cf. Generalinio advokato Tizzano nuomonė Byloje C-53/00, Ferring, minėta pirmiau, 38 par.

(58)  Žr. pirmiau pateiktas Error! Bookmark not defined. ir Error! Bookmark not defined. išnašas.

(59)  Tai yra 0,5 euro už MWh, žr. 10 straipsnį, siejamą su Tarybos direktyvos 2003/96/EB (minėta pirmiau) I priedo C lentele.

(60)  Institucijos valstybės pagalbos gairių 25 skyrius.

(61)  http://odin.dep.no/archive/mdvedlegg/01/17/T1386032.pdf.

(62)  OL L 316, 1992 10 31, p. 19.

(63)  Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir energijos mokesčių struktūrą, minėta pirmiau.

(64)  Žr. šiame kontekste: Byla C-242/00 Vokietija v Komisija [2002] ECR I-5603, 28 par.

(65)  Byla C-242/00 Vokietija v Komisija, minėta pirmiau, 28 par. Pritarimo atitinkamoms priemonėms įpareigojantis poveikis dabar yra aiškiai nustatytas Priežiūros ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 19 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje.

(66)  Žr. šiame kontekste: Byla C-313/90 CIRFS [1993] ECR I-1125, 36 par.

(67)  Cf. pvz., Valstybės pagalba No C 42/2003 - Švedija; Valstybės pagalba Nr. E 10/2000 – Vokietija; ir Valstybės pagalba Nr. C 37/2000 - Portugalija.

(68)  Byla 313/90, CIRFS, minėta pirmiau, 35 par.

(69)  Cf., Posėdžio ataskaitos [1993] ECR-1151 14 par.

(70)  Panašiai pirmiau minėtame pirminiame sprendime dėl Švedijos aplinkos apsaugos mokesčių Komisija laikėsi nuomonės, kad vien tik Švedijai pritarus atitinkamoms priemonėms, naujų gairių neatitinkanti taikoma pagalba gavo naujos pagalbos statusą. Kaip ir šiuo atveju Komisija, prieš priimdama pirminį sprendimą, neįvertino kiekvienos Švedijos schemos atskirai, cf. Valstybės pagalba Nr. C 42/2003.

(71)  Byla C-242/00, minėta pirmiau, 28 par.

(72)  Byla C-36/00 Ispanija v Komisija [2002] ECR I-3243, 24, 25 ir 32 par.

(73)  Žr. Priežiūros ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 14 straipsnį ir iki 3 protokolo pataisos įsigaliojimo 2003 m. rugpjūčio 28 d.– Institucijos valstybės pagalbos gairių 6 skyriaus 6.2.3 punktą.

(74)  Cf. Byla C-169/95 Ispanija v Komisija [1997] ECR I-135, 51 par.; Byla C-24/95 Alcan Deutschland [1997] ECR I-1591, 25 par.; ir Byla T-55/99 Confederación Española de Transporte de Mercancías (CETM) [2000] ECR II-3207, 121 – 131 par.

(75)  1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties [ex] 93 straipsnio taikymo taisykles.

(76)  Žr. 6 išnašą.

(77)  Iš tikrųjų, panašu, kad dauguma pagalbos gavėjų sužinojo apie Norvegijos pritarimą atitinkamoms priemonėms ir abejones dėl pagalbos schemų atitikimo reikalavimams arba 2002 m. gegužę, kai visuomenė buvo informuota apie tai pataisytame Norvegijos Vyriausybės biudžete 2002 metams, 2002 m. spalį, kai Vyriausybė internete paskelbė savo pastabas dėl Institucijos pirminio sprendimo ir, be to, informavo visuomenę apie pirminio sprendimo esmę 2003 m. valstybės biudžete, arba vėliausiai 2002 m. gruodį, kai Vyriausybė paskelbė ataskaitą apie naujų aplinkos apsaugos gairių poveikį elektros energijos mokesčiui.

