Sveikatos taisyklės arklių judėjimui ir prekybai

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Tarybos direktyva 2009/156/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš ES nepriklausančių šalių ir jų judėjimą

SANTRAUKA

KAM SKIRTA ŠI DIREKTYVA?

Šia direktyva nustatomi gyvūnų sveikatos reikalavimai arklių importui (įskaitant visus arklinių* šeimos gyvūnus) arba jų judėjimui ES.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Arkliai, kurie gali būti registruojami veislinių arklių kilmės knygoje* ir yra skirti prekybai ES:

• turi neturėti jokių ligos požymių likus 48 valandoms iki jų išvežimo;
• likus 15 dienų iki patikrinimo negali turėti kontakto su arkliais, sergančiais infekcinėmis ar užkrečiamosiomis ligomis;
• negali būti paskersti pagal infekcinių ar užkrečiamųjų ligų likvidavimo programą;
• turi būti identifikuojami pagal dokumentą, kaip nustatyta Direktyvoje 90/427/EEB;
• negali būti kilę iš ūkio, kuriam taikomas draudimas dėl infekcinės ar užkrečiamosios ligos.

ES šalys, kuriose nustatyta afrikinė arklių liga, negali siųsti arklių iš užkrėstos teritorijos, išskyrus atvejus, kai:

• perkeliama tam tikrais metų laikotarpiais, atsižvelgiant į ligos sukėlėjus pernešančių vabzdžių aktyvumą;
• nėra jokių simptomų;
• ištyrus dėl ligos rezultatai yra neigiami;
• ne mažiau kaip 40 dienų laikoma karantine ir
• karantino laikotarpiu saugoma nuo ligą pernešančių vabzdžių.

Arkliai privalo būti gabenami tiesiogiai, transporto priemonėse, pritaikytose jų sveikatai bei gerovei, ir turėti sveikatos sertifikatą. Europos Komisijos veterinarijos ekspertai gali atlikti patikrinimus vietoje.

Importas iš ES nepriklausančių šalių

Bet kuri ES nepriklausanti šalis, norinti eksportuoti arklius, turi gauti ES patvirtinimą, kuris suteikiamas atsižvelgiant į gyvūno sveikatos įrašus ir garantijas dėl gyvūnų sveikatos ir gerovės.

ES nepriklausanti šalis arba regionas turi būti:

• neapimtas afrikinės arklių ligos;
• dvejus metus neapimtas Venesuelos arklių encefalomielito;
• šešis mėnesius neapimtas kergimo ir įnosių ligų.

Gali būti reikalaujama papildomų garantijų dėl ES nebūdingų ligų.

Arkliai turi būti nustatytą laikotarpį išbuvę ES nepriklausančioje šalyje ir privalo turėti identifikacijos dokumentą bei sveikatos sertifikatą. Papildomus tikrinimus atlieka veterinarijos specialistai iš ES šalių ir Komisijos.

Kai kurioms taisyklėms gali būti taikomos išimtys, jei arkliai naudojami sporto, rekreacijos ar kultūros tikslais arba jei juos laikinai leista ganyti ar jais dirbti netoli ES vidaus sienų.

Reglamentu (ES) 2015/262 sugriežtinamos identifikavimo taisyklės, sukuriant arklio paso sistemą.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva taikoma nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d.

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

*Arklinių šeimos gyvūnai – arklių šeimos nariai, įskaitant arklius, asilus ir zebrus, arba sukryžmintų tų rūšių gyvūnai.

*Kilmės knyga – knyga arba kitokia įrašo forma, kurioje nurodyti tinkami registruoti arkliai, nurodant visus žinomus jų protėvius.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Europos Komisijos interneto svetainės skiltyje „Sąjungos vidaus prekyba arklinių šeimos gyvūnais ir jų importas“
• Afrikinė arklių liga
• Vezikulinis stomatitas
• Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/466 2020 m. kovo 30 d. dėl laikinųjų rizikos žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai bei gyvūnų gerovei išvengimo priemonių esant tam tikriems dideliems valstybių narių kontrolės sistemų sutrikimams dėl koronaviruso sukeltos ligos (COVID-19)

DOKUMENTAS

2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2009/156/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (OL L 192, 2010 7 23, p. 1–24)

Paskesni Direktyvos 2009/156/EB daliniai pakeitimai ir pataisos buvo įterpti į pradinį tekstą. Šis konsoliduotas tekstas yra tik informacinio pobūdžio.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

1992 m. balandžio 10 d. Komisijos sprendimas 92/260/EEB dėl veterinarijos reikalavimų ir veterinarinio sertifikavimo laikinai įvežant registruotus arklius (OL L 130, 1992 5 15, p. 67–83). Žr. konsoliduotą versiją.

1993 m. vasario 2 d. Komisijos sprendimas 93/195/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų ir veterinarinio sertifikavimo pakartotiniai įvežant registruotus arklius lenktynėms, varžyboms ir kultūriniams renginiams po jų laikino eksporto (OL L 86, 1993 4 6, p. 1–6). Žr. konsoliduotą versiją.

1993 m. vasario 5 d. Komisijos sprendimas 93/196/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų ir veterinarinio sertifikavimo importuojant skerstinus arklinius (OL L 86, 1993 4 6, p. 7–15). Žr. konsoliduotą versiją.

1993 m. vasario 5 d. Komisijos sprendimas 93/197/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų ir veterinarinio sertifikavimo importuojant registruotus arklinius bei veislinius ir produkcinius arklinius (OL L 86, 1993 4 6, p. 16–33). Žr. konsoliduotą versiją.

2004 m. sausio 6 d. Komisijos sprendimas 2004/211/EB, nustatantis trečiųjų šalių ir jų teritorijos dalių, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti gyvus arklinių šeimos gyvūnus ir arklių rūšių spermą, kiaušialąstes ir embrionus, sąrašą ir iš dalies pakeičiantis Sprendimus 93/195/EEB ir 94/63/EB (OL L 73, 2004 3 11, p. 1–10). Žr. konsoliduotą versiją.

2015 m. vasario 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/262, kuriuo pagal Tarybos direktyvas 90/427/EEB ir 2009/156/EB nustatomos arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo metodų taisyklės (Arklinių paso reglamentas) (OL L 59, 2015 3 3, p. 1–53)

paskutinis atnaujinimas 04.05.2020