Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Europos Sąjungos sutarties 18 straipsnis

Europos Sąjungos sutarties 36 straipsnis

KĄ DARO SĄJUNGOS VYRIAUSIASIS ĮGALIOTINIS UŽSIENIO REIKALAMS IR SAUGUMO POLITIKAI?

Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) atsako už ES bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) koordinavimą bei vykdymą. Vyriausiasis įgaliotinis yra tuo pačiu ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, užtikrinantis ES bendrų išorės veiksmų nuoseklumą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Paskyrimas

• Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma (su Europos Komisijos pirmininko pritarimu) skiria vyriausiąjį įgaliotinį penkerių metų kadencijai. Pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnį dėl pritarimo vyriausiojo įgaliotinio paskyrimui taip pat balsuoja Europos Parlamentas. Taip yra todėl, kad vyriausiasis įgaliotinis yra ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, o Europos Parlamentas turi pritarti visai Europos Komisijos sudėčiai.

Pareigos

• Vyriausiasis įgaliotinis prisideda prie BUSP formavimo teikdamas ES Tarybai ir Europos Vadovų Tarybai pasiūlymus.
• Jis užtikrina priimtų sprendimų įgyvendinimą.
• Eidamas Komisijos pirmininko pavaduotojo funkcijas vyriausiasis įgaliotinis užtikrina, kad ES bendri išorės veiksmai paramos vystymuisi, prekybos, humanitarinės pagalbos ir reagavimo į krizes srityse būtų nuoseklūs bei veiksmingi.
• Vyriausiasis įgaliotinis pirmininkauja ES Tarybos užsienio reikalų ministrų susitikimams.
• Jis taip pat atstovauja ES su BUSP susijusiais klausimais.
• Be to, jis vadovauja Europos ganybos agentūrai ir ES saugumo studijų institutui.
• Vyriausiasis įgaliotinis reguliariai konsultuojasi su Europos Parlamentu ir atsižvelgia į jo nuomonę dėl pagrindinių BUSP ir BSGP aspektų bei pasirinkimo.

Europos išorės veiksmų tarnyba

• Vyriausiajam įgaliotiniui pavestas pareigas vykdyti padeda Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT). EIVT buvo įsteigta pagal Lisabonos sutartį ir yra grindžiama Europos Sąjungos sutarties 27 straipsniu. Ją sudaro Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos pareigūnai, taip pat darbuotojai, atsiųsti iš ES šalių diplomatinių tarnybų.

KONTEKSTAS

Vyriausiojo įgaliotinio pozicija grindžiama Europos Sąjungos sutarties 18 ir 27 straipsniais. Ji sukurta sukurtas 1999 m. Amsterdamo sutartimi, nors atsakomybė už išorės politiką buvo dalijamasi su Europos Komisijos nariu, atsakingu už išorės santykius. 2009 m. Lisabonos sutartimi vyriausiojo įgaliotinio pareigos buvo išplėstos – jis paskirtas Komisijos pirmininko pavaduotoju, kad galėtų geriau atstovauti ES įgyvendinant užsienio politikos tikslus.

• Vyriausiasis įgaliotinis ir Komisijos pirmininko pavaduotojas (Europos išorės veiksmų tarnyba)

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

Europos Sąjungos sutarties suvestinė redakcija. III antraštinė dalis – Nuostatos dėl institucijų. 18 straipsnis (OL C 202, 2016 6 7, p. 26–27)

Europos Sąjungos sutarties suvestinė redakcija. V antraštinė dalis – Bendrosios nuostatos, susijusios su Sąjungos išorės veiksmais, ir konkrečios nuostatos, susijusios su bendra užsienio ir saugumo politika. 2 skyrius – Konkrečios nuostatos dėl bendros užsienio ir saugumo politikos. 1 skirsnis – Bendrosios nuostatos. 36 straipsnis (OL C 202, 2016 6 7, p. 35–36)

paskutinis atnaujinimas 09.01.2020