(78)  Tai atitinka Komisijos praktiką (cf. Valstybės pagalba Nr. C33/2003 – Austrija), nors, kol dar nebuvo priimta Energijos mokesčių direktyva, Komisija laikėsi nuomonės, kad tik tarifas, siekiantis iki 20-25 procentų bendrojo mokesčio tarifo, prilygsta didelei nacionalinio mokesčio daliai (Valstybės pagalba Nr. N 449/2001 – Vokietija; Valstybės pagalba Nr. NN 3A/2001 ir NN 4A/2001 – Švedija.

(79)  Žr. Priežiūros ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 14 straipsnio 2 dalį ir valstybės pagalbos gairių 34 skyrių.


23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/62


ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

2004 m. rugsėjo 9 d.

dėl Islandijos statuso žuvų ligų virusinio hemoraginio sepsio (VHS) ir infekcinės hemotopoetinės nekrozės (IHN) atžvilgiu

(2004/C 319/09)

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA,

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – EEE susitarimas), ypač į jo 109 straipsnį ir 1 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA šalių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo teismo įsteigimo, ypač į jo 5 straipsnio 2 dalies d punktą ir 1 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į EEE susitarimo I priedo I skyriaus 4.1.5 punkte nurodytą aktą, 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/67/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių akvakultūros gyvūnų ir jų produktų teikimą į rinką, su adaptacijomis, padarytomis EEE susitarimo 1 protokolu ir ypač akto 5 straipsniu,

ATSIŽVELGDAMA į 2004 m. liepos 14 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimą Nr. 196/04/COL, kuriuo narė, atsakinga už laisvą prekių judėjimą, įgaliojama priimti sprendimus ir nustatyti priemones, ypač į jo 1 punktą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1.

Priede nurodytos Islandijos dalys pripažįstamos patvirtintomis žuvų žemynine ir pakrantės zonomis žuvų ligų virusinio hemoraginio sepsio (VHS) ir infekcinės hemotopoetinės nekrozės (IHN) atžvilgiu.

2.

Šis sprendimas įsigalioja 2004 m. rugsėjo 15 d.

3.

Šis sprendimas skirtas Islandijai.

4.

Autentiška yra šio sprendimo redakcija anglų kalba.

Priimta Briuselyje, 2004 m. rugsėjo 9 d.

ELPA Priežiūros institucijos vardu

Kolegijos narys

Bernd HAMMERMANN

Direktorius

Niels FENGER


PRIEDAS

Vienos ar abiejų žuvų ligų (IHN ir VHS) atžvilgiu pripažintos zonos

IHN

Visa Islandijos žemyninė ir pakrantės teritorija.

VHS

Visa Islandijos žemyninė ir pakrantės teritorija.


23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/65


ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

2004 m. rugsėjo 9 d.

patvirtinantis Norvegijos pateiktą visų žuvų pašalinimo iš infekcine lašišų anemija (ISA) užkrėstų Norvegijos ūkių planą

(2004/C 319/10)

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA,

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) susitarimą, ypač į jo 109 straipsnį ir 1 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA šalių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo teismo įsteigimo, ypač į jo 5 straipsnio 2 dalies d punktą ir 1 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į EEE susitarimo I priedo I skyriaus 3.1.7 punkte nurodytą aktą, 1993 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 93/53/EEB, nustatanti minimalias Bendrijos tam tikrų žuvų ligų kontrolės priemones, su pakeitimais, pritaikytą EEE sutarties 1 protokolu ir ypač akto 6 straipsnio a dalies pirmąja įtrauka,

ATSIŽVELGDAMA į 2004 m. liepos 14 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimą Nr. 196/04/COL, kuriuo narei, konkrečiai atsakančiai už laisvą prekių judėjimą, suteikiama teisė priimti sprendimus ir nustatyti priemones, ypač į jo 1 punktą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1.

Šiuo sprendimu patvirtinamas Norvegijos pateiktas visų žuvų pašalinimo iš Norvegijos ūkių, užkrėstų infekcine lašišų anemija (ISA), planas.

2.

Šis sprendimas įsigalioja 2004 m. rugsėjo 15 d.

3.

Šis sprendimas skirtas Norvegijai.

4.

Autentiška yra šio sprendimo redakcija anglų kalba.

