9.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 152/47

(1)

2011 m. bendrovei „Finnfjord AS“ („Finnfjord“) buvo suteikta 175 mln. NOK valstybės pagalba pagal Energijos fondo schemą (žr. toliau) dėl energijos regeneracijos sistemos sukūrimo jos ferosilicio gamybos įmonėje. Toks pagalbos suteikimas buvo patvirtintas Institucijos sprendimu Nr. 39/11/COL (1).

(2)

Pasibaigus iki pranešimo pateikimo vykusioms diskusijoms, kurios buvo pradėtos 2012 m. lapkričio mėn., Norvegijos valdžios institucijos 2013 m. birželio 26 d. raštu pranešė apie „Innovation Norway“ (IN) teikiamą papildomą pagalbą bendrovei „Finnfjord“ pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį (2). Būtent ši priemonė yra dabartinio sprendimo dalykas.

(3)

2013 m. liepos 5 d. raštu (3) Institucija paprašė Norvegijos valdžios institucijas pateikti papildomos informacijos. Norvegijos valdžios institucijos ją pateikė 2013 m. rugpjūčio 19 d. raštu (4). 2013 m. rugpjūčio 28 d. raštu (5) Institucija paprašė papildomos informacijos. Norvegijos valdžios institucijos ją pateikė 2013 m. rugsėjo 18 d. raštu (6). 2013 m. lapkričio 13 d. raštu (7) Institucija pranešė Norvegijos valdžios institucijoms, kad ji priėmė sprendimą Nr. 445/13/COL pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl priemonės, apie kurią buvo pranešta.

(4)

2014 m. vasario 21 d. e. laišku (8) Norvegijos valdžios institucijos pateikė pastabas dėl sprendimo. 2014 m. balandžio 10 d., po ilgų diskusijų su Norvegijos valdžios institucijomis ir „Finnfjord“ dėl slaptos informacijos, sprendimas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir EEE priede (9). „Finnfjord“ buvo vienintelė pastabas pateikusi trečioji šalis (10). 2014 m. gegužės 13 d. raštu (11) šios pastabos buvo perduotos Norvegijos valdžios institucijoms. 2014 m. birželio 6 d. raštu (12) Norvegijos valdžios institucijos pateikė pastabas dėl trečios šalies pastabų. 2014 m. rugsėjo 25 d. e. laišku (13)„Finnfjord“ pateikė papildomų pastabų. 2014 m. spalio 8 d. e. laišku (14) Institucija paprašė „Finnfjord“ pateikti papildomos informacijos. „Finnfjord“ ją pateikė 2014 m. spalio 24 d. ir 27 d. (15) e. laiškais. 2014 m. spalio 27 d. raštu (16) Norvegijos valdžios institucijoms buvo pateikta papildomų pastabų ir informacijos. Norvegijos valdžios institucijos pateikė savo atsakymą 2014 m. lapkričio 12 d. raštu (17). Nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. Institucija neoficialiai bendravo e. laiškais ir telefonu su Norvegijos valdžios institucijomis ir „Finnfjord“.

(5)

Priemonė, apie kurią pranešta, yra IN tiesioginė 16 mln. NOK dotacija bendrovei „Finnfjord“. Ji yra skirta iš dalies padengti nuo [680–720] mln. NOK iki [maždaug 800] mln. NOK išaugusioms projekto sąnaudoms.

(6)

IN 2012 m. gruodžio 10 d. raštu pranešė „Finnfjord“ apie savo sprendimą suteikti priemonę, apie kurią pranešta.

(7)

IN paaiškino, kad „Finnfjord“ reikėjo papildomų [80–95] mln. NOK energijos regeneracijos projektui užbaigti. Taigi, 16 mln. NOK suma padengta tik dalis išaugusių sąnaudų.

(8)

Tuo pačiu metu, kai bendrovė IN suteikė „Finnfjord“ 16 mln. NOK tiesioginę dotaciją, ji „Finnfjord“ suteikė ir 18 mln. NOK paskolą. Tada „Finnfjord“ jau buvo pasiskolinusi iš IN 100 mln. NOK dėl to paties projekto. Institucijai nebuvo pranešta nė apie vieną iš šių paskolų. IN teigia, kad paskolos buvo suteiktos rinkos sąlygomis, todėl jos nebuvo valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

(9)

Tuo pat metu, kai „Finnfjord“ gavo 18 mln. NOK paskolą iš IN, ji gavo [45–60] mln. NOK paskolą iš finansų įstaigos SpareBank 1 Nord-Norge (SNN). „Finnfjord“ esamos paskolos, kurias suteikė SNN dėl projekto, iš viso siekė [300–325] mln. NOK.

(10)

Taigi, [80–95] mln. NOK išaugusios sąnaudos buvo padengtos 16 mln. NOK tiesiogine dotacija ir dviem 18 mln. NOK ir [45–60] mln. NOK paskolomis.

(11)

IN yra viešojo sektoriaus įmonė, įsteigta įstatymu dėl bendrovės „Innovation Norway“ (18). Ji priklauso Norvegijos valstybei, konkrečiai, Vietos valdžios ir regioninės plėtros ministerijai (51 %) ir visoms 19 Norvegijos apygardų institucijoms (49 %). IN yra finansuojama iš viešųjų išteklių.

