Bendra Europos imigracijos politika
AKTAS
2011 m. gegužės 4 d. Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Sąjungos Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, pavadintas „Komunikatas dėl migracijos“ [COM(2011) 248 – Nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje].
SANTRAUKA
Po 2011 m. pavasarį vykusių arabų sukilimų prasidėjo didelis imigrantų, nelegaliai patekusių į Europos Sąjungą (ES) per Italijos ir Maltos pakrantes, antplūdis iš Viduržemio jūros pietinės dalies. ES ėmėsi skubių priemonių reaguodama į šią situaciją. Vis dėlto šie įvykiai parodė ES priemonių imigracijos srityje ribotumą ir didesnio solidarumo šioje srityje tarp valstybių narių būtinybę.
Todėl Komisija teikia iniciatyvas, kuriomis siekiama įgyvendinti bendrą Europos imigracijos politiką bei atremti imigracijos keliamus iššūkius. Ši politika turi gerbti Europos prieglobsčio ir apsaugos tradiciją tuo pat metu užkertant kelią atsitiktiniam sienų kirtimui.
Taip yra apimami keli imigracijos aspektai:
ES išorės sienų kontrolė turi būti veiksminga ir suteikti galimybę išlaikyti aukštą saugumo lygį tuo pat metu palengvinant patekimą į ES tiems asmenims, kurie turi tam leidimą. Komisija siekia sustiprinti esamas bendras taisykles. Ji numato sukurti Europos sienų apsaugos sistemą. Ji taip pat reikalauja pagerinti bendradarbiavimą tarp nacionalinių valdžios institucijų ir keitimąsi informacija apie veiksmus incidento prie išorės sienų atveju EUROSUR sistemos dėka. Agentūros „Frontex“ veikimo pajėgumai taip pat turi būti sustiprinti.
Vertinimas kaip valstybės narės taiko Šengeno taisykles turi vykti ES lygmeniu, dalyvaujant valstybių narių ir FRONTEX ekspertams, vadovaujant Europos Komisijai. FRONTEX taip pat numato sukurti mechanizmą, leidžiantį priimti sprendimus Europos lygmeniu išskirtinai įtraukiant vidaus sienų kontrolę.
Galiausiai, siekdama užkirsti kelią atsitiktinei imigracijai, Europos Komisija teigia, jog yra būtina subalansuota ir veiksminga Europos grąžinimo politika (nelegalų, kuriems nėra būtina tarptautinė apsauga, grąžinimas į jų šalį). Ji reikalauja, kad visos valstybės narės į savo nacionalinę teisę perkeltų „grįžimo“ direktyvą dėl bendrų nelegalių imigrantų grąžinimo normų ir procedūrų bei direktyvą, sankcionuojančią neteisėtai šalyje gyvenančių asmenų įdarbinimą. Galiausiai, ji pripažįsta susitarimų dėl pakartotinio priėmimo su trečiosiomis šalimis veiksmingumą, tačiau mano, kad pastarieji turi būti numatyti ES bendrų santykių su susijusiomis šalimis kontekste ir turi būti lydimi skatinančių priemonių, padedančių šalims juos įgyvendinti.
Komisija rekomenduoja geriau organizuotą mobilumą, paremtą bendradarbiavimu (tarp Europos agentūrų ir FRONTEX „Europol“ bei pasienio institucijų ir nacionalinės policijos) ir naujosiomis technologijomis. Dėl Europos įvažiavimo/išvažiavimo režimo, valdžios institucijos galėtų prieiti prie duomenų, susijusių su asmenų iš trečiųjų šalių sienos kirtimu. Keliautojų registravimo programa suteiktų galimybę automatizuoti dažnai keliaujančių asmenų kontrolę pasienyje.
Vizų politika taip pat yra svarbi priemonė mobilumo srityje. Siekiant išvengti bet kokio piktnaudžiavimo vizų liberalizavimo režimais, Komisija siūlo įvesti išsaugojimo nuostatą leisiančią laikinai įvesti privalomas vizas šiuo režimu besinaudojančių trečiųjų šalių piliečiams.
Tuo pačiu Europos Sąjunga pripažįsta, kad migrantai sudaro darbo jėgą, būtiną ES tam, kad palengvintų tiek darbuotojų tam tikruose sektoriuose, tiek aukštos kvalifikacijos darbo jėgos naštą. Todėl svarbu pripažinti jų kvalifikacijas ir palengvinti administracines procedūras. Komisija tikisi įgyvendinti vieno leidimo projektą, leisdama užsieniečiams gyventi ir dirbti valstybėje narėje ir ragina ES šalis į savo nacionalinę teisę perkelti direktyvą dėl Europos mėlynosios kortelės, palengvinančią aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimą. Ji taip pat pateikė pasiūlymus dėl sezoninių darbuotojų ir darbuotojų, kuriuos laikinai perkelia jų įmonė. Siekiant imigrantams suteikti aiškios ir praktiškos informacijos, Komisija šiais metais sukūrė ES portalą skirtą imigracijai.
Taigi, imigrantų integracija į Europos bendruomenę turi vykti išlaikant pusiausvyrą tarp imigrantų teisių ir priimančių šalių įstatymų. Komisija reikalauja tiek imigrantų, tiek ir priimančios šalies pastangų. Sėkminga integracija yra esminis dalykas siekiant maksimaliai išnaudoti ekonominius, socialinius ir kultūrinius imigracijos privalumus, asmenų bei įmonių naudai. 2011 m. liepą Komisija pristatė Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos darbotvarkę.
Bendras Europos prieglobsčio režimas turi būti įgyvendintas iki 2012 m. Juo siekiama sumažinti skirtumus tarp ES šalių, susijusius su prieglobsčių prašymų rezultatais ir užtikrinti bendrą teisių ir procedūrų visumą bei Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso laikymąsi. Europos prieglobsčio paramos biuras sustiprins bendradarbiavimą šioje srityje.
Komisija reikalauja, kad ES bendroji pabėgėlių perkėlimo programa (nuolatinis pabėgėlio, gavusio apsaugą trečiojoje šalyje, įsikūrimas valstybėje narėje) taptų sudėtine Europos prieglobsčio politikos dalimi.
Su imigracija susiję klausimai turi būti integruoti į bendrus ES išorės santykius. Reikia rasti geresnę pusiausvyrą tarp teisinio imigracijos organizavimo, kovos su atsitiktine imigracija ir maksimalios abipusės naudos, siekiant vystymosi imigracijos srityje. Žmogiškoji dimensija turi būti stiprinama centralizuotai sprendžiant imigrantų klausimus.
Dėl Viduržemio jūros pietinės dalies šalių Europos Sąjunga pasiūlė struktūrinį dialogą dėl imigracijos siekiant nustatyti judumo partnerystes, skirtus palengvinti jų išvykėlių patekimą į ES teritoriją prieš bendradarbiavimą valdant imigracijos srautus. Komisija taip pat peržiūrės savo kaimynystės su šiomis šalimis politiką.
Paskutinį kartą atnaujinta: 09.10.2011