Priimta Briuselyje, 2004 m. rugsėjo 9 d.

ELPA Priežiūros institucijos vardu

Kolegijos narys

Bernd HAMMERMANN

Direktorius

Niels FENGER


23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/67


ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

2004 m. rugsėjo 9 d.

pripažįstantis visą Norvegijos pakrantę patvirtinta zona Bonamia ostreae ir Marteilia refringens atžvilgiu

(2004/C 319/11)

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA,

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – EEE susitarimas), ypač į jo 109 straipsnį ir 1 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA šalių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo teismo įsteigimo, ypač į jo 5 straipsnio 2 dalies d punktą ir 1 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į EEE susitarimo I priedo I skyriaus 4.1.5 punkte nurodytą aktą, 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyvą dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių akvakultūros gyvūnų ir jų produktų teikimą į rinką, su adaptacijomis, padarytomis EEE susitarimo 1 protokolu, ypač šio akto 5 straipsniu,

ATSIŽVELGDAMA į 2004 m. liepos 14 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimą Nr. 196/04/COL, kuriuo narė, atsakinga už laisvą prekių judėjimą, įgaliojama priimti sprendimus ir nustatyti priemones, ypač į jo 1 punktą,

KADANGI, norėdamos gauti patvirtintos zonos statusą vienos ar kelių moliuskų ligų bonamiozės ir marteiliozės atžvilgiu, jei jas sukelia veikliosios medžiagos Bonamia ostreae (B. ostreae) ir Marteilia refringens (M. refringens), ELPA šalys pateikia ELPA priežiūros institucijai (toliau – institucija) atitinkamus pateisinamuosius dokumentus ir nacionalines taisykles, užtikrinančias, kad bus laikomasi akte nurodytų sąlygų,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1.

B. ostreae ir M. refringens atžvilgiu patvirtintos zonos Norvegijai yra nurodytos priede.

2.

Šis sprendimas įsigalioja 2004 m. rugsėjo 15 d.

3.

Šis sprendimas skirtas Norvegijai.

4.

Autentiška yra šio sprendimo redakcija anglų kalba.

Priimta Briuselyje, 2004m rugsėjo 9 d.

ELPA Priežiūros institucijos vardu

Kolegijos narys

Bernd HAMMERMANN

Direktorius

Niels FENGER


PRIEDAS

Moliuskų ligų Bonamia ostreae ir Marteilia refringens atžvilgiu pripažintos zonos:

1.

Visa Norvegijos pakrantė


ELPA Teismas

23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/70


2004 m. rugpjūčio 31 d.„Fesil“ ASA ir „Finnfjord Smelteverk“ AS pateikė ieškinį ELPA priežiūros institucijai

(Byla E-5/04)

(2004/C 319/12)

2004 m. rugpjūčio 31 d „Fesil“ ASA ir „Finnfjord Smelteverk“ AS, atstovaujamos advokato Jan Magne Langseth, „Advokatfirmaet Schjødt“ AS, Dronning Mauds gt. 11, P.b. 2444 Solli, N-0201 Oslo pateikė ieškinį ELPA priežiūros institucijai. ELPA teisme.

Ieškovas reikalauja, kad Teismas:

1.

panaikintų 2004 m. birželio 30 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimą 148/04/COL;

2.

nurodytų ELPA priežiūros institucijai sumokėti teismo išlaidas.

Teisinis ir faktinis pagrindas bei teismui pateikti ieškinį pagrindžiantys paaiškinimai:

ELPA priežiūros institucijos sprendime 148/04/COL (toliau – sprendimas) nurodyta, kad Norvegijos priemonė, pagal kurią apdirbamoji ir kasybos pramonės atleidžiamos nuo mokesčio už suvartotą elektros energiją, laikoma valstybės pagalba ir kad nuo 2002 m. sausio 1 d. ji laikoma nauja pagalba,

sprendime nurodyta, kad atitinkamos priemonės yra nesuderinamos su EEE susitarimu ir iš pagalbos gavėjų turi būti išieškota nesuderinama pagalba,

ELPA priežiūros institucija neteisingai įvertino EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį,

ELPA priežiūros institucija piktnaudžiauja jai pagal EEE susitarimą suteiktomis galiomis, neteisingai taikydama EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies ir Aplinkos apsaugos gairių nuostatas,

nėra teisinio pagrindo išieškoti tariamą pagalbą iš pareiškėjų.