(12)

„Enova SF“ („Enova“) yra valstybės įmonė (19), visiškai priklausanti Norvegijos valstybei, konkrečiai, Naftos ir energetikos ministerijai. Ji yra atsakinga už Energijos fondo schemą, valstybės pagalbos schemą, skirtą aplinkos apsaugai skatinti, kuri patvirtinta Institucijos sprendimais Nr. 125/06/COL (20) ir Nr. 248/11/COL (21). „Enova“ yra finansuojama iš viešųjų išteklių.

(13)

Pagal Energijos fondo schemą „Enova“ rengia konkursus dėl pagalbos, kuri suteikiama atrinktiems projektams – tiems, kurių energijos rezultatas suteiktos pagalbos vienai Norvegijos kronai yra geriausias (22).

(14)

„Enova“ išmoka paskutinę 20 % individualios pagalbos priemonės dalį tik tada, kai jau yra patvirtinusi galutinio projekto ataskaitą (23). Remiantis „Finnfjord“ pranešimu spaudai (24), 2012 m. spalio 30 d. energijos regeneravimo sistema jau buvo įdiegta ir veikė. 2012 m. lapkričio 22 d.„Enova“ patvirtino galutinę „Finnfjord“ ataskaitą. 2012 m. lapkričio 23 d.„Enova“ išmokėjo paskutinę pagalbos dalį – 35 mln. NOK (20 % visos 175 mln. NOK pagalbos sumos).

(15)

„Finnfjord“ yra šeimai priklausanti ribotos atsakomybės bendrovė. Siūloma pagalba remiama įmonė yra Trumso apygardos, kuri yra antra šiauriausia Norvegijos apygarda, Finsneso mieste.

(16)

Pranešime, kurio pagrindu buvo priimtas 2011 m. vasario 9 d. Institucijos sprendimas Nr. 39/11/COL, kuriuo patvirtinama bendrovės „Enova“ 175 mln. NOK pagalba „Finnfjord“, numatytas „Finnfjord“ energijos regeneravimo projekto biudžetas yra 511,66 mln. NOK. Pagalba buvo skirta esamai aušinimo sistemai energijos regeneravimo padalinyje pakeisti. Buvo ketinama kasmet pagaminti 224 GWh elektros energijos ir regeneruoti 125 GWh technologinio garo. Taigi, apskaičiuota metinė energijos gamyba siekė 349 GWh.

(17)

Remiantis dabartiniu pranešimu, iki 2011 m. vasario mėn. apskaičiuotas biudžetas jau buvo išaugęs 190 mln. NOK: nuo 511,66 mln. NOK iki 700 mln. NOK. Nepaisant šio reikšmingo padidėjimo, 2011 m. vasario 7 d.„Finnfjord“ valdyba nusprendė tęsti projektą. Tada „Finnfjord“ didesnės pagalbos neprašė. Pagalba, apie kurią pranešta, neskirta išaugusioms sąnaudoms, dėl kurių sąmata išaugo iki 700 mln. NOK, padengti.

(18)

Pagrindinė sąnaudų padidėjimo priežastis – „Finnfjord“ sprendimas skirti visas projekto pajėgas tik elektros gamybai iš garų (o ne iš technologinio garo), įsigyjant galingesnę garo turbiną. Turbina buvo užsakyta 2011 m. sausio 7 d. Teisiškai privalomas susitarimas dėl turbinos buvo sudarytas 2011 m. vasario 23 d.2011 m. vasario 16 d. raštu „Finnfjord“ pranešė bendrovei „Enova“, kad ji užsakė galingesnę turbiną, kuri kasmet leistų pagaminti 344,5 GWh elektros energijos. Taigi, ši išaugusi elektros energijos gamyba buvo panaši į apskaičiuotą visą elektros ir garų gamybą – 349 GWh. Tuo remdamasi, „Finnfjord“ paprašė, kad garo gamyba nebebūtų įtraukiama į remiamą projektą. 2011 m. vasario 17 d. raštu „Enova“ patvirtino projekto pakeitimą.

(19)

Visu projekto etapu „Finnfjord“ teikė bendrovei „Enova“ pažangos ataskaitas. 2012 m. balandžio 30 d. ataskaitoje „Finnfjord“ pranešė apie papildomai išaugusias sąnaudas, susijusias su turbinos įrengimu, garo ir kondensacijos vamzdžiais ir grioviais. Papildomos sąnaudos sudarė maždaug 5 mln. NOK. „Finnfjord“ vis dar siekė, kad visos projekto sąnaudos neviršytų 700 mln. NOK sąmatos.

(20)

Jos 2012 m. birželio 29 d. pažangos ataskaitoje visa sąnaudų sąmata vis dar buvo 700 mln. NOK. Tačiau jau tada buvo apskaičiuota, kad projektui reikės papildomai [5–10] mln. NOK dėl išaugusių sąnaudų. Šios išaugusios sąnaudos buvo aptartos „Finnfjord“ valdybos 2012 m. birželio 19 d. posėdyje. Norvegijos valdžios institucijos nepaaiškino, kodėl visoms sąnaudoms išaugus [10–15] mln. NOK [(…)], 2012 m. birželio 29 d. pažangos ataskaitoje nebuvo pakoreguota visų sąnaudų (700 mln. NOK) sąmata.

(21)

Norvegijos valdžios institucijos paaiškino, kad „Finnfjord“ vienu metu 2012 m. pavasarį pradėjo neoficialias diskusijas su „Enova“ dėl papildomos pagalbos gavimo, siekdama padengti išaugusias projekto sąnaudas. 2012 m. liepos 5 d., remdamasi neoficialia informacija, „Finnfjord“ oficialiai kreipėsi į „Enova“ dėl papildomos pagalbos. Tuomet „Finnfjord“ patikslino savo visą sąnaudų sąmatą iki [730–760] mln. NOK.

