Bankų problemų sprendimo fondų kūrimas

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Komunikatas (KOM(2010) 254 galutinis) „Bankų problemų sprendimo fondai“

KOKS ŠIO KOMUNIKATO TIKSLAS?

Šiame komunikate aprašomi Europos Komisijos ketinimai dėl bankų problemų sprendimo fondų kūrimo.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Koks bankų problemų sprendimo fondų tikslas?

• Bankų problemų sprendimo fondai turėtų padėti finansuoti sunkumų patiriančių bankų metodišką skaidymą. Siekiant tai padaryti, jie gali įgyvendinti tam tikras priemones, kaip antai:
  • finansuoti laikinus bankus (t. y. nacionalinė reguliavimo institucija arba centrinis bankas įsteigia instituciją, kuri valdo įsipareigojimų nevykdantį banką, kol randamas pirkėjas, galintis tęsti jo veiklą);
  • finansuoti sunkumų patiriančių subjektų viso turto ar jo dalies ir (arba) visų įsipareigojimų ar jų dalies perdavimą;
  • finansuoti gerojo ir blogojo bankų atskyrimą.
• Bankų problemų sprendimo fondai taip pat gali būti naudojami administracinių, teisinių ir konsultacinių išlaidų padengimui.
• Tačiau jie negali būti naudojami apsidrausti nuo įsipareigojimų nevykdymo arba įsipareigojimų nevykdantiems bankams finansiškai remti.

Kaip finansuojami bankų problemų sprendimo fondai?

Komisijos nuomone, fondo finansavimui reikiami ištekliai turi būti renkami taip, kad būtų skatinamas tinkamas elgesys.

Skaičiuojant įnašus į bankų problemų sprendimo fondus galima remtis trimis punktais:

• bankų turtas galėtų būti naudojamas kaip sumos, kurios gali prireikti bankui suskaidyti, rodiklis. Jų turtui jau yra taikomi pagal riziką įvertinti rizikos ribojimo kapitalo reikalavimai dėl kapitalo poreikių. Gali būti nustatomas turtu pagrįstas mokestis. Tačiau tai galėtų prilygti papildomo kapitalo reikalavimui, ir tai reikėtų atidžiai svarstyti atsižvelgiant į šiuo metu vykdomas platesnio masto reformas, susijusias su kapitalo standartais;
• bankų įsipareigojimai taip pat galėtų būti naudojami kaip sumos, kurios gali prireikti bankui suskaidyti, rodikliai. Didžiausia tikimybė, kad banko skaidymo sąnaudas lems poreikis paremti tam tikrus įsipareigojimus (išskyrus nuosavybę ir apdraustus įsipareigojimus, pvz., indėlius). Vis dėlto rizikos laipsniui įvertinti įsipareigojimai galėtų būti mažiau veiksmingas rodiklis;
• pelnu ir premijomis galima remtis siekiant nustatyti mokesčių sumą.
• Nustatant finansines priemones turėtų būti laikomasi šių kriterijų:
  • vengti arbitražo;
  • atitikti atitinkamą riziką;
  • atsižvelgti į tam tikrų finansų įstaigų sisteminį pobūdį;
  • pagrįsti sumomis, kurios gali būti išleistos, jei būtų būtinas skaidymas;
  • vengti konkurencijos iškraipymų.

Kokias valdymo priemones turi naudoti bankų problemų sprendimo fondai?

• Bankų problemų sprendimo fondai turėtų likti atskirti nuo nacionalinio biudžeto ir būti skirti tik bankų problemų sprendimo sąnaudoms padengti.
• Šių fondų valdymas turėtų būti patikėtas valdžios institucijoms, kurios būtų atsakingos už finansų subjektų problemų sprendimą ir kurios atliktų nepriklausomų vykdomųjų organų funkcijas.
• Naudojantis bankų problemų sprendimo fondais reikia laikytis ES valstybės pagalbos taisyklių.
• 2011 m. pradžioje Komisija planavo priimti pasiūlymus dėl krizių valdymo ir bankų problemų sprendimo fondų srities teisės aktų.