23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/71


2004 m. rugpjūčio 31 d.„Prosessindustriens Landsforening, Borregaard, Elkem“ ASA, „Norsk Hydro“ ASA, „Eramet Norway“ AS, „Norske Skogindustrier“ ASA, „Södra Cell Folla“ AS, „Tinfos Titan & Iron“ KS ir „Yara International“ ASA pateikė ieškinį ELPA priežiūros institucijai

(Byla E-6/04)

(2004/C 319/13)

2004 m. rugpjūčio 31 d.„Prosessindustriens Landsforening, Borregaard, Elkem“ ASA, „Norsk Hydro“ ASA, „Eramet Norway“ AS, „Norske Skogindustrier“ ASA, „Södra Cell Folla“ AS, „Tinfos Titan & Iron“ KS ir „Yara International“ ASA, atstovaujamos advokatų Onno W. Brouwer ir Michael Schuette, „Freshfields Bruckhaus Derringer“, Bastion Tower, Place du Champ de Mars 5, 1050 Brussels pateikė ieškinį ELPA priežiūros institucijai ELPA teisme.

Ieškovas reikalauja, kad Teismas:

1.

panaikintų 2004 m. birželio 30 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimą 148/04/COL;

2.

nurodytų ELPA priežiūros institucijai sumokėti teismo išlaidas.

Teisinis ir faktinis pagrindas bei teismui pateikti ieškinį pagrindžiantys paaiškinimai:

2004 m. birželio 30 d. ELPA Priežiūros institucijos sprendimas 148/04/COL (toliau – sprendimas) yra susijęs su mokesčiu už elektros energiją, o mokesčio netaikymas apdirbamajai pramonei laikomas valstybės pagalba,

ELPA priežiūros institucija pažeidė EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį,

ELPA priežiūros institucija pažeidė EEE susitarimo 61 straipsnio ir 3 protokolo II dalies dėl valstybės pagalbos nuostatas, taikomą pagalbą priskyrusi prie naujos pagalbos,

Sprendimas pažeidžia teisinio apibrėžtumo principą,

ELPA priežiūros institucija nesilaikydama nustatytos tvarkos pažeidė EPI/Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 17, 18 ir 19 straipsnių nuostatas,

Sprendimas pažeidžia EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių nuostatas, susijusias su pagalbos išieškojimu.


23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/72


2004 m. rugsėjo 1 d. Norvegijos Karalystė pateikė ieškinį ELPA priežiūros institucijai

(Byla E-7/04)

(2004/C 319/14)

2004 m. rugsėjo 1 d. Norvegijos Karalystė, atstovaujama patikėtinių Generalinės prokuratūros (civilinių bylų) advokato padėjėjo Ketil Bøe Moen ir Užsienio reikalų ministerijos patarėjos Ingeborg Djupvik, veikiančių generalinio prokuroro (civilinėms byloms) (Oslas) vardu, pateikė ieškinį ELPA priežiūros institucijai ELPA teisme.

Ieškovas reikalauja, Teismas:

1.

panaikintų 2004 m. birželio 30 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimą 148/04/COL;

2.

nurodytų ELPA priežiūros institucijai sumokėti teismo išlaidas.

Teisinis ir faktinis pagrindas bei teismui pateikti ieškinį pagrindžiantys paaiškinimai:

2004 m. birželio 30 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas 148/04/COL (toliau – sprendimas) yra susijęs su Norvegijoje taikomomis aplinkos apsaugos mokesčio priemonėmis,

sprendime ELPA priežiūros institucija inter alia nustatė, kad keturios Norvegijos mokestinės priemonės pagal EEE susitarimo 61straipsnį 1 dalį yra valstybės pagalba,

sprendime ELPA priežiūros institucija nurodė išieškoti pagalbą, kurią sudaro dvi iš šių priemonių, vadovaujantis prielaida, kad tariamos pagalbos schemos nuo 2002 m. sausio 1 d. tapo nauja pagalba,

ELPA Priežiūros institucija pažeidė EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies nuostatas,

atitinkamos mokestinės priemonės nėra nauja pagalba,

nėra teisinio pagrindo išieškoti tariamą pagalbą iš pareiškėjų.