(22)

Institucijos pateikta informacija rodo, kad „Finnfjord“, remdamasi 2012 m. liepos 31 d. užbaigta biudžeto peržiūra, nustatė, jog įgyvendinant projektą bus patirta papildomų sąnaudų, ir visa sąnaudų sąmata buvo padidinta nuo [740] mln. NOK iki [maždaug 800] mln. NOK. Sąnaudos išaugo dėl: esamos įrangos pritaikymų, trijų esamų krosnių pritaikymų, dūmų latakų pritaikymo, instaliacijų turbinos pastate ir kituose pastatuose, ilgesniam nei numatyta laikui sustabdytos gamybos, ir darbo bei instaliacijų užbaigimo. „Finnfjord“ paprašė bendrovės „Enova“ papildomos pagalbos, kad būtų galima įvykdyti projekto vidaus reikalavimus dėl pelningumo. „Finnfjord“ išsamiau paaiškino išaugusių sąnaudų priežastis savo 2012 m. rugsėjo 12 d. pažangos ataskaitoje.

(23)

2012 m. rugpjūčio mėn. pradžioje „Finnfjord“ neoficialiai aptarė su „Enova“, kad galbūt reikėtų atidėti darbus trečioje krosnyje ir juos laikyti atskiru projektu, kad būtų galima kreiptis į „Enova“ dėl papildomos pagalbos jos prašant naujam projektui.

(24)

2012 m. rugpjūčio 20 d. raštu „Enova“ atmetė pagalbos prašymą.

(25)

„Finnfjord“ valdybai susitikus 2012 m. rugsėjo 25 d., nustatyta iš viso [maždaug 800] mln. NOK sąnaudų sąmata. Tame posėdyje „Finnfjord“ valdyba svarstė tris galimas veiksmų kryptis:

(26)

Valdyba nusprendė rinktis trečią variantą.

(27)

IN pateikė Institucijai valdybos posėdžio protokolo ištrauką dėl trečios alternatyvos. Paraiškoje, kuria kreipiamasi į „Enova“ ir IN dėl papildomos pagalbos, teigiama:

„Galima bendrovės „Enova“ ir [IN] dotacija ir (arba) paskola bus tiesiogiai naudojama, siekiant sumažinti likvidumo paskolą, kurios buvo prašoma iš [SNN]“ (25).

(28)

Kaip teigia IN, valdyba nusprendė, kad pirma veiksmų kryptis iš esmės reikštų, jog projektas bus finansuojamas „Finnfjord“ kreditorių sąskaita, o tai teisiniu požiūriu nebūtų patartina, ir ilgalaikiu laikotarpiu tai nebūtų logiškas sprendimas. Taip pat, kaip teigia IN, valdyba nelaikė, kad antra galimybė yra perspektyvi veiksmų kryptis, nes ji padarė išvadą, jog trečios krosnies darbų atidėjimas būtų pernelyg brangus.

(29)

Savo pastabose dėl Institucijos sprendimo pradėti oficialų tyrimą Norvegijos valdžios institucijos paaiškino, kad galutinės sąnaudos iš viso sudarė [maždaug 800] mln. NOK. Norvegijos valdžios institucijos nepaaiškino, kada dėl to buvo galutinai nuspręsta.

(30)

2012 m. rugpjūčio 28 d.„Finnfjord“ pradėjo neoficialų dialogą su IN ir SNN, siekdama gauti [80–95] mln. NOK, kurių reikėjo projekto užbaigimui finansuoti.

(31)

2012 m. spalio 1 d. raštu „Finnfjord“ oficialiai kreipėsi į SNN dėl papildomų paskolų. „Finnfjord“ oficialiai kreipėsi dėl papildomų paskolų ir dotacijų iš IN 2012 m. spalio 11 d., tačiau pagalbos sumos nenurodė.

(32)

Atrodo, kad SNN iki 2012 m. spalio mėn. vidurio pasiūlė „Finnfjord“ [80–95] mln. paskolą. Tačiau SNN pasiūlymas buvo su įkeitimo sąlyga, padarant nuostolį anksčiau IN suteiktos paskolos įkeitimui (26). IN šis sprendimas netenkino. „Finnfjord“, SNN ir IN vietoj to suderėjo šį [80–95] mln. NOK finansavimo paketą:

(33)

„Finnfjord“ įformino ir priėmė [80–95] mln. NOK finansavimo paketą, pridėdama 2012 m. gruodžio 12 d. SNN, IN ir „Finnfjord“ pasirašytą koordinavimo susitarimą. Toks susitarimas, kuriuo siekiama reglamentuoti trijų šalių santykius, apėmė 2012 m. gruodžio 12 d.„Finnfjord“ ir SNN pasirašytą paskolos susitarimą ir 2012 m. gruodžio 10 d.„Finnfjord“ ir IN pasirašytą paskolos susitarimą.

(34)

Nors IN ir SNN paskolos buvo išmokėtos, 16 mln. NOK pagalba bendrovei „Finnfjord“ bus išmokėta tik Institucijai pritarus.

