KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Nefinansinių ataskaitų teikimo gairės

(nefinansinės informacijos teikimo metodika)

(2017/C 215/01)

Turinys

1.   ĮVADAS

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES (1) dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (toliau – direktyva) įsigaliojo 2014 m. gruodžio 6 d. Šia direktyva iš dalies keičiama Direktyva 2013/34/ES (2) dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų ataskaitų ir susijusių pranešimų. Atitinkamos bendrovės direktyvą pradės taikyti nuo 2018 m. teikdamos 2017 finansinių metų informaciją.

Didesnis skaidrumas turėtų padidinti bendrovių (3) atsparumą ir lemti geresnius finansinius bei kitokius rezultatus. Ilgainiui tai užtikrins didesnį augimą bei užimtumą ir padidins suinteresuotųjų šalių, be kita ko, investuotojų ir vartotojų, pasitikėjimą. Skaidrus verslo valdymas taip pat yra palankus ilgalaikėms investicijoms.

Nefinansinės informacijos atskleidimo reikalavimai taikomi tam tikroms didelėms bendrovėms, kuriose dirba daugiau nei 500 darbuotojų, nes įpareigojus juos taikyti mažas ir vidutines įmones, taikymo išlaidos galėtų viršyti naudą. Taikant tokį požiūrį administracinė našta kuo labiau sumažinama. Bendrovės privalo atskleisti svarbią ir naudingą informaciją, reikalingą siekiant suprasti jų raidą, veiklos rezultatus, būklę ir veiklos poveikį, o ne teikti nuodugnų ir išsamų pranešimą. Be to, pakaktų teikti bendrovių grupės lygmens informaciją, o ne kiekvienos susijusios grupės bendrovės informaciją atskirai. Direktyva bendrovėms taip pat suteikiama nemažai laisvės renkantis priimtiniausią atitinkamos informacijos pateikimo būdą, be kita ko, atskiru pranešimu. Bendrovės gali remtis tarptautinėmis, ES ar nacionalinėmis sistemomis.

Atitinkamos nefinansinės informacijos atskleidimas yra esminis tvarių finansų užtikrinimo elementas. 2016 m. spalio 28 d. Europos Komisija nusprendė suburti Aukšto lygio ekspertų grupę tvarių finansų klausimais. Šis sprendimas pagrįstas Komisijos siekiu sukurti bendrą ir išsamią ES tvarių finansų strategiją kaip kapitalo rinkų sąjungos dalį. Grupė turėtų Komisijai pateikti politinių rekomendacijų rinkinį iki 2017 m. pabaigos.

JT darnaus vystymosi tikslai ir Paryžiaus susitarimas

Atsižvelgdama į 2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintą visuotinę darbotvarkę iki 2030 m., Europos Komisija 2016 m. lapkričio 22 d. paskelbė komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ (4). Direktyvoje nustatytais informacijos atskleidimo reikalavimais svariai prisidedama prie darnaus vystymosi tikslų, pavyzdžiui, 12-ojo tikslo užtikrinti tvarius vartojimo ir gamybos modelius (5) ir 5-ojo tikslo užtikrinti lyčių lygybę ir įgalinti visas moteris bei mergaites (6).

Šiais reikalavimais taip pat prisidedama prie Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimo; visų pirma didesnis skaidrumas turėtų lemti kapitalo srautus, labiau skatinančius išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą ir klimato kaitos poveikiui atsparų vystymąsi.

Finansinio stabilumo taryba

G 20 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų prašymu 2015 m. gruodžio mėn. Finansinio stabilumo taryba (FST) įsteigė pramonės vadovaujamą darbo grupę, kad ji parengtų rekomendacijas dėl savanoriško su klimatu susijusios finansinės rizikos atskleidimo. Tai papildo G 20 žaliojo finansavimo tyrimo grupės atliekamą darbą.

Darbo grupės darbas buvo atidžiai stebimas ir, kiek įmanoma, į jo rezultatus atsižvelgta šiose gairėse (7). Apskritai darbo grupės rekomendacijos susijusios su direktyvoje jau įvardytomis sritimis, kaip antai valdymu, strategija, rizikos valdymu ir parametrais.

Neprivalomos gairės

Direktyvos 2 straipsnyje nurodytos informacijos teikimo gairės ir nustatoma, kad „Komisija parengia neprivalomas gaires, kuriose nurodomi nefinansinės informacijos teikimo metodai, įskaitant bendruosius ir sektorinius nefinansinius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, siekdama įmonėms sudaryti palankesnes sąlygas atskleisti svarbią, naudingą ir palyginamą nefinansinę informaciją. […]“.

