Europos Vadovų Tarybos rezoliucija dėl ekonominės politikos koordinavimo

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Europos Vadovų Tarybos rezoliucija dėl ekonominės politikos koordinavimo EPS

KOKS ŠIOS REZOLIUCIJOS TIKSLAS?

• Šia rezoliucija parodomas Europos Vadovų Tarybos oficialus įsipareigojimas laikytis sutarties nuostatų dėl ekonominės politikos priežiūros ir koordinavimo.
• Ja sustiprinamas praktinis koordinavimas tarp Europos Sąjungos (ES) šalių, kurios turi bendrą valiutą (be kita ko, įsteigiant neformalią Euro grupę), ir tarp šių šalių ir tų, kurios neturi bendros valiutos.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Euro zonos šalys vykdo vienodą pinigų politiką ir turi vieną valiutos kursą. Kiti ekonominės politikos aspektai palikti spręsti pačioms šalims. Euro zonos šalių ekonominės politikos priežiūrą ir koordinavimą reikia vykdyti tiek, kiek nacionaliniai ekonominiai pokyčiai turi poveikio pinigų politikos sąlygoms euro zonoje.
• Visos ES šalys, įskaitant tas, kurios nepriklauso euro zonai (Danija, Švedija ir Jungtinė Karalystė (1)), turi būti įtrauktos į ekonominės politikos koordinavimą, nes visos jos dalyvauja bendrojoje rinkoje ir taip pat gali dalyvauti valiutų kurso mechanizme.
• Didesnė priežiūra ir koordinavimas turi apimti šias sritis:
  • makroekonominius pokyčius ES šalyse ir euro kurso plėtojimą;
  • biudžeto pozicijas ir politiką;
  • struktūrinę politiką darbo, prekių ir paslaugų rinkose, taip pat sąnaudų ir kainos tendencijas.
• Koordinavimas turi atitikti subsidiarumo principą.
• Siekiant užtikrinti sklandų ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) veikimą, bendrose ekonominės politikos gairėse turėtų būti konkretesnių ir kiekvienai šaliai pritaikytų gairių, daugiau dėmesio skiriant augimo potencialo didinimo ir darbo vietų kūrimo priemonėms.
• ES šalys turi įsipareigoti užtikrinti visapusišką ir greitą keitimąsi informacija apie ekonominius pokyčius ir politinius ketinimus, kurie gali turėti tarpvalstybinį poveikį, net jei nėra pavojaus pabloginti biudžeto padėtį. Taryba savo ruožtu galėtų parodyti daugiau noro skirti rekomendacijas šalims, kurių ekonominė politika neatitinka bendrų gairių.
• Ekonomikos ir finansų reikalų taryba (ECOFIN) yra ekonominės politikos koordinavimo ir sprendimų priėmimo procesų centre. Visus bendro intereso klausimus aptaria visų ES šalių ministrai. Tačiau euro zonos šalių ministrai gali susitikti neoficialiai, kad aptartų klausimus, susijusius su jų konkrečiais bendrais įsipareigojimais dėl bendros valiutos (paprastai tokios sudėties ministrai susitinka vieną dieną prieš ECOFIN tarybos posėdį).
• Taryba turi stebėti euro kurso pokyčius, todėl svarbu, kad ji galėtų keistis nuomonėmis ir informacija su Europos Centriniu Banku (ECB). Išskirtinėmis aplinkybėmis ji gali pateikti bendras gaires dėl valiutos kurso politikos ES nepriklausančių šalių valiutų atžvilgiu. Jos turi gerbti Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nepriklausomumą ir atitiktį pagrindinį ECBS tikslą palaikyti kainų stabilumą.
• Taryba sprendžia dėl ES pozicijos klausimais, kurie yra ypač aktualūs EPS ir susiję tiek su dvišaliais santykiais su ES nepriklausančiomis šalimis, tiek su tarptautinių organizacijų ar neformalių tarptautinių grupių veikla. Balsuoti gali tik euro zonos šalys.
• Taryba ir Europos Centrinis Bankas atstovauja ES tarptautiniame lygmenyje pagal sutartimi nustatytus įgaliojimus. Dėl ekonominės politikos klausimų, nesusijusių su pinigais ar valiutos kursu, ES šalys turėtų ir toliau pristatyti savo politiką ne Bendrijos sistemoje, tačiau visapusiškai atsižvelgdamos į ES interesus.
• Atstovaujant tarptautinėse organizacijose reikėtų atsižvelgti į tų organizacijų taisykles. Pavyzdžiui, tik šalys gali būti Tarptautinio pinigų fondo narės.
• Atsižvelgiant į sutartimi numatytą atsakomybių paskirstymą, harmoningai ES ekonominei plėtrai užtikrinti reikia nuolatinio Tarybos ir ECB dialogo, kuriame dalyvautų Europos Komisija ir kuriame būtų laikomasi visų ECBS nepriklausomumo aspektų.
• Ekonomikos ir finansų komitetas sudaro sąlygas pasirengti dialogui ir jį vykdyti vyresniųjų pareigūnų lygmeniu.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

1997 m. gruodžio 13 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija dėl ekonominės politikos koordinavimo EPS pirmajame etape ir Europos bendrijos steigimo sutarties 109 straipsnio bei 109 straipsnio b dalies (OL C 35, 1998 2 2, p. 1–4)

paskutinis atnaujinimas 21.02.2017

(1) Nuo 2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė išstoja iš Europos Sąjungos ir tampa trečiąja šalimi (ne ES šalimi).