(35)

IN pabrėžia, kad tuo metu, kai ji nusprendė suteikti tam tikromis sąlygomis 16 mln. NOK dotaciją, neplanavo skolinti pinigų „Finnfjord“, nes įmonė neturėjo pakankamai užtikrinimo priemonių, kad galėtų gauti naujas paskolas iki [80–95] mln. NOK.

(36)

Aiškindama, kodėl „Finnfjord“ nesikreipė dėl papildomos pagalbos į bendrovę „Enova“ 2011 m. vasario mėn., IN teigia, kad „Enova“ vienašališkai sumažino sumą nuo 200 mln. NOK, ir pabrėžė, kad 175 mln. NOK suteikimas buvo išimtinai didelė pagalba, ir kad jokiam kitam projektui nebuvo galima tikėtis tokios paramos. Taigi, „Finnfjord“ manė, kad papildomos pagalbos prašymas būtų atmestas. Tačiau bendrovė pakeitė savo požiūrį, sužinojusi apie bendrovės „Enova“ sprendimą skirti 350 mln. NOK pagalbą beveik identiškam projektui, kurį įgyvendino „Elkem AS“ (28).

(37)

IN pateikė patikslintą lentelę, kurioje atsižvelgta į Institucijos sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą pateiktas pastabas. Remiantis projekto galutinėmis [maždaug 800] mln. NOK išlaidomis, 15 metų projekto trukme ir patikrintu laipsnišku elektros gamybos didėjimu pirmaisiais trimis metais iki didžiausio 344,5 GWh metinio pajėgumo, naudojantis „Enova“ modeliu, apskaičiuota grąžos norma, be 16 mln. NOK pagalbos, yra [maždaug 9] %. Su pagalba grąžos norma būtų [maždaug 11] %. Todėl IN teigia, kad šis projektas nėra pelningas, atsižvelgiant į „Finnfjord“ bendrą investicijų politiką, pagal kurią tokioms bendrovės pagrindinei verslo veiklai nepriskiriamoms investicijoms reikalaujama [10–20] % grąžos norma.

(38)

IN pabrėžia, kad „Finnfjord“ nusprendė tęsti projektą remdamasi savo skaičiavimais, kurie skiriasi nuo pirmiau pateiktų („Enova“ modeliu pagrįstų) skaičiavimų. IN pažymi, kad jai „Finnfjord“ vidaus skaičiavimai nebuvo pateikti. IN pažymi, kad, regimai prieštaringo IN ir „Enova“ požiūrio priežastis tikriausiai yra „Enova“ ir IN skirtingos vidaus taisyklės ir praktika.

(39)

„Finnfjord“ nurodo Institucijos sprendimo teiginį, kuriame, jos nuomone, yra aiškus prieštaravimas: Institucija, viena vertus, neatmeta fakto, kad pagalba galėtų turėti skatinamąjį poveikį šioje byloje, ir, kita vertus, iškelia klausimą, ar „Finnfjord“ nusprendė sustabdyti, sumažinti arba nutraukti projektą. „Finnfjord“ pabrėžia, kad, nors jos valdyba iki 2012 m. rugsėjo 25 d. posėdžio siekė užbaigti projektą, tai neturėtų būti laikoma pareikštu noru ar gebėjimu užbaigti projektą bet kokia kaina. Bendrovės teigimu, Institucijai pateikti faktai ir skaičiai aiškiai rodo, kad „Finnfjord“ nesugebėtų apmokėti projekto užbaigimo be papildomo finansavimo. „Finnfjord“ negalėjo pateikti jokių papildomų užtikrinimo priemonių, taigi, ji negalėjo gauti naujos paskolos. Todėl „Finnfjord“ atmeta pradinę Institucijos nuomonę, kad pagalba būtų laikoma naudingu, tačiau ne visai būtinu finansavimo paketo elementu.

(40)

Kaip ir bendrovė IN, „Finnfjord“ pabrėžia, kad „Enova“ pagalbos sumažinimas nuo 200 mln. NOK iki 175 mln. NOK buvo vienašališkas „Enova“ valdybos politinis sprendimas. „Finnfjord“ atkreipia dėmesį į „Enova“ pareiškimuose, jos manymu, esančius kelis netikslumus dėl papildomos pagalbos projektui skatinamojo poveikio, ir pabrėžia, kad regimai priešingas „Enova“ ir IN požiūris dėl pagalbos skatinamojo poveikio neturi jokių pasekmių, nes Enova politika yra labiau ribojančio pobūdžio, nei numatyta Pagalbos aplinkos apsaugai gairėse (AAG) (29).

(41)

Dėl vertinimo, ar pagalba yra tinkama priemonė, atrodo, kad „Finnfjord“ nepritaria minčiai, jog šis vertinimas turėtų būti atliktas atsižvelgiant į konkrečias šio atvejo aplinkybes ir vietoj to remiasi Sprendimu Nr. 39/11/COL, kuriame Institucija teigė, kad pradinė 175 mln. NOK pagalba buvo tinkama priemonė, siekiant paskatinti investicijas į projektą prieš jį įgyvendinant.

