Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Bendras pareiškimas dėl ES humanitarinės pagalbos tikslų ir principų

SANTRAUKA

KAM SKIRTAS ŠIS BENDRAS PAREIŠKIMAS?

• Europos Sąjunga (ES) ir ES šalys įsipareigojo koordinuoti savo veiksmus pagal bendrus humanitarinės pagalbos teikimo tikslus ir principus.
• Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos nustatoma strateginė sistema, kuria vadovaujasi ES ir ES šalys, siekdamos teikti veiksmingą, kokybišką ir koordinuotą humanitarinę pagalbą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Humanitarinės pagalbos tikslai

ES humanitarinės pagalbos tikslas – atsižvelgus į poreikius reaguoti į ekstremalią situaciją, siekiant išsaugoti gyvybę, užkirsti kelią žmonių kančioms ir jas palengvinti krizių, atsirandančių dėl žmogaus sukeltų ir stichinių nelaimių, metu.

Pagal konsensusą ES humanitarinė pagalba teikiama pasitelkiant įgyvendinimo partnerius, kaip antai Jungtinių Tautų sistemą, Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio judėjimą ir nevyriausybines organizacijas.

ES kolektyviai su ES šalimis yra didžiausia tarptautinės viešosios humanitarinės pagalbos teikėja pasaulyje. Jų veiksmai sustiprina bei papildo vieni kitus ir yra įgyvendinami artimai bendradarbiaujant su tarptautiniais ir vietos dalyviais.

Humanitarinės pagalbos principai

Humanitarinė pagalba grindžiama pagrindiniais humanitariniais žmogiškumo*, neutralumo*, nešališkumo* ir nepriklausomumo* principais.

ES taip pat yra įsipareigojusi laikytis tarptautinės teisės principų, visų pirma tarptautinės humanitarinės teisės, žmogaus teisių ir pabėgėlių teisės.

Nors pagalbos teikimo praktikos įgyvendinimas gali skirtis ES šalyse, ES pagalbos teikėjai siekia ją pagerinti ir turi laikytis humanitarinės pagalbos principų ir geros praktikos, visų pirma remdamiesi gero humanitarinės pagalbos teikimo iniciatyva – neoficialiu tarptautiniu pagalbos teikėjų forumu ir tinklu.

ES humanitarinė pagalba turi būti suderinta su kitomis politikos sritimis, siekiant užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį po krizės ir atsižvelgti į lyčių aspektus bei skirtingus vietos gyventojų poreikius.

ES pagalbos koordinavimas ir suderinamumas

ES remia JT koordinavimo vaidmenį ir visuotinių gebėjimų reaguoti į humanitarines krizes vystymą.

ES pagalbos operacijos turi būti pagrįstos:

• visų dalyvių koordinavimu, suderinimu ir papildomumu, dalijimusi informacija, geriausia praktika ir žiniomis bei nuomonių pasikeitimo politiniu lygiu, įskaitant JT koordinuojamu tarptautiniu lygiu, stiprinimu;
• kokybės, veiksmingumo ir atskaitomybės principais;
• įvairiais partnerystės ryšiais, siekiant užtikrinti plataus masto reagavimą į krizes.

ES humanitarinė pagalba turi būti teikiama laikantis skaidrumo principo ir atsižvelgiant į nustatytus poreikius bei žmonių pažeidžiamumą.

Šiame konsensuse nustatoma kada ir kaip humanitarinei reagavimo veiklai paremti gali būti naudojama civilinė sauga ir, išskirtinėmis aplinkybėmis bei blogiausiu atveju, kariniai ištekliai ir pajėgumai.

Tarptautiniai veiksmai

Pripažindama, kad humanitariniai veiksmai yra tarptautinė kolektyvinė atsakomybė, ES prisideda prie visuotinių kolektyvinių gebėjimų reaguoti į krizes vystymo, remdama JT drauge su kitais humanitarinės veiklos dalyviais ir pagalbos teikėjais vykdomą humanitarinės sistemos reformą.

Be to, atsižvelgiant į didėjantį humanitarinės pagalbos poreikį, būtina padidinti ir paįvairinti finansavimą bei padidinti jo nuspėjamumą, lankstumą ir strateginį koordinavimą.

Sąsaja su nelaimių rizikos mažinimu ir vystymusi

Be skubios pagalbos veiksmų, vykdomų krizės metu, ES įsipareigoja siekti sumažinti riziką bei pažeidžiamumą ir paruošti žmones stichinėms nelaimėms vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygiu, remdamasi Hyogo veiksmų programa (2015 m. kovo mėn. pakeista Sendai nelaimių rizikos mažinimo programa 2015–2030 m.).

Ji taip pat teikia paramą pereinamuoju laikotarpiu, remia greitą atsigavimą bei vystymąsi, visų pirma naudodama geresnį paramos, atkūrimo ir vystymosi susiejimą (PAVS).

Humanitariniai veiksmai ES lygiu

Konsensuse patvirtinama, kad, stiprinant ES ir tarptautinių humanitarinės pagalbos teikėjų papildomumą, ES turi santykinį pranašumą ir pridėtinę vertę. Taip yra dėl ES pasaulinio ekspertų tinklo, jos vaidmens užtikrinant politikos sričių suderinamumą ir skatinant gerą humanitarinės pagalbos teikimo praktiką, savo gebėjimo lanksčiai veikti politiškai jautriose vietose ir jos gebėjimu palengvinti koordinavimą. Pati Europos Komisija yra įsipareigojusi taikyti gero pagalbos teikimo principus ir geriausią praktiką savo politikos ir veiklos srityse.

2008–2013 m. laikotarpiui ES priėmė veiksmų planą, kuriame pateiktos gairės Komisijos ir ES šalių bendradarbiavimui, grindžiamos pagalbos kokybės metodu. Įgyvendinimo eiga buvo patikrinta 2010 m. per vidurio laikotarpio peržiūrą ir įvertinta atlikus nepriklausomą vertinimą 2014 m. Vertinime patvirtinamas konsensuso galiojimas ir rekomenduojama jį įgyvendinti pagal naują veiksmų programą. 2015 m. lapkričio mėn. priimtas įgyvendinimo planas bus naudojamas 18 mėnesių, sutelkiant dėmesį į principinius humanitarinius veiksmus ir efektyvumą.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Europos Komisijos interneto svetainės skiltyje „Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos“;
• Europos Komisijos interneto svetainės skiltyje „Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimas humanitariniais klausimais“.

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

*Žmogiškumas reiškia, kad į žmonių kančias turi būti reaguojama visada, kai tik apie jas sužinoma, daug dėmesio skiriant pažeidžiamiausiems asmenims.

*Neutralumas reiškia, kad humanitarinė pagalba neturi būti teikiama palaikant kurią nors šalį ginkluoto konflikto ar kito ginčo atveju.

*Nešališkumas reiškia, kad humanitarinė pagalba turi būti teikiama tik atsižvelgiant į poreikį, nediskriminuojant nukentėjusių gyventojų ar jų grupių.

*Nepriklausomumas reiškia, kad humanitarinių tikslų siekiama autonomiškai, neatsižvelgiant į politinius, ekonominius, karinius ar kitus tikslus. Vienintelis humanitarinės pagalbos tikslas turi būti palengvinti humanitarinių krizių aukų kančias ir užkirsti joms kelią

DOKUMENTAS

Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendras pareiškimas (OL C 25, 2008 1 30, p. 1–12)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos įgyvendinimo planas“ ( SWD(2015) 269 final, 2015 11 27)

paskutinis atnaujinimas 31.03.2016