Helsinkio konvencija: kaip apsaugoti tarptautinius vandentakius ir ežerus nuo taršos

 

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Sprendimas 95/308/EB dėl Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos sudarymo

Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencija

KOKS ŠIO SPRENDIMO IR KONVENCIJOS TIKSLAS?

Sprendimu 95/308/EB Europos bendrija (dabartinė ES) jungiasi prie Tarpvalstybinių vandentakių* ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos (Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija, UNECE vandenų konvencija).

1992 m. ji buvo pasirašyta Helsinkyje, todėl yra vadinama Helsinkio konvencija.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

ĮSIGALIOJIMO DATA

Konvencija įsigaliojo 1996 m. spalio 6 d.

KONTEKSTAS

Dauguma aplinkosaugos problemų gali tapti tarpvalstybinio ar pasaulinio pobūdžio. Štai kodėl Lisabonos sutartyje (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnyje) numatyta, kad ES skatintų tarptautines priemones, leidžiančias spręsti regionines ar pasaulines aplinkosaugos problemas.

ES gali vesti derybas ir pasirašyti tarptautinius aplinkos susitarimus. Ji jau yra pasirašiusi susitarimus daugelyje sričių Jungtinių Tautų iniciatyva arba regioniniu ar subregioniniu lygmeniu. ES yra ratifikavusi šešias konvencijas, susijusias su vandeniu.

Daugiau informacijos žr.:

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Tarpvalstybinis vandentakis – paviršiniai ar požeminiai vandenys, kurie žymi, kerta dviejų ar daugiau valstybių sienas arba yra prie jų sienų.

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

1995 m. liepos 24 d. Tarybos sprendimas 95/308/EB dėl Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos sudarymo Bendrijos vardu (OL L 186, 1995 8 5, p. 42–58)

Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencija (OL L 186, 1995 8 5, p. 44–58)

Vėlesni Konvencijos daliniai pakeitimai buvo įtraukti į pradinį dokumentą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

paskutinis atnaujinimas 10.07.2020