Klasikinio kiaulių maro kontrolės priemonės

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 2001/89/EB – klasikinio kiaulių maro kontrolės ir likvidavimo priemonės

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

Direktyva siekiama nustatyti klasikinio kiaulių maro – labai užkrečiamos ir mirtinos kiaulių ligos – kontrolės ir likvidavimo priemones, pagrįstas greitu nustatymu, izoliacija ir skerdimu.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

ES šalys turi užtikrinti, kad atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos būtų informuotos apie įtariamus ir patvirtintus klasikinio kiaulių maro protrūkius ir kad būtų atliekami tyrimai.

Įtariami protrūkiai

Įtarus protrūkį, nedelsiant turi būti atliekamas tyrimas. Jei protrūkio įtarimo paneigti negalima, ūkiui turi būti skiriama oficiali priežiūra ir:

• visas kiaules reikia izoliuoti, sudaryti sergančių, kritusių arba galinčių užsikrėsti kiaulių sąrašą ir neįvežti kiaulių į ūkį arba neišvežti iš jo;
• be oficialaus leidimo negalima išvežti iš ūkio skerdenų, kiaulienos produktų arba kitų medžiagų, kaip antai indų, kuriais gali būti perneštas kiaulių maras;
• žmonėms arba transporto priemonėms draudžiama įvažiuoti į ūkį ir išvažiuoti iš jo;
• įėjimo ir išėjimo vietos bei išvažiuojančios transporto priemonės turi būti dezinfekuotos.

Patvirtinti protrūkiai

Oficialiai patvirtinus kiaulių maro faktą ūkyje, reikia imtis šių papildomų priemonių:

• visos kiaulės turi būti nedelsiant paskerdžiamos;
• turi būti imami mėginiai siekiant suvokti ligos eigą;
• skerdenos turi būti perdirbtos oficialiai prižiūrint;
• galimai užkrėstų kiaulių, kurios buvo paskerstos prieš imantis šių priemonių, mėsa, kuilių sperma, kiaulių kiaušinėliai ir embrionai, jei įmanoma, turi būti nustatyti ir sunaikinti;
• užkrėstos medžiagos turi būti apdorotos arba sunaikintos;
• pakenkti pastatai turi būti dezinfekuoti.

Apsaugos ir priežiūros zonos

• Vos tik protrūkis oficialiai patvirtinamas, valdžios institucijos turi nustatyti apsaugos zoną, kurios spindulys nuo susijusio ūkio turi būti ne mažesnis kaip 3 kilometrai, o ši zona įeina į priežiūros zoną, kurios spindulys – ne mažesnis kaip 10 kilometrų. Taip pat turi būti taikomos šios priemonės:
  • draudžiamas kiaulių judėjimas, išskyrus keletą išimčių;
  • transporto priemonės ir įrenginiai turi būti išvalyti ir dezinfekuoti;
  • jokie kiti naminiai gyvūnai negali būti įvežami arba išvežami be leidimo (priežiūros zonoje šis reikalavimas taikomas pirmas septynias dienas);
  • apie visas kritusias arba susirgusias kiaules turi būti nedelsiant pranešama;
  • atlikus valymą ir dezinfekavimą, kiaulių negalima įvežti arba išvežti 30 dienų (priežiūros zonoje – 21 dieną). Po to gali būti leidžiama jas išvežti skerdimui arba apdorojimui;
  • kuilių sėkla, kiaulių kiaušinėliai ir embrionai turi būti izoliuoti;
  • visi atvykstantys arba išvykstantys iš ūkio privalo laikytis higienos reikalavimų.
• Jei nustatytas protrūkis skerdykloje arba transporto priemonėje, galimai užkrėsti gyvūnai turi būti paskersti. Nepraėjus 24 valandoms nuo dezinfekavimo pabaigos nauji gyvūnai negali būti įleidžiami, o galimai užkrėstos skerdenos, subproduktai ir gyvūninės kilmės atliekos turi būti apdoroti.

Laukinės kiaulės*

• Jei patvirtinamas protrūkis tarp laukinių kiaulių, nacionalinės ekspertų grupės nustato užkrėstą teritoriją ir imasi veiksmų. Kiaulių ūkiai toje teritorijoje turi būti prižiūrimi, o kiaulės izoliuotos nuo laukinių kiaulių.
• ES šalys privalo pateikti Europos Komisijai likvidavimo planus per 90 dienų, įskaitant rekomendacijas medžiotojams ir skerdenų tvarkymo metodus. Šešių mėnesių pažangos ataskaita pateikiama Komisijai ir kitoms ES šalims.

Skiepijimas

Skiepai paprastai yra draudžiami, tačiau šalys gali pateikti Komisijai neatidėliotinų priemonių planus.

Nenumatytų atvejų planai

Kiekviena ES šalis turi parengti nenumatytų atvejų planą, skirtą klasikinio kiaulių maro protrūkiui, o kilus protrūkiui nedelsiant įkurti nacionalinį ligos kontrolės centrą.

Maitinimo įstaigų atliekos

ES šalys turi užtikrinti, kad kiaulės nebūtų šeriamos maitinimo įstaigų atliekomis.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

• Direktyva taikoma nuo 2001 m. gruodžio 1 d. ES šalys turi ją perkelti į savo nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2002 m. spalio 31 d.
• Ši direktyva panaikinta Reglamentu (ES) 2016/429, kuris įsigalios 2021 m. balandžio 21 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Kontrolės priemonės (Europos Komisija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2001 m. spalio 23 d. Tarybos direktyva 2001/89/EB dėl Bendrijos klasikinio kiaulių maro kontrolės priemonių (OL L 316, 2001 12 1, p. 5–35)

Paskesni Direktyvos 2001/89/EB daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas 2007/19/EB, patvirtinantis nepaprastosios padėties planus, skirtus kontroliuoti klasikinį kiaulių marą pagal Tarybos direktyvą 2001/89/EB (OL L 7, 2007 1 12, p. 38–40)

2002 m. vasario 1 d. Komisijos sprendimas 2002/106/EB patvirtinantis Diagnostinį vadovą, nustatantį klasikinio kiaulių maro patvirtinimo diagnostines procedūras, mėginių ėmimo metodus ir laboratorinių tyrimų vertinimo kriterijus (OL L 39, 2002 2 9, p. 71–88)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 06.11.2017