1

Apeliaciniu skundu Toshiba Corporation (toliau – Toshiba) prašo panaikinti 2014 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Toshiba / Komisija (T‑519/09, EU:T:2014:263; toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis atmetė jos ieškinį dėl 2009 m. spalio 7 d. Europos Komisijos sprendimo C(2009) 7601 final dėl procedūros pagal EB 81 straipsnį (byla COMP/39.129 – Galios transformatoriai) (toliau – ginčijamas sprendimas) panaikinimo.

2

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir [EB] 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 23 straipsnio 2 dalies a punktas išdėstytas taip:

„Komisija savo sprendimu gali skirti baudas įmonėms ar įmonių asociacijoms, jei jos tyčia ar dėl neatsargumo:

<…>“

3

Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių (OL C 210, 2006, p. 2, toliau – 2006 m. gairės) 4 punkte skelbiama:

„<...> Pakankamai atgrasomas baudas reikia nustatyti ne vien tik siekiant nubausti susijusią įmonę (konkretus atgrasomasis poveikis), bet ir siekiant atgrasyti kitas įmones imtis veiksmų, prieštaraujančių [EB] 81 ir 82 straipsniams, arba tęsti tokius veiksmus (bendras atgrasomasis poveikis).“

4

2006 m. gairių 13 punkte nustatyta:

„Siekdama nustatyti bazinį skirtinos baudos dydį, Komisija remsis tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių įmonės prekių ar paslaugų pardavimo verte atitinkamame geografiniame [Europos ekonominės erdvės (EEE)] teritorijos sektoriuje. Paprastai Komisija remsis pilnų paskutinių įmonės dalyvavimo pažeidime metų pardavimo rezultatais <…>.“

5

Pagal 2006 m. gairių 18 punktą:

„Kai geografinis pažeidimo plotas apima platesnę nei [EEE] teritoriją (pavyzdžiui, pasaulinių kartelių atveju), susijęs įmonės pardavimas EEE teritorijoje nebūtinai teisingai parodo kiekvienos įmonės svarbą atliekant pažeidimą. Taip gali atsitikti, kai sudaromi pasauliniai rinkos pasidalijimo susitarimai.

Tokiomis aplinkybėmis, siekdama parodyti bendrą susijusio pardavimo EEE teritorijoje dydį ir kiekvienos įmonės santykinę reikšmę atliekant pažeidimą, Komisija gali nustatyti visą su pažeidimu susijusių prekių ar paslaugų pardavimo vertę tam tikroje geografinėje teritorijoje (platesnėje nei EEE), apibrėžti kiekvienos pažeidime [darant pažeidimą] dalyvavusios įmonės pardavimo dalį toje rinkoje ir taikyti šią dalį bendram tų pačių įmonių pardavimui EEE teritorijoje apskaičiuoti. Rezultatas bus naudojamas kaip pardavimo vertė nustatant bazinį baudos dydį.“

6

Šioje byloje nagrinėjamas 380 kV ir didesnei įtampai skirtų galios transformatorių, autotransformatorių ir šuntinių reaktorių sektorius. Galios transformatorius – pagrindinis elektrinis komponentas, skirtas elektros grandinės įtampai mažinti arba didinti.

7

Toshiba – Japonijos bendrovė, kurios trys pagrindinės veiklos sritys yra šios: skaitmeninės prekės, elektroniniai prietaisai ir dalys bei infrastruktūros sistemos.

8

Kiek tai susiję su šios bendrovės veikla galios transformatorių sektoriuje, reikia skirti laikotarpio, į kurį Komisija atsižvelgė atlikdama tyrimą (nuo 1999 m. birželio 9 d. iki 2003 m. gegužės 15 d.), du etapus. Nuo 1999 m. birželio 9 d. iki 2002 m. rugsėjo 30 d.Toshiba veiklą šiame sektoriuje vykdė per savo dukterinę bendrovę Power System Co. Nuo 2002 m. spalio 1 d. apeliantė vykdė veiklą per TM T&D, bendrąją Toshiba ir Mitsubishi Electric įmonę, kurioje šios dvi įmonės sujungė galios transformatorių gamybą.

9

2008 m. rugsėjo 30 d. Komisija nusprendė pradėti procedūrą dėl galios transformatorių rinkos. 2008 m. lapkričio 20 d. priimtas pranešimas apie kaltinimus. Toshiba į jį atsakė 2009 m. sausio 19 d.2009 m. vasario 17 d. vyko žodinis nagrinėjimas.

10

Ginčijamame sprendime Komisija konstatavo, kad nuo 1999 m. birželio 9 d. iki 2003 m. gegužės 15 d.Toshiba dalyvavo neteisėtame kartelyje, kuris apėmė visą EEE teritoriją ir Japoniją. Šį kartelį sudarė Europos ir Japonijos galios transformatorių gamintojų žodžiu sudarytas susitarimas, kuriuo siekta paisyti šių dviejų grupių transformatorių gamintojų nacionalinių rinkų ir jose nevykdyti prekybos (toliau – gentlemen’s agreement).

