Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkė

Komisija siūlo naują Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkę, skirtą globalizacijos keliamoms problemoms spręsti. Naujoji strategija skirta kultūriniam bendradarbiavimui Europos Sąjungos (ES) valstybėse intensyvinti. Joje pateikiama visa seka konkrečių pasiūlymų, kaip įgyvendinti bendrus tikslus.

DOKUMENTAS

2007 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui apie Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkę [KOM(2007) 242 galutinis – Neskelbta Oficialiajame leidinyje].

SANTRAUKA

Kultūros sektorius dėl savo socialinio, ekonominio ir politinio poveikio yra labai svarbus. Būtent todėl kultūra labai svarbi vykstant Europos integracijos procesui.

Remdamasi šiais motyvais ir internetu pasikonsultavusi su visomis suinteresuotomis kultūros sektoriaus šalimis, Komisija siūlo naują Europos kultūros darbotvarkę, kurioje pateiktas ribotas skaičius tikslų. Siekiant šių tikslų Komisija siūlo naujus bendradarbiavimo su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis, jų tarpusavio bendradarbiavimo bei skirtingų valdžios lygmenų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimo mechanizmus.

Naujosios Europos kultūros darbotvarkės tikslai iškelia tris prioritetus:

Kultūrų įvairovė ir dialogas

Reikėtų skatinti atvirumą ir tarpkultūrinius mainus. Todėl naujoji darbotvarkė skatina:

menininkų ir kultūros sektoriaus darbuotojų bei visų meninės raiškos formų mobilumą;
tarpkultūrinės kompetencijos ir kultūrų dialogo intensyvinimą, plečiant svarbiausius mokymosi visą gyvenimą gebėjimus, kaip antai jautrumą ir kultūrinę raišką bei bendravimą užsienio kalbomis.

Kūrybiškumo aktyvinimas, siekiant Lisabonos strategijoje numatyto augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų

Prie Europos ekonomikos augimo ir ES konkurencingumo didinimo prisideda kultūros pramonė. Pvz., ES kultūros sektoriuje dirba beveik 5 mln. žmonių. Todėl Komisija siūlo siekti tokių tikslų:

skatinti kūrybiškumą švietimo sistemoje ir įtraukti jį į mokymosi visą gyvenimą priemones;
stiprinti kultūros sektoriaus organizacinius gebėjimus akcentuojant verslo dvasią ir diegiant kultūros sektoriuje vadybos principus (inovaciniai finansavimo šaltiniai, europinė komercinės veiklos dimensija ir pan.);
plėtoti veiksmingą kultūros ir kitų sektorių (IT, tyrimai, turizmas, socialinė partnerystė ir kt.) partnerystę siekiant didinti investicijų į kultūrą poveikį.

Kultūra kaip esminis tarptautinių santykių elementas

Tęsdama UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, kurią ratifikavo ES ir dauguma jos narių, pradėtus darbus, naujoji kultūros darbotvarkė siūlo stiprinti kultūros dimensiją kaip esminį ES tarptautinių santykių aspektą. Šio prioriteto siekiama naudojant keletą priemonių:

tęsiant politinį dialogą kultūros srityje ir skatinant kultūrinius mainus tarp ES ir Sąjungai nepriklausančių valstybių;
sudarant palankias galimybes kultūros prekėms ir paslaugoms iš besivystančių šalių patekti į pasaulinę rinką, pasirašant susitarimus, numatančius taikyti palankią tvarką arba su prekyba susijusias pagalbos priemones;
per tarptautinius santykius teikiant finansinę ir techninę paramą (kultūros paveldo apsauga; parama kultūrinei veiklai visame pasaulyje);
įgyvendinant visus ES finansuojamus projektus atsižvelgti į vietos kultūrą;
intensyvinant ES įsitraukimą į kultūros srityje veikiančių tarptautinių organizacijų darbą ir į Jungtinių Tautų globojamo Civilizacijų aljanso procesą.