Direktyvos 17 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad, rengdama neprivalomas gaires, „Komisija turėtų atsižvelgti į esamą geriausią patirtį, tarptautines naujoves ir susijusių Sąjungos iniciatyvų rezultatus“.

Nepaisant to, bendrovės gali nuspręsti naudoti visuotinai pripažintas, aukštos kokybės ataskaitų teikimo sistemas, kartu iš dalies ar visiškai laikydamosi gairių. Jos gali remtis tarptautinėmis, ES ar nacionalinėmis sistemomis, tuo atveju jas nurodydamos.

Komisija ragina bendroves atskleidžiant nefinansinę informaciją naudotis direktyvoje suteiktomis lankstumo galimybėmis. Gairėmis nėra siekiama slopinti su ataskaitų teikimo praktika susijusių inovacijų.

Viešos konsultacijos  (8)

Komisija surengė išsamias viešas konsultacijas, įskaitant plataus masto viešas konsultacijas internetu. Konsultacijos taip pat apėmė ekspertų apklausas, seminarus su suinteresuotosiomis šalimis ir konsultacijas su pirmiau minėta Aukšto lygio ekspertų grupe tvarių finansų klausimais.

Nacionalinės, ES ir tarptautinės sistemos

Rengdama šias gaires, Komisija apžvelgė nacionalines, ES ir tarptautines sistemas. Šios gairės iš esmės parengtos šias sistemas parengusių organizacijų vadovavimo ir žinių pagrindu. Visų pirma šiame dokumente aprašyti principai ir turinys daugiausia yra daugiausia grindžiami šiomis sistemomis:

2.   TIKSLAS

Šių gairių tikslas – padėti bendrovėms atskleisti aukštos kokybės, svarbią, naudingą, nuoseklią ir lengviau palyginamą nefinansinę (susijusią su aplinkos, socialiniais ir valdymo reikalais) informaciją siekiant skatinti lankstų ir tvarų augimą bei užimtumą ir užtikrinti skaidrumą suinteresuotosioms šalims. Šios neprivalomos gairės siūlomos atsižvelgiant į direktyvoje nustatytus ataskaitų teikimo reikalavimus. Jomis siekiama padėti bendrovėms pagal direktyvos reikalavimus parengti aktualias, naudingas ir glaustas nefinansines ataskaitas. Daug pastangų dėta siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos, standartinių formuluočių arba vien tik kontrolinio sąrašo langelių žymėjimo.

Šiose neprivalomose gairėse daugiausia dėmesio skiriama svarbiai, naudingai ir palyginamai nefinansinei informacijai pagal Direktyvos 2014/95/ES dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo 2 straipsnį.

Šios gairės skirtos bendrovėms, kurios pagal direktyvą vadovybės pranešime turi atskleisti nefinansinę informaciją. Tačiau neprivalomos gairės galėtų atstoti geriausią praktiką visoms nefinansinę informaciją atskleidžiančioms bendrovėms, įskaitant į šios direktyvos taikymo sritį nepatenkančias bendroves.

Europos Komisija parengė šias gaires siekdama sukurti visuose ekonomikos sektoriuose veikiančioms bendrovėms skirtą principais grindžiamą metodiką ir padėti joms atskleisti svarbią, naudingą ir palyginamą nefinansinę informaciją. Tam Komisija atsižvelgė į geriausią praktiką, atitinkamus pokyčius ir susijusių ES ir tarptautinių iniciatyvų rezultatus.

Šios gairės yra pritaikytos vadovybės pranešimui. Tačiau pagal direktyvos 1 straipsnį nefinansinė ataskaita gali būti teikiama ir kitais būdais.

Siekiama suteikti subalansuotas ir lanksčias nefinansinės informacijos teikimo gaires, kurios padėtų bendrovėms reikšmingą informaciją atskleisti nuosekliai ir darniai. Kiek įmanoma, šios rekomendacijos turėtų padėti užtikrinti bendrovių ir sektorių duomenų palyginamumą.

Šiuo požiūriu pripažįstama didelė susijusių bendrovių ir sektorių bei aplinkybių, į kurias bendrovės turi atsižvelgti savo ataskaitose, įvairovė. Daug pastangų dėta siekiant išvengti „vieno visiems tinkamo būdo“ siūlymo ir pernelyg griežtos metodikos.

Gairėse pripažįstama informacijos – tiek įvairių nefinansinės informacijos aspektų, tiek finansinės ir nefinansinės informacijos – ryšių ir tarpusavio sąsajų (suderinamumo) svarba.

3.   PAGRINDINIAI PRINCIPAI

3.1.   Reikšmingos informacijos atskleidimas

Direktyvos 1 straipsnyje nurodyta, kad susijusios bendrovės:

Reikšmingumo sąvoką jau plačiai naudoja finansinės informacijos rengėjai, auditoriai ir naudotojai. Visapusiškas bendrovės pagrindinių savo vertės grandinės elementų supratimas padeda nustatyti pagrindines problemas ir įvertinti, dėl kokių aspektų informacija tampa reikšminga.