11

Komisija gentlemen’s agreement kvalifikavo kaip „konkurencijos ribojimą dėl tikslo“. Ginčijamo sprendimo 165–169 konstatuojamosiose dalyse ši institucija išnagrinėjo (vėliau atmetė) su aptariama procedūra susijusių tam tikrų įmonių argumentą, kad kartelis nepadarė poveikio konkurencijai, nes Japonijos ir Europos gamintojai nebuvo konkurentai dėl neįveikiamų kliūčių patekti į EEE rinką.

12

Dėl gentlemen’s agreement įgyvendinimo organizavimo klausimo Komisija nurodė, kad kiekviena gamintojų grupė turėjo paskirti įmonę sekretorę. Ji konstatavo ir tai, kad susitarimas dėl rinkų pasidalijimo buvo papildytas susitarimu, kuriuo siekta pranešti vienos grupės sekretorei apie kitos grupės teritorijoje planuojamus konkursus, kad juos pasiskirstytų.

13

Be to, Komisija nusprendė, kad per reikšmingą laikotarpį, t. y. nuo 1999 m. birželio 9 d. iki 2003 m. gegužės 15 d., įmonės susitikdavo kartą ar du per metus. Šie susitikimai vyko nuo 1999 m. birželio 9 d. iki birželio 11 d. Malagoje (Ispanija), 2000 m. gegužės 29 d. – Singapūre, nuo 2000 m. spalio 29 d. iki lapkričio 1 d. – Barselonoje (Ispanija), 2001 m. gegužės 29 d. ir 30 d. – Lisabonoje (Portugalija), 2002 m. vasario 18 d. ir 19 d. – Tokijuje, 2002 m. rugsėjo 26 d. ir 27 d. – Vienoje (Austrija; toliau – Vienos susitikimas) ir 2003 m. gegužės 15 d. ir 16 d. – Ciuriche (Šveicarija; toliau – Ciuricho susitikimas). Anot Komisijos, šie susitikimai buvo reikalingi būtent gentlemen’s agreement patvirtinti.

14

Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija konstatavo, kad Toshiba pažeidė EB 81 straipsnį ir 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo (OL L 1, 1994, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 52 t., p. 3) 53 straipsnį, todėl skyrė jai 13,2 milijono EUR baudą. TM T&D ir Mitsubishi Electric ginčijamame sprendime nenurodytos.

15

2009 m. gruodžio 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje Toshiba pateikė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, ji nurodė keturis ieškinio pagrindus.

16

Atmetęs visus šiuos pagrindus Bendrasis Teismas pripažino visą ieškinį nepagrįstu.

17

Toshiba Teisingumo Teismo prašo:

18

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

19

Apeliacinio skundo pirmajame pagrinde, susijusiame su skundžiamo sprendimo 230 ir 231 punktais, Toshiba tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai gentlemen’s agreement kvalifikavo kaip „konkurencijos ribojimą dėl tikslo“ ir šiuo tikslu rėmėsi potencialia konkurencija tarp Japonijos ir Europos gamintojų. Tačiau, kadangi kartelio šalys nebuvo potencialios konkurentės, Bendrasis Teismas negalėjo daryti išvados dėl konkurencijos ribojimo dėl tikslo buvimo. Toshiba teigimu, Bendrasis Teismas klaidingai padarė išvadą apie tokį potencialios konkurencijos ryšį, visų pirma dėl neįveikiamų kliūčių patekti į EEE rinką ir, antra, dėl gentlemen’s agreement buvimo.

20

Kiek tai susiję su neįveikiamų kliūčių patekti į EEE rinką nebuvimu, Toshiba tvirtina, kad šis kriterijus nėra tinkamas siekiant įrodyti potencialios konkurencijos tarp Japonijos ir Europos gamintojų ryšio buvimą. Šiuo tikslu Bendrasis Teismas turėjo patikrinti, ar Japonijos gamintojai turėjo realių galimybių patekti į EEE rinką ir ar tokia galimybė patekti buvo ekonomiškai naudinga. Tačiau šioje byloje dėl galios transformatorių rinkos ypatybių ir veikimo bet koks patekimas į EEE rinką nėra ekonomiškai naudingas.

21

Dėl gentlemen’s agreement Toshiba tvirtina, kad Bendrasis Teismas, remdamasis jo buvimu kaip potencialios konkurencijos tarp Japonijos ir Europos gamintojų įrodymu, nustatė nepaneigiamą prezumpciją, kad jei dvi įmonės sudaro kokį nors susitarimą, jos automatiškai vertinamos kaip potencialios konkurentės, taip atleidžiant Komisiją nuo su tuo susijusios įrodinėjimo pareigos.

22

Komisija mano, kad šie apeliantės argumentai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

23

Skundžiamo sprendimo 228 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija teisingai nurodė, jog susitarimas, kaip antai gentlemen’s agreement, kaip susitarimas dėl rinkų pasidalijimo, turi būti kvalifikuojamas kaip „ribojimas dėl tikslo“.

24

Šiuo tikslu reikia priminti, jog tam, kad būtų priskirtas prie SESV 101 straipsnio 1 dalyje skelbiamo draudimo, susitarimo „tikslas ar poveikis“ turi būti konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje. Pagal Teisingumo Teismo praktiką, nusistovėjusią nuo Sprendimo LTM (56/65, EU:C:1966:38), alternatyvus šios sąlygos pobūdis, kurį parodo jungtukas „ar“, reiškia, jog pirmiausia reikia įvertinti patį susitarimo tikslą (Sprendimo ING Pensii, C‑172/14, EU:C:2015:484, 30 punktas).

