Genetiškai modifikuotų organizmų eksportas į ES nepriklausančias šalis

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (EB) Nr. 1946/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo

SANTRAUKA

KAM REIKALINGAS ŠIS REGLAMENTAS?

—

Šiuo reglamentu siekiama įgyvendinti tam tikrus Kartachenos protokolo punktus dėl biotechnologinės rizikos prevencijos. Taip yra todėl, kad kai kurie genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) gali turėti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.

—

Siekiant užtikrinti tinkamą apsaugos lygį, sukuriama sistema, skirta pranešti apie GMO eksportą į ES nepriklausančias šalis ir keistis informacija.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

—

Šiuo reglamentu atskiriami apgalvotam išleidimui į aplinką skirti GMO (t. y. bandymams laukuose, kultivavimui, importui arba GMO transformavimui į pramoninius produktus) ir naudoti maistui ar pašarui arba perdirbti skirti GMO.

—

Apgalvotam išleidimui į aplinką skirtų GMO eksportuotojai privalo informuoti ES nepriklausančios šalies, kuri importuoja GMO, nacionalinę kompetentingą valdžios instituciją (jei negaunamas atsakymas, reikia informuoti dar kartą). Pranešime turi būti pateikta informacija, kuri nurodyta šio reglamento I priede. Eksportuotojas ne mažiau kaip penkerius metus privalo saugoti šį pranešimą bei gavimo patvirtinimą, taip pat siųsti kopijas valdžios institucijoms savo ES šalyje ir Europos Komisijai.

—

Europos Komisija arba ES šalis, kuri priėmė sprendimą, privalo informuoti Biosaugos informacijos rinkimo, apdorojimo ir skleidimo centrą (BCH) apie bet kokį sprendimą, susijusį su maistui arba perdirbti skirto GMO, kuris gali būti siunčiamas į užsienio šalis, naudojimu. Pranešime turi būti pateikta informacija, kuri nurodyta šio reglamento II priede. Jei GMO nėra suteiktas leidimas ES, jie negali būti gabenami į užsienio valstybes.

—

Jei ES šalis sužino apie iš anksto nesuplanuotą galimai pavojingų GMO eksportą, ji privalo informuoti visuomenę, Europos Komisiją ir konsultuoti paveiktą šalį, kad būtų galima imtis būtinų taisomųjų veiksmų.

—

ES šalys kas treji metai privalo pateikti šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą.

KONTEKSTAS

2000 m. ES ir jos šalys pasirašė Kartachenos protokolą, kuris skirtas užtikrinti, kad GMO judėjimas (ypač tarp šalių) nekeltų pavojaus aplinkai arba žmonių sveikatai.

2011 m. ES pasirašė papildomą Nagojos ir Kvala Lumpūro protokolą. Jame aiškinamos Kartachenos protokolo tarptautinės taisyklės ir procedūros, skirtos reaguoti į žalą, kurią sukelia GMO gabenimas į užsienio valstybes.

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

*Genetiškai modifikuoti organizmai – organizmai, kuriems buvo taikoma genų terapija. Tai gali dirbtinai pakeisti jų genetinę struktūrą, suteikiant jiems naujų savybių (pvz., augalo atsparumas sausrai, vabzdžiams arba ligai). Kadangi ilgalaikis GMO poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai yra beveik nežinomas, ES laikosi atsargumo principo.

DOKUMENTAS

2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1946/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo (OL L 287, 2003 11 5, p. 1–10)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2002 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas 2002/628/EB dėl Kartachenos biosaugos protokolo sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 201, 2002 7 31, p. 48–49)

2013 m. vasario 12 d. Tarybos sprendimas 2013/86/ES dėl Kartachenos biosaugos protokolo Nagojos ir Kvala Lumpūro papildomo protokolo dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 46, 2013 2 19, p. 1–3)

paskutinis atnaujinimas 24.11.2015