Apskaitos direktyvos (2013/34/ES) 2 straipsnio 16 dalyje informacijos reikšmingumas apibrėžiamas kaip „informacijos statusas, kai, jos nepateikus arba ją pateikus klaidingai, būtų galima pagrįstai tikėtis, kad tai turės įtakos sprendimams, kuriuos vartotojai priima remdamiesi įmonės finansinėmis ataskaitomis. Atskirų straipsnių reikšmingumas vertinamas atsižvelgiant į kitus panašius straipsnius“.

Direktyva įvedamas naujas elementas, į kurį reikia atsižvelgti vertinant nefinansinės informacijos reikšmingumą, darant nuorodą į informaciją„tiek, kiek būtina […] (įmonės) veiklos poveikiui suprasti“ (9).

Direktyvos 8 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad „įmonės, kurioms taikoma ši direktyva, turėtų pateikti tinkamą informaciją apie labiausiai tikėtinus pagrindinės rizikos, dėl kurios gali atsirasti svarbių padarinių, veiksnius, taip pat informaciją apie jau kilusią riziką (10). […]“.

Atskleidžiant nefinansinę informaciją bendrovės veiklos poveikis yra svarbus aspektas. Poveikis gali būti teigiamas arba neigiamas. Abiem atvejais reikšminga informacija turėtų būti atskleista aiškiai ir subalansuotai. Nefinansinėje ataskaitoje turėtų būti sąžiningai pateikta bendrovės požiūriu atitinkamoms suinteresuotosioms šalims reikalinga informacija.

Reikšminga informacija turi būti vertinama atsižvelgiant į aplinkybes. Informacija, kuri gali būti reikšminga vienomis aplinkybėmis, gali būti nereikšminga kitomis. Į nefinansinę ataskaitą įtrauktini klausimai yra susiję su konkrečiomis bendrovės aplinkybėmis, atsižvelgiant į konkrečias situacijas ir sektorinius motyvus. Tam tikro sektoriaus bendrovės greičiausiai susiduria su panašiomis aplinkos, socialinėmis ir valdymo problemomis, pavyzdžiui, dėl to, kad gali būti priklausomos nuo prekėms gaminti ir paslaugoms teikti reikalingų išteklių arba dėl galimo poveikio gyventojams, visuomenei ir aplinkai. Todėl gali būti prasminga tiesiogiai palyginti atitinkamą to paties sektoriaus bendrovių nefinansinę informaciją.

Bendrovės gali teikti informaciją labai įvairiais galimais klausimais. Bendrovė nustato, kuri informacija yra reikšminga remdamasi savo analize, kiek ta informacija svarbi jos pokyčiams, veiklos rezultatams, būklei ir veiklos poveikiui suprasti. Atliekant tokį reikšmingumo vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į vidaus ir išorės veiksnius (11).

Vertinant informacijos reikšmingumą gali būti atsižvelgiama į keletą veiksnių, kaip antai:

Bendrovės gali paaiškinti atliekant reikšmingumo vertinimą taikomas valdymo priemones ir procesus (13).

Reikšmingumo vertinimai turėtų būti reguliariai peržiūrimi siekiant užtikrinti, kad pranešama informacija tebėra reikšminga. Peržiūros turėtų būti dažnesnės dinamiškiausiose ir inovatyviausiose bendrovėse ir sektoriuose arba bendrovėse, kurios keičia ir pritaiko savo verslo modelius arba politiką, be kita ko, susijusius su išsamiu patikrinimu. Tačiau, jei aplinkybės keičiasi lėtai, dažnai peržiūrėti šių vertinimų nebūtina.

3.2.   Teisinga, subalansuota ir suprantama informacija

Nefinansinėje ataskaitoje turėtų būti teisingai vertinami teigiami ir neigiami aspektai, o informacija turėtų būti įvertinta ir pateikta nešališkai.

Į nefinansinę ataskaitą turėtų būti įtraukti visi turimi ir patikimi duomenys, atsižvelgiant į atitinkamų suinteresuotųjų šalių informacijos poreikius. Informacijos vartotojų neturėtų klaidinti reikšmingas informacijos iškraipymas, kai reikšminga informacija praleidžiama, ar atskleista nereikšminga informacija.

Nefinansinėje ataskaitoje faktai turėtų būti aiškiai atskirti nuo nuomonių ar aiškinimų.

