ES ir Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) susitarimas
DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:
Sprendimas 2006/313/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo ir Europos Sąjungos susitarimo dėl bendradarbiavimo ir pagalbos teikimo sudarymo
Tarptautinio baudžiamojo teismo ir Europos Sąjungos susitarimas dėl bendradarbiavimo ir pagalbos teikimo
Sprendimas 2011/168/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo
KOKS ŠIŲ SPRENDIMŲ IR SUSITARIMO TIKSLAS?
- Sprendimu 2006/313/BUSP ES vardu patvirtinamas TBT ir ES susitarimas dėl bendradarbiavimo ir pagalbos teikimo.
- Susitarime apibrėžiamos ES ir TBT bendradarbiavimo ir pagalbos teikimo sąlygos. Susitarimas įpareigoja ES, o ne ES šalis.
- Sprendimu 2011/168/BUSP siekiama propaguoti visuotinį pritarimą Romos statutui, kuris yra TBT steigimo sutartis, siekiant išlaikyti Romos statuto vientisumą, remti TBT nepriklausomumą ir jo efektyvų bei veiksmingą veikimą, bendradarbiavimą su TBT ir papildomumo* principo įgyvendinimą.
- Sprendimu 2011/168/BUSP panaikinama Bendroji pozicija 2003/444/BUSP.
PAGRINDINIAI ASPEKTAI
ES Taryba ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai yra atsakingi už priemonių, kurių ES ir ES šalys imasi įgyvendindamos Sprendimo 2011/168/BUSP 2–5 straipsnius, koordinavimą, visų pirma dėl trijų toliau nurodytų klausimų.
Visuotinio pritarimo propagavimas
- ES ir ES šalys prisideda prie tikslo užtikrinti kiek galima didesnį dalyvavimą Romos statute, iškeldamos šį klausimą derybose ir politiniame dialoge su ES nepriklausančiomis šalimis (trečiosiomis valstybėmis) ar regioninėmis organizacijomis ir (arba) priimdamos iniciatyvas, kuriomis propaguojamos Romos statuto vertybės, principai ir taisyklės.
- ES ir ES šalys turi bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybėmis, tarptautinėmis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, siekdamos propaguoti visuotinį pritarimą.
- ES šalys dalijasi su suinteresuotomis valstybėmis savo patirtimi dėl statuto įgyvendinimo. Be to, ES ir ES šalys prisideda prie teisėkūros darbo, reikalingo, kad ES nepriklausančios šalys taptų Romos statuto šalimis ir jį įgyvendintų.
TBT nepriklausomumo užtikrinimas
Siekdamos užtikrinti TBT nepriklausomumą, ES ir ES šalys:
- skatina susitarimo šalis sumokėti įnašus į TBT biudžetą;
- skatina prisijungti prie Susitarimo dėl TBT privilegijų ir imunitetų ir jį ratifikuoti;
- teikia paramą plėtojant teisėjų, prokurorų, pareigūnų bei advokatų mokymą ir teikiant jiems konsultacijas su TBT susijusiame darbe.
Parama veiksmingam veikimui užtikrinti
- ES ir ES šalys atidžiai stebi pokyčius, susijusius su bendradarbiavimu su TBT. Jos gali sudaryti ad hoc susitarimus ar sutartis, kad TBT galėtų veiksmingai veikti. Tuo tikslu buvo sudarytas ir ES ir TBT susitarimas dėl bendradarbiavimo ir pagalbos teikimo.
- ES ir ES šalys imasi veiksmų, kad užtikrintų visišką ES nepriklausančių šalių ir TBT bendradarbiavimą, įskaitant greitą arešto orderių vykdymą.
- 2013 m. ES atsakyme dėl ES nepriklausančių šalių nebendradarbiavimo su TBT daugiausia dėmesio skiriama klausimui, kaip ES ir ES šalys turėtų spręsti nebendradarbiavimo problemą.
Veiksmų planas
Veiksmų plane dėl Sprendimo 2011/168/BUSP vykdymo daugiausia dėmesio skiriama:
- ES veiklos, kuria siekiama įgyvendinti sprendimo tikslus, koordinavimui;
- Romos statuto visuotiniam taikymui ir vientisumui;
- TBT nepriklausomumui;
- bendradarbiavimui su TBT;
- papildomumo principo įgyvendinimui.
ĮSIGALIOJIMO DATA
Susitarimas įsigaliojo 2006 m. gegužės 1 d.
KONTEKSTAS
TBT yra pirmasis ir vienintelis nuolatinis tarptautinis baudžiamasis teismas, įsikūręs Hagoje, Nyderlanduose. TBT tiria ir, kai reikia, teisia asmenis, kaltinamus visai tarptautinei bendruomenei svarbiais sunkiausiais nusikaltimais: genocidu*, karo nusikaltimais*, nusikaltimais žmoniškumui* ir agresijos nusikaltimais*. Jis įsteigtas ir jo veikla reglamentuojama Romos statutu, kuris įsigaliojo 2002 m. liepos 1 d. ir kurį ratifikavo visos ES šalys.
SVARBIAUSIOS SĄVOKOS
Papildomumas (šiame kontekste) – principas, pagal kurį TBT numatytas kaip paskutinės instancijos teismas, o tai reiškia, kad jis turėtų tirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai to nepavyko atlikti nacionaliniams teismams.
Genocidas – veika, įvykdyta turint tikslą iš dalies ar visiškai sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę.
Karo nusikaltimai – veika, įvykdyta pažeidžiant teisę ir papročius, taikomus ginkluotuose konfliktuose (pavyzdžiui, Ženevos konvencijas). Tokio nusikaltimo pavyzdžiai yra nederamas elgesys su karo belaisviais, įkaitų nužudymas, sąmoningas miestų, miestelių ar kaimų sunaikinimas.
Nusikaltimai žmoniškumui – veika, įvykdyta kaip didelio masto arba sistemingo civilių gyventojų užpuolimo dalis, žinant apie šį užpuolimą.
Agresijos nusikaltimas – asmens, kuris gali veiksmingai vykdyti šalies kontrolę ar nukreipti jos politinius ar karinius veiksmus, planuojamas, rengiamas, inicijuojamas ar vykdomas agresijos aktas, kuris savo pobūdžiu, sunkumu ir mastu akivaizdžiai pažeidžia Jungtinių Tautų chartiją.
PAGRINDINIAI DOKUMENTAI
2006 m. balandžio 10 d. Tarybos sprendimas 2006/313/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo ir Europos Sąjungos susitarimo dėl bendradarbiavimo ir pagalbos teikimo sudarymo (OL L 115, 2006 4 28, p. 49)
Tarptautinio baudžiamojo teismo ir Europos Sąjungos susitarimas dėl bendradarbiavimo ir pagalbos teikimo (OL L 115, 2006 4 28, p. 50–56)
2011 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimas 2011/168/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2003/444/BUSP (OL L 76, 2011 3 22, p. 56–58)
paskutinis atnaujinimas 15.05.2020