25

Taigi, kadangi nustatytas susitarimo antikonkurencinis tikslas, nereikia nurodyti jo poveikio konkurencijai (šiuo klausimu žr. Sprendimo T‑Mobile Netherlands ir kt., C‑8/08, EU:C:2009:343, 28 ir 30 punktus ir Sprendimo GlaxoSmithKline Services ir kt. /Komisija ir kt., C‑501/06 P, C‑513/06 P, C‑515/06 P ir C‑519/06 P, EU:C:2009:610, 55 punktą).

26

Dėl suderintų veiksmų kvalifikavimo kaip ribojimo dėl tikslo iš Teisingumo Teismo praktikos išplaukia, kad tam tikros įmonių veiksmų derinimo rūšys vien dėl savo pobūdžio yra pakankamai kenksmingos įprastam konkurencijos veikimui, kad būtų galima teigti, jog jų poveikio tyrimas yra nereikalingas (Sprendimo ING Pensii, C‑172/14, EU:C:2015:484, 31 punktas). Ši teismo praktika susijusi su aplinkybe, kad tam tikros veiksmų derinimo tarp įmonių formos gali būti savaime laikomos žalingomis normaliam konkurencijos veikimui (Sprendimo CB / Komisija, C‑67/13 P, EU:C:2014:2204, 50punktas).

27

Teisingumo Teismo praktikoje šiuo tikslu taip pat įtvirtinta, kad siekiant įvertinti, ar įmonių susitarimas arba įmonių asociacijos sprendimas yra pakankamai kenksmingas, kad galėtų būti laikomas konkurencijos ribojimu „dėl tikslo“, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, reikia išnagrinėti jo nuostatų turinį, siekiamus tikslus ir ekonominį bei teisinį taikymo kontekstą (Sprendimo ING Pensii, C‑172/14, EU:C:2015:484, 33 punktas).

28

Taigi Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad susitarimai dėl rinkų pasidalijimo yra ypač sunkūs konkurencijos pažeidimai (šiuo klausimu žr. Sprendimo Solvay Solexis / Komisija, C‑449/11 P, EU:C:2013:802, 82 punktą ir Sprendimo YKK ir kt. / Komisija, C‑408/12 P, EU:C:2014:2153, 26 punktą). Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad susitarimų dėl rinkos pasidalijimo tikslas pats savaime yra konkurenciją ribojančio pobūdžio ir jie priskiriami prie susitarimų kategorijos, kuri besąlygiškai draudžiama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, nes šio tikslo negalima pateisinti ekonominės aplinkos, kurioje konkurenciją ribojanti veikla buvo atliekama, analize (Sprendimo Siemens ir kt. / Komisija, C‑239/11 P, C‑489/11 P ir C‑498/11 P, EU:C:2013:866, 218 punktas).

29

Kiek tai susiję su tokiais susitarimais, suderintų veiksmų ekonominio ir teisinio konteksto analizė gali būti apribota tuo, kas yra griežtai būtina, siekiant padaryti išvadą apie konkurencijos ribojimo dėl tikslo buvimą.

30

Šioje byloje Toshiba tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai gentlemen’s agreement kvalifikavo kaip „konkurencijos ribojimą dėl tikslo“, iš anksto nepatikrinęs, ar galimas patekimas į EEE rinką Japonijos gamintojams buvo ekonomiškai perspektyvi strategija.

31

Šiuo aspektu reikia priminti, kad Bendrasis Teismas išnagrinėjo Toshiba argumentą, kad gentlemen’s agreement negalėjo riboti konkurencijos EEE dėl to, kad Europos ir Japonijos gamintojai nebuvo konkurentai Europos rinkoje. Būtent atsižvelgdamas į šį kontekstą Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 230 punkte konstatavo: kadangi SESV 101 straipsnyje numatyta ir potenciali konkurencija, gentlemen’s agreement galėjo riboti konkurenciją, nebent buvo neįveikiamų patekimo į Europos rinką kliūčių, pašalinančių bet kokią Japonijos gamintojų potencialią konkurenciją.

32

Kita vertus, skundžiamo sprendimo 232 ir 233 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad šios kliūtys negalėjo būti kvalifikuojamos kaip neįveikiamos, o tai buvo įrodyta aplinkybe, kad Hitachi sutiko vykdyti Europoje esančių klientų projektus.

33

Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 231 punkte taip pat konstatavo, kad gentlemen’s agreement yra „svarus įrodymas, kad egzistavo dviejų gamintojų grupių konkurenciniai ryšiai“, o tai, kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 100 punkte, yra reikšmingas ekonominio ir teisinio konteksto elementas.

34

Bendrojo Teismo pateikta analizė atitinka šio sprendimo 25–30 punktuose skelbiamus kriterijus siekiant nustatyti, kad ribojimas dėl tikslo yra SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimas ir nėra būtina išsamesnė reikšmingo ekonominio ir teisinio konteksto analizė.

