Šiuo teisės aktu nustatomos bendrosios taisyklės dėl tarpvalstybinių bankroto bylų nagrinėjimo Europos Sąjungos (ES) šalyse, išskyrus Daniją. Juo siekiama atgrasinti skolininkus nuo turto ar teismo proceso perkėlinėjimo iš vienos šalies į kitą, ieškant palankesnės teisinės padėties.

Šiuo teisės aktu nustatoma nuosekli tarptautinių bankroto bylų, iškeltų įmonėms, prekybininkams ar individualiems asmenims, teisinio reguliavimo sistema, kuri padeda suderinti nemokaus skolininko, įsikūrusio kitoje ES šalyje, turtui taikytinas priemones. Šios taisyklės yra susijusios su:

Šis teisės aktas taikomas kolektyvinio bankroto byloms, susijusioms su skolininko daliniu ar visišku teisės į turtą netekimu bei likvidatoriaus paskyrimu. Nacionalinės bylos yra išvardytos teisės akto priede.

Jis netaikomas byloms, iškeltoms draudimo įmonėms, kredito įstaigoms, investicinėms įmonėms, teikiančioms lėšų saugojimo ar garantavimo už trečiąsias šalis paslaugas, arba kolektyvinėms investicinėms bendrovėms.

Jurisdikciją iškelti pagrindinę bylą turi teismai, esantys toje ES šalyje, kurioje yra pagrindinių turtinių skolininko interesų centras (t. y. ten, kur yra registruota įmonės buveinė, jei nėra priešingų įrodymų). Ši procedūra yra universalaus pobūdžio, taikoma skolininko turtui visame pasaulyje ir gali būti reikšminga bet kurioje šalyje esantiems kreditoriams.

Lygiagrečiai su pagrindine byla kitoje ES šalyje esantys teismai gali iškelti šalutinę bylą, jei skolininkas vykdo ekonominę veiklą toje šalyje. Tačiau tokia byla gali būti keliama tik dėl toje šalyje esančio skolininko turto.

Siekiant užtikrinti veiksmingą skolininko turto administravimą, teisės aktu reikalaujama, kad pagrindinės ir šalutinės bylos būtų derinamos tarpusavyje. Kiekvienai bylai paskirti likvidatoriai yra įpareigoti glaudžiai bendradarbiauti, visų pirma keičiantis informacija. Likvidatorius pagrindinėje byloje taip pat gali įsikišti į šalutines bylas, pavyzdžiui, kad pasiūlytų restruktūrizavimo planą arba pareikalautų sustabdyti turto pardavimą.

Paprastai taikomi tos ES šalies įstatymai, kurioje iškeltos bankroto bylos. Ši taisyklė galioja ir pagrindinėms, ir šalutinėms byloms.

Egzistuoja nuostatos, užtikrinančios trečiųjų šalių teises, susijusias su skolininko materialiuoju ir nematerialiuoju turtu bei turto pardavėjo nuosavybės teisės išlaikymu, kad šioms teisėms nebūtų daroma įtaka iškeliant bankroto bylas, kai turtas yra ne toje šalyje, kurioje iškelta bankroto byla.

Teises į nekilnojamąjį turtą reglamentuoja tik tos ES šalies įstatymai, kurioje yra nekilnojamasis turtas. Likvidatoriaus teisę nutraukti darbo sutartis, kreditoriaus teisę reikalauti įskaitymo, šalių teises ir prievoles mokėjimo sistemai arba finansų rinkai taip pat reglamentuoja tik joms taikytina ES šalies teisė.

Jei vienos ES šalies teismas nusprendžia iškelti bankroto bylą, teisės aktu reikalaujama, kad šis sprendimas būtų pripažintas visose kitose ES šalyse.

Teisės aktu taip pat užtikrinama, kad sprendimai, glaudžiai susiję su bankroto bylomis, pavyzdžiui, nurodantys veiksmus, skirtus panaikinti nepalankius teisės aktus (t. y. teisės aktus, kurie yra žalingi kreditoriams), būtų pripažįstami kitoje šalyje.

Sprendimo pasekmes numato tos šalies, kurioje iškelta byla, teisė. Šalis gali atsisakyti pripažinti bylą tik tuo atveju, jei jos pasekmės prieštarautų tos šalies viešajai tvarkai.

Teisės aktu suteikiama teisė kiekvienam kreditoriui iš bet kurios ES šalies pateikti reikalavimus bankroto bylose, iškeltose kitose ES šalyse.

Ši teisė taip pat taikoma mokesčių ir socialinio draudimo institucijoms. Tuo atveju, kai yra iškeltos kelios su skolininko turtu susijusios bylos, teisės aktu reikalaujama, kad lėšų paskirstymas būtų koordinuojamas tarp skirtingų bylų, siekiant užtikrinti vienodų sąlygų taikymą visiems kreditoriams.

NUORODOS

Dokumentas	Įsigaliojimo data	Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas	Oficialusis leidinys
Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000	2002 5 31	-	OL L 160, 2000 6 30, p. 1-18

Paskesni reglamento (EB) Nr. 1346/2000 daliniai pakeitimai ir pataisos buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Šis konsoliduotas tekstas yra tik dokumentinio pobūdžio.

Šioje rekomendacijoje pateikiami nacionalinių nemokumo teisės procedūrų, taikomų finansinių sunkumų patiriančioms įmonėms, principai. Daugiausia dėmesio skiriama perspektyvių įmonių skatinimui kuo anksčiau atlikti restruktūrizavimą ir taip išvengti bankroto. Komisija mano, kad reformavus nacionalines nemokumo teisės nuostatas būtų galima išlaikyti perspektyvių įmonių veiklą ir išsaugoti darbo vietas bei kartu pagerinti aplinką kreditoriams, kurie galėtų atgauti didesnę savo investicijų dalį nei tuo atveju, kai skolininkas bankrutuoja.

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui Naujas europinis požiūris į verslo žlugimą ir bankrotą (COM(2012) 742 final, 2012 12 12).