Byla C-179/11
Cimade ir Groupe d’information et de soutien des immigrés (GISTI)
prieš
Ministre de l’Intérieur, de l’Outre-mer, des Collectivités territoriales et de l’Immigration
(Conseil d’État (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prieglobsčio prašymai — Direktyva 2003/9/EB — Prieglobsčio prašytojų priėmimo valstybėse narėse minimalios normos — Reglamentas (EB) Nr. 343/2003 — Pareiga užtikrinti minimalias prieglobsčio prašytojo priėmimo sąlygas, kol trunka procedūra, pagal kurią atsakinga valstybė narė perima savo žinion arba atsiima prašytoją — Valstybės narės, turinčios pareigą finansuoti minimalių sąlygų užtikrinimą, nustatymas“
Santrauka – 2012 m. rugsėjo 27 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Prieglobsčio prašytojų priėmimo valstybėse narėse minimalios normos – Direktyva 2003/9 – Minimalių priėmimo sąlygų užtikrinimas – Pareiga, tenkanti valstybei, kurioje prieglobsčio prašytojas pateikė prieglobsčio prašymą ir kurioje gyvena
(Tarybos reglamentas Nr. 343/2003; Tarybos direktyvų 2003/9 3 straipsnio 1 dalis ir 2005/85 29 konstatuojamoji dalis, 2 straipsnio k punktas ir 7 straipsnio 1 dalis)
Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Prieglobsčio prašytojų priėmimo valstybėse narėse minimalios normos – Direktyva 2003/9 – Minimalių priėmimo sąlygų užtikrinimas – Pareiga, tenkanti valstybei, kurioje prieglobsčio prašytojas pateikė prieglobsčio prašymą ir kurioje gyvena, kol prieglobsčio prašytojas faktiškai perduodamas valstybei, atsakingai už jo prašymo nagrinėjimą
(Tarybos reglamentas Nr. 343/2003; Tarybos direktyva 2003/9)
Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Prieglobsčio prašytojų priėmimo valstybėse narėse minimalios normos – Direktyva 2003/9 – Minimalių priėmimo sąlygų užtikrinimas – Valstybei, kurioje prieglobsčio prašytojas pateikė prieglobsčio prašymą ir kurioje gyvena, tenkanti finansavimo pareiga
(Tarybos reglamentas Nr. 343/2003; Tarybos direktyva 2003/9; Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 573/2007)
Direktyva 2003/9, nustatanti minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, turi būti aiškinama taip, kad valstybė narė, kuriai pateiktas prieglobsčio prašymas, šioje direktyvoje nustatytas minimalias prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas privalo užtikrinti net ir tam prieglobsčio prašytojui, dėl kurio ji nusprendžia pagal Reglamentą Nr. 343/2003, nustatantį valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, kreiptis į kitą valstybę narę, kad ši perimtų tą prašytoją savo žinion arba jį atsiimtų kaip valstybė narė, atsakinga už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.
Pagal Direktyvos 2003/9 3 straipsnį, kuriame apibrėžta jos taikymo sritis, ji taikoma visiems trečiųjų šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės, pateikusiems prašymus dėl prieglobsčio prie valstybės narės sienos arba jos teritorijoje, kuriems leidžiama likti teritorijoje kaip prieglobsčio prašytojams.
Kalbant apie pirmąją šios direktyvos taikymo sąlygą, pažymėtina, kad laikotarpis, kuriuo prašytojams turi būti suteikiamos materialinės priėmimo sąlygos, prasideda, kai prieglobsčio prašytojai pateikia prieglobsčio prašymus. Šioje direktyvoje nėra nuostatų, iš kurių būtų galima suprasti, jog prieglobsčio prašymas turi būti laikomas pateiktu, tik jeigu jis pateiktas už šio prašymo nagrinėjimą atsakingos valstybės narės institucijoms.
Dėl antrosios Direktyvos 2003/9 taikymo sąlygos pažymėtina, jog Direktyvos 2005/85, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, 7 straipsnio 1 dalimi prieglobsčio prašytojui suteikta teisė per nagrinėjimo procedūrą likti valstybėje narėje. Pagal šios direktyvos 2 straipsnio k punktą žodžių junginys „pasilikimas valstybėje narėje“ turi būti suprantamas ne tik kaip pasilikimas valstybės narės, kur prieglobsčio prašymas nagrinėjamas, bet ir valstybės narės, kur jis buvo pateiktas, teritorijoje. Taigi prieglobsčio prašytojams leidžiama likti ne tik valstybės narės, kur prieglobsčio prašymas nagrinėjamas, bet ir valstybės narės, kur jis buvo pateiktas, teritorijoje, kaip reikalaujama Direktyvos 2003/9 3 straipsnio 1 dalyje.
Šio aiškinimo negali paneigti Direktyvos 2005/85 29 konstatuojamoji dalis, kurioje tik nurodoma, kad šioje direktyvoje nustatytos pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo valstybėse narėse procedūros skiriasi nuo Reglamente Nr. 343/2003 nustatytų už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakingos valstybės narės nustatymo procedūrų.
