Europos plėtros fondas (EPF)

Europos plėtros fondas remia veiksmus besivystančiose šalyse ir teritorijose, skatindamas ekonominį, socialinį ir žmonių vystymąsi, taip pat regioninį bendradarbiavimą.

DOKUMENTAS

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento.

2013 m. gruodžio 12 d. Tarybos sprendimas Nr. 2013/759/ES dėl EPF valdymo pereinamojo laikotarpio priemonių nuo 2014 m. sausio 1 d. iki įsigalios vidaus susitarimas dėl 11-ojo Europos plėtros fondo.

SANTRAUKA

Europos plėtros fondai (EPF) yra pagrindinė Bendrijos pagalbos Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių ir užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT) bendradarbiavimo vystymosi labui priemonė. 1957 m. Romos sutartyje numatyta sukurti šiuos fondus kaip techninės ir finansinės pagalbos priemonę, pirmiausia Afrikos šalims, su kuriomis dalis valstybių turėjo istorinių ryšių.

Nors Europos Parlamento prašymu Europos plėtros fondams nuo 1993 m. Europos Sąjungos (ES) biudžete rezervuotas atskiras skirsnis, EPF kol kas nepriklauso bendrajam ES biudžetui. EPF finansuoja valstybės narės, jie veikia pagal savo atskiras finansines taisykles ir yra valdomi specialaus komiteto. AKR valstybėms ir užjūrio šalims ir teritorijoms teikiamą pagalbą 2014-2020 m. ir toliau finansuos EPF.

Kiekvienas EPF sudaromas keleriems metams. Nuo pirmosios partnerystės konvencijos sudarymo 1964 m. EPF ciklas dažniausiai atitinka partnerystės konvencijos / susitarimo gyvavimo ciklą.

Priemonės „Stabex“ ir „Sysmin“, skirtos padėti atitinkamai žemės ūkio ir kasybos sektoriams, 2000 m. birželio mėn. pasirašytame naujajame Kotonu susitarime buvo panaikintos. Šiuo susitarimu taip pat patobulintos EPF taikomos priemonės ir pradėta taikyti lankstaus programavimo sistema, suteikianti daugiau lankstumo ir reikalaujanti daugiau atsakomybės iš AKR šalių.

9-ajam EPF 2000-2007 m. laikotarpiui paskirta 13,5 mlrd. EUR suma. Be to, daugiau kaip 9,9 mlrd. EUR siekė buvusių EPF likutis.

2005 m. lapkričio 22 d. priimtu AKR ir EB Ministrų Tarybos sprendimu Nr. 6/2005 numatyta paskirti 482 mln. EUR iš sąlyginės devintojo Europos plėtros fondo 1 mlrd. EUR sumos. Ši suma paskirstyta taip: 352 mln. EUR iš šios sumos skirti ilgalaikai plėtrai palaikyti, 48 mln. EUR skirti regionų bendradarbiavimui ir integracijai skatinti, o 82 mln. EUR - investicijų lengvatoms. Be to, AKR ir EB Ministrų Tarybos sprendimu Nr. 7/2005 numatyta antra 250 mln. EUR išmokos dalis, skirta AKR-ES vandens infrastruktūros priemonėms.

EPF teikiama vystymosi pagalba yra platesnės Europos politikos dalis. Pačioje Europos Sąjungoje tam tikriems veiksmams gali būti panaudoti bendrojo Bendrijos biudžeto fondai. Be to, net Europos investicijų bankui (EIB) valdant dalį EPF išteklių (paskolos ir rizikos kapitalas), jo atskiras įnašas devintojo EPF veikimo laikotarpiu siekia 1,7 mlrd. EUR sumą.

2008-2013 m. veikęs 10-asisEPF fondas numatė 22,682 mlrd. EUR biudžeto asignavimus. 21,966 mlrd. EUR iš šios sumos skiriama AKR valstybėms, 286 mln. EUR - užjūrio šalims ir teritorijoms ir 430 mln. EUR - Komisijos išlaidoms, susijusioms su EPF programavimu ir įgyvendinimu. AKR valstybėms paskirta suma paskirstoma taip: 17,766 mlrd. EUR skiriama nacionalinėms ir regioninėms orientacinėms programoms finansuoti, 2,7 mlrd. EUR - AKR valstybių tarpusavio ir tarpregioniniam bendradarbiavimui finansuoti, 1,5 mlrd. EUR - investicijų lengvatoms finansuoti. Didesnioji biudžeto dalis skiriama regioninėms programoms, taip pabrėžiant regionų ekonominės integracijos svarbą nacionalinei ir vietinei plėtrai, kurioms ši yra pamatinė. 10-ojo EPF naujovė - orientacinių sumų kiekvienai šaliai sukūrimas.

Valstybės narės su besivystančiomis šalimis turi pasirašiusios atskirus dvišalius susitarimus ir įgyvendina atskiras iniciatyvas, kurios nėra finansuojamos iš Europos plėtros fondų ar kitų Bendrijos fondų lėšų.

11-asis EPF veiks nuo 2014 iki 2020 m.: jo suma sieks 30,5 mlrd. EUR, be to, papildomus 2,6 mlrd. EUR skirs Europos investicijų bankas, teikdamas paskolas iš savo išteklių.

2013 m. birželio mėn. ES šalys priėmė vidaus susitarimą, kuriuo sukuriamas 11-asis EPF, įskaitant peržiūrėtą įnašų pasidalijimą tarp jų; šį vidaus susitarimą dar reikia ratifikuoti. Tarybos sprendime Nr. 2013/759/ES pateiktos EPF valdymo pereinamojo laikotarpio priemonės iki įsigalios 11-asis EPF.

NUORODOS

Dokumentas

Įsigaliojimo data

Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

Reglamentas (EB) Nr. 215/2008

2008 3 20

-

OJ L 78, 2008 3 19, p. 1-34

Sprendimas Nr. 2013/759/EU

2014 1 1

-

OJ L335, 2013 12 14, p. 48-49

paskutinis atnaujinimas 29.04.2014