35

Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad tiek, kiek Toshiba tvirtina, jog Bendrasis Teismas klaidingai manė, jog patekimo į Europos rinką kliūtys nėra neįveikiamos ir todėl šioje rinkoje buvo potenciali konkurencija tarp Europos ir Japonijos gamintojų, tokiais argumentais ginčijamas Bendrojo Teismo faktinių aplinkybių vertinimas, kuris, nesant akivaizdaus jų iškraipymo, ir atsižvelgiant į analizę, kurią reikia atlikti dėl šio sprendimo antrojo pagrindo, išvengia Teisingumo Teismo patikrinimo nagrinėjant apeliacinį skundą.

36

Todėl reikia atmesti pirmąjį Toshiba apeliacinio skundo pagrindą.

37

Savo apeliacinio skundo antrajame pagrinde dėl skundžiamo sprendimo 233 punkte pateiktų Bendrojo Teismo argumentų Toshiba tvirtina, kad šis teismas iškraipė Hitachi rašto turinį. Iš tiesų, Toshiba teigimu, nors Hitachi pateikė tik bendro pobūdžio pareiškimą, kuriame nebeginčijo gentlemen’s agreement buvimo, Bendrasis Teismas remdamasis tuo padarė išvadą, kad ši bendrovė sutiko vykdyti tris projektus, kuriuos pasiūlė jos transformatorius naudojantys Europos klientai.

38

Be tokio Hitachi iškraipyto rašto turinio Bendrasis Teismas negalėjo padaryti išvados, kad patekimo į EEE rinką kliūtys nebuvo neįveikiamos, todėl šiuo atveju negalėjo būti įrodytas SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

39

Komisija prašo atmesti šį pagrindą.

40

Reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas konstatuoti ir vertinti faktus ir iš principo nagrinėti įrodymus, kuriais grindžia tuos faktus. Jeigu šie įrodymai buvo gauti teisėtai, paisyta bendrųjų teisės principų ir procesinių normų, taikomų įrodinėjimo naštos paskirstymui ir įrodymų tyrimui, tik Bendrasis Teismas gali nustatyti jam pateiktų įrodinėjimo priemonių vertę. Todėl toks vertinimas, išskyrus šių įrodymų iškraipymo atvejį, savaime nėra teisės klausimas, kurį turi nagrinėti Teisingumo Teismas.

41

Tam, kad Teisingumo Teismas galėtų atlikti vertinimą, iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš byloje esančių dokumentų, neatliekant faktų ir įrodymų vertinimo iš naujo.

42

Kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 108 punkte, iš Hitachi rašto nagrinėjimo nematyti, kad Bendrasis Teismas iškraipė iš jo kylančias reikšmingas faktines aplinkybes.

43

Iš tiesų savo rašte Hitachi neapsiriboja vien bet kokių prieštaravimų, susijusių su gentlemen’s agreement, kaip tai tvirtina Toshiba, atmetimu. Priešingai, iš Hitachi rašto formuluotės matyti, kad ši bendrovė sutinka su „[Komisijos] pranešime apie kaltinimus pateiktomis išvadomis dėl gentlemen’s agreement buvimo ir apimties“. Reikia pažymėti, kaip nurodė ir generalinis advokatas savo išvados tame pačiame 108 punkte, kad klausimas dėl Hitachi sutikimo vykdyti tris sutartis EEE jau buvo iškeltas pranešime apie kaltinimus.

44

Iš to išplaukia, kad skundžiamo sprendimo 233 punkte pateiktame Bendrojo Teismo aiškinime nėra jokio akivaizdaus Hitachi rašto iškraipymo.

45

Bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad Bendrasis Teismas iškraipė Hitachi rašto turinį, tai nepaneigia išvados, kad Komisija pakankamai teisės prasme įrodė, kad patekimo į Europos rinką kliūtys nebuvo neįveikiamos.

46

Iš tiesų ši išvada grindžiama ne tik Hitachi pareiškimais, minėtais šio sprendimo 37 punkte, bet ir kitomis aplinkybėmis. Viena vertus, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 225 punkte nurodė, kad Komisija ginčijamo sprendimo 168 dalyje išskyrė priežastis, dėl kurių patekimo į rinką kliūtys nebuvo neįveikiamos, t. y. pirma, kad neseniai Korėjos gamintoja Hyundai pateko į Europos rinką, ir, antra, kad Japonijos gamintojai pasiekė nemenkus pardavimus Jungtinėse Amerikos Valstijose; taip pat šios įmonės nepateikė jokių įrodymų, kad kliūtys patekti į Amerikos rinką labai skyrėsi nuo kliūčių patekti į Europos rinką. Šių argumentų apeliantė neginčijo šiame apeliaciniame skunde.

47

Kita vertus, skundžiamo sprendimo 231 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad paties gentlemen’s agreement buvimas yra argumentas, kuriuo rimtai abejojama apeliantės ginamo teiginio, kad patekimo į Europos rinką kliūtys buvo neįveikiamos, pagrįstumu. Iš tiesų, kaip pagrįstai nurodė Bendrasis Teismas tame pačiame punkte, vargu ar Japonijos ir Europos gamintojai sudarytų susitarimą dėl rinkos pasidalijimo, jei nebūtų laikomi bent jau potencialiais konkurentais.

48

Tokiomis aplinkybėmis reikia atmesti apeliacinio skundo antrąjį pagrindą.