(žr. 37, 39, 40, 46–50 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
Valstybės narės, kuriai buvo pateiktas prieglobsčio prašymas, pareiga suteikti prieglobsčio prašytojui, dėl kurio ji nusprendžia pagal Reglamentą Nr. 343/2003, nustatantį valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, kreiptis į kitą valstybę narę, kad ši priimtų šį prašytoją savo žinion arba jį atsiimtų kaip valstybė narė, atsakinga už šio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, Direktyvoje 2003/9, nustatančioje minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, nustatytas minimalias sąlygas baigiasi prašančiajai valstybei narei faktiškai perdavus minėtą prašytoją.
Atsižvelgiant į Direktyvos 2003/9 bendrą struktūrą ir paskirtį ir gerbiant pagrindines teises, pirmiausia reikalavimus, numatytus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 straipsnyje, pagal kurį žmogaus orumą reikia gerbti ir saugoti, draudžiama iš prašymą pateikusio prieglobsčio prašytojo net ir laikinai, laikotarpiu nuo prieglobsčio prašymo pateikimo iki faktiško perdavimo atsakingai valstybei narei, atimti apsaugą pagal šioje direktyvoje nustatytas minimalias normas.
(žr. 56, 58, 61 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)
Pareiga finansuoti Direktyvoje 2003/9, nustatančioje minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, įtvirtintas minimalias priėmimo sąlygas, tenka valstybei narei, kurios pareiga užtikrinti šias sąlygas.
Finansavimo pareiga, susijusi su reikalavimais, kylančiais iš valstybės narės pareigos laikytis Sąjungos teisės, paprastai tenka šiuos reikalavimus užtikrinti įpareigotai valstybei narei, nebent Sąjungos teisės aktuose numatyta kitaip. Kadangi Direktyvoje 2003/9 ir Reglamente Nr. 343/2003, nustatančiame valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, nėra šiuo klausimu priešingų nuostatų, pareiga finansuoti šias minimalias sąlygas priklauso valstybei narei, kuriai tenka minėta pareiga.
Siekiant užtikrinti būtinybę valstybėms narėms vienodai padalyti atsakomybę dėl pareigos finansuoti bendros prieglobsčio ir migracijos politikos įgyvendinimą, Sprendimu Nr. 573/2007 dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo numatyta, kad valstybėms narėms gali būti teikiama finansinė pagalba, be kita ko, susijusi su priėmimo sąlygomis ir prieglobsčio procedūromis.
(žr. 59–61 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)
Byla C-179/11
Cimade ir Groupe d’information et de soutien des immigrés (GISTI)
prieš
Ministre de l’Intérieur, de l’Outre-mer, des Collectivités territoriales et de l’Immigration
(Conseil d’État (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prieglobsčio prašymai — Direktyva 2003/9/EB — Prieglobsčio prašytojų priėmimo valstybėse narėse minimalios normos — Reglamentas (EB) Nr. 343/2003 — Pareiga užtikrinti minimalias prieglobsčio prašytojo priėmimo sąlygas, kol trunka procedūra, pagal kurią atsakinga valstybė narė perima savo žinion arba atsiima prašytoją — Valstybės narės, turinčios pareigą finansuoti minimalių sąlygų užtikrinimą, nustatymas“
Santrauka – 2012 m. rugsėjo 27 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija — Prieglobsčio politika — Prieglobsčio prašytojų priėmimo valstybėse narėse minimalios normos — Direktyva 2003/9 — Minimalių priėmimo sąlygų užtikrinimas — Pareiga, tenkanti valstybei, kurioje prieglobsčio prašytojas pateikė prieglobsčio prašymą ir kurioje gyvena
(Tarybos reglamentas Nr. 343/2003; Tarybos direktyvų 2003/9 3 straipsnio 1 dalis ir 2005/85 29 konstatuojamoji dalis, 2 straipsnio k punktas ir 7 straipsnio 1 dalis)
Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija — Prieglobsčio politika — Prieglobsčio prašytojų priėmimo valstybėse narėse minimalios normos — Direktyva 2003/9 — Minimalių priėmimo sąlygų užtikrinimas — Pareiga, tenkanti valstybei, kurioje prieglobsčio prašytojas pateikė prieglobsčio prašymą ir kurioje gyvena, kol prieglobsčio prašytojas faktiškai perduodamas valstybei, atsakingai už jo prašymo nagrinėjimą
(Tarybos reglamentas Nr. 343/2003; Tarybos direktyva 2003/9)
Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija — Prieglobsčio politika — Prieglobsčio prašytojų priėmimo valstybėse narėse minimalios normos — Direktyva 2003/9 — Minimalių priėmimo sąlygų užtikrinimas — Valstybei, kurioje prieglobsčio prašytojas pateikė prieglobsčio prašymą ir kurioje gyvena, tenkanti finansavimo pareiga
(Tarybos reglamentas Nr. 343/2003; Tarybos direktyva 2003/9; Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 573/2007)
Direktyva 2003/9, nustatanti minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, turi būti aiškinama taip, kad valstybė narė, kuriai pateiktas prieglobsčio prašymas, šioje direktyvoje nustatytas minimalias prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas privalo užtikrinti net ir tam prieglobsčio prašytojui, dėl kurio ji nusprendžia pagal Reglamentą Nr. 343/2003, nustatantį valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, kreiptis į kitą valstybę narę, kad ši perimtų tą prašytoją savo žinion arba jį atsiimtų kaip valstybė narė, atsakinga už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.