III Pranešimai

Komisija

23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/73


KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS – EAC65/04

Tempus III: vadovas paraiškų teikėjams 2004–2005 m.

(2004/C 319/15)

1.   TIKSLAI IR APRAŠYMAS

Tempus – Europos Komisijos transeuropinio bendradarbiavimo aukštojo mokslo srityje programa, pagal kurią suteikiamos subsidijos aukštojo mokslo plėtrai ir restruktūrizavimui šalyse partnerėse. Programa Tempus remia daugiašalius bendradarbiavimo projektus, kuriuose dalyvauja ES valstybių narių ir šalių partnerių aukštojo mokslo įstaigos, sudarančios projekto konsorciumą. Nacionalinis koordinavimas užtikrinamas, pateikiant šalies prioritetiniais projektais dėl Tempus įgyvendinimo laikomus projektus, kuriuos kasmet apibrėžia Komisija ir kiekvienos šalies partnerės atitinkamos institucijos.

Trys pagrindiniai bendradarbiavimo instrumentai pagal programą Tempus:

individualūs projektai (IMG): aukštojo mokslo įstaigų dėstytojams ir administracijos personalui teikiama galimybė pasinaudoti riboto laikotarpio išvykomis į užsienį,

struktūrinės ir papildomos priemonės (SCM): trumpalaikiai projektai „iš viršaus į apačią“ pobūdžio, kurių tikslas – reformos šalies lygiu,

bendrieji Europos projektai (JEP): vidutinės trukmės projektai „iš apačios į viršų“ pobūdžio, kurių tikslas – reformos institucijų lygiu.

2.   REIKALAVIMUS ATITINKANTYS KANDIDATAI

Programoje Tempus gali dalyvauti institucijos ir organizacijos nuo aukštojo mokslo įstaigų iki neakademinių institucijų, tokių kaip nevyriausybinės organizacijos, verslo įmonės ir valdžios institucijos.

Šios organizacijos turi būti įsteigtos vienoje iš toliau išvardytų, programoje dalyvaujančių šalių:

dvidešimt penkiose Europos Sąjungos valstybėse narėse,

šalyse partnerėse, šiuo metu įskaitant Vakarų Balkanų šalis – Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Kroatiją, Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją ir Serbiją ir Juodkalniją (1); Rytų Europos ir Vidurio Azijos šalis – Armėniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Gruziją, Kazachstaną, Kirgiziją, Moldovą, Mongoliją, Rusijos Federaciją, Tadžikistaną, Turkmėnistaną, Ukrainą ir Uzbekistaną; ir Viduržemio jūros šalis partneres – Alžyrą, Egiptą, Izraelį (2), Jordaniją, Libaną, Maroką, Palestinos savivaldą, Siriją ir Tunisą.

Institucijos ir organizacijos iš toliau pateiktų šalių grupių gali dalyvauti Tempus projektuose, tačiau dalyvavimą jos finansuoja savo lėšomis:

likusios šalys kandidatės: Bulgarija, Rumunija ir Turkija; Bulgarija ir Rumunija 1990–2000 m. dalyvavo Tempus programoje kaip šalys partnerės ir įgijo turtingos patirties bei pasiekė rezultatų, kurie galėtų būti naudingi projekto konsorciumui,

grupės 24 narės, Europos bendrijai nepriklausančios valstybės narės (šiuo metu Australija, Kanada, Islandija, Japonija, Lichtenšteinas, Norvegija, Naujoji Zelandija, Šveicarija ir Jungtinės Amerikos Valstijos).