(42)

Dėl proporcingumo principo laikymosi bendrovė pabrėžia, kad projekto sąnaudos, palyginti su pradine sąmata, išaugo du kartus. 12,35 % grąžos norma patenka į „Finnfjord“ reikalaujamo pelningumo intervalo žemesnę ribą. Aiškinama, kad atnaujinta [maždaug 9] % grąžos norma be 16 mln. NOK pagalbos yra daug mažesnė nei bendrovei „Finnfjord“ priimtina norma, „jei ji būtų veikusi savo laisva valia“. Netgi [maždaug 11] % grąžos norma su 16 mln. NOK pagalba yra laikoma gana nedidele grąžos norma. „Finnfjord“ laiko, kad suteikta pagalba yra tinkamas naštos pasidalijimas tarp IN ir SNN, ir pabrėžia, kad projekto paskolos kapitalas smarkiai išaugo. Įsipareigojimų neįvykdymo rizika tenka tik įmonei. Taigi, „Finnfjord“ nuomone, akivaizdu, kad pagalba nereiškia, kad bus suteiktos per didelės kompensacijos.

(43)

„Finnfjord“ laikosi nuomonės, kad papildoma IN pagalba nepažeis konkurencijos mechanizmo pagal Energijos fondo schemą. „Finnfjord“ pabrėžia, kad konkurencijos mechanizmas pagal Energijos fondo schemą tik užkerta kelią mažiausio efektyvumo projektams gauti pagalbą, kai prašoma suma viršija schemos biudžetą. Bendrovė ragina Instituciją apsvarstyti, ar konkurencijos mechanizmui pagal Energijos fondo schemą teikiamas pirmumas galėtų pakenkti Norvegijos valdžios institucijų teisei pačioms organizuoti viešųjų lėšų administravimą. Šiomis aplinkybėmis „Finnfjord“ abejoja, kad Institucija turi pagrįstą teisinį pagrindą užtikrinti, išskyrus taisykles dėl sumavimo, kad atskirai suteikiama pagalba netrukdo pagalbos schemos veikimui. „Finnfjord“ aiškina, kad pagalba, apie kurią pranešta, yra teikiama atvirai ir skaidriai.

(44)

Vykdydama oficialų tyrimą, Institucija antrą kartą iš „Finnfjord“ gavo trečiosios šalies pastabas, kuriose bendrovė detaliai nurodo, kaip 2012 m. rudenį dėl grynųjų pinigų trūkumo būtų reikėję sustabdyti projektą, jei nebūtų suteiktas papildomo finansavimo paketas, kurio skyrimą paskatino IN suteikta pagalba. Siekdama pagrįsti argumentus, kodėl pagalba „Finnfjord“, apie kurią buvo pranešta, turi skatinamąjį poveikį, „Finnfjord“ remiasi Institucijos sprendimu byloje Helguvík Aluminium Smelter  (30).

(45)

Kaip įrodymą dėl pagalbos reikalingumo, bendrovė pateikė SNN, „Finnfjord“ buhalterio ir pirmininko pareiškimus. Bendrovė taip pat pateikė lentelę su atnaujintais projekto grynosios dabartinės vertės skaičiavimais (patikrinta IN), kurioje su pagalba [grąža yra minimaliai neigiama] %. „Finnfjord“ remiasi Institucijos ir Komisijos praktika (31), susijusia su nenumatytomis inovacinių projektų sąnaudomis, kai pagalbos dotacijos, nurodytos ne fiksuota suma, bet kaip visų nežinomų sąnaudų procentinis dydis, yra suderinamos su valstybės pagalbos taisyklėmis.

(46)

Institucijai paprašius, „Finnfjord“ atitinkamai pateikė 2011 m. birželio 14 d. ir 2012 m. gruodžio 12 d. SNN, IN ir „Finnfjord“ sudarytų dviejų finansavimo susitarimų kopijas, taip pat dokumentus dėl neįkeistos užtikrinimo priemonės nebuvimo.

(47)

Norvegijos valdžios institucijos pateikė pastabas dėl dviem etapais „Finnfjord“ pateiktų trečiosios šalies pastabų. Norvegijos valdžios institucijos sutinka su „Finnfjord“ ir pateikė išaiškinimus dėl nedidelių faktinių klausimų, susijusių su siūlomos 16 mln. NOK dotacijos finansavimo šaltiniu. Kadangi lėšos iš atitinkamų šaltinių mokamos vienodu būdu, Institucijai vertinant priemonę, apie kurią pranešta, šie išaiškinimai nebuvo svarbūs.

(48)

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Išskyrus atvejus, kai šiame susitarime nustatyta kitaip, bet kokia EB valstybių narių, ELPA valstybių arba iš valstybės išteklių suteikta bet kokios formos pagalba, kuri iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, yra nesuderinama su šio susitarimo veikimu, kai ji daro įtaką susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.“

(49)

Tai reiškia, kad priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, jei bendrai yra tenkinamos šios sąlygos: priemonė: i) suteikta valstybės arba iš valstybės išteklių; ii) suteikia gavėjui atrankinį ekonominį pranašumą; iii) gali turėti poveikio susitarimo šalių prekybai ir iškraipyti konkurenciją.

(50)

Pagalbos priemonė turi būti suteikiama valstybės arba iš valstybės išteklių. Šiuo atžvilgiu primenama, kad IN yra viešojo sektoriaus įmonė. Jai skirtas dotacijas finansuoja Norvegijos valstybė. Taigi, priemonė, apie kurią pranešta, yra finansuojama iš valstybės išteklių ir jos suteikimą „Finnfjord“ turi prižiūrėti valstybės kontroliuojama viešojo sektoriaus įmonė. Taigi, Institucija laiko, kad yra naudojami valstybės ištekliai.