Pagal Direktyvos 2003/9 3 straipsnį, kuriame apibrėžta jos taikymo sritis, ji taikoma visiems trečiųjų šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės, pateikusiems prašymus dėl prieglobsčio prie valstybės narės sienos arba jos teritorijoje, kuriems leidžiama likti teritorijoje kaip prieglobsčio prašytojams.
Kalbant apie pirmąją šios direktyvos taikymo sąlygą, pažymėtina, kad laikotarpis, kuriuo prašytojams turi būti suteikiamos materialinės priėmimo sąlygos, prasideda, kai prieglobsčio prašytojai pateikia prieglobsčio prašymus. Šioje direktyvoje nėra nuostatų, iš kurių būtų galima suprasti, jog prieglobsčio prašymas turi būti laikomas pateiktu, tik jeigu jis pateiktas už šio prašymo nagrinėjimą atsakingos valstybės narės institucijoms.
Dėl antrosios Direktyvos 2003/9 taikymo sąlygos pažymėtina, jog Direktyvos 2005/85, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, 7 straipsnio 1 dalimi prieglobsčio prašytojui suteikta teisė per nagrinėjimo procedūrą likti valstybėje narėje. Pagal šios direktyvos 2 straipsnio k punktą žodžių junginys „pasilikimas valstybėje narėje“ turi būti suprantamas ne tik kaip pasilikimas valstybės narės, kur prieglobsčio prašymas nagrinėjamas, bet ir valstybės narės, kur jis buvo pateiktas, teritorijoje. Taigi prieglobsčio prašytojams leidžiama likti ne tik valstybės narės, kur prieglobsčio prašymas nagrinėjamas, bet ir valstybės narės, kur jis buvo pateiktas, teritorijoje, kaip reikalaujama Direktyvos 2003/9 3 straipsnio 1 dalyje.
Šio aiškinimo negali paneigti Direktyvos 2005/85 29 konstatuojamoji dalis, kurioje tik nurodoma, kad šioje direktyvoje nustatytos pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo valstybėse narėse procedūros skiriasi nuo Reglamente Nr. 343/2003 nustatytų už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakingos valstybės narės nustatymo procedūrų.
(žr. 37, 39, 40, 46–50 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
Valstybės narės, kuriai buvo pateiktas prieglobsčio prašymas, pareiga suteikti prieglobsčio prašytojui, dėl kurio ji nusprendžia pagal Reglamentą Nr. 343/2003, nustatantį valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, kreiptis į kitą valstybę narę, kad ši priimtų šį prašytoją savo žinion arba jį atsiimtų kaip valstybė narė, atsakinga už šio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, Direktyvoje 2003/9, nustatančioje minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, nustatytas minimalias sąlygas baigiasi prašančiajai valstybei narei faktiškai perdavus minėtą prašytoją.
Atsižvelgiant į Direktyvos 2003/9 bendrą struktūrą ir paskirtį ir gerbiant pagrindines teises, pirmiausia reikalavimus, numatytus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 straipsnyje, pagal kurį žmogaus orumą reikia gerbti ir saugoti, draudžiama iš prašymą pateikusio prieglobsčio prašytojo net ir laikinai, laikotarpiu nuo prieglobsčio prašymo pateikimo iki faktiško perdavimo atsakingai valstybei narei, atimti apsaugą pagal šioje direktyvoje nustatytas minimalias normas.
(žr. 56, 58, 61 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)
Pareiga finansuoti Direktyvoje 2003/9, nustatančioje minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, įtvirtintas minimalias priėmimo sąlygas, tenka valstybei narei, kurios pareiga užtikrinti šias sąlygas.
Finansavimo pareiga, susijusi su reikalavimais, kylančiais iš valstybės narės pareigos laikytis Sąjungos teisės, paprastai tenka šiuos reikalavimus užtikrinti įpareigotai valstybei narei, nebent Sąjungos teisės aktuose numatyta kitaip. Kadangi Direktyvoje 2003/9 ir Reglamente Nr. 343/2003, nustatančiame valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, nėra šiuo klausimu priešingų nuostatų, pareiga finansuoti šias minimalias sąlygas priklauso valstybei narei, kuriai tenka minėta pareiga.
Siekiant užtikrinti būtinybę valstybėms narėms vienodai padalyti atsakomybę dėl pareigos finansuoti bendros prieglobsčio ir migracijos politikos įgyvendinimą, Sprendimu Nr. 573/2007 dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo numatyta, kad valstybėms narėms gali būti teikiama finansinė pagalba, be kita ko, susijusi su priėmimo sąlygomis ir prieglobsčio procedūromis.
(žr. 59–61 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)