3.   BIUDŽETAS IR PROJEKTŲ TRUKMĖ

Programa Tempus yra finansuojama regioninio bendradarbiavimo programomis: CARDS (Vakarų Balkanai), MEDA (Viduržemio jūros šalys) ir TACIS (Rytų Europa, Kaukazas ir Vidurio Azija). Pagal CARDS programą 15 mln. EUR suma skiriama Tempus, pagal MEDA – 20 mln. EUR ir pagal TACIS – 20 mln. EUR.

Prašomomis subsidijomis dėl mobilumo dengiami 100 % visų mobilumo išlaidų. Subsidijos individualiems projektams suteikiamos laikotarpiui nuo 1 iki 8 savaičių, tačiau negali viršyti 5 000 EUR.

Struktūrinėms ir papildomoms priemonėms ir bendriesiems Europos projektams prašomomis subsidijomis dengiamos 95 % visų reikalavimus atitinkančio projekto išlaidų, kitus 5 % privalo bendrai finansuoti pareiškėjas arba konsorciumas atitinkamai.

Struktūrinės ir papildomos priemonės gali tęstis iki 1 metų, didžiausia subsidijos suma struktūrinėms priemonėms yra 150 000 EUR, atitinkamai papildomoms priemonėms – 100 000 EUR.

Didžiausia subsidijos suma dvimečiams bendriesiems Europos projektams yra 300 000 eurų ir trimečiams projektams – 500 000 eurų.

4.   GALUTINĖ PARAIŠKŲ PATEIKIMO DATA

Paraiškų pateikimo dėl individualių projektų terminas kiekvienais metais yra vasario 15 d., birželio 15 d., spalio 15 d.

Paraiškų pateikimo dėl struktūrinių ir papildomų priemonių terminas kiekvienais metais yra vasario 15 d., spalio 15 d.

Paraiškų pateikimo dėl bendrųjų Europos projektų terminas kiekvienais metais yra gruodžio 15 d.

5.   PAPILDOMA INFORMACIJA

Tempus programos kvietimas teikti paraiškas („Vadovas paraiškų teikėjams“ 2004–2005 m.) yra paskelbtas penkiomis kalbomis (anglų, prancūzų, vokiečių, arabų, rusų) šio tinklalapio „Teikti paraiškas Tempus programai“ pažymėtame puslapyje http://www.etf.eu.int/tempus.nsf

Informaciją apie atrinktas paraiškas ir reikalavimus atitinkančias paraiškas dėl subsidijų iš tam tikrų šalių partnerių taip pat rasite šiame tinklalapyje.

Paraiškos dėl finansavimo turi būti parengtos laikantis kvietime teikti paraiškas nustatytų sąlygų ir pateiktos naudojant jame numatytas paraiškos formas.


(1)  Pagal 1999 m. birželio 10 d. JT saugumo tarybos 1244 rezoliuciją, Kosove yra sudaryta laikinoji tarptautinė civilinė administracija.

(2)  Negavęs MEDA dvišalių fondų paramos, Izraelis dalyvavimą finansuoja savo lėšomis.


23.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/75


Kvietimas teikti paraiškas užimti Europos maisto saugos tarnybos maisto grandinės teršalų mokslinės grupės (CONTAM grupės) narių vietas

(2004/C 319/16)

Šis kvietimas yra skirtas mokslininkams, norintiems tapti Europos maisto saugos tarnybos, kuri buvo įsteigta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. liepos 22 d. Reglamentu (EB) Nr. 1642/2003 (OL L 245, 2003 9 29), mokslinės grupės nariais. Tarnybos nuolatinė būstinė yra Parmoje, Italijoje.

Tarnybos Mokslinis komitetas ir mokslinės grupės dirba nuo 2003 m. gegužės mėn. Šis kvietimas visų pirma skirtas mokslininkams ekspertams, turintiems specialiųjų žinių toliau išvardytose srityse ir jie kviečiami užimti laisvas vietas Maisto grandinės teršalų grupėje. Dabartinį ekspertų sąrašą galima rasti adresu http://www.efsa.eu.int/science_en.html.

