Nesutartinėms prievolėms taikytina teisė

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“)

SANTRAUKA

KAM REIKALINGAS ŠIS REGLAMENTAS?

—

Jis sustiprina teisinį tikrumą dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės, ypač delikto (civilinės teisės pažeidimo ir civilinės atsakomybės) atvejais.

—

Be to, jis užtikrina pusiausvyrą tarp traukiamų atsakomybėn asmenų ir žalą patyrusių asmenų interesų.

—

Šiame reglamente nurodyta teisė taikoma net tuo atveju, kai ši teisė nėra ES šalies teisė.

—

Reglamentas yra taikomas visoms ES šalims, išskyrus Daniją.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Šis reglamentas nekeičia nacionalinės materialinės teisės (t. y. teises ir prievoles nustatančių įstatymų) dėl nesutartinių prievolių. Jis tik nustato taikytiną nacionalinę materialinę teisę.

Iš delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikoma:

1.

tos šalies, kurioje atsirado žala, teisė;

2.

tos šalies, kurioje žalos atsiradimo metu abu asmenys turėjo įprastinę gyvenamąją ar verslo vietą, teisė arba,

3.

jei deliktas yra glaudžiau susijęs su kitos šalies teise – tos kitos šalies teisė.

Reglamentas leidžia tam tikromis aplinkybėmis šalims susitarti nesutartinėms prievolėms taikyti savo pasirinktą teisę.

Taikytinos teisės apimtis

Nesutartinėms prievolėms taikytina teisė visų pirma reglamentuoja:

—

atsakomybės pagrindą bei apimtį, įskaitant asmenų, kurie gali būti pripažinti atsakingais, nustatymą;

—

atleidimo nuo atsakomybės pagrindus ir bet kokį atsakomybės apribojimą bei padalijimą;

—

žalos buvimą, pobūdį ir įvertinimą ar reikalaujamą žalos atlyginimą;

—

priemones, kurių teismas gali imtis siekdamas užkirsti kelią pažeidimui ar žalai arba ją nutraukti, ir užtikrinti kompensacijos suteikimą;

—

galimus prievolės pasibaigimo būdus bei įgyjamosios senaties ir ieškininės senaties taisykles;

—

galimybės perduoti, įskaitant paveldėjimo būdu, nuostolių ar žalos atlyginimo reikalavimo teisę, klausimą;

—

asmenis, kurie turi teisę į patirtos žalos atlyginimą;

—

atsakomybę už kito asmens veiksmus.

Konkrečioms nesutartinėms prievolėms, pavyzdžiui, atsirandančioms dėl produkto sukeltos žalos ar intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, yra taikomos specialios taisyklės. Tam tikros nesutartinės prievolės nepatenka į šio reglamento taikymo sritį. Reglamentas netaikomas:

—

mokesčių, muitų ar administracinėms byloms;

—

valstybės atsakomybei;

—

nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms iš sutuoktinių turto režimo ir šeiminių santykių, dėl branduolinės žalos ar dėl privataus gyvenimo ir su asmeniu susijusių teisių pažeidimo, įskaitant garbės ir orumo įžeidimą.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Šis reglamentas taikomas nuo 2009 m. sausio 11 d., išskyrus 29 straipsnį, kuris taikomas nuo 2008 m. liepos 11 d.

KONTEKSTAS

Be šio reglamento („Roma II“):

—

reglamente „Roma I“ (Reglamentas (EB) Nr. 593/2008) išdėstytos sutartinėms prievolėms civilinėse ir komercinėse bylose taikytinos teisės nustatymo taisyklės;

—

reglamente „Roma III“ (Reglamentas (ES) Nr. 1259/2010) išdėstytos santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės nustatymo taisyklės.

Taip pat žr.:

—

Sutartinės ir nesutartinės prievolės.

DOKUMENTAS

2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Rome II“) (OL L 199, 2007 7 31, p. 40–49)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Rome I“) (OL L 177, 2008 7 4, p. 6–16). Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 26.10.2015