Informacijos teisingumą ir tikslumą galima užtikrinti, pavyzdžiui:

Informacijos suprantamumas taip pat gali būti užtikrintas vartojant aiškią kalbą ir nuoseklią terminiją, vengiant standartinių formuluočių ir prireikus apibrėžiant techninius terminus.

Kad informaciją būtų lengviau suprasti, reikšminga informacija turėtų būti teikiama nurodant atitinkamas aplinkybes. Pavyzdžiui, bendrovės veiklos rezultatai gali būti pateikiami paaiškinant jos strategijas ir platesnio masto tikslus. Bendrovės turėtų apibūdinti, kaip nefinansiniai klausimai yra susiję su jų ilgalaike strategija, pagrindine rizika ir politika.

Bendrovė turėtų paaiškinti atskleidžiamos informacijos apimtį ir ribas, visų pirma, kai tam tikra informacija yra susijusi tik su vienu ar keliais jos segmentais arba nėra susijusi su konkrečiais segmentais.

Informaciją suprasti taip pat gali padėti pagrindinių atskleistos informacijos vidaus aspektų, pavyzdžiui, vertinimo metodų, pagrindinių prielaidų ir šaltinių, paaiškinimas.

Nefinansinė ataskaita nėra vien pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių sąrašai. Siekiant tinkamai suprasti bendrovės pokyčius, veiklos rezultatus, būklę ir veiklos poveikį, turėtų būti atskleista tiek kiekybinė, tiek kokybinė informacija. Kiekybinė informacija gali būti naudinga siekiant suprasti kai kuriuos nefinansinius klausimus (pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, tikslus ir kt.), tačiau kokybinė informacija suteikia kontekstą, todėl nefinansinė ataskaita tampa naudingesnė ir suprantamesnė. Informacija perduodama efektyviau ir skaidriau derinant aprašomąją informaciją su kiekybiniais duomenimis ir pagalbinėmis iliustracijomis (14).

Tikėtina, kad atskleidžiant informaciją ne tik bendrovės nacionaline kalba, bet ir įprastai verslo reikalams vartojama kalba, padidėtų bendrovės skaidrumas, o informacija taptų prieinamesnė atitinkamiems investuotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims.

3.3.   Išsami, tačiau glausta informacija

Direktyvos 1 straipsnyje nurodyta, kad susijusios bendrovės:

Turėtų būti atskleista bent reikšminga informacija apie tam tikrų kategorijų direktyvoje aiškiai įvardytus klausimus, kaip antai apie:

Bendrovės taip pat turėtų atskleisti bet kokią kitą reikšmingą informaciją.

Atskleidžiama reikšminga informacija turėtų sudaryti išsamų bendrovės vaizdą ataskaitiniais metais. Tai yra susiję su atskleidžiamos informacijos apimtimi. Tačiau bet kuriuo konkrečiu klausimu pateikiamos informacijos išsamumas priklauso nuo jos reikšmingumo. Bendrovė turėtų stengtis pateikti tokios apimties ir išsamumo informaciją, kokia padėtų suinteresuotosioms šalims suprasti bendrovės pokyčius, veiklos rezultatus, būklę ir veiklos poveikį.

Nefinansinė ataskaita taip pat turėtų būti glausta ir, pageidautina, be nereikšmingos informacijos. Dėl pateiktos nereikšmingos informacijos nefinansinę ataskaitą gali būti sunkiau suprasti, nes ji užgožtų reikšmingą informaciją. Reikėtų vengti teikti nereikšmingą bendro pobūdžio arba standartinę informaciją.

Nefinansinėje ataskaitoje gali būti pateikta vidaus kryžminių nuorodų arba ženklinimų, kad būtų užtikrintas nefinansinės ataskaitos glaustumas ir ribojami pasikartojimai, ir nuorodų į kitą informaciją (15).

3.4.   Strateginė ir orientuota į ateitį informacija

Ataskaitoje turėtų būti apžvelgtas bendrovės verslo modelis, strategija ir jos įgyvendinimas, bei paaiškintas trumpalaikis, vidutinės trukmės ir ilgalaikis pateiktos informacijos poveikis.

Bendrovės turėtų atskleisti atitinkamą informaciją apie savo verslo modelį, strategiją ir tikslus. Atskleidžiama informacija turėtų padėti suprasti strateginį požiūrį į svarbius nefinansinius klausimus – ką, kaip ir kodėl bendrovė veikia.

Tai neužkerta kelio tinkamai apsaugoti neskelbtiną komercinę informaciją. Atitinkama informacija gali būti teikiama bendresniais bruožais, taip vis tiek suteikiant naudingos informacijos investuotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims.