(51)

Kad priemonė, apie kurią pranešta, būtų laikoma valstybės pagalba, ji turi suteikti „Finnfjord“ pranašumų, kuriais jai panaikinami paprastai iš jos biudžeto dengiami mokesčiai. Taigi, priemonė turi būti atrankinė ta prasme, kad ji suteikia pranašumą „tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai“. Suteikus 16 mln. NOK tiesioginę dotaciją „Finnfjord“ buvo pervesti grynieji pinigai, kurių įprastomis verslo sąlygomis įmonė nebūtų gavusi. Siūloma dotacija yra išimtinai skirta „Finnfjord“. Todėl Institucija daro išvadą, kad ši tiesioginė dotacija suteikia „Finnfjord“ atrankinį ekonominį pranašumą.

(52)

Tam, kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ji turi būti pajėgi iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį EEE susitarimo susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai. Remiantis nusistovėjusia Teismo praktika, vien tik tas faktas, kad priemonė sustiprina įmonės poziciją, palyginti su kitomis įmonėmis, konkuruojančiomis EEE vidaus prekyboje, yra laikomas pakankamu, kad būtų galima laikyti, jog priemonė gali daryti poveikį susitarimo šalių prekybai ir iškraipyti kitose EEE valstybėse įsisteigusių įmonių konkurenciją (32). „Finnfjord“ gamina ferosilicį ir mikrosilicį, kuriuos ji parduoda Europos rinkoje (33). Taigi, Institucija daro išvadą, kad pagalba daro poveikį EEE susitarimo susitariančiosioms šalims ir iškraipo konkurenciją EEE, nes gavėjas vykdo veiklą sektoriuje, kuriame prekiauja susitariančiosios šalys.

(53)

Remdamasi pirmiau nurodytais faktais, Institucija daro išvadą, kad priemonė, apie kurią pranešta, kurios forma – IN tiesioginė 16 mln. NOK dotacija bendrovei „Finnfjord“ – yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

(54)

Pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį „ELPA priežiūros institucija bus informuojama suteikiant jai pakankamai laiko pastaboms pateikti, apie bet kokius planus suteikti arba pakeisti pagalbą (…). Atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas.“

(55)

2013 m. birželio 26 d. raštu Norvegijos valdžios institucijos pranešė apie 16 mln. NOK pagalbos priemonę. Pagalba buvo suteikta su sąlyga, kad ją patvirtins Institucija, ir dėl tos priežasties nebuvo išmokėta.

(56)

Kalbant apie pateiktą informaciją, atrodo, kad pagalba buvo suteikta pagal pagalbos schemą, apie kurią nebuvo pranešta Institucijai, nes Norvegijos valdžios institucijos laikėsi nuomonės, kad ji įeina į tuo metu taikyto Bendrojo bendrosios išimties reglamento (BBIR) (34) taikymo sritį. „Enova“ ir IN dotacijos yra investicinė pagalba tai pačiai įmonei tam pačiam investiciniam projektui vykdyti. Taigi, Norvegijos valdžios institucijos padarė išvadą, kad apie „Finnfjord“ suteiktą pagalbą turėjo būti atskirai pranešta, nes ši pagalba kartu su „Enova“ pagalba viršijo ribą, nuo kurios apie individualiai suteiktą pagalbą yra privaloma pranešti (35).

(57)

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta pirmiau, Institucija daro išvadą, kad Norvegijos valdžios institucijos laikėsi savo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalyje nustatytų įpareigojimų.

(58)

IN tvirtina, kad pagalba „Finnfjord“ yra suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu, kaip pagalba gamtos apsaugai. IN pabrėžia, kad ši pagalba nėra sanavimo pagalba.

(59)

Remiantis EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu, „pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti“, gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu, kai tokia pagalba netrikdo prekybos sąlygų ir konkurencijos EEE taip, kad tai prieštarautų bendram interesui.

(60)

Sprendimu Nr. 39/11/COL Institucija patvirtino pradinę Energijos fondo schemos pagalbą „Finnfjord“ energijos regeneracijos projektui, atlikusi išsamų tos pagalbos vertinimą pagal pagalbos aplinkos apsaugai gairių 5 skyrių. Institucija padarė išvadą, kad „Enova“ pagalba, apie kurią buvo pranešta, paskatindama „Finnfjord“ taikyti energijos taupymo priemonę, kurios ji nebūtų taikiusi, jei jai nebūtų buvusi suteikta pagalba, padėjo apsaugoti aplinką.

(61)

2014 m. liepos 16 d. Institucija, pradėjusi oficialią tyrimo procedūrą, priėmė naujas 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gaires (AEPG) (36), kuriomis buvo pakeistos Pagalbos aplinkos apsaugai gairės (PAAG) (37). Institucija taiko AEPG nuo jų priėmimo datos (38), taip pat jas taiko iki AEPG priėmimo suteiktai individualiai pagalbai, kai ji turi priimti sprendimą po gairių priėmimo (39).

(62)

Institucija patvirtino „Enova“ pagalbą esant energiją taupančia priemone. AEPG nėra skyriaus dėl energijos taupymo, tačiau buvo įtrauktas skyrius dėl efektyvaus energijos vartojimo (40). Institucija vertina pagalbos, apie kurią buvo pranešta, suderinamumą remdamasi AEPG skyriumi dėl energijos vartojimo efektyvumo.

(63)

Institucija pažymi, kad jos įvykdytas priemonės, apie kurią buvo pranešta, suderinamumo vertinimas šiuo atveju nebūtų buvęs iš esmės kitoks, jei ji būtų taikiusi PAAG. Siekiant tai parodyti, toliau bus teikiamos nuorodos tiek į atitinkamus AEPG, tiek į PAAG principus.

