Krovininio transporto logistikos veiksmų planas

Krovininio transporto logistika - Europos Sąjungos (ES) konkurencingumo variklis. Ji apima krovininio transporto operacijų planavimą, organizavimą, valdymą, kontrolę ir vykdymą.

DOKUMENTAS

Komisijos komunikatas „Krovininio transporto logistikos veiksmų planas“ (KOM(2007) 607 galutinis, 2007 m. spalio 18 d.).

SANTRAUKA

Krovininio transporto logistika - Europos Sąjungos (ES) konkurencingumo variklis. Ji apima krovininio transporto operacijų planavimą, organizavimą, valdymą, kontrolę ir vykdymą.

KAM SKIRTAS ŠIS VEIKSMŲ PLANAS?

Veiksmų plane yra pateiktos trumpalaikės ir vidutinės trukmės priemonės. Tai yra viena iš politikos iniciatyvų, kurias Europos Komisija pradėjo siekdama pagerinti ES krovininio transporto veiksmingumą ir tvarumą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• E. kroviniai. Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimas galėtų užtikrinti fizinį prekių judėjimą su elektroniniu informacijos perdavimu.
• Trūkumai. Iš viso yra nustatyta beveik 500 trūkumų: nuo nepakankamos infrastruktūros iki administracinių kliūčių. Šiuos trūkumus galima pašalinti rengiant kvalifikuotiems darbuotojams skirtus mokymus ir naudojant efektyvumo rodiklius bei geresnius statistinius duomenis.
• Transporto tinklai. Išlaidas ir biurokratizmą galima sumažinti supaprastinant administracinius reikalavimus, naudojant vieną dokumentą visoms transporto rūšims ir nustatant aiškias taisykles dėl atsakomybės.
• Masė ir matmenys. ES teisės aktu yra nustatytos transporto priemonių masės ir matmenų normos. Vis dėlto nacionalinėms institucijoms yra palikta šiek tiek laisvės sprendžiant dėl tam tikrų masės aspektų. Po 2012 m. atliktos teisės akto peržiūros 2015 m. buvo patvirtintos pakeistos ES taisyklės, kuriomis siekiama pagerinti transporto priemonių aerodinamiką ir energijos vartojimo efektyvumą.
• Žalieji transporto koridoriai. Šie integruoti maršrutai leistų vežti krovinius darant mažesnį poveikį aplinkai. Tuo tikslu būtų derinama trumpųjų nuotolių laivyba, geležinkelių transportas, kelių transportas, vidaus vandenų transportas ir atitinkamos technologijos (kaip antai pažangiosiose transporto sistemose naudojamos IRT).
• Krovininio transporto logistika miestuose. Europos miestai ir miesteliai dažnai yra ilgus atstumus vežamų krovinių paskirties taškas. Į tai reikėtų atsižvelgti planuojant miestus.

Kitos susijusios ES iniciatyvos:

• Europos infrastruktūros tinklų priemonė, pagal kurią finansuojami tarpvalstybiniai ir kiti pagrindiniai transporto tinklų projektai;
• Mėlynasis augimas, pabrėžiantis, kaip jūrų transportas, kuris yra mažiau taršus nei sausumos transportas, padeda mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;
• Jūrų erdvės planavimo direktyva, kuria stiprinamas ES šalių bendradarbiavimas, pavyzdžiui, laivybos linijų srityje;
• Europos Komisijos bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas, kuriame nustatyta, kaip pašalinti pagrindinius prekių ir žmonių vežimo trūkumus.

KONTEKSTAS

Apskaičiuota, kad logistikos pramonė sukuria beveik 14 % ES BVP. Pastaraisiais metais ji ypač išaugo, visų pirma konteinerių prekybos srityje. Tai sukėlė spūstis keliuose uostuose ir aplinkinėse vietovėse.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Baltoji knyga „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (KOM(2011) 144 galutinis, 2011 m. kovo 28 d.).

paskutinis atnaujinimas 26.06.2015