Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa (KIP) (2007–2013)

Pagal Lisabonos strategiją Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa (KIP) yra skirta remti veiksmams, kuriais siekiama paskatinti konkurencingumą ir novatoriškumą Europos Sąjungoje (ES) 2007-2013 m. Ji konkrečiai skatina naudoti informacines technologijas, ekologiškas technologijas ir atsinaujinančius energijos šaltinius.

DOKUMENTAS

2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) [Žr. iš dalies keičiantį (-čius) aktą (-us)].

SANTRAUKA

Konkurencingumo ir inovacijų bendrojoje programoje siūloma harmoninga sistema, kuri turėtų pagerinti konkurencingumą * ir naujovių diegimo potencialą * Europos Sąjungoje (ES). Šios pagrindų programos remiami veiksmai prisideda prie žinių visuomenės plėtros ir prie darniu ekonomikos augimu grindžiamo tvaraus vystymosi.

Pagrindų programa apima specialiąsias Bendrijos paramos programas, naujus veiksmus bei sinergiją su kitomis programomis. Taigi ji atitinka atnaujintos Lisabonos strategijos tikslus remti paprastesnius, geriau matomus ir tikslingesnius Bendrijos veiksmus.

Specialiosios programos

Siekiant atsižvelgti į šių tikslų įvairovę bei užtikrinti jų matomumą, Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa buvo išskaidyta į tris specialiąsias paprogrames. Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) interesai ir ekologinė inovacija yra horizontalūs prioritetai ir atsispindi visoje pagrindų programoje.

Įgyvendinimas

Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įgyvendinimas yra paremtas įvairiomis priemonėmis (finansinėmis priemonėmis, projektais, tinklais, analize ir pan.), kurios gali būti taikomos kiekvienai specialiajai programai. Ši programų „įrankių dėžė“ padeda supaprastinti bendrosios programos veikimą vartotojams. Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa grindžiama ne tik išmėgintais ir patikrintais veiksmais, bet ir naujomis priemonėmis.

Remti įmones padeda daug Bendrijos finansinių priemonių. MVĮ spartaus augimo ir inovacijų priemonė (GIF) padeda didinti pradinio kapitalo ir (arba) kapitalo veiklos pradžiai pasiūlą pradiniu etapu ir – tai naujas dalykas Konkurencingumo ir inovacijų bendrojoje programoje – sutvirtinamąjį finansavimą įmonės plėtros etapu. MVĮ garantijų mechanizmas sudaro MVĮ geresnes galimybes gauti finansavimą paskolos (kredito arba išperkamosios nuomos), mikrokreditų ir nuosavo arba kvazinuosavo kapitalo forma. Į šį mechanizmą įtraukta ir nauja banko paskolų pavertimo investicijomis priemonė, padedanti pritraukti papildomų lėšų MVĮ skoloms finansuoti.

Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa stiprina ir plėtoja paramos naujoves diegiančioms įmonėms paslaugas. Teikiant šias paslaugas įmonėms skleidžiama informacija apie Bendrijos politiką, teisės aktus ir programas, ypač susijusias su vidaus rinka ir mokslinių tyrimų bendrosiomis programomis. Šios paslaugos padeda suteikti įmonėms informaciją apie naujovių, technologijų ir žinių perdavimą. Be to, jos užtikrina informacijos iš įmonių grąžą, leidžiančią įvertinti politikos poveikį ir formavimą.

Naujoji priemonė remia ir bendradarbiavimą tarp nacionalinių ir regioninių verslo inovacijų programų vykdytojų, suteikdama įmonėms papildomų priemonių pasinaudoti idėjomis, žiniomis ir rinkos galimybėmis kituose Europos regionuose.

Bendrosios programos lėšomis remiami bandomieji patekimo į rinką projektai. Jais siekiama paremti veiksmingą inovacinių arba ekologinių-inovacinių technologijų ar produktų pateikimą į rinką ir ekonominį išnaudojimą, kuris techniniu požiūriu pademonstruotas sėkmingai, tačiau dar didesniu mastu neįsigalėjo rinkoje. Šie projektai įgyvendinami per viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystę.