(64)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą ir įvertinti priemonę, apie kurią pranešta, pagal tuo metu galiojusias PAAG, Institucija pabrėžė, kad, atsižvelgiant į tą faktą, jog ji jau įvertino „Enova“ pagalbos bendrovės „Finnfjord“ energijos regeneracijos projektui suderinamumą, ji neabejojo, kad papildoma pagalba, dėl nedidelės jos sumos, palyginti su pradine pagalba, siekiama spręsti rinkos nepakankamumo problemą. Be to, darydama prielaidą, kad pagalba turėtų skatinamąjį poveikį ir būtų būtina, Institucija neabejojo, jog konkurencijos iškraipymai ir poveikis prekybai būtų riboti ir bendras balansas būtų teigiamas. Todėl šie klausimai čia nebus svarstomi.

(65)

Šio vertinimo tikslas – nustatyti, ar pagalba, apie kurią pranešta, turi skatinamąjį poveikį ir yra būtina.

(66)

Pagal AEPG (41), kad pagalbą būtų galima laikyti suderinama su EEE sutartimi, ji turi turėti skatinamąjį poveikį. Esminis suderinamumo vertinimo elementas yra tai, ar pagalba, apie kurią pranešta, yra būtina, siekiant iš tikrųjų paskatinti investicijas, kurios priešingu atveju nebūtų daromos. Turi būti patikrinta, ar pagalba yra būtina, siekiant paskatinti investicijas, t. y. ar pagalba tikrai padeda pakeisti gavėjo elgesį, kad būtų padidintas gamtos apsaugos lygis (42).

(67)

Paprastai Institucija laikys, kad tuo atveju, jei pradedama įgyvendinti projektą dar iki gavėjui pateikiant pagalbos paraišką (43), skatinamojo poveikio nėra. Kadangi ši byla yra susijusi su papildoma pagalba, siekiant padengti išaugusias vykdomo projekto sąnaudas, Institucija negali pasikliauti prielaida dėl pagalbos paraiškų, paduotų iki darbų pradžios, skatinamojo poveikio egzistavimo. 2011 m. vasario mėn. „Finnfjord“ pradėjo 700 mln. NOK projektą, pasinaudodama suteikta 175 mln. NOK pagalba.

(68)

Tačiau Institucija neatmeta galimybės, kad pagalba turi skatinamąjį poveikį projektui, kuris buvo pradėtas, kai suteikta pagalba aiškiai užtikrinamas projektų, kurie priešingu atveju nebūtų užbaigti, užbaigimas arba papildoma aplinkos apsauga, kuri priešingu atveju nebūtų buvusi suteikta (44). Vertinant pagalbos skatinamąjį poveikį šioje situacijoje turėtų būti atidžiai nagrinėjama priešinga situacija, t. y. ką bendrovė būtų dariusi, jei nebūtų gavusi pagalbos.

(69)

Bendrovė užbaigė projektą 2012 m. spalio mėn., negavusi pagalbos. Remdamasi pateikta informacija ir įrodymais, Institucija nemano, kad „Finnfjord“ realiai manė sustabdyti projektą, sumažinti jo apimtį arba sustabdyti jį po 2011 m. vasario mėn. iki jo užbaigimo 2012 m. spalio mėn. Kalbant konkrečiau ir atsižvelgiant į 2012 m. rugsėjo 25 d. valdybos posėdyje padarytas išvadas, atrodo, kad bendrovė, patyrusi draustinų sąnaudų, rimtai nesvarstė nei projektą nutraukti, ne jį visą ar iš dalies atidėti, nei sumažinti jo apimtis. 2012 m. rugsėjo 25 d. valdybos posėdžio protokole teigiama, kad „Finnfjord“ ketino kreiptis dėl papildomos paskolos iš SNN ir papildomos pagalbos iš „Enova“ ir IN ir kad bet kokia galima pagalba būtų panaudota tiesiogiai tam, kad būtų sumažinta paskola, kurią „Finnfjord“ siektų gauti iš SNN.

(70)

Šiai išvadai, be abejonės, pritarė bendrovė savo pastabose dėl Institucijos sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Nors bendrovė nurodo savo poreikį papildomiems [80–95] mln. NOK ir atrodo, kad ji teigia, jog padėtis, kurioje ji atsidūrė, rodo, jog bendrovė ketino nutraukti projektą, tai prieštarauja kitiems bendrovės teiginiams, kuriuose ji daro nuorodą į „laisvos valios“ nebuvimą (žr. pirmiau 42 konstatuojamąją dalį), o labiausiai tam faktui, kad „Finnfjord“ užbaigė projektą be pagalbos.

(71)

Jei bendrovė nemanė turinti kitų galimybių, nei tęsti projektą, pagalba neturėtų bendrovei skatinamojo poveikio, nes ji būtų užbaigusi projektą nepriklausomai nuo to, ar būtų gavusi pagalbą. Kitaip tariant, pagal priešingos padėties scenarijų, net ir negavusi pagalbos„Finnfjord“ užbaigtų projektą nevėluodama ir nesumažindama jo apimties.

