6.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/17

1.

Ar SESV 101 straipsniui (EB sutarties ex 81 straipsniui, skaitomam kartu su 10 straipsniu) ir ESS 4 straipsnio 3 daliai prieštarauja reglamentavimas, koks įtvirtintas teisės akte dėl teismo antstolio paslaugų įkainių, t. y. 2003 m. lapkričio 7 d. Karališkajame dekrete Nr. 1373/2003, kuriame numatyta, kad šiems asmenims mokamas atlygis nustatomas laikantis minimalaus įkainio ar atlygio dydžio, kuris gali būti padidintas ar sumažintas iki 12 % ir kad valstybės narės valdžios institucijos, įskaitant teismus, susidarius išimtinėms aplinkybėms neturi realios galimybės nukrypti nuo teisės akte nustatytų minimalių ribų?

2.

Ar taikant nurodytus įkainius ir nesilaikant minimalių jų ribų išimtinėmis aplinkybėmis galima laikyti faktą, kad realiai atliktas darbas visiškai neproporcingas norimam gauti užmokesčiui, nustatytam pritaikius atlygio dydį ar įkainį?

3.

Ar SESV 56 straipsniui (ex 49 straipsnis) prieštarauja teisės aktas dėl teismo antstolio paslaugų įkainių, t. y. 2003 m. lapkričio 7 d. Karališkasis dekretas Nr. 1373/2003?

4.

Ar šis teisės aktas atitinka Direktyvos 2006/123/EB (1) 15 straipsnio 3 dalyje nurodytus būtinybės ir proporcingumo reikalavimus?

5.

Ar Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, apima teisę į efektyvią savo gynybą, kai nustatomas teismo antstoliui mokamas atlygis, kuris yra neproporcingai didelis ir neatitinka realiai atlikto darbo?

6.

Jeigu atsakymas teigiamas, ar Europos [žmogaus teisių] konvencijos 6 straipsnio nepažeidžia Ispanijos Įstatymo dėl civilinio proceso kodekso nuostatos, pagal kurias bylos šaliai, turinčiai padengti bylinėjimosi išlaidas, draudžiama ginčyti teismo antstoliui mokamo atlygio sumą remiantis tuo, kad ši suma pernelyg didelė ir neatitinka realiai atlikto darbo?