Pažangios energetikos vykdomoji įstaiga atsako už programos „Pažangi energetika Europai“ bei Verslininkystės ir inovacijų programos veiksmų įgyvendinimą.

Siekiant optimizuoti žinių ir idėjų srautą, Bendrijos politikos strateginė plėtra turi tęstis taikant atviro koordinavimo metodą ir būti papildyta nauja porine veikla, kuri padėtų valstybėms narėms ir regionams pasinaudoti gerosios patirties pavyzdžiais.

Ryšys su kita Bendrijos politika

Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa derinama su kitomis svarbiomis Bendrijos iniciatyvomis. Įvairūs jų veiksmai įgyvendinami kartu ir vienas kitą papildo. Taip bendroji programa padeda įgyvendinti Bendrijos tikslus mokslinių tyrimų, sanglaudos, aplinkos, švietimo ir profesinio mokymo srityje.

Be to, Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa sudaro palankesnes sąlygas įmonėms, kurių veikla susijusi su naujovių diegimu, moksliniais tyrimais ir plėtra, gauti finansavimą. Ji dar padeda įmonėms dalyvauti Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintojoje bendrojoje programoje.

Biudžetas

Bendroji programa įgyvendinama septynerius metus, nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Jos biudžetas visam programos laikotarpiui sudaro 3,621 mlrd. eurų.

Pagal orientacinį paskirstymą 60 % viso biudžeto (2,170 mlrd. eurų) skiriami Verslininkystės ir inovacijų programai. Penktadalis šios sumos (430 mln. eurų) atiteks ekologinėms inovacijoms. 20 % (730 mln. eurų) viso biudžeto skiriama IRT politikos rėmimo programai, o likusieji 20 % (730 mln. eurų) – programai „Pažangi energetika Europai“.

Tačiau reikalavimus atitinkančios kelių priemonių išlaidos negali būti finansuojamos dvigubai.

Stebėsena ir vertinimas

Komisija nuolat stebi bendrosios programos ir su ja susijusių specialiųjų programų įgyvendinimą. Kiekvienais metais ji rengia įgyvendinimo ataskaitą, kurioje nurodo remiamą veiklą pasinaudodama finansinio įgyvendinimo, rezultatų ir, jei įmanoma, poveikio rodikliais.

Atliekami tarpiniai ir galutiniai bendrosios programos ir specialiųjų programų įvertinimai. Tokiuose įvertinimuose nagrinėjami tinkamumo, darnumo ir sinergijos, veiksmingumo, tvarumo, racionalaus resursų naudojimo ir kiti klausimai. Galutinėje ataskaitoje taip pat įvertinama, ar bendroji programa apskritai ir kiekviena iš jos specialiųjų programų pasiekė nustatytus tikslus.

Kontekstas

Lisabonos procesas, kurio tikslas – Europos Sąjungai tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis paremta ekonomika pasaulyje, konkurencingumą padarė vienu didžiausių ES politinių uždavinių. Siekdama sustiprinti skirtingų programų, padedančių Bendrijai siekti didesnio konkurencingumo, sanglaudą, ir įgyvendindama atnaujintos Lisabonos strategijos tikslus, Europos Komisija parengė Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą.

Pagrindiniai dokumente vartojami terminai

Nuoroda

Dokumentas

Įsigaliojimas

Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas

Oficialusis leidinys

Sprendimas 1639/2006/EB

2006 11 29

-

OL L 310, 2006 11 9

Iš dalies keičiantis (-ys) aktas (-ai)

Įsigaliojimas

Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas

Oficialusis leidinys

Reglamentas (ES) Nr. 670/2012

2012 08 01

-

OL L 204, 2012 7 31

Paskesni Sprendimo 1639/2006 daliniai pakeitimai ir pataisos buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Šis jungtinis tekstas yra tik dokumentinio pobūdžio.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažų bei vidutinių įmonių programa. [KOM(2011) 834 galutinis – Neskelbta Oficialiajame leidinyje].Bendro sprendimo procedūra (2011/0394/COD)

Europos Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominiam ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui — Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos vertinimas [KOM(2013) 2 galutinis – Neskelbta Oficialiajame leidinyje].

See also

Paskutinį kartą atnaujinta: 01.02.2013