Šios direktyvos tikslas - įgyvendinti vienodą požiūrį į vyrus ir moteris bei išplėsti vienodo požiūrio principą už darbo rinkos ir profesinio gyvenimo ribų į kitas kasdienio gyvenimo sritis.

2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo.

Šia direktyva sukuriama sistema, skirta kovai su diskriminacija dėl lyties, kuri pasireiškia ribotomis galimybėmis naudotis prekėmis bei paslaugomis ir tiekti prekes bei teikti paslaugas srityse tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose.

Ši direktyva taikoma visoms prekėms ir paslaugoms, kurios yra prieinamos visuomenei, neatsižvelgiant į susijusius asmenis (t. y. neatsižvelgiant į paslaugos gavėjo asmenines aplinkybes), ir kurios siūlomos kitose nei privataus bei šeimos gyvenimo srityse. Sąvoka „paslaugos“ reiškia už atlygį teikiamas paslaugas.

Diskriminacijos draudimas prekių ir paslaugų srityje. Iš esmės šia direktyva draudžiamas:

Skirtingas požiūris gali būti priimtinas tik tuomet, jeigu jis pateisinamas teisėtais tikslais, pavyzdžiui, seksualinio smurto aukų apsauga (tokiais atvejais, kaip vienos lyties asmenims skirtų prieglaudų steigimas), laisve jungtis į asociacijas (vienos lyties asmenų privačių klubų atveju) arba vienos lyties asmenims skirtos sportinės veiklos organizavimu. Bet koks apribojimas turi būti tinkamas ir būtinas.

Vienodo požiūrio principas nedraudžia imtis pozityviosios diskriminacijos priemonių, siekiant užkirsti kelią arba kompensuoti lyčių nelygybę prekių ir paslaugų srityje.

Šioje direktyvoje nustatomi tik būtiniausi reikalavimai, kuriais remdamosi ES šalys gali nustatyti aukštesnį arba didesnio masto apsaugos lygį.

Taikymas draudimo srityje. Šia direktyva draudžiama atsižvelgti į lytį kaip į veiksnį apskaičiuojant įmokas bei išmokas draudimo sutartyse, pasirašytose po 2007 m. gruodžio 21 d.

Nepaisant to, direktyvoje numatyta galimybė ES šalims netaikyti šio draudimo tais atvejais, kai lytis yra lemiamas veiksnys atliekant rizikos įvertinimą, pagrįstą atitinkamais aktuariniais bei statistiniais duomenimis. Vis dėlto, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu Test-Achats byloje (C-236/09) nukrypimas nuo vienodo požiūrio principo, kuris leido ES šalyse skirtingai vertinti vyrus ir moteris apskaičiuojant draudimo įmokas ir išmokas, buvo pripažintas neteisėtu. Šis sprendimas įsigaliojo 2012 m. gruodžio 21 d.

Taigi visoms po šios datos pasirašytoms naujoms sutartims draudimo sektoriuje taikomas abiem lytims vienodo įkainio principas. Tam, kad būtų lengviau įgyvendinti Teismo sprendimą, Komisija priėmė direktyvos taikymo draudimo sektoriuje gaires.

Bet kuriuo atveju su nėštumu ir motinyste susijusios išlaidos neturi lemti įmokų ir išmokų skirtumų.

Vienodą požiūrį skatinančios įstaigos. Kiekvienoje ES šalyje paskiriama viena ar kelios įstaigos, kurioms pavedama skatinti ir stebėti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris laikymąsi nacionaliniu lygmeniu. Šios įstaigos privalo: i) teikti nepriklausomą pagalbą nukentėjusiesiems, ii) atlikti nepriklausomus tyrimus, iii) skelbti nepriklausomas ataskaitas ir teikti rekomendacijas.

Nukentėjusiųjų teisių gynimas. Direktyva ES šalys įpareigojamos užtikrinti, kad visiems nukentėjusiems asmenims būtų prieinamos teisminės ir (arba) administracinės procedūros siekiant apsaugoti jų teises ir kad nukentėjusieji galėtų gauti atitinkamą atlyginimą ar kompensaciją. Asociacijos, organizacijos arba kiti juridiniai asmenys, kurie yra teisėtai suinteresuoti, gali dalyvauti teisminėse ir (arba) administracinėse procedūrose siekiant apsaugoti nukentėjusiųjų teises ir padėti gauti atitinkamą atlyginimą ar kompensaciją.

Jeigu teismui pateikiami faktai, leidžiantys daryti prielaidą dėl diskriminacijos buvimo, atsakovas turi įrodyti, kad vienodo požiūrio taikymo principas nebuvo pažeistas (kaltinimo paneigimas).

Be to, ES šalys turi numatyti sankcijas, taikomas pažeidus vienodo požiūrio principą.

Ši direktyva įsigaliojo 2004 m. gruodžio 21 d., o jos nuostatos buvo perkeltos į ES šalių nacionalinius teisės aktus ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 21 d.

Vyrų ir moterų lygybė yra vienas iš Europos Sąjungos pagrindinių principų, įtvirtintas Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsniuose. Diskriminacija dėl lyties gali trukdyti vyrams ir moterims visapusiškai ir sėkmingai integruotis į ekonominį bei socialinį gyvenimą.

Tiesioginė diskriminacija - tai aplinkybės, kai vienam asmeniui dėl lyties yra taikomos mažiau palankios sąlygos nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti taikomos kitam asmeniui.

Netiesioginė diskriminacija - tai aplinkybės, kai dėl iš pirmo žvilgsnio neutralios nuostatos, kriterijaus ar praktikos vienos lyties asmenys gali patekti į tam tikru atžvilgiu mažiau palankią padėtį nei kitos lyties asmenys, nebent tą nuostatą, kriterijų ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Priekabiavimas - tai aplinkybės, kai nepageidaujamu elgesiu, susijusiu su asmens lytimi, siekiama įžeisti arba įžeidžiamas jo orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.

Seksualinis priekabiavimas - tai aplinkybės, kai bet kokiu nepageidaujamu fiziniu, žodiniu, nežodiniu seksualinio pobūdžio elgesiu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas, pirmiausia sukuriant bauginančią, priešišką, menkinančią, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.

NUORODOS

Dokumentas	Įsigaliojimo data	Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas	Oficialusis leidinys
Direktyva 2004/113/EB	2004 12 21	2007 12 21	OL L 373, 2004 12 21, p. 37-43