Atskleisdama tikslus, lyginamuosius standartus ir įsipareigojimus, bendrovė gali padėti investuotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims jos veiklos rezultatus vertinti atsižvelgiant į kontekstą. Tai gali būti naudinga vertinant ateities perspektyvas. Dėl įsipareigojimų ir pažangos siekiant tikslų išorės kontrolės didėja skaidrumas suinteresuotųjų šalių atžvilgiu. Tikslai ir lyginamieji standartai gali būti pateikti kokybine arba kiekybine išraiška. Atitinkamais atvejais bendrovės gali atskleisti atitinkamą informaciją remdamosi moksliniais scenarijais.

Į ateitį orientuota informacija informacijos vartotojams suteikia galimybę geriau įvertinti ilgalaikį bendrovės atsparumą ir bendrovės pokyčių, padėties, veiklos rezultatų ir poveikio tvarumą. Ji taip pat padeda vartotojams įvertinti bendrovės pažangą siekiant ilgalaikių tikslų.

3.5.   Orientuota į suinteresuotąsias šalis informacija

Bendrovės turėtų atsižvelgti į visų atitinkamų suinteresuotųjų šalių informacijos poreikius. Jos turėtų sutelkti dėmesį į suinteresuotųjų šalių kaip vienos grupės informacijos poreikius, o ne į individualių ar netipinių suinteresuotųjų šalių poreikius ar pageidavimus arba nepagrįstų informavimo reikalavimų turinčių šalių pageidavimus.

Suinteresuotosios šalys konkrečiais atvejais gali, be kita ko, būti: investuotojai, darbuotojai, vartotojai, tiekėjai, klientai, vietos bendruomenės, valdžios institucijos, pažeidžiamų asmenų grupės, socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė.

Bendrovės turėtų teikti svarbią, naudingą informaciją apie savo bendradarbiavimą su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, taip pat apie tai, kaip ji atsižvelgia į jų informacijos poreikius. Naudingų rekomendacijų šiuo klausimu pateikiama, pavyzdžiui, ISO 26000 ir EBPO rekomendacijose daugiašalėms įmonėms.

3.6.   Nuosekli ir darni informacija

Nefinansinė ataskaita turėtų derėti su kitais vadovybės pranešimo elementais.

Užtikrinant aiškias nefinansinėje ataskaitoje pateiktos informacijos ir kitos vadovybės pranešime atskleistos informacijos sąsajas padidinama informacijos nauda, svarba ir darna. Vadovybės pranešimą reikėtų vertinti kaip vieną subalansuotą ir nuoseklų informacijos rinkinį.

Kadangi jų turinys yra vienas su kitu susiję, pagrindinių ryšių paaiškinimas padeda investuotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims suprasti reikšmingą informaciją ir jos tarpusavio sąsajas.

Nefinansinės ataskaitos turinys visą laiką turėtų būti nuoseklus. Tai informacijos vartotojams suteikia galimybę suprasti ir palyginti ankstesnių ir dabartinių bendrovės raidos, būklės, veiklos rezultatų ir poveikio pokyčius ir juos patikimai susieti su ateities informacija.

Siekiant užtikrinti, kad nefinansinė ataskaita būtų suprantama ir patikima, svarbu rinktis tuos pačius pagrindinių veiklos rezultatų rodiklius ir taikomą metodiką. Tačiau juos gali reikėti atnaujinti, nes pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai gali prarasti aktualumą arba informacijos kokybei gerinti gali būti sukurta nauja tobulesnė metodika. Bendrovės turėtų paaiškinti bet kokius ataskaitų teikimo politikos ar metodikos pokyčius, jų keitimo priežastis ir poveikį (pavyzdžiui, pakartodamos ankstesnę informaciją, aiškiai nurodydamos pakeistos ataskaitų teikimo politikos arba metodikos poveikį).

4.   TURINYS

Bendrovės turėtų sąžiningai, subalansuotai ir visapusiškai, be kita ko, bendradarbiaudamos su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, nustatyti konkrečius atskleidžiamus teminius aspektus ir reikšmingą informaciją.

Nefinansinėje ataskaitoje pateikiama informacija yra tarpusavyje susijusi. Pavyzdžiui, rezultatai atspindi ne tik tai, ką bendrovė veikia (pagal verslo modelį, politikos kryptis ir strategijas), tačiau taip pat konkrečias bendrovės aplinkybes ir riziką bei tai, kaip jai sekasi tą riziką valdyti. Pagrindinių ryšių ir tarpusavio sąsajų aiškinimas gerina ataskaitos kokybę.

Rengdamos nefinansines ataskaitas bendrovės turėtų tinkamai laikytis asmens duomenų apsaugos taisyklių (16).

4.1.   Verslo modelis

Direktyvos 1 straipsnyje nustatyta, kad nefinansinėje ataskaitoje pateikiama informacija, apimanti:

a)   „trumpą įmonės verslo modelio aprašymą“.