49

Trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje Toshiba tvirtina, pirma, kad skundžiamas sprendimas grindžiamas prieštaringais motyvais, kiek tai susiję su jos dalyvavimo kartelyje analize, ir, antra, kad Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, kuriuos naudojo šiuo tikslu, t. y. Vienos susitikimo ataskaitą, M. M., dirbančio bendrovėje Fuji, vidaus raštą ir Fuji pateiktą šio susitikimo paaiškinamąjį raštą (toliau visi kartu – ginčijami dokumentai). Toshiba teigimu, nors skundžiamo sprendimo 208 punkte Bendrasis Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė per Vienos susitikimą atsisakė dalyvauti būsimuose susitikimuose dėl TM T&D įsteigimo, jis šio sprendimo 209 ir 211 punktuose vis dėlto nusprendė, kad Toshiba dalyvavimas gentlemen’s agreement išlieka abejotinas, atsižvelgiant į tai, ar TM T&D jame dalyvaus, ar ne. Todėl Bendrasis Teismas prieštarauja pats sau tiek, kiek vienintelė likusi neaiški aplinkybė po Vienos susitikimo buvo ne Toshiba, kaip atskiros įmonės dalyvavimas, bet TM T&D dalyvavimas būsimuose susitikimuose ir gentlemen’s agreement.

50

Antroji dalis, kurioje iš esmės kalbama apie skundžiamo sprendimo 213, 218 ir 220 punktuose esančius teiginius, susijusi su tariamai klaidingu Bendrojo Teismo „viešo atsiribojimo“ kriterijaus taikymu, nes šis teismas rėmėsi tuo, kad gentlemen’s agreement buvo patvirtintas per Vienos susitikimą siekiant pašalinti bet kokią galimybę Toshiba viešai atsiriboti nuo šio susitarimo per minėtą susitikimą. Bendrasis Teismas turėjo padaryti priešingą išvadą, kad Toshiba atsisakė dalyvauti kartelyje nuo Vienos susitikimo dėl to, kad ši bendrovė nedalyvavo Ciuricho susitikime.

51

Trečioje dalyje Toshiba kaltina Bendrąjį Teismą pažeidus asmeninės atsakomybės principą, nes šis teismas nusprendė, kad apeliantė tęsė savo dalyvavimą kartelyje net po TM T&D įsteigimo, nors po šio įsteigimo Toshiba pasitraukė iš nagrinėjamos rinkos. Šiuo aspektu Toshiba ginčija, be kita ko, skundžiamo sprendimo 218–221 punktuose pateiktus Bendrojo Teismo teiginius tiek, kiek šis teismas padarė klaidą iš esmės tvirtindamas, kad apeliantės dalyvavimas darant pažeidimą iki Ciuricho susitikimo išplaukia iš to, kad ji „sudarė prielaidas kitiems dalyviams galvoti, kad pati ar TM &T&D vis dar dalyvavo gentlemen’s agreement“, neatlikus jokio konkretaus Toshiba dalyvavimo šiame susitikime patikrinimo.

52

Komisija mano, kad reikia atmesti šį pagrindą.

53

Visų pirma, kalbant apie Toshiba kaltinimą, pateiktą apeliacinio skundo trečiojo pagrindo pirmoje dalyje ir susijusį su motyvų prieštaringumu, reikia konstatuoti, kad jis grindžiamas klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu.

54

Bendrasis Teismas, remdamasis ginčijamais dokumentais, skundžiamo sprendimo 208 punkte iš tikrųjų pripažino, kad dėl atskiro Toshiba dalyvavimo gentlemen’s agreement po Vienos susitikimo dar turėjo būti sprendžiama, nes buvo įsteigta TM T&D. To sprendimo 209 punkte Bendrasis Teismas šiuo klausimu konstatavo, kad ginčijami dokumentai leido daryti išvadą, kad po Vienos susitikimo buvo „abejonių dėl ieškovės dalyvavimo ateityje gentlemen’s agreement ir dėl jo tęsimo ir kad <...> turi įvykti susitikimas, per kurį šis klausimas turi būti aptartas“.

55

Tačiau, viena vertus, iš to paties 208 punkto išplaukia, kad įmonės, dalyvaujančios kartelyje, manė, jog nebebuvo suinteresuotumo laikytis gentlemen’s agreement nedalyvaujant ieškovei. Kita vertus, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 211 punkte galėjo konstatuoti, kad dalyviai per Vienos susitikimą patvirtino gentlemen’s agreement ir pranešimo apie su šiuo karteliu susijusius projektus taisykles.

56

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad Bendrasis Teismas pats sau neprieštaravo, kai skundžiamo sprendimo 213 punkte iš esmės nusprendė, kad iš ginčijamų dokumentų negalėjo būti padaryta išvada, jog Toshiba siekis atsiriboti nuo gentlemen’s agreement buvo nustatytas per Vienos susitikimą ir buvo aiškiai suprastas kitų šio susitikimo dalyvių, nes iš šių dokumentų taip pat išplaukia, kad nebuvo jokio suinteresuotumo kartelio pratęsimu, atsižvelgiant į svarbą, kurią šalys suteikė Toshiba dalyvavimui šiame kartelyje. Todėl reikia atmesti apeliacinio skundo trečiojo pagrindo pirmąją dalį tiek, kiek ji susijusi su prieštaringais motyvais.

