–

Kamin und Grill Shop GmbH, atstovaujamos advokatės B. Ackermann,

–

Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV, atstovaujamos advokatų C. von Gierke, C. Rohnke ir T. Winter,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Lewis ir B. Eggers,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL L 189, 2007, p. 1), 28 straipsnio 2 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV (Centrinė kovos su nesąžininga konkurencija tarnyba, toliau – Zentrale) ir Kamin und Grill Shop GmbH (toliau – Kamin) ginčą dėl ekologiškų produktų prekybos teisėtumo, kai nesilaikoma pranešimo ir kontrolės reikalavimų, numatytų Reglamento Nr. 834/2007 28 straipsnio 1 dalyje.

3

Reglamento Nr. 834/2007 3, 5, 22, 31 ir 32 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<…>

<…>

<…>

4

Reglamento Nr. 834/2007 1 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta:

„Šiuo reglamentu sukuriamas ekologinės gamybos tvaraus vystymosi pagrindas, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą, sąžiningą konkurenciją ir vartotojų pasitikėjimą bei apsaugant vartotojų interesus.“

5

Šio reglamento 2 straipsnyje nustatyta:

„Šiame reglamente taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

<…>“

6

To paties reglamento 27 straipsnyje numatyta:

„1.   Valstybės narės sukuria kontrolės sistemą ir paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų, atsakingų už šiuo reglamentu pagal Reglamentą (EB) Nr. 882/2004 nustatytų pareigų vykdymo kontrolę.

<…>

13.   Valstybės narės užtikrina, kad sukurta kontrolės sistema laikantis [2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento] (EB) Nr. 178/2002 [,nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras,] 18 straipsnio leistų atsekti kiekvieną produktą visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, visų pirma siekiant suteikti vartotojams garantijas, kad ekologiški produktai buvo gaminami laikantis šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

<…>“

7

Reglamento Nr. 834/2007 28 straipsnyje nustatyta:

„1.   Ūkio subjektas, kuris gamina, ruošia, sandėliuoja ar iš trečiosios šalies importuoja produktus, kaip apibrėžta 1 straipsnio 2 dalyje, arba kuris šiuos produktus pateikia į rinką, prieš pateikdamas į rinką produktus, kaip ekologiškus produktus arba perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo laikotarpio produktus:

<…>

2.   Valstybės narės gali netaikyti šio straipsnio ūkio subjektams, kurie parduoda produktus tiesiogiai galutiniam vartotojui arba naudotojui, jeigu jie negamina, neruošia, nesandėliuoja tokių produktų, išskyrus pardavimo punktus, arba jų neimportuoja iš trečiosios šalies, arba dėl tokios veiklos nesudaro sutarties su trečiąja šalimi.

<…>“

8

Gesetz zur Durchführung der Rechtsakte der Europäischen Gemeinschaft auf dem Gebiet des ökologischen Landbaus (Vokietijos įstatymas dėl Europos bendrijos ekologinio ūkininkavimo teisės aktų perkėlimo, toliau – ÖLG) 3 straipsnio 2 dalyje Vokietijos įstatymų leidėjas pasinaudojo Reglamento Nr. 834/2007 28 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe.

9

ÖLG 3 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„2.   Ūkio subjektai, kurie tiesiogiai galutiniam vartotojui arba naudotojui parduoda ekologinės gamybos ir ekologiškus produktus, kaip jie suprantami pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 1 straipsnio 2 dalį, gali būti atleisti nuo pareigų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 834/2007 28 straipsnio 1 dalyje, vykdymo, jeigu jie patys negamina, neruošia, nesandėliuoja tokių produktų, išskyrus pardavimo punktus, arba jų neimportuoja iš trečiosios šalies.“

10

Kamin užsiima židinių ir kepsninių reikmenų nuotoline prekyba internetu. Į produktų, kuriuos ji siūlė pirkti 2012 m. gruodžio mėn., asortimentą pateko įvairūs prieskonių mišiniai, parduodami kaip „ekologiški prieskoniai“ („Bio-Gewürze“). Tuo laikotarpiu Reglamento Nr. 834/2007 27 straipsnyje numatyta kontrolės sistema Kamin dar nebuvo taikoma.

11

Zentrale2012 m. gruodžio 28 d. rašte, pavadintame „Įspėjimas“, pateikė prieštaravimą dėl šio sprendimo 10 punkte nurodyto pasiūlymo pirkti. Manydama, kad tai buvo nesąžininga komercinė praktika, nes buvo pažeista Reglamento Nr. 834/2007 28 straipsnio 1 dalis, pagal kurią ūkio subjektas, prekiaujantis ekologiškais produktais, turi leisti, kad jo įmonei būtų taikoma kontrolės sistema, Zentrale pareikalavo, kad Kamin įsipareigotų nutraukti tokius veiksmus, o jai pažeidus šį įsipareigojimą grėstų sankcijos. Ši bendrovė šį reikalavimą įvykdė, tačiau tokio pažeidimo nepripažino.

