Bendrosios žuvininkystės politikos reforma

Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) reforma siekiama nustatyti sąlygas, leidžiančias pasiūlyti didesnius žuvų išteklius, geresnes žvejybos sąlygas ir jūrinę aplinką, darančią įtaką žvejybai. Tausumas yra siūlomos politikos esmė ir reforma turėtų nutraukti išteklių pergaudymą ir išeikvojimą. Tausi žvejyba reiškia, kad žvejojant nekeliamas pavojus išteklių reprodukcijai, taip pat užtikrinama, kad ilgai būtų sužvejojama daug žuvų. Reforma remiasi decentralizuotu požiūriu į žvejybos valdymą pagal regionus ir jūros baseinus. Ji turėtų pagerinti valdymo standartus Europos Sąjungoje (ES) ir pasaulyje, pasitelkiant tvarios žuvininkystės susitarimus.

DOKUMENTAS

2011 m. liepos 13 d. Komisijos komunikatas „Bendros žuvininkystės politikos reforma“ (KOM(2011) 417 – neskelbta Oficialiajame leidinyje).

SANTRAUKA

Bendrosios žuvininkystės politikos reforma yra strategijos „Europa 2020“ dalis. Todėl ji turės dalyvauti kuriant tvarų ir integracinį augimą, stiprinant sanglaudą pakrančių vietovėse ir gerinant sektoriaus ekonominės veiklos rezultatus.

Komisijos pasiūlymuose dėmesys sutelktas į tausumą ir ilgalaikius sprendimus.

Saugojimas ir tausojimas

Pagerinus žvejybos valdymą, pašalinus bet kokį reikšmingą neigiamą poveikį kitiems ištekliams, rūšims ir ekosistemoms, BŽP prisidės gerinant jūrų ekologinę būklę pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą.

Priemonės, patvirtintos pagal BŽP reformą, turėtų padėti iki 2015 metų pasiekti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (angl. RMD), laikantis tarptautinių įsipareigojimų Europos Sąjungoje. Didžiausias sugaunamas kiekis neturėtų kelti grėsmės išteklių tvarumui. Priešingai, jis turi padėti išlaikyti maksimalaus našumo populiacijos dydį.

Siūlomos priemonės taip pat susijusios su nepageidaujamu žuvų išmetimu į jūrą, ilgalaikio valdymo planais, remiantis patikimiausia moksline informacija, pagerintu išsamiu ir patikimu duomenų rinkimu ir jų teikimu politikai.

Žuvininkystės ir akvakultūros ateitis

BŽP turi sukurti stiprų, gyvybingą, konkurencingą ir patrauklų žvejybos ir akvakultūros sektorių. Norėdama padidinti ekonominį gyvybingumą ir sumažinti per didelį sugaunamos žuvies kiekį, Komisija siūlo įvesti perleidžiamos žvejybos lengvatų sistemą dideliems laivams. Ši sistema turėtų leisti kai kuriems prekybininkams perpirkti teises iš kitų prekybininkų, norinčių palikti sektorių. Šiai sistemai nereikia jokio valstybinio finansavimo. Be to, ji turėtų padidinti pajamas ir kurti naujas įsidarbinimo galimybes.

Ateityje galėtų atsirasti paramos priemonės mėgėjiškai žvejybai ir tausiajai akvakultūrai.

Vartotojų informavimas

Vartotojai bus geriau informuoti apie jų perkamų produktų kokybę ir patikimumą. Į ženklinimą galės būti įtraukta informacija apie ekologiją arba patarimai dėl specifinių gamybos metodų.

Žvejų organizacijos turėtų tapti aktyviais dalyviais planuojant naujų narių žvejybinę veiklą ir vaidinti didesnį vaidmenį teikiant rinkai pasiūlą bei didinant žvejų pelną.

Valdymo gerinimas per suskirstymą į regionus

Reforma turi skatinti sprendimus, pritaikytus regionų ir vietos poreikiams, siekiant geriau atspindėti skirtingų jūrų baseinų ypatumus. Svarbiausi sprendimai dėl pagrindinių politikos principų ir tikslų visada bus priimti ES lygmeniu. Tačiau valstybės narės galės patvirtinti alternatyvias priemones dėl žuvininkystės valdymo, prižiūrint Komisijai. Siekiant veiksmingai valdyti, valstybės narės galės priimti technines apsaugos priemones ir jas perkelti į nacionalinius teisės aktus.

Komisija planuoja didinti konsultacinį valdybų vaidmenį, formuojant apsaugos politikos skirstymo į regionus modelį. Dėl išskirtinio akvakultūros pobūdžio Komisija taip pat siūlo sukurti naują patariamąją akvakultūros tarybą.

Finansinė parama

Viešasis finansavimas turės padengti visą veiklą. Jis bus visiškai supaprastintas ir siejamas su sektoriaus operatoriaus sąlygomis (ypač dėl tausojimo). Taip pat kaip dalis bendros rinkos organizavimo bus modernizuota intervencinė sistema. Nuo šiol kainų nustatymas bus decentralizuotas ir pritaikytas siekiant užkirsti kelią žuvų pertekliaus naikinimui ir išlaikyti kursą.

Išoriniai aspektai

Išoriniais ES veiksmais siekiama tausoti ir išsaugoti jūros ekosistemas. Pirmiausia siekiama stiprinti bendradarbiavimą dalijantis mokslinėmis žiniomis ir laikantis nustatytų taisyklių, ypač kovojant su nelegalia žvejyba.

ES turėtų vaidinti didesnį vaidmenį regioninės žuvininkystės, tarptautinėse organizacijose ir palaikant santykius su trečiosiomis šalimis.

Tausiosios žuvininkystės susitarimuose (TŽS) su ES nepriklausančiomis šalimis turi būti daugiau dėmesio skiriama gerų jūrų išteklių valdymui, mokslo žinių gerinimui ir kokybės valdymo sistemos sukūrimui.

Kontekstas

Reforma remiasi išsamia vieša konsultacija, kuri baigėsi 2010-ųjų pabaigoje. Suinteresuotųjų šalių įnašai buvo panaudoti rengiant reformą, kuri apima:

• naujo reglamento pasiūlymą dėl teisės akto, apibrėžiančio pagrindines BŽP taisykles (pakeičiančio reglamentą (EB) Nr. 2371/2002);
• pasiūlymą dėl teisės akto, susijusio su nauja rinkos politika (pakeičiančio reglamentą (EB) Nr. 104/2000);
• pasiūlymą dėl teisės akto, susijusio su nauju reglamentu dėl jūrų reikalų ir Europos žuvininkystės fondo;
• komunikatą dėl BŽP išorės aspektų ir
• pranešimą apie Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 skyrius, susijusius su apsauga, tausojimu ir žvejybos pajėgumų reguliavimu, ir apie 17 straipsnio 2 paragrafą, susijusį su žvejybos laivyno prieigos prie dvylikos jūrmylių zonos ribojimu.

Paskutinį kartą atnaujinta: 03.12.2011