Europos maisto saugos tarnyba

Viena iš pagrindinių Tarnybos funkcijų – teikti mokslines nuomones, paremiančias Bendrijos teisės aktus ir politiką visose srityse, kurios gali turėti tiesioginį ar netiesioginį poveikį maisto produktų ir gyvūnų pašarų saugai, taip pat ir klausimus, kurie glaudžiai susiję su gyvūnų sveikatos ir gerovės bei augalų sveikatos sritimis. Ji teikia nepriklausomą informaciją šiais klausimais ir perspėja apie kylančius pavojus. Į jos užduotis taip pat įeina ypač su Bendrijos teisės aktais susijusių mokslinių nuomonių apie mitybą, GMO ir naujas maisto technologijas teikimas. Užtikrindama aukšto lygio nepriklausomumą, skaidrumą ir mokslinę kokybę, Tarnyba turėtų greitai įsitvirtinti kaip pripažinta šios srities kompetentinga institucija. Be to, turėdama savo darbuotojus specialistus, Tarnyba taip pat valdys kompetentingų organizacijų tinklus Europos Sąjungoje, taip siekdama sustiprinti savo veiklą.

Tarnybos mokslinių grupių vaidmuo

Kiekviena mokslinė grupė yra atsakinga už jos kompetencijos sričiai priklausančias Tarnybos teikiamas mokslines nuomones.

Mokslinės grupės kompetencija ir šiame kvietime pageidautinos specialiosios žinios yra šios:

Maisto grandinės teršalų grupė (CONTAM grupė) nagrinėja klausimus, susijusius su maisto, pašarų ir susijusių sričių teršalais, nepageidaujamomis medžiagomis, tokiomis kaip gamtinės nuodingos medžiagos, mikotoksinai ir neleistinų medžiagų liekanos, kurios nepriklauso jokios kitos grupės kompetencijai.

Reikalaujama turėti specialiųjų žinių iš: bendrosios toksikologijos, veterinarinės toksikologijos, toksikokinetikos (modeliavimo ir metabolizmo)

Mokslinių grupių sudėtis

Mokslines grupes sudaro ne daugiau kaip 21 nepriklausomas mokslininkas ekspertas. Tarnybos prašymu Komisija, atsižvelgdama į technikos ir mokslo pažangą, gali keisti mokslinių grupių skaičių ir pavadinimus Reglamento (EB) 178/2002 (su pakeitimais) 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Reikalavimai:

Pareiškėjai privalo

turėti atitinkamos mokslinės srities universitetinio išsilavinimo laipsnį, pageidautina aukštesnio nei bakalauro lygio,

ne mažesnę kaip dešimties metų profesinę darbo patirtį pareigose, kurias užimti leidžia tokios kvalifikacijos.

Atrankos kriterijai

Pirmenybė teikiama pareiškėjams, kurie turi:

patirtį mokslinio rizikos vertinimo ir (arba) mokslinių konsultacijų teikimo srityse, susijusiose apskritai su maisto ir pašarų sauga, ypač Maisto grandinės teršalų mokslinės grupės kompetencijos ir ekspertizės srityse,

kolegų mokslinio darbo ir publikacijų, ypač iš Maisto grandinės teršalų mokslinei grupei priklausančios srities, recenzavimo patirtį,

sugebėjimą analizuoti sudėtingą informaciją ir medžiagą, kuri dažnai priklauso įvairioms mokslinėms sritims ir ateina iš įvairių šaltinių, bei rengti mokslinių nuomonių ir ataskaitų projektus,

įrodytą mokslinę kompetenciją vienoje, o dar geriau, keliose srityse, susijusiose su Maisto grandinės teršalų mokslinės grupės sritimi,

profesinę darbo patirtį įvairių disciplinų aplinkoje, pageidautina, tarptautinėje aplinkoje,

vadovavimo ir bendravimo įgūdžius.

Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba ketina plačiai taikyti modernias elektronines dokumentų siuntimo ir ryšių priemones, sugebėjimas naudotis tokiomis priemonėmis būtų pranašumas.