12

Vėliau Zentrale pateikė reikalavimą kompensuoti jai dėl įspėjimo susidariusių išlaidų dalį, siekiančią 219,35 EUR, ir palūkanas.

13

Šis reikalavimas buvo atmestas pirmojoje instancijoje, tačiau patenkintas apeliacine tvarka.

14

Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija), nagrinėjantis kasacinį skundą, mano, kad Reglamento Nr. 834/2007 28 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias produktai turi būti parduodami tiesiogiai galutiniam vartotojui ar naudotojui, galima aiškinti skirtingai.

15

Viena vertus, galima laikyti, kad toks pardavimas turi vykti toje vietoje, kur sandėliuojami produktai, kurioje tuo pat metu yra ūkio subjektas arba jo pardavėjai ir pirkėjas. Pagal šį aiškinimą prekybai internetu, kaip ir kitoms nuotolinės prekybos formoms, atleidimas nuo pareigų vykdymo pagal Reglamento Nr. 834/2007 28 straipsnio 2 dalį negali būti taikomas. Kita vertus, ši nuostata taip pat gali būti aiškinama taip, kad dėl reikalavimo, jog pardavimas vyktų tiesiogiai, ji neapima pardavimo per tarpininką atvejų.

16

Konkrečiau kalbant, minėtas teismas pažymi, kad mažai tikėtina, jog galutinis vartotojas arba naudotojas, kuris iš ūkio subjekto įsigyja produktų, kurių pats negamino, turėtų daugiau galimybių kontroliuoti, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 834/2007 reikalavimų, tuo atveju, kai pardavimas vyksta stacionarioje mažmeninės prekybos parduotuvėje, produktų sandėliavimo vietoje ir dalyvaujant taip pat ūkio subjektui ar jo pardavėjams, nei tuo atveju, kai pardavimas atliekamas nuotolinės prekybos būdu, įskaitant prekybą internetu.

17

Tokiomis aplinkybėmis Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar „tiesioginis“ pardavimas galutiniam vartotojui, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 28 straipsnio 2 dalį, yra net tuo atveju, jei ūkio subjektas arba jo pardavėjai parduoda galutiniam vartotojui produktus netarpininkaujami trečiojo asmens, ar „tiesioginis“ pardavimas, be kita ko, reiškia, kad produktai turi būti parduodami jų sandėliavimo vietoje, ten tuo pat metu esant ūkio subjektui arba jo pardavėjams ir galutiniam vartotojui?“

18

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 834/2007 28 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, jog tam, kad produktai būtų laikomi parduodamais „tiesiogiai“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, galutiniam vartotojui ar naudotojui, būtina, kad pardavimas vyktų tuo pat metu esant ūkio subjektui ar jo pardavėjams ir galutiniam vartotojui, o gal pakanka, kad pardavimas vyktų trečiajam asmeniui netarpininkaujant.

19

Pagal Reglamento Nr. 834/2007 28 straipsnio 2 dalį valstybės narės šio straipsnio 1 dalies gali netaikyti ūkio subjektams, kurie parduoda produktus tiesiogiai galutiniam vartotojui arba naudotojui, jeigu jie negamina, neruošia, nesandėliuoja tokių produktų, išskyrus pardavimo punktus, arba jų neimportuoja iš trečiosios šalies, arba dėl tokios veiklos nesudaro sutarties su trečiąja šalimi.

20

Visų pirma reikia pabrėžti, kad ši nuostata tiek, kiek laikantis joje nustatytų sąlygų valstybėms narėms leidžiama netaikyti tam tikriems ūkio subjektams kontrolės sistemos, nustatytos pagal Reglamento Nr. 834/2007 27 straipsnį, yra šio reglamento 28 straipsnio 1 dalies taisyklės išimtis ir kaip taisyklės išimtis turi būti aiškinama siaurai (pagal analogiją žr. 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Dansk Jurist- og Økonomforbund, C‑546/11, EU:C:2013:603, 41 punktas).

21

Be to, tai, kad Reglamento Nr. 834/2007 22 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, jog ekologinei gamybai taikomų reikalavimų išimtis reikia numatyti tik tuomet, kai išimtinių taisyklių taikymas yra pagrįstas, taip pat patvirtina, kad pagal šio reglamento 28 straipsnio 2 dalį numatytą atleidimą nuo pareigų vykdymo reikia aiškinti siaurai, suprantant taip, kad pagal minėto reglamento 2 straipsnio a punktą sąvoka „ekologinė gamyba“ apibrėžiama kaip gamybos metodo naudojimas laikantis šiame reglamente nustatytų taisyklių visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais.

22

Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2017 m. liepos 6 d. Sprendimo Air Berlin, C‑290/16, EU:C:2017:523, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

23

Šiuo klausimu, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 834/2007 28 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią 28 straipsnio 1 dalies galima netaikyti ūkio subjektams, kurie parduoda produktus tiesiogiai galutiniam vartotojui arba naudotojui, reikia pažymėti, kad 28 straipsnio 2 dalyje yra keletas sąlygų, kuriomis siekiama apriboti pardavėjų, galinčių pasinaudoti minėta išimtimi, kategorijas.

