Su maistu besiliečiančios perdirbto plastiko pakuotės

Reglamentas (EB) Nr. 282/2008 dėl perdirbto plastiko medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu

SANTRAUKA

Plastiko atliekos gali būti užterštos medžiagomis, kurios ant jų pateko dėl ankstesnio plastiko naudojimo, arba medžiagomis iš su maistu liestis neskirto plastiko. Reikia tinkamo galimų teršalų šalinimo proceso, kad būtų įmanoma kontroliuoti galutinio produkto saugą.

KAM REIKALINGAS ŠIS REGLAMENTAS?

Šiuo reglamentu nustatomos specialios priemonės, skirtos iš perdirbto plastiko pagamintoms medžiagoms ir gaminiams. Jomis papildomas Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maisto produktais.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Šis reglamentas taikomas plastikinėms medžiagoms ir gaminiams, kurie skirti sąlyčiui su maisto produktais. Jis netaikomas nepanaudotoms atraižoms ar polimerams, kurie buvo chemiškai suskaidyti į monomerus*, pavyzdžiui, panaikinant jų plastiškumą.

Medžiagoms ir gaminiams, kuriems taikomas šis reglamentas, taip pat taikomas Reglamentas (ES) Nr. 10/2011 dėl plastikinių medžiagų, skirtų liestis su maisto produktų pakuotėmis.

Perdirbtas plastikas, naudojamas gaminant medžiagas ir gaminius, kuriems taikomas šis reglamentas, turi būti gautas taikant leidžiamą perdirbimo procesą. Šis procesas turi būti valdomas pagal taisykles, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 2023/2006 dėl medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, geros praktikos priede.

Leidimas gali būti išduotas, jei perdirbimo procesas atitinka šias sąlygas:

• kontroliuojama žaliavų kokybė;
• žaliavos gaunamos iš plastikinių medžiagų, pagamintų pagal ES teisės aktą dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maisto produktais;
• procesas garantuoja, kad nebūtų jokio taršos pavojaus arba kad teršalų lygis nekeltų pavojaus sveikatai;
• gatavas gaminys neišskiria medžiagų į maistą tiek, kad galėtų kilti pavojus žmonių sveikatai ar būtų nepriimtinai pakeista maisto produkto sudėtis, pablogėtų jo išvaizda, kvapas ar tekstūra.

Europos Komisija tvarko viešą leidžiamų perdirbimo procesų registrą ir perdirbimo vietų ES ir ne ES šalyse registrą.

Perdirbto plastiko medžiagose ir gaminiuose esančių perdirbtų medžiagų kiekis savanoriškai deklaruojamas pagal ISO 14201:1999 standarte nustatytas taisykles.

Atitikties deklaracija turi ne tik atitikti Reglamento (ES) Nr. 10/2011 reikalavimus, bet ir patvirtinti, kad:

• buvo taikytas leidžiamas perdirbimo procesas, nurodant EB registro numerį;
• plastiko žaliava, perdirbimo procesas ir perdirbtas plastikas atitinka specifikacijas, pagal kurias buvo suteiktas leidimas; ir
• veikia kokybės užtikrinimo sistema.

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

*Monomeras – medžiaga, susidedanti iš atskirų tarpusavyje nesusijusių molekulių, priešingai nei polimeras, kuriam plastiškumo suteikia sujungtos monomero molekulės.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Reglamentas taikomas nuo 2008 m. balandžio 17 d.

Daugiau informacijos žr. Europos Komisijos interneto svetainės skiltyje apie su maistu besiliečiančias medžiagas.

DOKUMENTAS

2008 m. kovo 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 282/2008 dėl perdirbto plastiko medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2023/2006

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantis Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL L 338, 2004 11 13, p. 4–17)

2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2023/2006 dėl medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, geros gamybos praktikos (OL L 384, 2006 12 29, p. 75–78)

2011 m. sausio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 10/2011 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maisto produktais (OL L 12, 2011 1 15, p. 1–89)

paskutinis atnaujinimas 03.12.2015