Finansų sektoriaus krizių valdymas

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Komunikatas (KOM(2010) 579 galutinis) „ES finansų sektoriaus krizių valdymo sistema“

KOKS ŠIO KOMUNIKATO TIKSLAS?

Šiame komunikate išdėstomi veiksmai, kaip Europos Sąjungoje (ES) nustatyti finansų sektoriaus krizių valdymo taisykles.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Taikymo sritis

Finansų sektoriaus krizių valdymo taisyklės taikomos:

visoms kredito įstaigoms;
kai kurioms investicinėms įmonėms, t. y. toms, kurių žlugimas gali kelti pavojų finansų sistemai.

Tikslai

Šių taisyklių tikslas – užtikrinti, kad finansų sistema būtų stabili net įmonės žlugimo atveju, ir:

skatinti prevenciją ir pasirengimą siekiant sumažinti riziką finansų sistemai;
suteikti patikimas problemų sprendimo priemones;
greitai imtis veiksmingų veiksmų;
mažinti moralinę riziką, užtikrinant, kad nuostoliai būtų paskirstyti akcininkams;
padėti sklandžiai išspręsti tarpvalstybinių grupių problemas siekiant išsaugoti vidaus rinką;
užtikrinti teisinį tikrumą;
apriboti konkurencijos iškraipymą.

Veiklos sritys

Komunikatu nustatomos priemonės, kurių reikėtų imtis šiose srityse:

už krizių valdymą atsakingos valdžios institucijos. Kiekviena ES šalis turi paskirti problemų sprendimo instituciją, kuri būtų nepriklausoma nuo priežiūros institucijos;
parengiamosios ir prevencinės priemonės, įskaitant kiekvienos prižiūrimos įstaigos priežiūros programas ir priežiūros tyrimus vietoje;
veiksmų pradžios kriterijai. Ankstyva intervencija turi būti įgyvendinta, jei bankas ar investicinė įmonė neatitinka Kapitalo poreikių direktyvos reikalavimų;
ankstyva intervencija, kuri numato priežiūros institucijų įgaliojimų išplėtimą ir išaiškinimą. Bankai ir įmonės būtų įpareigoti pristatyti planą, kaip įstaigai atsigauti po finansinių sunkumų;
dalinis skolos nurašymas, leidžiantis sunkumus patiriančiai įstaigai tęsti savo veiklą arba nutraukti tam tikrą veiklą, kad sumažintų problemų išplitimo kitose įstaigose riziką;
problemų sprendimas. Bankų nemokumo teisės aktų reforma leistų žlungantiems bankams gauti naudos iš likvidavimo procedūros.

Veiksmai, kurių buvo imtasi

1.
Priežiūros institucijos

2011 m. buvo įsteigtos trys Europos priežiūros institucijos:

Europos bankininkystės institucija (EBI), kuri atsako už bankų priežiūrą, įskaitant bankų kapitalo pertvarkymo priežiūrą;
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA), kuri atsako už kapitalo rinkų priežiūrą ir tiesiogiai prižiūri kredito reitingo agentūras bei sandorių duomenų saugyklas;
Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA), kuri atsako už draudimo veiklos priežiūrą.

28 nacionalinėms priežiūros institucijoms atstovaujama visose trijose priežiūros institucijose.

Europos sisteminės rizikos valdyba buvo įsteigta tam, kad stebėtų ir vertintų potencialias grėsmes finansų stabilumui, kurios kyla dėl makroekonominių ir finansų sistemos kaip visumos pokyčių.

2.
Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva

Ši direktyva (Direktyva 2014/59/ES) įsigaliojo visose ES šalyse 2014 m. liepos mėn. Ja nustatomos įvairios taisyklės, kaip suderinti ir pagerinti priemones, skirtas spręsti bankų krizes visoje ES, įskaitant taisykles, kuriomis numatoma, kad:

bankai turi parengti gaivinimo planus, kaip įveikti finansinius sunkumus;
valdžios institucijoms suteikiami įgaliojimai įsikišti į bankų veiklą siekiant išvengti jų žlugimo;
valdžios institucijoms taip pat suteikiami įgaliojimai įgyvendinti žlugusių bankų pertvarkymo planus taip, kad būtų išsaugotos pagrindinės jų funkcijos ir mokesčių mokėtojai neturėtų jų gelbėti;
2016 m. euro zonos šalims būtų įsteigtas Bendras pertvarkymo fondas. Atskiri nacionaliniai fondai ir toliau lieka veikti ES šalyse, kurios nėra euro zonos narės;
būtina įgyvendinti procedūras, skirtas gerinti nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą.

3.
Direktyva dėl indėlių garantijų sistemų

Ši direktyva (Direktyva 2014/49/ES) įsigaliojo 2014 m. Ja sustiprinama esama nacionalinių IGS sistema, skirta spręsti finansų krizės atskleistas problemas. Kiti svarbūs aspektai:

universali indėlių garantija iki 100 000 EUR;
lengvesnis ir greitesnis grąžinimas: laipsniškas mokėjimo terminų trumpinimas nuo 20 darbo dienų iki 7 darbo dienų;
geresnė finansavimo tvarka;
geresnė informacija indėlininkams.

KONTEKSTAS

Europos Komisijos interneto svetainės skiltyje „Krizių valdymas“;
Europos Komisijos pranešime spaudai „Visapusiškas ES atsakas į finansų krizę: didelė pažanga kuriant stiprią Europos finansų sistemą ir euro zonos bankininkystės sąjungą“.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos Centriniam Bankui „ES finansų sektoriaus krizių valdymo sistema“ (KOM(2010) 579 galutinis, 2010 10 20)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149–178)

Paskesni Direktyvos 2014/49/ES daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190–348)

paskutinis atnaujinimas 07.12.2016