Teisėkūros procedūros

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 289 straipsnis

KOKS YRA SUTARTIES DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VEIKIMO 289 STRAIPSNIO TIKSLAS?

Pagal šį straipsnį pertvarkoma ankstesnė ES sprendimų priėmimo eiga ir sustiprinama ES galia priimti sprendimus bei imtis veiksmų.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 289 straipsnyje nurodytos dviejų rūšių teisėkūros procedūros:

Įprasta teisėkūros procedūra

Pagal įprastą teisėkūros procedūrą teisėkūros institucijos yra Europos Parlamentas ir Taryba. Ši procedūra pirmą kartą nustatyta Mastrichto sutartyje – tada ji buvo vadinta bendro sprendimo procedūra. Dabar tai yra plačiausiai taikomas ES sprendimų priėmimo metodas. SESV pakeistas procedūros pavadinimas, procedūra išplėsta ir pradėta taikyti šioms politikos sritims:
- teisminiam bendradarbiavimui civilinėse bylose,
- policijos bendradarbiavimui,
- humanitarinei pagalbai ir
- priemonėms išorinės sienų kontrolės, prieglobsčio ir imigracijos srityse.
Tai, kaip veikia įprasta teisėkūros procedūra, išsamiai aptarta SESV 294 straipsnyje. Parlamentas ir Taryba turi vienodas teisėkūros teises. Abi institucijos priima teisėkūros procedūra priimamus aktus pirmuoju arba antruoju svarstymu. Jeigu po antrojo svarstymo abi institucijos vis dar nėra priėmusios sprendimo, šaukiamas Taikinimo komitetas.
Pagal įprastą teisėkūros procedūrą sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma, tai yra taikant sistemą, kuria užtikrinama tokia tvarka:
- sprendimas vykdomas, jei jam pritaria ES šalių dauguma (dauguma atvejų – 55 %, kai kuriais atvejais – 72 %) ir
- šios šalys atstovauja ne mažiau kaip 65 % ES gyventojų.
SESV taip pat yra „nuostatų dėl pereigos“. Pagal šias nuostatas įprastą teisėkūros procedūrą tam tikromis sąlygomis galima taikyti kitose srityse, kuriose ji paprastai netaikoma.

Specialios teisėkūros procedūros

Kaip galima suprasti iš pavadinimo, specialios teisėkūros procedūros yra įprastos teisėkūros procedūros išimtis. Jos taikomos tam tikrose opesnėse politikos srityse. Kitaip negu įprastos teisėkūros procedūros atveju, SESV nepateikiama tiksli specialių teisėkūros procedūrų apibrėžtis. Todėl šių procedūrų taisyklės kiekvienam atvejui nustatytos atskirai, procedūrų vykdymo sąlygas apibrėžiančiuose Sutarties straipsniuose.

Pagal specialias teisėkūros procedūras praktiškai vienintelė teisėkūros institucija yra Taryba. Parlamentas tiesiog dalyvauja procedūroje. Tad, priklausomai nuo aplinkybių, su juo tik konsultuojamasi (pavyzdžiui, kaip numatyta SESV 89 straipsnyje, kai sprendžiami klausimai dėl tarpvalstybinių policijos operacijų) arba jis duoda pritarimą (pavyzdžiui, kaip numatyta SESV 86 straipsnyje, kai sprendžiamas klausimas dėl Europos prokuratūros).

KONTEKSTAS

Kaip priimami ES sprendimai (Europos Komisija)
Įprasta teisėkūros procedūra (Taryba)
Specialios teisėkūros procedūros (Taryba)
Teisėkūros galios (Europos Parlamentas).

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Šeštoji dalis „Institucinės ir finansinės nuostatos“. I antraštinė dalis „Institucijas reglamentuojančios nuostatos“. 2 skyrius „Sąjungos teisės aktai, priėmimo procedūros ir kitos nuostatos“. 1 skirsnis „Sąjungos teisės aktai“ (289 straipsnis) (OL C 202, 2016 6 7, p. 172)

paskutinis atnaujinimas 11.10.2017