Keitimosi informacija tarp Europos Sąjungos šalių policijos ir muitinės supaprastinimas

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Tarybos pamatinis sprendimas 2006/960/TVR dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija tarp ES šalių teisėsaugos institucijų

KOKS ŠIO PAMATINIO SPRENDIMO TIKSLAS?

Šiuo pamatiniu sprendimu sudaromos galimybės Europos Sąjungos šalių teisėsaugos institucijoms* veiksmingai keistis informacija ir žvalgybos informacija, vykdant nusikaltimų tyrimus ar kriminalinės žvalgybos operacijas.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Keitimosi informacija sąlygos

• ES šalims neleidžiama informacijos teikimui tarptautiniu lygiu taikyti griežtesnes taisykles negu tas, kurios paprastai taikomos nacionaliniu lygiu, pavyzdžiui, reikalauti teisminės institucijos sutikimo.
• ES šalys dažniausiai turi atsakyti į prašymus dėl nusikalstamos veikos, kuriai gali būti taikomas Europos arešto orderis*, per 7 dienas, jei teisėsaugos institucijai tokia informacija yra prieinama. Į skubius prašymus reikia atsakyti per 8 valandas. Kitais atvejais šalys turi atsakyti per 14 dienų. Jei prašymą gavusi ES šalis negali atsakyti per nustatytą terminą, ji turi nurodyti priežastis.
• Informaciją taip pat galima teikti savo iniciatyva. Tokiu atveju informacija teikiama tik tuomet, jei tai reikalinga konkretaus nusikaltimo ar nusikalstamos veikos išaiškinimui, užkardymui ar tyrimui.
• Keičiantis informacija galima naudotis esamais kanalais. Informacija taip pat keičiamasi su Europolu ar Eurojustu, jei tokia informacija priklauso jų mandatui ir laikomasi įprastų duomenų apsaugos taisyklių.

Keitimosi informacija apribojimai

Teisėsaugos institucijos, gavusios prašymą, neprivalo rinkti informacijos ar gauti informaciją taikydamos prievartos priemones. Be to:

• informacija negali būti naudojama kaip įrodymai teisminėje institucijoje be šalies, kuri pateikė tokią informaciją, sutikimo (tai gali būti nurodyta ir atsakyme);
• informacija, gauta iš ES nepriklausančios šalies, gali būti keičiamasi tik gavus tos šalies sutikimą;
• teisėsaugos institucija gali atsisakyti teikti informaciją, jei yra pagrindo manyti, kad tokia informacija pakenks nacionaliniam saugumui, tyrimui, operacijai ar asmenų saugumui arba tokia informacija akivaizdžiai neatitinka tikslo ar nėra su juo susijusi;
• teisėsaugos institucija taip pat gali atsisakyti pateikti informaciją, jei prašymas yra susijęs su teisės pažeidimu, už kurį numatytas laisvės atėmimas vienerių metų ar trumpesniam laikotarpiui, arba tam prieštarauja teisminė institucija.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS PAMATINIS SPRENDIMAS?

Šis pamatinis sprendimas taikomas nuo 2006 m. gruodžio 30 d. ES šalys turėjo jį perkelti į savo nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 19 d.

KONTEKSTAS

Šiuo pamatiniu sprendimu pakeičiamos Šengeno susitarimo dalys, susijusios su informacijos perdavimu (39 straipsnis) ir informacijos teikimu savo iniciatyva (46 straipsnis).

2014 m. gruodžio 1 d. Jungtinė Karalystė (1) pranešė Europos Komisijai, kad pageidauja dalyvauti įgyvendinant sprendimą. Tai buvo patvirtinta Komisijos sprendimu 2014/858/ES.

Daugiau informacijos žr.:

• Europos Komisijos interneto svetainės skiltyje „Policijos bendradarbiavimas“.

* SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2006/960/TVR dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija tarp Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijų supaprastinimo (OL L 386, 2006 12 29, p. 89–100)

Paskesni Pamatinio sprendimo 2006/960/TVR daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2014 m. gruodžio 1 d. Komisijos sprendimas 2014/858/ES dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pranešimo apie savo pageidavimą dalyvauti taikant policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srities Sąjungos teisės aktus, priimtus iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo ir neįtrauktus į Šengeno acquis (OL L 345, 2014 12 1, p. 6–9)

paskutinis atnaujinimas 07.09.2016

(1) Nuo 2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė išstoja iš Europos Sąjungos ir tampa trečiąja šalimi (ne ES šalimi).