Bendrovės verslo modelyje aprašoma, kaip savo produktais arba paslaugomis ji kuria ir išsaugo vertę per ilgesnį laikotarpį. Verslo modelis visam vadovybės pranešimui suteikia kontekstą. Jame apžvelgiama, kaip bendrovė veikia, pagrindžiama jos struktūra bei aprašoma, kaip vykdydama verslo veiklą ji įeigą paverčia išeiga. Kalbant paprasčiau, nurodoma, ką, kaip ir kodėl bendrovė veikia.

Aprašydamos savo verslo modelį, bendrovės gali įtraukti reikiamą informaciją, susijusią su:

Savo verslo modeliui, pagrindinėms tendencijoms ir t. t. paaiškinti bendrovės gali nuspręsti naudoti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius.

Bendrovės savo verslo modelį turėtų paaiškinti aiškiai, suprantamai ir remdamosi faktais. Verslo modelis yra faktinis dalykas. Bendrovės turėtų vengti atskleisti nereikšmingą reklaminio ar giriamojo pobūdžio informaciją, trukdančią gilintis į reikšmingą informaciją.

Bendrovės turėtų pabrėžti ir paaiškinti visus reikšmingus jų verslo modelio pokyčius per ataskaitinius metus.

4.2.   Politika ir išsamus patikrinimas

Direktyvos 1 straipsnyje nurodyta, kad nefinansinėje ataskaitoje pateikiama informacija apima:

b)   „įmonės politikos, kurios laikomasi tais aspektais, aprašymą, įskaitant įgyvendintus išsamių patikrinimų procesus“.

Bendrovės turėtų atskleisti reikšmingą informaciją, leidžiančią susidaryti teisingą jų politikos vaizdą. Jos turėtų atskleisti informaciją apie jų požiūrį į pagrindinius nefinansinius aspektus, pagrindinius tikslus ir tai, kaip jos ketina šių tikslų siekti ir šiuos planus įgyvendinti. Atskleidžiant bet kokią informaciją turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias bendrovės aplinkybes. Atskleidžiamoje informacijoje bendrovė gali paaiškinti savo vadovybės ir valdybos pareigas bei sprendimus ir kaip skiriami ištekliai yra susiję su tikslais, rizikos valdymu ir numatomais rezultatais. Pavyzdžiui, bendrovė gali paaiškinti atitinkamus valdymo, įskaitant valdybos vykdomą priežiūrą, aspektus (17).

Išsamaus patikrinimo procesai yra susiję su politika, rizikos valdymu ir veiklos rezultatais. Bendrovė vykdo išsamaus patikrinimo procesus siekdama užtikrinti, kad konkretus tikslas būtų pasiektas (pvz., užtikrinti, kad išmetamas anglies dioksido kiekis būtų mažesnis už tam tikrą dydį arba kad tiekimo grandinėse nebūtų prekybos žmonėmis atvejų). Šie procesai padeda nustatyti esamą ir galimą neigiamą poveikį, jo išvengti ir jį sušvelninti.

Bendrovė turėtų atskleisti reikšmingą informaciją apie įgyvendintus išsamių patikrinimų procesus, be kita ko, jei tinkama ir proporcinga, taikytus jos tiekėjams ir subrangovams. Jos taip pat gali svarstyti galimybę atskleisti atitinkamą informaciją apie priimtus sprendimus juos parengti ir apie tai, kaip procesai, visų pirma susiję su neigiamo poveikio vengimu ir jo švelninimu, turėtų veikti. Bendrovės taip pat gali svarstyti galimybę teikti atitinkamą informaciją apie tikslų nustatymą ir pažangos vertinimą.

Naudingų rekomendacijų šiuo klausimu teikiama, pavyzdžiui, keliems sektoriams skirtuose EBPO rekomendacijų dokumentuose, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose, trišalėje deklaracijoje dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos principų arba ISO 26000 standarte.

Bendrovės turėtų pabrėžti ir paaiškinti visus reikšmingus jų pagrindinių politikos krypčių ir išsamaus patikrinimo procesų pokyčius per ataskaitinius metus.

Gali atsitikti taip, jog bendrovė nėra parengusi politikos tam tikrais klausimų, kuriuos ji vis dėlto laiko reikšmingais. Tokiu atveju bendrovė turėtų pateikti aiškų ir argumentuotą paaiškinimą, kodėl ji tokios politikos neparengė. Kiti ataskaitų teikimo reikalavimai lieka galioti (pavyzdžiui, verslo modelio, pagrindinės rizikos…).

Direktyvos 1 straipsnyje nurodyta, kad „kai įmonė netaiko politikos vieno ar kelių tų aspektų atžvilgiu, nefinansinėje ataskaitoje pateikiamas aiškus ir argumentuotas paaiškinimas, kodėl taip yra“.

