Euro įvedimas

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

KOKS YRA ŠIŲ REGLAMENTŲ IR SUTARTIES DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VEIKIMO 140 STRAIPSNIO TIKSLAS?

Šiais dviem reglamentais suteikiamas teisinis pagrindas ir tikrumas įvedant eurą (ekonominė ir pinigų sąjunga).

Reglamentu (EB) Nr. 974/98 nustatytas perėjimo prie euro grafikas.
Reglamentas (EB) Nr. 1103/97 apima tokius klausimus kaip perskaičiavimo kursai ir procedūros, sutartys ir mokėjimo nurodymai.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 140 straipsniu nustatomi narystės ekonominėje ir pinigų sąjungoje bei euro įvedimo kriterijai. Juo numatoma euro zonai nepriklausančių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių pažangos siekiant atitikti šiuos reikalavimus reguliari stebėsena.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Reglamentu (EB) Nr. 974/98:

nurodomos euro įvedimo ir grynųjų pinigų keitimo datos bei laipsniško perėjimo prie euro laikotarpis*, jei taikoma, kiekvienai dalyvaujančiai valstybei narei;
patvirtinama, kad bendroji valiuta:
- yra euras,
- yra padalyta į 100 centų,
- pakeičia dalyvaujančių valstybių narių nacionalines valiutas pagal sutartą perskaičiavimo kursą,
- yra Europos Centrinio Banko ir dalyvaujančių nacionalinių centrinių bankų apskaitos vienetas;
nurodoma, kad nuoroda į nacionalinę valiutą teisinėje priemonėje* galioja taip pat, lyg ji būtų išreikšta eurais;
nustatoma, kad nacionaliniai banknotai ir monetos išlieka teisėta mokėjimo priemone nuo dienos, einančios prieš euro įvedimo atitinkamoje valstybėje narėje dieną;
suteikiama:
- išskirtinis įgaliojimas Europos Centriniam Bankui ir euro zonos valstybių narių nacionaliniams centriniams bankams leisti į apyvartą euro banknotus,
- atsakomybė valstybėms narėms išleisti eurų monetas, atitinkančias nominalus ir technines specifikacijas, dėl kurių susitarė Europos Sąjungos Taryba;
pateikiamos laipsniško nacionalinių valiutų panaikinimo laikotarpio sąlygos (šia galimybe kol kas nepasinaudojo nė viena euro zonos valstybė narė);
apibūdinamas ne ilgesnis kaip trejų metų „pereinamasis laikotarpis“, prasidedantis euro įvedimo dieną ir pasibaigiantis grynųjų pinigų keitimo dieną;
nurodoma, kad nacionaliniai banknotai ir monetos išlieka teisėta mokėjimo priemone ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo atitinkamų euro įvedimo datų – šiuo laikotarpiu bankai ir kredito įstaigos privalo nemokamai keisti klientų nacionalinę valiutą į eurus, o vėliau euro zonos valstybėse narėse teisėta mokėjimo priemonė yra tik eurų banknotai ir monetos;
reikalaujama, kad valstybės narės taikytų sankcijas prieš padirbtus eurų banknotus ir monetas.

Reglamentu (EB) Nr. 1103/97:

nuo 1999 m. sausio 1 d. visuose teisiniuose dokumentuose Europos valiutos vienetas – nacionalinių valiutų krepšelis, anksčiau naudotas ES apskaitos tikslais, – pakeičiamas euru pagal perskaičiavimo kursą 1:1;
garantuojama, kad euro įvedimas neturės įtakos sutarčių tęstinumui ir visiems teisiniams susitarimams bei įsipareigojimams, kuriuose yra nuoroda į nacionalinę valiutą;
nurodoma, kad nacionalinių valiutų perskaičiavimo į eurą kursai yra išreikšti šešiais skaitmenimis. Jie negali būti apvalinami;
reikalaujama vieną nacionalinę valiutą perskaičiuojant į kitą, visų pirma ji turi būti perskaičiuota į eurus.

SESV 140 straipsnyje ir prie SESV pridėtame Protokole Nr. 13 nustatytos ekonominės ir finansinės sąlygos, vadinamieji „konvergencijos kriterijai“, kuriuos valstybės narės turi atitikti, kad galėtų įsivesti eurą. Tai yra:

kainų stabilumas. Infliacijos lygis per vienerius metus negali būti daugiau kaip 1,5 procentinio punkto didesnis už trijų euro zonos valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos lygio vidurkį;
viešieji finansai. Jie turi būti patikimi ir tvarūs, kad nebūtų taikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito;
valiutos kurso stabilumas. Mažiausiai dvejus metus būtina vengti pernelyg didelio valiutos kurso svyravimo dalyvaujant valiutų kurso mechanizme, taip pat didelių nukrypimų ir devalvacijos;
palūkanų normų konvergencija. Ilgalaikė palūkanų norma neturi viršyti (daugiau kaip dviem procentiniais punktais) trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, palūkanų normos vidurkio.

NUO KADA TAIKOMI ŠIE REGLAMENTAI?

Reglamentas (EB) Nr. 974/98 taikomas nuo 1999 m. sausio 1 d.
Reglamentas (EB) Nr. 1103/97 taikomas nuo 1997 m. birželio 20 d.

KONTEKSTAS

Teisinis tikrumas, visų pirma asmenims ir įmonėms, yra svarbus, kai valstybėje narėje nacionalinė valiuta pakeičiama į eurą.
1999 m. sausio 1 d. vienuolika valstybių narių nustatė savo valiutų kursus, priėmė bendrą pinigų politiką ir įvedė eurą kaip naują bendrą valiutą pasaulio finansų rinkose.
Nuo 2023 m. sausio mėn. euras yra 20 valstybių narių valiuta.

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Laipsniško perėjimo prie euro laikotarpis. Ne daugiau kaip vieneri metai, pradedant nuo euro įvedimo dienos.

Teisinė priemonė. Teisės aktai, administraciniai aktai, teismų sprendimai, mokėjimo nurodymai ir kiti teisinę galią turintys dokumentai.

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (OL L 139, 1998 5 11, p. 1–5).

Vėlesni Reglamento (EB) Nr. 974/98 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

1997 m. birželio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1103/97 dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu (OL L 162, 1997 6 19, p. 1–3).

Žr. konsoliduotą versiją.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Trečioji dalis – Sąjungos politikos sritys ir vidaus veiksmai. VIII antraštinė dalis – Ekonominė ir pinigų politika. 5 skyrius – Pereinamojo laikotarpio nuostatos. 140 straipsnis (EB sutarties ex 121 straipsnio 1 dalis, ex 122 straipsnio 2 dalies antras sakinys ir ex 123 straipsnio 5 dalis) (OL C 202, 2016 6 7, p. 108–110).

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2022 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/1211 dėl euro įvedimo Kroatijoje 2023 m. sausio 1 d. (OL L 187, 2022 7 14, p. 31–34).

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Protokolas (Nr. 13) dėl konvergencijos kriterijų (OL C 202, 2016 6 7, p. 281–282).

paskutinis atnaujinimas 19.04.2023