Nepriklausomumas ir pareiškimai dėl įsipareigojimo ir interesų

Mokslinių grupių nariai skiriami asmeniškai. Pareiškėjai privalo pridėti pareiškimą, jog jie įsipareigoja veikti nepriklausomai nuo bet kokios išorinės įtakos, ir pareiškimą dėl interesų, kurie gali būti laikomi pažeidžiančiais jų nepriklausomumą.

Atrankos procesas, paskyrimas ir kadencija

Paraiškas, kurios atitinka tinkamumo reikalavimus, Tarnyba lygins ir vertins, remdamasi pirmiau nurodytais kriterijais.

Tarnyba pasilieka teisę konsultuotis su trečiosiomis šalimis dėl pareiškėjų profesinės patirties tiek, kiek tai yra susiję su jų paraiška tapti kurios nors mokslinės grupės nariu.

Mokslinių grupių narius skiria Valdančioji Taryba vykdomojo direktoriaus siūlymu. Dabartinis Mokslinis komitetas ir mokslinės grupės buvo sudarytos 2003 m. gegužės mėn. ir turi būti atnaujintos kas 3 metus.

Pareiškėjai gali būti skiriami tik į vieną mokslinę grupę. Išankstiniu pareiškėjo sutikimu, pareiškėjas gali būti skiriamas į mokslinę grupę, į kurią jis konkrečiai neprašė būti paskirtas. Reikalavimus atitinkantiems pareiškėjams, kurie nėra paskirti nariais, gali būti pasiūlyta sutikti, kad juos įrašytų į rezervinį sąrašą tokiems atvejams, kai atsiranda laisvų vietų.

Lygios galimybės

Tarnyba taiko Europos Sąjungos vyrų ir moterų lygių galimybių politiką.

Dalyvavimas posėdžiuose

Nariai turėtų būti pasirengę reguliariai dalyvauti mokslinės grupės posėdžiuose. Apskaičiuota, kad mokslinės grupės į posėdžius renkasi vidutiniškai nuo keturių iki šešių kartų per metus. Grupių nariams, kurie dalyvauja mokslinių grupių darbo pogrupiuose, gali tekti dalyvauti posėdžiuose dažniau.

Mokslinių grupių nariai atlyginimo negauna, bet turi teisę į 300 EUR kompensaciją už visą kiekvieną posėdžių dieną. Nariai taip pat gauna kelionei ir pragyvenimui skirtas išmokas, vadovaujantis Tarnybos darbo tvarkos taisyklėse nustatyta skaičiavimo sistema.

Paraiškų teikimo procedūra

Tarnyba ragina naudotis paraiškų teikimo galimybe internetu per jos tinklalapį, nors paraiškos paštu taip pat priimamos.

Internetines paraiškų formas galima rasti Tarnybos tinklalapyje www.efsa.eu.int ir jos turėtų būti pateiktos per tą patį tinklalapį. Paraiškų formas popieriuje taip pat galima atsispausdinti iš Tarnybos tinklalapio www.efsa.eu.int arba gauti paštu, paprašius šiuo adresu:

European Food Safety Authority (EFSA)

Anja Van Impe (Office 7/17)

Call for expression of interest – CONTAM Panel

Rue de Genève 10

B-1140 Brussels, Belgium

Paraiškos turėtų būti siunčiamos registruotu laišku tuo pačiu adresu.

Vėliau gali būti paprašyta pateikti įrodančius dokumentus.

Nors pareiškėjai gali teikti paraiškas bet kuria oficialiąja Europos bendrijos kalba, labai pageidautina, kad jos būtų pateiktos anglų, prancūzų arba vokiečių kalba, nes tai palengvintų atrankos procedūrą.

Visa paraiškose pateikta informacija laikoma konfidencialia.

Paskutinė paraiškų padavimo data

Elektroninės formos paraiškos turėtų būti atsiųstos internetu adresu www.efsa.eu.int, o paprastos - registruotu laišku pirmiau nurodytu adresu, ne vėliau kaip iki 2005 m. vasario 28 d. (pašto antspaudo data).

Tarnyba pasilieka teisę nekreipti dėmesio į paraiškas, gautas po tos dienos.


(1)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1–24.