Kaip bankų problemų sprendimo fondai gali būti integruoti į naują finansų stabilumo sistemą?

• Komisija pasiūlė priemones kapitalo reikalavimams griežtinti ir ES priežiūros struktūrai reformuoti. Ji siekė sustiprinti indėlių garantijų sistemas ir finansų įstaigų valdymą.
• Komisija taip pat siekė įgyvendinti prevencines priemones, kurios galėtų padėti sumažinti bankų įsipareigojimų nevykdymo riziką, ir mažinti numanomas garantijas, susijusias su įstaigomis, kurios laikomos pernelyg didelėmis, kad žlugtų.
• 2010 m. spalio mėn. Komisija taip pat planavo priimti veiksmų planą, skirtą Europos krizių valdymo sistemai. Siūlomo plano tikslas yra užtikrinti, kad ES šalys turėtų bendrų priemonių, kad kilus bankų veiklos sutrikimams būtų galima greitai ir veiksmingai imtis veiksmų. Šioms priemonėms neturi būti naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.
• Bankų problemų sprendimo fondų veiklą galėtų papildyti šios priemonės:
  • gaivinimo ir skaidymo planai;
  • skolos konvertavimai į nuosavybę.

Bendro požiūrio į bankų problemų sprendimo fondus nustatymas

• Reikalingas bendras tiek Europos, tiek pasaulinio lygio požiūris į bankų problemų sprendimo fondų sukūrimą.
• Pagal šią naują priemonę nacionalinės valdžios institucijos ir toliau bus atsakingos už kasdienę priežiūrą. Tai turi būti pagrįsta tvirtomis ES vidaus taisyklėmis, skirtomis spręsti galimas krizes.
• Pirmas žingsnis siekiant šio bendro požiūrio buvo sistemos, pagrįstos suderintu nacionalinių fondų tinklu, susietu su koordinuoto nacionalinio krizių valdymo priemonėmis, įkūrimas. Šią sistemą buvo ketinama peržiūrėti iki 2014 m. siekiant sukurti ES integruotas krizių valdymo ir priežiūros priemones, o ilguoju laikotarpiu – ES bankų problemų sprendimo fondą.

Pokyčiai nuo 2010 m.

Po šio komunikato paskelbimo Europos Komisija pateikė keletą pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, skirtų bankų problemų sprendimui. 2014 m. ES priėmė:

• Direktyvą 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų, kuria siekiama apsaugoti kredito įstaigų indėlininkus;
• Direktyvą 2014/59/ES dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo taisyklių;
• Reglamentą (ES) Nr. 806/2014 dėl ES bendro pertvarkymo mechanizmo ir Bendro pertvarkymo fondo. Juo nustatytos taisyklės ir procedūros įsipareigojimų nevykdantiems bankams bei investicinėms įmonėms.

KONTEKSTAS

ES šalių vyriausybės, siekdamos palengvinti bankų įsipareigojimų nevykdymą, kurį lėmė 2008 m. spalio mėn. kilusi finansų krizė, suteikė valstybės pagalbą finansų sektoriui. Ši pagalba turėjo didelį poveikį mokesčių mokėtojams ir padidino ES šalių skolas. Bankų problemų sprendimo fondų sukūrimas turėtų užkirsti kelią valstybės pagalbos teikimui įsipareigojimų nevykdančioms finansų institucijoms ateityje.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Europos Centriniam Bankui „Bankų problemų sprendimo fondai“ (KOM(2010) 254 galutinis, 2010 5 26)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (nauja redakcija) (OL L 173, 2014 6 12, p. 149–178)

Paskesni Direktyvos 2014/49/ES daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190–348)

2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1–90)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 20.02.2017