ES keitimosi jūrų laivybos informacija sistema

Šiuo Europos Sąjungos (ES) teisės aktu įdiegiama laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistema. Ja siekiama sustiprinti jūrų saugumą, uostų ir laivybos saugumą, aplinkos apsaugą ir pasirengimą šalinti taršą. Be to, ji sudaro sąlygas keistis papildoma informacija siekiant pagerinti veiksmingą jūrų laivų eismą ir jūrų transportą.

DOKUMENTAS

2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/59/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinanti Tarybos direktyvą 93/75/EEB.

SANTRAUKA

KAM SKIRTA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva nustatoma sistema, skirta stebėti Europos vandenis ir pakrantes, t. y. jūrų stebėjimo ir informuotumo apie padėtį (laivų buvimo vietą) sistema, padedanti ES šalims vykdyti veiklos užduotis.

Siekiant pagerinti informuotumą apie padėtį jūroje ir pateikti valdžios institucijoms tinkamiausius sprendimus, šis teisės aktas buvo iš dalies pakeistas Komisijos direktyva 2014/100/ES. Naujoji direktyva sudaro sąlygas sujungti duomenis, gautus naudojantis ES keitimosi jūrų laivybos informacijos sistema („SafeSeaNet“ (SSN) su duomenimis iš kitų ES stebėjimo bei sekimo sistemų (pvz., „CleanSeaNet“) ir išorės sistemų (pvz., palydovinių automatinių atpažinimo sistemų (AAS).

Direktyva nustatoma ES šalių, jūrų institucijų, siuntėjų, valdytojų ir laivų kapitonų atsakomybė.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Direktyva taikoma visiems laivams, kurių bendrasis tonažas yra 300 ir daugiau tonų, nepriklausomai nuo to, ar jie gabena pavojingus krovinius, išskyrus:

—	karo laivus;

—	trumpesnius kaip 45 m žvejybos laivus, tradicinius laivus ir pramoginius laivus;

—	bunkerius, kurių bendrasis tonažas yra mažesnis nei 1 000 tonų.

Laivų, plaukiančių į ES uostus, valdytojams keliami reikalavimai

Jie privalo pateikti tam tikrą informaciją (laivo atpažinimo duomenis, laive esančių asmenų skaičių, paskirties uostą, numatomą atvykimo laiką ir pan.), naudodamiesi nacionaline jūrų laivybos vieno langelio sistema (nuo 2015 m. birželio 1 d.).

Įranga ir įrenginiai

Laivuose, plaukiančiuose į ES šalies uostą, privalo būti ši įranga:

—	automatinė atpažinimo sistema ir

—	reiso duomenų registravimo (VDR) prietaisai („juodosios dėžės“), palengvinantys avarijų tyrimą.

—	ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalys privalo turėti AAS imtuvus, o jų nacionalinės vieno langelio sistemos ir nacionalinės SSN turi būti sujungtos su centrine SSN sistema.

Pavojingi ir aplinką teršiantys kroviniai laivuose

—	Prieš priimant tokius krovinius į laivą, siuntėjai privalo deklaruoti juos valdytojui.

—	Valdytojas, įgaliotinis arba laivo kapitonas taip pat privalo pateikti kompetentingai institucijai bendrąją informaciją, kaip antai laivo atpažinimo duomenis ir krovinio siuntėjo pateiktą informaciją.

Pavojingų laivų stebėjimas ir priemonės incidento ar avarijos atveju

Institucijos privalo informuoti suinteresuotąsias ES šalis, jeigu yra informuotos apie laivus:

—	dalyvavusius incidentuose arba avarijose jūroje;

—	nesilaikiusius informavimo ir pranešimo reikalavimų;

—	tyčia išpylusius teršalus arba

—	laivus, kuriuos buvo atsisakyta įleisti į uostus.

Laivo kapitonas privalo nedelsdamas pranešti apie:

—	bet kokį incidentą ar avariją, pakenkusius laivo saugumui;

—	bet kokį incidentą ar avariją, mažinantį laivybos saugumą;

—	bet kokią padėtį, dėl kurios gali būti užteršti ES šalies vandenys ar pakrantė;

—	bet kokias jūroje matomas plūduriuojančias teršiančių medžiagų dėmes ir tarą arba paketus.

Prieglobsčio vietos

Visos ES ir EEE šalys privalo sudaryti nelaimės ištiktų laivų priėmimo prieglobsčio vietose planus. Jos taip pat privalo reguliariai keistis patirtimi ir imtis bendrų gerinimo priemonių.

Reikalavimų laikymasis

ES šalys privalo tikrinti savo informacinių sistemų veikimą ir įvesti finansinių baudų sistemą, atgrasančią nuo direktyvos reikalavimų nesilaikymo.

Valdymas

Sistemą kuria ir valdo Europos Komisija ir ES bei EEE šalys. Už techninį sistemos įgyvendinimą atsako Europos jūrų saugumo agentūra.

KONTEKSTAS

Ši direktyva yra neatsiejama ES jūrų saugumo politikos dalis. Sistema ir platforma užtikrina apsaugą, saugumą bei tvarumą ir vaidina esminį vaidmenį kuriant bendrą Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių.

Daugiau informacijos pateikiama:

—	Europos Komisijos svetainės skiltyje apie jūrų reikalus;

—	Europos jūrų saugumo agentūros svetainėje.

NUORODOS

Dokumentas	Įsigaliojimo data	Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas	Oficialusis leidinys
Direktyva 2002/59/EB	2002 8 5	2004 2 5	OL L 208, 2002 8 5, p. 10-27

Iš dalies keičiantis (-ys) aktas (-ai)	Įsigaliojimo data	Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas	Oficialusis leidinys
Direktyva 2009/17/EB	2009 5 31	2010 11 31	OL L 131, 2009 5 28, p. 101-113
Direktyva 2011/15/ES	2011 3 16	2012 3 16	OL L 49, 2011 2 24, p. 33-36
Direktyva 2014/100/ES	2014 11 18	2015 11 18	OL L 308, 2014 10 29, p. 82-87

Paskutinį kartą atnaujinta: 23.04.2015