Darbo metodai

Siekdama įgyvendinti šiuos tikslus Komisija siekia vykdyti struktūruotą dialogą su kultūros sektoriumi, pradedant pavieniais menininkais, baigiant kūrybinėmis industrijomis. Todėl Komisija rekomenduoja:

nustatyti visus kultūros sektoriaus veikėjus;
organizuoti Kultūros forumą, jungiantį visas suinteresuotąsias šalis;
Europos lygiu atstovauti suinteresuotųjų kultūros sektoriaus šalių nuomonei;
plėtoti kultūros sektoriaus socialinių partnerių socialinį dialogą;
pasitelkiant nuolatines Komisijos atstovybes įtraukti kultūros dimensiją į Europos viešuosius debatus.

Naujoji kultūros strategija ir pasiūlytų priemonių visuma priklauso nuo glaudesnio ES ir jos narių bendradarbiavimo taikant atviro koordinavimo metodą (AKM). Ja taip pat siekiama plėtoti struktūruotą dialogą su kultūros sektoriumi.

Naująją Europos kultūros darbotvarkę papildo ir kiti su kultūros sektoriumi susiję veiksmai, kaip antai 2008-aisiais paskelbti Europos kultūrų dialogo metai.

Kontekstas

Kultūros sektoriuje jau įgyvendinta keletas veiksmų, susijusių su kultūros skatinimu Europos lygmeniu, pvz., programos „Kultūra“, „Piliečių Europa“ ir MEDIA.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui apie Europos kultūros darbotvarkės įgyvendinimą [KOM(2010) 390 galutinis – Neskelbta Oficialiajame leidinyje]. Ataskaitoje pristatoma Europos ir valstybių narių pažanga siekiant Europos kultūros darbotvarkės tikslų ir apžvelgiamos pirmosios naujų darbo metodų taikymo patirtys. Kultūrų įvairovei ir dialogui skatinti numatyti įvairūs klausimai ir veiksmai, ypač:

Europos kultūrų dialogo metai (2008), pažymėję naujų politinių priemonių ir naujų struktūrų valstybėse narėse įgyvendinimo pradžią bei susitarimą ES lygmeniu;
2008 m. Komisijos komunikatas apie daugiakalbystę, skirtas kalbinei įvairovei pripažinti turtu;
prieigą prie kultūros praplečiantis skaitmeninimas, pvz., 2008 m. pradėjo veikti „Europeana“, be to, pasiūlytas Europos paveldo ženklas.

Siekiant remti kultūrą kaip kūrybiškumo katalizatorių iškelta keletas iniciatyvų, pavyzdžiui:

Europos kūrybiškumo ir inovacijų metai (2009), kuriais tyrinėta, kaip kultūra padeda kurti ekonomines ir socialines naujoves;
kultūros poveikio kūrybiškumui, verslumui kultūros ir kūrybos pramonėje, kultūros vaidmens skatinant vietos ir regionų plėtotę tyrimai;
Žalioji knyga (2010), skirta aptarti priemonėms, kaip pasinaudoti kultūros ir kūrybos sektorių potencialu.

Priėmus darbotvarkę kultūros skatinimas palaikant ES tarptautinius santykius išgyvena naują postūmį. Jis apima:

naujos kultūros strategijos „Euromed“ rengimą;
reikšmingas pastangas atkuriant kultūros paveldą narystei besirengiančiose šalyse, ypač naudojantis Pasirengimo narystei pagalbos priemonių pilietinei visuomenei programa;
Rytų šalių partnerystės kultūros programą, pradedamą įgyvendinti 2010 m.;
kultūros vaidmens vystymosi politikoje stiprinimo procesą, pradėtą 2009 m.;
programą „MEDIA Mundus“ (2011–2013), kuri pratęs parengiamąją priemonę „MEDIA International“.

Pirmosios patirtys rodo, kad apskritai AKM yra veiksminga kultūros srities bendradarbiavimo priemonė. Vis dėlto, kad būtų galima daryti galutines išvadas, AKM taikomas per trumpai. Ateityje, taikant atitinkamus darbo metodus, bendradarbiavimą privaloma sustiprinti. Per Europos asociacijų temines platformas ir Europos kultūros forumą vykdomas struktūruotas dialogas su kultūros sektoriumi. Intensyvinant dialogą kultūros sektoriuje ypač prisidėjo teminės platformos. Vis dėlto ateityje, siekiant geresnio pilietinės visuomenės dialogo derinimo, prireiks papildomų pastangų.

See also