ES lygmens užsienio ir saugumo politika
SANTRAUKA
KAIP ES ĮGYVENDINA UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKĄ?
— |
ES įgyvendina užsienio ir saugumą politiką pagal savo bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), kuri apima visas užsienio politikos sritis ir klausimus, susijusius su ES saugumu.
|
— |
BUSP taip pat apima bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSFP), į kurią patenka ES politikos krizių valdymo gynybiniai, kariniai ir civiliniai aspektai.
|
PAGRINDINIAI ASPEKTAI
ES užsienio ir saugumo politikai yra taikomos specialios taisyklės ir procedūros.
Sprendimų priėmimas
— |
Europos Vadovų Taryba (bent kartą per ketverius metus rengiamas aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame dalyvauja ES šalių valstybių arba vyriausybių vadovai) nustato ES strateginius interesus, tikslus ir BUSP bendrą principą.
|
— |
ES Taryba, atsižvelgdama į šiuos tikslus ir strateginę kryptį, balsuoja dėl veiksmų ir pozicijų, kurių turi būti imamasi pagal BUSP.
|
ES Taryba turi priimti savo sprendimus vieningai, tačiau dėl tam tikrų sprendimų aspektų gali būti sprendžiama kvalifikuota balsų dauguma. Tai reiškia, kad reikia surinkti 55 % ES šalių, kurios atstovauja ne mažiau kaip 65 % ES gyventojų, balsų.
Įgyvendinimas
— |
BUSP įgyvendina vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai.
|
— |
Vyriausiajam įgaliotiniui padeda ES diplomatinis korpusas, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT).
|
— |
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos BUSP srityje (Europos Sąjungos sutarties 24 straipsnis), išskyrus:
|
Finansavimas
— |
ES šalys finansuoja karinio ar gynybinio pobūdžio operacijas.
|
— |
Kitos veiklos išlaidos padengiamos iš bendro ES biudžeto.
|
KONTEKSTAS
BUSP tokia, kokia ji yra šiandien, kartu su vyriausiojo įgaliotinio pareigomis ir EIVT buvo sukurta 2009 m. Lisabonos sutartimi.
— |
paskutinis atnaujinimas 08.12.2015