57

Antra, dėl argumento, kad Bendrasis Teismas iškraipė ginčijamų dokumentų apimtį, pažymėtina, jog iš jų niekaip neišplaukia, kad Toshiba pasitraukė iš gentlemen’s agreement nuo Vienos susitikimo. Iš tiesų, kaip konstatavo generalinis advokatas savo išvados 119–121 punktuose, iš M. M., dirbančio bendrovėje Fuji, vidaus rašto, susijusio su Vienos susitikimu, matyti, kad dėl Toshiba dalyvavimo susitikimuose po TM T&D įsteigimo dar turėjo būti nuspręsta. Iš tikrųjų remiantis bendrovės Fuji parengtu paaiškinamuoju raštu dėl šio susitikimo matyti, kad „Toshiba atmetė galimybę dalyvauti susitikimuose po to, kai įsteigta TM T&D (o Mitsubishi juose nedalyvauja)“. Vis dėlto, minėtame rašte taip pat nurodyta, kad „atsižvelgiant į tai, jog Mitsubishi nebedalyvauja šiuose susitikimuose, reikia priimti sprendimą, kad žinotumėme, ar TM T&D bus leista dalyvauti tuose susitikimuose“.

58

Kita vertus, iš Vienos susitikimo ataskaitos aiškiai matyti, kad dėl tolesnio Toshiba dalyvavimo kituose susitikimuose „bus nuspręsta santykinai greitai“ ir kad šis klausimas bus pagrindinis kito susitikimo klausimas. Todėl neturėtų būti laikoma, kad Bendrasis Teismas iškraipė turimus įrodymus.

59

Taigi neturėtų būti manoma, kad Bendrojo Teismo motyvuose yra prieštaravimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti trečiojo pagrindo pirmą dalį.

60

Antroje dalyje, pagrindžiančioje Toshiba apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą, ji kaltina Bendrąjį Teismą iš esmės nepripažinus jos atsiribojimo nuo gentlemen’s agreement per Vienos susitikimą, nepaisant pareiškimų, padarytų per šį susitikimą, ir dėl to, kad ši bendrovė nedalyvavo Ciuricho susitikime.

61

Šiuo aspektu reikia priminit, kad Komisijai pakanka įrodyti, kad atitinkama įmonė dalyvavo susitikimuose, kuriuose buvo sudaryti antikonkurenciniai susitarimai, ir aiškiai jiems neprieštaravo, kad pakankamai įrodytų šios įmonės dalyvavimą kartelyje. Jei dalyvavimas tokiuose susitikimuose įrodytas, ši įmonė turi pateikti duomenų, galinčių įrodyti, kad dalyvavo neturėdama antikonkurencinių ketinimų, ir patvirtinti, kad nurodė savo konkurentams, jog dalyvavo tuose sutikimuose turėdama kitokių tikslų (Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 81 punktas).

62

Norint įvertinti, ar įmonė iš tiesų atsiribojo, tai, kaip kiti kartelio dalyviai supranta atitinkamos įmonės ketinimus, turi lemiamą reikšmę vertinant, ar ji norėjo atsiriboti nuo neteisėto susitarimo (Sprendimo Archer Daniels Midland / Komisija, C‑510/06 P, EU:C:2009:166, 120 punktas).

63

Atsižvelgiant į tai reikia pažymėti, kad „viešo atsiribojimo“ sąvoka susijusi su faktine situacija, kurios buvimą kiekvienu konkrečiu atveju konstatuoja Bendrasis Teismas, remdamasis tam tikru kiekiu jam nurodytų sutapimų bei požymių ir prieš tai atlikęs visų reikšmingų įrodymų ir požymių bendrą vertinimą. Kadangi šie įrodymai buvo gauti teisėtai, buvo laikomasi bendrųjų teisės principų ir proceso taisyklių, taikomų įrodinėjimo pareigai ir įrodymų administravimo srityje, tik Bendrasis Teismas sprendžia dėl jam pateiktų įrodymų vertės. Šis vertinimas, išskyrus šių elementų iškraipymo atvejį, nėra pats savaime teisės klausimas, kurį turi nagrinėti Teisingumo Teismas (šiuo klausimu žr. Sprendimo Comap / Komisija, C‑290/11 P, EU:C:2012:271, 71 punktą).

64

Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 208 punkte Bendrasis Teismas, remdamasis ginčijamų dokumentų analize, visų pirma pripažino, kad buvo abejonių dėl Toshiba dalyvavimo darant pažeidimą po Vienos susitikimo ir kad kartelio šalys neturėjo suinteresuotumo laikytis gentlemen’s agreement nedalyvaujant apeliantei.

65

Skundžiamo sprendimo 209 punkte Bendrasis Teismas iš ginčijamų dokumentų padarė išvadą, kad klausimas dėl Toshiba dalyvavimo kartelyje ateityje ir dėl jo tęsimo turės būti aptartas per būsimą susitikimą.

66

Galiausiai skundžiamo sprendimo 211 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad iš ginčijamų dokumentų matyti, jog įmonės, Vienos susitikimo dalyvės, tarp jų Toshiba, patvirtino gentlemen’s agreement ir pranešimo apie su šiuo karteliu susijusius projektus taisykles.

