Bendrieji visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimai

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Rekomendacija 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų

KOKS ŠIOS REKOMENDACIJOS TIKSLAS?

Šia rekomendacija ES šalių vyriausybės skatinamos įtraukti bendrųjų gebėjimų mokymą ir mokymąsi į visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijas. Joje nustatomi aštuoni bendrieji gebėjimai, kurie svarbūs kiekvienam žinių visuomenės nariui.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Yra aštuoni bendrieji gebėjimai:

• 1.

  bendravimas gimtąja kalba, t. y. sugebėjimas žodžiu ir raštu reikšti ir aiškinti sąvokas, mintis, jausmus, faktus ir nuomones;

• 2.

  bendravimas užsienio kalbomis, kuris reiškia minėtą sugebėjimą, tačiau taip pat apima tarpininkavimo įgūdžius (t. y. apibendrinimą, perfrazavimą, vertimą žodžiu ar raštu) ir tarpkultūrinį supratimą;

• 3.

  matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse, t. y. gebėjimas gerai skaičiuoti, gamtos pasaulio supratimas ir sugebėjimas taikyti žinias ir technologijas atsižvelgiant į suprantamus žmogaus poreikius (kaip antai medicinos, transporto ar ryšių srityse);

• 4.

  skaitmeninis raštingumas, kuris siejasi su patikimu ir kritišku informacinių ir ryšių technologijų naudojimu darbe, leidžiant laisvalaikį ir bendraujant;

• 5.

  mokymasis mokytis, t. y. sugebėjimas veiksmingai organizuoti savo mokymąsi asmeniškai ar grupėse;

• 6.

  socialiniai ir pilietiniai gebėjimai, t. y. sugebėjimas veiksmingai ir konstruktyviai dalyvauti socialiniame bei darbo gyvenime ir įsitraukti į aktyvų bei demokratišką dalyvavimą, ypač vis įvairesnėje visuomenėje;

• 7.

  iniciatyva ir verslumas, t. y. sugebėjimas idėjas paversti veiksmais panaudojant kūrybiškumą, novatoriškumą, pasirengimą rizikuoti ir sugebėjimą planuoti bei valdyti projektus;

• 8.

  kultūrinis sąmoningumas ir raiška, t. y. sugebėjimas suvokti įvairių idėjų, patirties ir emocijų išraiškų įvairioje terpėje, įskaitant muziką, literatūrą ir vizualinį bei scenos meną, svarbą.

• Europos Komisija:
  • prisideda prie nacionalinių pastangų plėtoti švietimo ir mokymo sistemas;
  • naudoja aštuonis bendruosius gebėjimus, kad paskatintų mokymąsi bendradarbiaujant ir keitimąsi gera praktika;
  • skatina platesnį aštuonių bendrųjų gebėjimų naudojimą susijusiose ES politikos srityse;
  • kas dvejus metus praneša apie pasiektą pažangą.
• 2009 m. ES pritarė naujai Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginei programai iki 2020 metų („ET 2020“). Ja buvo pakeista ankstesnioji programa „ES 2010“. Programa nustatė poreikį paversti mokymąsi visą gyvenimą bei judumą tikrove ir užtikrinti, kad švietimo ir mokymo sistemos labiau reaguotų į pokyčius ir būtų atviros platesniam pasauliui.
• 2014 m. „Erasmus+“ perėmė mokymosi visą gyvenimą programą ir šešias kitas ankstesnes švietimo, mokymo ir jaunimo programas.

KONTEKSTAS

Vis labiau globalizuotame pasaulyje žmonėms reikia įvairių gebėjimų, kad jie galėtų prisitaikyti ir klestėti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Pradinė mokymosi visą gyvenimą programa buvo parengta siekiant suteikti žmonėms mokymosi galimybių bet kuriame gyvenimo etape.

Daugiau informacijos žr.:

• Europos Komisijos interneto svetainės skiltyje „Mokymosi visą gyvenimą programa“;
• Europos Komisijos interneto svetainės skiltyje „Erasmus+“.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (OL L 394, 2006 12 30, p. 10–18)

paskutinis atnaujinimas 10.10.2016