(72)

Institucijos neįtikino argumentas, kad pagalba paskatino [80–95] mln. NOK finansavimo paketo suteikimą, ir, visų pirma, buvo būtina [45–60] mln. NOK paskolai iš SNN gauti. NET jei SNN paskola sudarė sąlygas tam, kad IN suteiktų 16 mln. NOK pagalbą, lėšos (gautos iš SNN ir IN) buvo išmokėtos be išankstinio Institucijos pritarimo dėl papildomos pagalbos. Tai rodo, kad paskolos nėra susijusios su pagalbos dotacija. Kreditorius, nustatantis, kad faktinis pagalbos išmokėjimas yra tolesnio finansavimo sąlyga, būtų pirmiausia laukęs Institucijos patvirtinimo ir tik tada išmokėjęs likusį paskolos kapitalą, jei tai lemtų finansavimo paketo buvimą. Be to, Institucijos pateiktoje informacijoje nenurodyta, kad „Finnfjord“ turėtų iškart grąžinti paskolas tuo atveju, jei Institucija nepatvirtintų pagalbos.

(73)

Kad pagalbą būtų galima laikyti suderinama su EEE susitarimu, ji turi būti būtina. Pagalba neturi būti subsidijuojamos veiklos sąnaudos, kurias įmonė bet kokiu atveju patirtų, ir neturi kompensuoti ekonominės veiklos įprastos verslo rizikos (45). Tačiau pagalba papildomoms sąnaudoms, patirtoms dėl nenumatytų išorės veiksnių, kurių negalima laikyti konkrečios ekonominės veiklos įprasta verslo rizika, galėtų būti laikoma suderinama su EEE susitarimo (46) veikimu.

(74)

Institucija pažymi, kad 2011 m. vasario mėn. sąnaudoms padidėjus nuo 511,66 mln. NOK iki 700 mln. NOK, „Finnfjord“ nusprendė tęsti projektą, neprašydama jokios papildomos pagalbos. Taigi, šiam tyrimui svarbios sąnaudos yra [80–95] mln. NOK padidėjimas: nuo 700 mln. NOK iki [maždaug 800] mln. NOK. Tai yra maždaug […] % padidėjimas.

(75)

Remiantis pateikta informacija, kaip aprašyta 22 konstatuojamojoje dalyje, sąnaudos padidėjo dėl: esamos įrangos pritaikymo, trijų esamų krosnių pritaikymo, dūmų latakų pritaikymo, instaliacijų turbinos pastate ir kituose pastatuose, ilgesniam, nei numatyta, laikui sustabdytos gamybos ir darbo bei instaliacijų užbaigimo. Tai yra tokio tipo sąnaudų išaugimas, į kurį bendrovė, planuodama tokios rūšies projektą, turėtų atsižvelgti, ir jis sudaro įprastą šios ekonominės veiklos verslo riziką. Negali būti laikoma, kad jas sukėlė išorės veiksniai, ir jos savo pobūdžiu neatrodo nenumatomomis. Todėl ši byla skiriasi nuo „Finnfjord“ nurodytos Helguvík Aluminium Smelter bylos (47). Tuo atveju pagalbos gavėjui buvo sudėtinga gauti finansavimą išskirtinės 2008 m. finansų krizės Islandijoje laikotarpiu – tai aplinkybė, kuri gali pagrįstai būti laikoma nenumatomu išoriniu veiksniu. Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Institucija laikosi nuomonės, kad Norvegijos valdžios institucijos priemone, apie kurią pranešta, siūlo kompensuoti „Finnfjord“ jos vykdomo projekto įprastą verslo riziką.

(76)

Institucija pripažįsta, kad jos vertinimo rezultatas galėjo būti kitoks, jei Norvegijos valdžios institucijos, užuot pasiūliusios išmokėti dvi fiksuotos sumos pagalbas (suteiktas „Enova“ ir vėliau IN), būtų suteikusios pagalbą, skirtą padengti tam tikrą projekto kriterijus atitinkančių sąnaudų procentą. Tai ypač būtų taikytina tada, kai nenumatomų papildomų sąnaudų mastas yra didelis ir susijęs su tuo, kad projektas yra inovacinis, o dėl jo sąnaudų pobūdžio nelengva jas iš anksto apskaičiuoti. Tačiau šis teiginys nėra taikytinas dėl kelių faktų, su kuriais Institucija susidūrė šioje byloje.

(77)

Institucija pabrėžia, kad Norvegijos valdžios institucijos turi įrodyti, jog yra tenkinamos sąlygos, leidžiančios nukrypti nuo EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies (48). Norvegijos valdžios institucijų (ir „Finnfjord“) pateikti faktai ir argumentai neįtikino Institucijos, kad IN pagalba, apie kurią pranešta, turi skatinamąjį poveikį arba yra būtina.

(78)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Institucija daro išvadą, kad bendrovės IN bendrovei „Finnfjord“ suteikta pagalba neturi skatinamojo poveikio ir nėra būtina. Kadangi pagalba tik dėl tų priežasčių nėra suderinama su EEE susitarimo veikimu, Institucija nevertins nei pagalbos tinkamumo, nei proporcingumo.

(79)

Remdamasi Norvegijos valdžios institucijų pateikta informacija, Institucija padarė išvadą, kad siūloma IN 16 mln. NOK grynųjų pinigų dotacija bendrovei „Finnfjord“ yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

(80)

Institucija padarė išvadą, kad ši pagalba yra nesuderinama su EEE susitarimo veikimu. Todėl Norvegijos valdžios institucijos neturi teisės jos suteikti.

(81)

Institucija prašo, kad Norvegijos valdžios institucijos nedelsiant perduotų šio sprendimo kopiją „Finnfjord“.