4.3.   Rezultatas

Direktyvos 1 straipsnyje nustatyta, kad nefinansinėje ataskaitoje turi būti pateikta informacija, apimanti:

c)   „tos politikos rezultatus“.

Bendrovės turėtų perteikti tinkamą, sąžiningą ir subalansuotą savo politikos rezultatų vaizdą.

Bendrovių atskleidžiama nefinansinė informacija turėtų padėti investuotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims suprasti ir stebėti bendrovės veiklos rezultatus.

Atskleidžiama atitinkama informacija apie politikos rezultatus gali suteikti naudingos informacijos apie stipriąsias ir silpnąsias bendrovės vietas. Nefinansinėje ataskaitoje turėtų būti išsamiai ir glaustai atspindėti bendrovės operacijų ir veiklos rezultatai.

Bendrovės gali paaiškinti finansinių ir nefinansinių rezultatų sąsajas ir kaip laikui bėgant jos valdomos.

Rezultatų analizė turėtų apimti atitinkamus nefinansinius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius. Bendrovės turėtų atskleisti tuos pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kurie, jų nuomone, yra naudingiausi stebint ir vertinant pažangą ir užtikrinant bendrovių ir sektorių duomenų palyginamumą. Atitinkamais atvejais bendrovės taip pat gali svarstyti galimybę šią informaciją pateikti ir paaiškinti remdamosi tikslais ir lyginamaisiais standartais.

4.4.   Pagrindinė rizika ir jos valdymas

Direktyvos 1 straipsnyje nurodyta, kad nefinansinėje ataskaitoje turi būti pateikta informacija, apimanti:

d)   „pagrindinę riziką tais aspektais, susijusią su tomis įmonės operacijomis, įskaitant, jei tinkama ir proporcinga, jos verslo santykius, produktus ar paslaugas, dėl kurių gali kilti tikėtinų neigiamų padarinių tose srityse, ir tai, kaip įmonė tą riziką valdo“.

Bendrovės turėtų atskleisti informaciją apie pagrindinę riziką ir apie tai, kaip ji valdoma ir mažinama. Ši rizika gali būti susijusi su jų operacijomis, produktais ar paslaugomis, jų tiekimo grandine ir verslo santykiais arba kitais aspektais. Tai apimtų tinkamą trumpalaikės, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikės pagrindinės rizikos apžvalgą. Bendrovės turėtų paaiškinti, kaip pagrindinė rizika gali paveikti jų verslo modelį, operacijas, finansinius rezultatus ir jų veiklos poveikį.

Bendrovė turėtų atskleisti reikšmingą informaciją apie pagrindinę riziką, nepaisant to, ar ji kyla dėl jos pačios sprendimų ar veiksmų, ar dėl išorės veiksnių, ir paaiškinti šiai rizikai nustatyti ir įvertinti naudotus procesus.

Jei tinkama ir proporcinga, į atskleidžiamą informaciją turėtų būti įtraukta reikšminga informacija apie tiekimo ir subrangos grandines. Ji taip pat turėtų apimti reikšmingą informaciją apie tai, kaip bendrovė valdo ir mažina pagrindinę riziką.

Bendrovė turėtų atkreipti dėmesį į bet kokius reikšmingus savo pagrindinės rizikos arba jos valdymo būdo pokyčius per ataskaitinius metus.

4.5.   Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai

Direktyvos 1 straipsnyje nustatyta, kad nefinansinėje ataskaitoje turi būti pateikta informacija, apimanti:

e)   „nefinansinius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, susijusius su konkrečia veikla“.

Į nefinansinę ataskaitą turėtų būti įtraukti reikšmingi aprašymai ir rodikliais grindžiama informacija, paprastai vadinama pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais.

Bendrovės turėtų pranešti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kurie yra naudingi atsižvelgiant į jų konkrečias aplinkybes. Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai turėtų derėti su bendrovės vidaus valdymo ir rizikos vertinimo procesuose naudojamais parametrais. Tai didina atskleidžiamos informacijos svarbą, naudą ir skaidrumą. Duomenų, visų pirma tarp tame pačiame sektoriuje veikiančių arba turinčių tą pačią vertės grandinę bendrovių, palyginamumas taip pat galėtų būti pagerintas atskleidžiant aukštos kokybės, visuotinai pripažįstamus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (pavyzdžiui, sektoriuje visuotinai arba konkretiems teminiams klausimams taikomus parametrus).