67

Todėl Bendrasis Teismas, remdamasis įrodymų vertinimu, kaip buvo priminta šio sprendimo 56 punkte, skundžiamo sprendimo 213 punkte padarė išvadą, kad Toshiba galutinai neatsiribojo nuo kartelio per Vienos susitikimą, be kita ko, atsižvelgiant į pranešimo apie gentlemen’s agreement numatytus projektus taisykles.

68

Todėl reikia laikyti, kad apeliacinio skundo trečiojo pagrindo antrąja dalimi Toshiba iš esmės siekia, kad Teisingumo Teismas Bendrojo Teismo skundžiamame sprendime pateiktą įrodymų vertinimą pakeistu savuoju.

69

Todėl, kadangi, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 58 punkte, ginčijamų dokumentų nagrinėjimas neatskleidė jokio akivaizdaus iškraipymo, reikia atmesti apeliacinio skundo trečiojo pagrindo antrąją dalį.

70

Apeliacinio skundo trečiojo pagrindo trečioje dalyje Toshiba iš esmės tvirtina, kad padaręs išvadą dėl jos dalyvavimo gentlemen’s agreement laikotarpiu nuo Vienos susitikimo iki Ciuricho susitikimo ir nepatikrinęs, ar apeliantė iš tiesų dalyvavo šiame susitikime, Bendrasis Teismas pažeidė asmeninės atsakomybės principą.

71

Šiuo klausimu reikia priminti, kad įmonės dalyvavimui antikonkurenciniame susitikime taikoma šio dalyvavimo neteisėtumo prezumpcija, kurią ši įmonė turi nuginčyti pateikdama viešo atsiribojimo, kurį, kaip tokį, turi suvokti kiti kartelio nariai, įrodymą (Sprendimo Total Marketing Services / Komisija, C‑634/13 P, EU:C:2015:614, 21 punktas).

72

Šiuo atveju reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 218 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad apeliantės argumentai dėl jos nedalyvavimo kartelyje iki Ciuricho susitikimo yra netinkami.

73

Kad prieitų prie šios išvados, Bendrasis Teismas, darydamas nuorodą į jo paties atliktą skundžiamo sprendimo 205–214 punktų vertinimą, rėmėsi aplinkybe, kad Toshiba neatsiribojo nuo kartelio per Vienos susirinkimą ir kad per šį paskutinį susitikimą dalyviai susitarė per kitą susitikimą, t. y. 2003 m. gegužės 15 d. ir 16 d. Ciuricho susitikimą, aptarti būsimą apeliantės dalyvavimą gentlemen’s agreement.

74

Šis konstatavimas yra lemiamas, nes, kaip išplaukia iš šio sprendimo 66 punkto, per Vienos susitikimą jo dalyvės, tarp jų Toshiba, patvirtino gentlemen’s agreement ir pranešimo apie su šiuo karteliu susijusius projektus taisykles.

75

Šiomis sąlygomis reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad apeliantės dalyvavimas Ciuricho susitikime neturėjo reikšmės siekiant padaryti išvadą apie jos dalyvavimo kartelyje tęsimą iki šio paskutinio susitikimo.

76

Todėl reikia atmesti apeliacinio skundo trečiojo pagrindo trečią dalį.

77

Taigi reikia atmesti visą trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą.

78

Apeliacinio skundo ketvirtajame pagrinde, susijusiame su pagrindinės baudos dydžio nustatymu, Toshiba tvirtina, kad Bendrasis Teismas netinkamai taikė 2006 m. gairių 18 punktą, be kita ko, kiek tai susiję su sąvoka „atitinkamas geografinis sektorius (platesnis nei EEE)“. Iš tiesų, nors kartelis apėmė tik EEE ir Japonijos teritoriją, Bendrasis Teismas, siekdamas adekvačiai parodyti šalių dalyvavimo darant pažeidimą apimtį, atsižvelgė į galios transformatorių gamintojų pasaulio rinkos dalis. Tačiau, kadangi neteisėto kartelio tikslas yra saugoti EEE ir Japonijos rinkas, Toshiba iš esmės mano, kad siekdamas apskaičiuoti bazinį baudos dydį Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti tik į rinkos dalis šiose teritorijose.

79

Priešingai argumentams, kuriuos pateikė Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 276 punkte, atsižvelgimas į rinkos dalis pasaulio mastu galėjo būti pateisinamas tik nesant kliūčių patekti į EEE rinką. Iš tiesų, esant tokioms kliūtims, kaip šiuo atveju, Japonijos gamintojai negali realizuoti šioje teritorijoje rinkos dalių, atitinkančių dalis, turimas pasaulio mastu.

80

Toshiba taip pat tvirtina: kadangi kiekviena geografinė rinka turi savo specifinių savybių, Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai skundžiamo sprendimo 288 punkte nusprendė, kad taikant pasirinktą metodą buvo atsižvelgta į „galimas kliūtis patekti į rinką, kurios galėjo egzistuoti skirtinguose pasaulinės rinkos segmentuose“.

81

Komisija prašo atmesti šį pagrindą.

82

Apeliacinio skundo ketvirtajame pagrinde Toshiba iš esmės remiasi klaidingu 2006 m. gairių 18 punkto aiškinimu, nes Bendrasis Teismas patvirtino Komisijos analizę, kad šiuo atveju šioje nuostatoje numatytas „atitinkamas geografinis sektorius (platesnis nei EEE)“ galėjo būti išplėstas ne tik EEE ir Japonijos teritorijoms, bet ir visam pasauliui.

