Biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.
Europos Sąjunga (ES) priima strategiją, kad apsaugotų ir pagerintų biologinės įvairovės būklę Europoje ateinantį dešimtmetį. Ši strategija nustato šešis tikslus, kurie apima pagrindinius biologinės įvairovės nykimo veiksnius ir kurių įgyvendinimas padėtų sumažinti gamtą slegiančias problemas.
SANTRAUKA
Ši strategija siekia iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės bei ekosistemų nykimą Europos Sąjungoje (ES) nustatydama šešis svarbiausius tikslus. Ši strategija yra strategijos „Europa 2020“ ir ypatingai pavyzdinės iniciatyvos, pavadintos „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ sudėtinė dalis.
1 tikslas. Išsaugoti ir atkurti gamtą
ES turi stebėti, kad paukščių ir buveinių direktyvos būtų taikomos geriau. Šios dvi direktyvos yra ES biologinės įvairovės politikos pagrindas. Iki šiol jos buvo sėkmingai pritaikytos, ypač įkūrus Natura 2000 – patį didžiausią saugomų teritorijų tinklą, užimantį daugiau nei 750 000 km2. Tačiau tam, kad būtų užtikrinta Europos svarbos rūšių ir buveinių apsauga, pastangų vis dar neužtenka. Šios strategijos pirmajam tikslui įgyvendinti ES šalys turi geriau taikyti esančius teisės aktus. Jos turi rūpintis, kad Natura 2000 teritorijos būtų tvarkomos ir atnaujinamos, į tai investuojant reikalingus išteklius. Šie veiksmai padės sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ją atstatyti iki 2020 m.
2 tikslas. Išlaikyti esamą ekosistemų ir jų funkcijų būklę bei ją pagerinti
Europos Sąjungoje daug ekosistemų ir jų funkcijų pablogėjo daugiausiai dėl žemės fragmentacijos. 2 tikslo uždavinys – ekosistemų ir jų funkcijų esamos būklės išlaikymas ir gerinimas bei nualintų ekosistemų atkūrimas (bent 15 proc. iki 2020 m.), į žemių planavimą įtraukiant žaliąją infrastruktūrą.
2013 m. gegužės 6 d. Europos Komisija išleido Komunikatą dėl žaliosios infrastruktūros, pirmiausia apibrėžiantį pagrindinius būsimos ES strategijos elementus šioje srityje, įskaitant:
— |
žaliosios infrastruktūros palaikymą susijusiose politikos srityse (sanglaudos politikoje, klimato kaitos ir aplinkosaugos, sveikatos ir vartotojų reikalų, bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir pan.);
|
— |
informacijos, žinių ir inovacijų diegimo gerinimą, siekiant skatinti žaliosios infrastruktūros diegimą;
|
— |
prieigos prie žaliosios infrastruktūros projektų finansavimo gerinimą;
|
— |
žaliosios infrastruktūros projektų įvykdomumo ES tyrimą.
|
Iki 2015 m. Komisija taip pat pasiūlys iniciatyvą, kurios tikslas – išvengti bet kokio bendrojo ekosistemų ir jų funkcijų pablogėjimo.
3 tikslas. Užtikrinti tvarų žemės ūkio ir miškininkystės plėtojimą
Iki 2020 m. padidinti žemės ūkio reikmėms skirtus ganyklų, ariamos žemės ir daugiamečiais pasėliais apsėtos žemės plotus, kuriems pagal bendrąją žemės ūkio politiką taikomos su biologine įvairove susijusios priemonės.
Iki 2020 m. visiems valstybei priklausantiems miškams bei tam tikrą dydį viršijančioms miško valdoms bus taikomi atitinkami miškotvarkos planai arba lygiavertės priemonės. Siekiant gauti finansavimą pagal ES kaimo plėtros politiką, turi būti laikomasi tvarios miškotvarkos strategijos.
Priemonės, taikomos užtikrinti tvarų išteklių valdymą šiuose dviejuose sektoriuose, taip pat turi prisidėti prie pirmo bei antro strategijos tikslų įgyvendinimo.
4 tikslas. Užtikrinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą
Taikant bendrosios žuvininkystės politikos reformoje numatytas priemones iki 2015 m. galima pasiekti didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį. Šiam tikslui pasiekti būtina užtikrinti sveikiems ištekliams būdingą pasiskirstymą pagal amžių ir dydį. Taikant tokį žuvininkystės valdymą, kad kitiems ištekliams, rūšims ir ekosistemoms nebūtų padarytas didelis neigiamas poveikis, kaip reikalaujama Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje, iki 2020 m. galima bus pasiekti gerą ekologinę būklę.
5 tikslas. Kovoti su invazinėmis svetimomis rūšimis
Išsami ES politika skirta kovai su invazinėmis svetimomis rūšimis dar nėra parengta; kol kas taikomi tik svetimų nevietinių rūšių naudojimą akvakultūros srityje reglamentuojantys aktai. Tačiau šios rūšys kelią didelę grėsmę Europos biologinei įvairovei. Todėl yra svarbu jas surūšiuoti, izoliuoti arba išnaikinti bei kontroliuoti jų įvedimą, siekiant išvengti naujų rūšių atsiradimo. Siekiant šio tikslo, Komisija užpildys kovos su invazinėmis svetimomis rūšimis politikos spragą, parengdama specialią teisinę priemonę.
6 tikslas. Spręsti pasaulio biologinės įvairovės problemas
ES turi padidinti savo indėlį į pasaulio biologinės įvairovės nykimo stabdymą, laikydamasi įsipareigojimų, priimtų 10-tame Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikime (CdP10), įvykusiame 2010 m. Nagojoje. Šioje konferencijoje ES įsipareigojo:
— |
pasiekti 2011–2020 m. numatytus pasaulinio strateginio plano dėl biologinės įvairovės tikslus;
|
— |
įgyvendinti Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo (ABS protokolas); ir
|
— |
skirti papildomų finansinių išteklių, prilygstančių iššūkiui apsaugoti pasaulio biologinę įvairovę.
|
Kontekstas
Strategija atitinka du svarbiausius 2010 m. kovą ES priimtus įsipareigojimus: iki 2020 m. Europos Sąjungoje sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir iki 2050 m. apsaugoti, įvertinti ir atnaujinti ES biologinę įvairovę bei ekosistemų funkcijas.
DOKUMENTAS
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (KOM(2011) 244 galutinis, 2011 m. gegužės 3 d.)
SUSIJĘ DOKUMENTAI
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM(2013) 249 final, 2013 m. gegužės 6 d.)
paskutinis atnaujinimas 21.09.2015