Byla C‑60/16

Mohammad Khir Amayry

prieš

Migrationsverket

(Kammarrätten i Stockholm – Migrationsöverdomstolen prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (ES) Nr. 604/2013 – Valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymas – 28 straipsnis – Tarptautinės apsaugos prašymą pateikusio asmens sulaikymas, siekiant užtikrinti jo perdavimą atsakingai valstybei narei – Maksimalus perdavimo įvykdymo terminas – Maksimalus sulaikymo terminas – Skaičiavimas – Prašymo perimti savo žinion priėmimas prieš vykdant sulaikymą priėmimas – Sprendimo perduoti vykdymo sustabdymas“

Santrauka – 2017 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

  1. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija–Prieglobsčio politika–Valstybės narės, atsakingos už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai–Reglamentas Nr. 604/2013–Sulaikymas, siekiant užtikrinti perdavimą–Sulaikymas po prašymo perimti savo žinion priėmimo–Maksimali trukmė–Du mėnesiai–Sąlygos–Nacionalinio teismo atliekamas tikrinimas

    (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 604/2013 28 straipsnis)

  2. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija–Prieglobsčio politika–Valstybės narės, atsakingos už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai–Reglamentas Nr. 604/2013–Sulaikymas, siekiant užtikrinti perdavimą–Sulaikymas po prašymo perimti savo žinion arba atsiimti priėmimo ir prieš ieškinio dėl sprendimo dėl perdavimo arba dėl jo peržiūrėjimo sustabdomojo poveikio pasibaigimą–Sustabdomojo poveikio pasibaigimas–Terminas įvykdyti perdavimą–Skaičiavimas–Jau įvykdyto sulaikymo laikotarpio neįskaitymas

    (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalis)

  3. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija–Prieglobsčio politika–Valstybės narės, atsakingos už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai–Reglamentas Nr. 604/2013–Sulaikymas, siekiant užtikrinti perdavimą–Ieškinio dėl sprendimo dėl perdavimo arba dėl jo peržiūrėjimo sustabdomojo poveikio pasibaigimas–Perdavimo įvykdymo terminas–Atitinkamo asmens išankstinio prašymo dėl sprendimo perduoti sustabdymo nepateikimas–Poveikio nebuvimas

    (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalis)

  1.  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, 28 straipsnis, siejamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad:

    –

    jis nedraudžia nacionalinės teisės nuostatos, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią tuo atveju, kai tarptautinės apsaugos prašytojo sulaikymas pradedamas po to, kai prašoma valstybė narė priėmė prašymą perimti jį savo žinion, sulaikymas gali būti vykdomas ne ilgiau kaip du mėnesius, jeigu, viena vertus, jo trukmė neviršija perdavimo procedūrai įvykdyti būtino laikotarpio, vertinamo atsižvelgiant į konkrečius šiai procedūrai keliamus reikalavimus kiekvienu konkrečiu atveju, ir, kita vertus, jeigu tam tikrais atvejais sulaikymas trunka ne ilgiau negu šešias savaites, skaičiuojant nuo dienos, kurią sprendimo perduoti apskundimas arba peržiūrėjimas neteko sustabdomojo poveikio, ir

    –

    jis draudžia nacionalinės teisės nuostatą, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kuri tokiomis aplinkybėmis leidžia toliau tęsti sulaikymą tris arba dvylika mėnesių, per kuriuos perdavimas galėjo būti tinkamai įvykdytas.

    Taigi Reglamento „Dublinas III“ 28 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą reikia aiškinti taip, kad šioje nuostatoje numatytas maksimalus šešių savaičių terminas, per kurį sulaikytas asmuo turi būti perduotas, taikomas tik tuo atveju, kai atitinkamas asmuo jau buvo sulaikytas įvykus vienam iš dviejų šioje nuostatoje numatytų įvykių. Taigi, kai atitinkamas asmuo sulaikomas, kol bus perduotas, po to, kai prašoma valstybė narė priėmė prašymą perimti savo žinion ar atsiimti, vienas iš šio reglamento 28 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje tiksliai apibrėžtų terminų taikomas tik nuo tada, kai, pavyzdžiui, sprendimo perduoti apskundimas arba peržiūrėjimas praranda savo sustabdomąjį poveikį pagal minėto reglamento 27 straipsnio 3 dalį.

    Nors Reglamente „Dublinas III“ nėra nustatyta maksimalaus sulaikymo termino, vis dėlto toks sulaikymas turi pirmiausia atitikti šio reglamento 28 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią sulaikymas trunka kuo trumpesnį laikotarpį ir ne ilgiau, nei pagrįstai būtina reikalaujamoms administracinėms perdavimo procedūroms su deramu kruopštumu atlikti, kol bus įvykdytas perdavimas pagal šį reglamentą. Be to, atitinkamas asmuo negali būti sulaikytas kur kas ilgesnį negu šešių savaičių, per kurias perdavimas galėjo būti tinkamai įvykdytas, terminą, nes iš Reglamento „Dublinas III“ 28 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos matyti, kad šis laikotarpis iš principo yra pakankamas, pirmiausia atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytą supaprastintą perdavimo tarp šalių procedūrą, kad kompetentingos institucijos galėtų įvykdytų perdavimą (pagal analogiją žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Lanigan, C‑237/15 PPU, EU:C:2015:474, 60 punktą).

    Taigi, kadangi tai, kad tarptautinės apsaugos prašytojo sulaikymas pradedamas po to, kai prašoma valstybė narė priėmė prašymą perimti savo žinion, negali ypač apsunkinti jo perdavimo, trijų arba dvylikos mėnesių sulaikymo laikotarpis, per kurį perdavimas galėjo būti tinkamai įvykdytas, viršija laikotarpį, kuris pagrįstai būtinas siekiant deramai kruopščiai įvykdyti reikalingas administracines procedūras, kol bus įvykdytas perdavimas.

    Kita vertus, esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į valstybių narių turimą diskreciją priimti priemones, kuriomis siekiama įgyvendinti Sąjungos teisės aktus, dviejų mėnesių sulaikymo trukmė nebūtinai turi būti laikoma pernelyg ilga, nes kompetentinga institucija, prižiūrint nacionaliniams teismams, turi patikrinti, ar ji atitinka kiekvieno konkretaus atvejo ypatybes.

    (žr. 39–41, 45–47, 49 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

  2.  Reglamento Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad iš šioje nuostatoje nustatyto šešių savaičių termino, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai sprendimo perduoti apskundimas arba peržiūrėjimas netenka sustabdomojo poveikio, nereikia išskaičiuoti dienų, per kurias atitinkamas asmuo buvo sulaikytas po to, kai valstybė narė priėmė prašymą perimti savo žinion arba atsiimti, skaičiaus.

    Ta aplinkybė, kad atitinkamas asmuo buvo sulaikytas tuomet, kai sprendimo perduoti apskundimo arba peržiūrėjimo sustabdomasis poveikis buvo atšauktas, pati savaime negali gerokai palengvinti perdavimo įvykdymo, nes atitinkamos valstybės narės negali išspręsti jo techninių klausimų, kadangi nebuvo nustatyta nei jo būdo, nei a fortiori datos.

    Kita vertus, tuomet, kai atitinkamas asmuo skundą arba prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo pateikia tik praėjus kelioms savaitėms po sulaikymo, Reglamento „Dublinas III“ 28 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje nustatyto antro termino galimas sutrumpinimas dienų, kurias šis asmuo jau buvo sulaikytas, skaičiumi gali praktiškai atimti iš kompetentingos institucijos bet kokią galimybę įvykdyti perdavimą prieš pasibaigiant sulaikymui ir taip sukliudyti veiksmingai pasinaudoti Sąjungos teisės aktų leidėjo numatyta teise sulaikyti atitinkamą asmenį, siekiant pašalinti didelį pavojų, kad šis asmuo pasislėps.

    (žr. 57–59 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

  3.  Reglamento Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje nustatytas šešių savaičių terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai sprendimo perduoti apskundimas arba peržiūrėjimas nebeturi sustabdomojo poveikio, taip pat taikomas tuomet, kai atitinkamas asmuo konkrečiai neprašė sustabdyti sprendimo dėl perdavimo vykdymo.

    Kita vertus, pažymėtina, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas nurodė pasibaigusį sustabdomąjį poveikį pagal „Reglamento „Dublinas III“ 27 straipsnio 3 dalį“, ir nedarė skirtumo tarp valstybių narių, kurios nusprendė sprendimo perduoti apskundimui arba peržiūrėjimui automatiškai suteikti sustabdomąjį poveikį pagal šio reglamento 27 straipsnio 3 dalies a ir b punktus, ir valstybių narių, kurios nusprendė šį sustabdomąjį poveikį sieti su teismo sprendimu, priimtu atitinkamo asmens prašymu, pagal minėto reglamento 27 straipsnio 3 dalies c punktą.

    Žinoma, Reglamento „Dublinas III“ 28 straipsnio 3 dalyje tiesiogiai nesiremiama hipoteze, numatyta šio reglamento 27 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią perdavimas sustabdomas ne dėl įstatymo arba teismo sprendimo, bet dėl to, kad kompetentinga institucija priėmė tokį sprendimą. Vis dėlto tokiu atveju atitinkamo asmens padėtis visais atžvilgiais yra panaši į asmens, kurio skundas arba prašymas dėl sprendimo perduoti peržiūrėjimo turi sustabdomąjį poveikį pagal minėto reglamento 27 straipsnio 3 dalį, padėtį.

    (žr. 64, 67, 68 ir 73 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)