83

Visų pirma reikia pažymėti, jog Komisija priėmė 2006 m. gaires taikydama baudas pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą, kad užtikrintų savo sprendimų skaidrumą ir objektyvumą. Šia nuostata, be kita ko, siekiama užtikrinti pakankamai atgrasančią baudą, kuri leistų atsižvelgti į atitinkamos įmonės ekonominę galią (Sprendimo Dole Food ir Dole Fresh Fruit Europe / Komisija, C‑286/13 P, EU:C:2015:184, 142 punktas). Iš tiesų būtent siekiu užtikrinti šį pakankamą atgrasomąjį baudos poveikį, pakartotą 2006 m. gairių 4 punkte, pateisinamas atsižvelgimas į baudžiamos įmonės finansinį pajėgumą (šiuo klausimu žr. Sprendimo YKK ir kt. / Komisija, C‑408/12 P, EU:C:2014:2153, 85 punktą ir Sprendimo Dole Food ir Dole Fresh Fruit Europe / Komisija, C‑286/13 P, EU:C:2015:184, 143 punktą).

84

Todėl Komisija kiekvienu atveju ir atsižvelgdama į kontekstą bei į Reglamente Nr. 1/2003 nustatytų sankcijų sistemos siekiamus tikslus turi įvertinti baudos poveikį atitinkamai įmonei, paisydama apyvartos, kuri atspindi jos realią ekonominę situaciją pažeidimo padarymo laikotarpiu (žr. Sprendimo Dole Food ir Dole Fresh Fruit Europe / Komisija, C‑286/13 P, EU:C:2015:184, 144 punktą).

85

Antra, reikia priminti, kad 2006 m. gairių 13 punktas, susijęs su pažeidimais, kurių geografinė apimtis nėra platesnė už EEE, numato, kad pardavimų vertė, naudotina nustatant bazinį baudos dydį, yra prekių ar paslaugų, įmonės realizuotų darant pažeidimą, vertė. Šio punkto tikslas yra įmonei skirtos baudos apskaičiavimo pagrindu laikyti dydį, kuris atspindi pažeidimo ekonominę svarbą ir šios įmonės reikšmę darant šį pažeidimą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Dole Food ir Dole Fresh Fruit Europe / Komisija, C‑286/13 P, EU:C:2015:184, 148 punktą).

86

Taip pat 2006 m. gairių 18 punktu, kiek juo nukrypstama nuo tų pačių gairių 13 punkte numatyto geografinio sektoriaus, siekiama tikslo kuo geriau atspindėti nagrinėjamos įmonės reikšmę ir ekonominę galią darant pažeidimą, kad būtų užtikrinta pakankamai atgrasanti bauda.

87

Šiuo atveju sąvokos „atitinkamas geografinis sektorius (platesnis nei EEE)“ aiškinimas, kuriame atsižvelgiama tik į teritorijas, susijusias su neteisėtu karteliu, prieštarauja 2006 m. gairių 18 punkte numatytam tikslui ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktui.

88

Iš tiesų, kaip savo atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina Komisija, jei būtų atsižvelgta tik į pardavimus EEE, Toshiba išvengtų bet kokios baudos, nes ši bendrovė nerealizavo pardavimų EEE Komisijos naudotais referenciniais metais. Be to, net jei būtų atsižvelgta į pardavimus Japonijoje, tokiu požiūriu būtų ignoruota tai, kad gentlemen’s agreement šalys yra pasaulio mastu aktyvūs galios transformatorių gamintojai. Iš tiesų, kaip skundžiamo sprendimo 275 punkte pažymėjo Bendrasis Teismas, „gentlemen’s agreement pasekmė buvo ta, kad nagrinėjamos įmonės nepanaudojo savo pajėgumo konkuruoti pasauliniu mastu, kad užimtų EEE rinką“. Todėl ribojant atitinkamą geografinį sektorių šiomis dviem teritorijomis adekvačiai nebūtų atspindėta įmonės reikšmė kartelyje ir nebūtų užtikrintas atgrasomasis baudos pobūdis.

89

Taip pat reikia pažymėti, kad, kaip savo išvados 153 punkte tvirtina generalinis advokatas, atsižvelgimas tik į Japonijos ar į EEE teritorijas iš esmės reikštų atlygį gentlemen’s agreement dalyviams už neteisėto kartelio sąlygų laikymąsi, kuriose konkrečiai numatyta, kad šalys turi susilaikyti nuo bet kokio pardavimo kitos įmonių grupės teritorijoje.

90

Atsižvelgiant į šiuos samprotavimus darytina išvada, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 282 ir 292 punktuose patvirtino šiuo atveju Komisijos taikytą bazinio baudų dydžio apskaičiavimo metodą.

91

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti apeliacinio skundo ketvirtąjį pagrindą.

92

Atsižvelgiant į visas prieš tai išdėstytas aplinkybes reikia atmesti visą apeliacinį skundą.

93

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal to paties Reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Toshiba pralaimėjo bylą, o Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš šios bendrovės, pastaroji turi padengti su šiuo apeliaciniu skundu susijusias bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia: