Baltoji knyga dėl sporto

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Baltoji knyga dėl sporto (KOM(2007) 391 galutinis)

KOKS ŠIOS BALTOSIOS KNYGOS TIKSLAS?

• Ši baltoji knyga buvo vienas pagrindinių Europos Komisijos indėlių plėtojant sporto ir jo vaidmens Europos Sąjungos (ES) piliečių kasdieniame gyvenime temą.
• Ja pripažįstamas galimas sporto poveikis kitoms ES politikos sritims.
• Taip pat nustatomi sporto pasaulio poreikiai ir ypatumai.
• Ši baltoji knyga suteikė sportui ateities perspektyvų ES lygmeniu, kai gerbiama ES teisė, laikomasi subsidiarumo principo ir išlaikomas sporto organizacijų nepriklausomumas.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Tikslai

• Pagrindiniai baltosios knygos tikslai:

  • nustatyti strategines gaires;
  • paskatinti diskusijas apie konkrečias problemas;
  • skirti sportui daugiau dėmesio ES sprendimų priėmimo procese;
  • pabrėžti šio sektoriaus poreikius ir ypatumus;
  • nustatyti tinkamą būsimų veiksmų valdymo lygmenį.

• Konkrečiau, šia baltąja knyga Komisija siekė:

  • užtikrinti, kad sporto aspektai būtų visapusiškai atspindimi visose ES politikos srityse;
  • padidinti teisinį aiškumą, susijusį su ES acquis taikymu sporto srityje, ir taip padėti gerinti sporto valdymą ES.

Struktūra

Baltojoje knygoje aptariamos trys temos:

• „visuomeninis sporto vaidmuo“, t. y. ką sportas reiškia kaip socialinis reiškinys;
• „ekonominis sporto aspektas“, t. y. sporto indėlis į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ES;
• „sporto organizavimas“, t. y. viešųjų, privačių, ekonominių ir sporto organizacijų bei institucijų vaidmuo valdant sportą.

Veiksmų planas

• Kartu su baltąja knyga Taryba priėmė 2014–2017 m. darbo planą. Šiuo metu rengiamas naujasis ES sporto srities darbo planas, kuris bus įgyvendinamas nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn.

• 2014–2017 m. darbo planas apima įvairias specialias priemones, susijusias su sporto socialiniais ir ekonominiais aspektais, kaip antai sveikata, socialine įtrauktimi, savanoriška veikla, švietimu ir tarptautiniais ryšiais. Šios priemonės yra skirtos:

  • parengti fizinės veiklos gaires ir sukurti Europos tinklą, kuris puoselėtų sportą kaip sveikatos stiprinamąją veiklą;
  • veiksmingiau Europos lygmeniu kovoti su dopingo vartojimu sporte;
  • suteikti Europos ženklą mokykloms, kurios skatina fizinę veiklą;
  • pradėti savanoriško darbo sporte tyrimą;
  • didinti socialinę įtrauktį ir integraciją per sportą, pasitelkiant ES programas ir išteklius;
  • skatinti teisėsaugos tarnybas ir sporto organizacijas dalytis informacija, patirtimi bei gerąja praktika siekiant užkirsti kelią rasizmui ir smurtui;
  • rinkti statistinius duomenis, kuriais kiekybiškai įvertinamas sporto ekonominis poveikis ir kuriais gali būti grindžiama politika;
  • peržiūrėti viešąjį ir privatųjį sporto finansavimą;
  • tęsti darbą dėl žaidėjų agentų veiklos ir galimų ES veiksmų šioje srityje pridėtinės vertės (2011 m. Komisijos komunikato tema);
  • geriau organizuoti dialogą apie sportą ES lygmeniu, ypač per metinį sporto forumą;
  • didinti tarpvyriausybinį bendradarbiavimą sporto klausimais;
  • remti Europos socialinio dialogo komitetų steigimą sporto sektoriuje ir teikti paramą darbdaviams bei darbuotojams.

Stebėsena

Komisija stebi iniciatyvų pažangą palaikydama struktūrinį dialogą su visomis į sportą įsitraukusiomis organizacijomis:

• Europos sporto federacijomis;
• Europos skėtinėmis sporto organizacijomis, kaip antai Europos olimpiniais komitetais, Europos parolimpiniu komitetu ir Europos nevyriausybinėmis sporto organizacijomis;
• nacionalinėmis skėtinėmis sporto organizacijomis ir nacionaliniais olimpiniais bei parolimpiniais komitetais;
• kitomis Europos lygmeniu atstovaujamomis sporto srities organizacijomis, įskaitant profesines sąjungas ir darbdavių organizacijas;
• kitomis Europos ir tarptautinėmis organizacijomis (Europos Tarybos sporto organizacijomis, Jungtinėmis Tautomis, UNESCO, Pasaulio sveikatos organizacija ir pan.).

Partnerystės ir renginių rėmimas

Programa „Erasmus+“ suteikia galimybių sporto organizacijoms, valdžios institucijoms ir kitoms organizacijoms, kurios prisideda prie ES prioritetų sporto srityje. Pagal ją parama teikiama projektams, skirtiems remti bendradarbiavimo partnerystes, renginius, įrodymais grindžiamą politikos formavimą ir dialogą su sporto organizacijomis. Programoje „Erasmus+“ daugiausia dėmesio skiriama mėgėjiškam sportui. Siekiama šių tikslų:

• įveikti tarpvalstybines grėsmes, kylančias sporto sąžiningumui, kaip antai dopingo vartojimą, susitarimus dėl varžybų baigties ir smurtą, taip pat įvairaus pobūdžio netoleranciją ir diskriminaciją;
• skatinti ir remti gerą sporto valdymą ir dvikryptę sportininkų karjerą;
• skatinant visuomenę sportuoti ir užtikrinant vienodas galimybes sportuoti visiems, remti savanorišką veiklą sporto srityje ir socialinę įtrauktį, lygias galimybes ir informuotumą apie sveikatinamosios fizinės veiklos svarbą.

KONTEKSTAS

• Sportas kaip socialinis ir ekonominis reiškinys padeda siekti ES strateginių solidarumo ir gerovės tikslų. Jis perteikia taikos, tolerancijos, tarpusavio supratimo ir švietimo sąvokas, atitinkančias Europos idealą.

• Daugiau informacijos žr.:

  • Sportas (Europos Komisija)
  • Sportą skatinančios priemonės (Europos Komisija)

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Baltoji knyga – Baltoji knyga dėl sporto (KOM(2007) 391 final, 2007 7 11)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „ES ir sportas: aplinkybės ir kontekstas“, pridėtas prie dokumento „Baltoji knyga dėl sporto“ (SEC(2007) 935 final, 2007 7 11)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ (KOM(2011) 12 final, 2011 1 18)

2014 m. gegužės 21 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2014–2017 m.) (OL C 183, 2014 6 14, p. 12–17)

paskutinis atnaujinimas 10.07.2017