24

Taigi, jei vartojant žodį „tiesiogiai“ neginčijamai siekiama išvengti bet kokio trečiojo asmens tarpininkavimo, reikia taip pat atsižvelgti į kitus šioje nuostatoje išdėstytus elementus.

25

Atsižvelgiant į kontekstą, kuriuo grindžiamas teisės aktas, kuriame įtvirtinta pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata, ir šiuo teisės aktu siekiamus tikslus, minėtą nuostatą taip pat reikia aiškinti siaurai.

26

Reglamento Nr. 834/2007 28 straipsnio 2 dalis yra viena iš šio reglamento nuostatų, susijusių su Sąjungos ekologinės gamybos teisinėje sistemoje nustatytais kontrolės reikalavimais. Kaip nurodyta Reglamento Nr. 834/2007 31 konstatuojamojoje dalyje, siekiant užtikrinti, kad ekologiški produktai būtų gaminami pagal šiuos reikalavimus, visuose tokių produktų gamybos, paruošimo ir platinimo etapuose vykdomai ūkio subjektų veiklai turėtų būti taikoma kontrolės sistema, numatyta šio reglamento 27 straipsnio 1 dalyje.

27

Pagal minėto reglamento 27 straipsnio 13 dalį šia kontrolės sistema siekiama užtikrinti, kad būtų atsektas kiekvienas produktas visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, visų pirma siekiant suteikti vartotojams garantijų, kad ekologiški produktai buvo gaminami laikantis šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

28

Šiomis aplinkybėmis Reglamento Nr. 834/2007 32 konstatuojamojoje dalyje, numatančioje bendro pobūdžio išimtį šio reglamento 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos, aiškiai nurodyta „tam tikri mažmenine prekyba užsiimantys ūkio subjektai“ ir „kai kuriais atvejais“, siekiant apriboti situacijas, kai pranešimų ir kontrolės reikalavimų taikymas gali pasirodyti neproporcingas.

29

Taigi tai prieštarautų minėtame reglamente įtvirtintai sistemai, kuria pritariama aiškinimui, jog išimtis, taikytina aiškiai nustatytais ir ribotais – tiek savo skaičiumi, tiek ekonomine svarba – atvejais, būtų pakeista į taisyklę, leidžiančią nukrypti nuo kontrolės sistemos, susijusios su didele nuotolinės prekybos internetu dalimi ir kitomis nuotolinės prekybos formomis, nepaisant to, kad šie platinimo būdai turi esminę ir vis didėjančią svarbą ekologinės gamybos srityje.

30

Be to, atsižvelgiant į vartotojų apsaugos tikslą, kuriuo, be kita ko, siekiama, kaip nurodyta Reglamento Nr. 834/2007 3 ir 5 konstatuojamosiose dalyse, išlaikyti ir pateisinti vartotojų pasitikėjimą produktais, paženklintais kaip ekologiški produktai, pripažinimas, kad Reglamento Nr. 834/2007 28 straipsnio 2 dalyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata gali būti taikoma ir kitais nei teisės aktų leidėjo aiškiai nurodytais atvejais, prieštarautų šiam tikslui.

31

Galiausiai Reglamento Nr. 834/2007 28 straipsnio 2 dalies aiškinimo nepaneigia argumentas, kad nėra nustatyta, jog galutinis vartotojas gali geriau kontroliuoti, ar laikomasi iš Reglamento Nr. 834/2007 kylančių reikalavimų, tuo atveju, kai įsigyja produktų stacionarioje mažmeninės prekybos parduotuvėje, nei tuo atveju, kai produktus perka internetu ar nuotolinės prekybos būdu.

32

Kaip pažymėjo Komisija, Reglamento Nr. 834/2007 28 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis nėra grindžiama šiais argumentais, tačiau, atsižvelgiant į bendrą rizikos ekologinės gamybos srityje įvertinimą, ja siekiama laikytis proporcingumo principo, leidžiant taikyti tokią išimtį tik tais atvejais, kai pranešimų ir kontrolės reikalavimų taikymas galėtų būti laikomas pertekliniu.

33

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip teigia ir Komisija, tokių reikalavimų taikymas yra visiškai pagrįstas mažmeninės prekybos internetu ar nuotolinės prekybos atveju, nes produktų sandėliavimas (paprastai labai dideliais kiekiais) ir jų pristatymas per tarpininkus kelia pakartotinio ženklinimo, mainų ir užteršimo riziką, kuri negali būti laikoma apskritai maža.

34

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 834/2007 28 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, jog tam, kad produktai būtų laikomi parduodamais „tiesiogiai“ galutiniam vartotojui ar naudotojui, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, būtina, kad pardavimas vyktų tuo pat metu esant ūkio subjektui ar jo pardavėjams ir galutiniam vartotojui.

35

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia:

2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91, 28 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, jog tam, kad produktai būtų laikomi parduodamais „tiesiogiai“ galutiniam vartotojui ar naudotojui, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, būtina, kad pardavimas vyktų tuo pat metu esant ūkio subjektui ar jo pardavėjams ir galutiniam vartotojui.