Bendrovė turėtų atskleisti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kurie yra būtini norint suprasti bendrovės pokyčius, veiklos rezultatus, būklę ir veiklos poveikį. Kai kurie pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai gali būti pravesti įvairiausioms bendrovėms ir įvairiausiomis verslo sąlygomis. Kiti pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai yra labiau susiję su konkretaus sektoriaus problemomis ir aplinkybėmis. Bendrovės raginamos atskleisti tiek bendruosius, tiek sektorinius reikšmingus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius. Atsižvelgdamos į konkrečias savo aplinkybes ir investuotojų bei kitų suinteresuotųjų šalių informacijos poreikius, bendrovės turėtų perteikti teisingą ir subalansuotą vaizdą, naudodamos bendruosius, sektorinius ir savo konkrečius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius.

Informacijos vartotojai paprastai labai vertina kiekybinę informaciją, nes ji padeda įvertinti pažangą, patikrinti nuoseklumą per tam tikrą laiką ir daryti palyginimus. Tinkamai paaiškinus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, nefinansinė ataskaita tampa aiškesnė.

Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai taip pat yra veiksminga priemonė kokybinę ir kiekybinę informaciją susieti ir sukurti ryšius. Jie leidžia bendrovėms glaustai ir veiksmingai perteikti subalansuotą ir visapusišką vaizdą.

Kad pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai suteiktų patikimos informacijos apie pažangą ir tendencijas, jie turėtų būti nuosekliai naudojami visais ataskaitiniais laikotarpiais. Žinoma, dėl verslo ar techninių priežasčių pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai laikui bėgant gali keistis. Tokiais atvejais bendrovės turėtų paaiškinti pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių pasikeitimo priežastis. Jos gali apsvarstyti galimybę, jei tinkama, iš naujo pateikti peržiūrėtą ankstesnę informaciją ir aiškiai bei veiksmingai paaiškinti šių pokyčių poveikį.

Bendrovės gali paaiškinti duomenų rinkimo būdą, metodiką ir sistemas, kuriomis remtasi. Jos taip pat gali pateikti nurodytų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių analizę, paaiškindamos, pavyzdžiui, kodėl per ataskaitinius metus pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai padidėjo arba sumažėjo ir kaip pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai gali keistis ateityje.

Bendrovės gali, kai tinkama, pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius pateikti darydamos nuorodą į tikslus, ankstesnius veiklos rezultatus ir palyginimus su kitomis bendrovėmis.

4.6.   Teminiai aspektai

Direktyvos 1 straipsnyje nurodyta, kad atitinkamos bendrovės „į savo vadovybės pranešimą įtraukia nefinansinę ataskaitą, kurioje tiek, kiek būtina įmonės pokyčiams, veiklos rezultatams, būklei ir jos veiklos poveikiui suprasti, pateikiama informacija bent dėl aplinkos reikalų, socialinių ir su personalu susijusių reikalų, pagarbos žmogaus teisėms, kovos su korupcija ir kyšininkavimu aspektų […]“.

Atskleidžiama reikšminga informacija turėtų sudaryti subalansuotą ir visapusišką bendrovės pokyčių, veiklos rezultatų, būklės ir veiklos poveikio vaizdą.

Tam tikromis aplinkybėmis bendrovės gali laikyti, jog išsamios informacijos apie būsimus pokyčius arba su vykstančiomis derybomis susijusius klausimus atskleidimas labai pakenktų. Vis dėlto, jei, labai nepakenkiant, būtų atskleista apibendrinta informacija, tai daug prisidėtų prie bendro tikslo užtikrinti skaidrumą.

Direktyvos 1 straipsnyje nurodyta, kad „valstybės narės išimtiniais atvejais gali leisti neatskleisti informacijos apie būsimus pokyčius arba su vykstančiomis derybomis susijusius klausimus, jei […] tokios informacijos atskleidimas labai pakenktų komercinei atitinkamos grupės padėčiai […]“.

Teminiai aspektai dažnai yra tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, su bendrovės operacijomis, produktais ar tiekimo grandine susiję aplinkosaugos reikalai taip pat gali turėti įtakos vartotojų, darbuotojų ar tiekėjų saugai ir (arba) sveikatai arba prekės ženklo reputacijai. Bendrovės turėtų pateikti aiškią, teisingą ir visapusišką tam tikro klausimo apžvalgą, į kurią būtų įtraukti visi atitinkami jo aspektai.

Toliau pateikiamas negalutinis teminių aspektų, kuriuos atskleisdamos nefinansinę informaciją turėtų apžvelgti bendrovės, sąrašas.

a)   Aplinkos reikalai

Bendrovė turėtų atskleisti atitinkamą informaciją apie faktinį ir galimą savo operacijų poveikį aplinkai ir tai, kaip esami ir numatomi aplinkos reikalai gali paveikti bendrovės pokyčius, veiklos rezultatus ar būklę.

Ji gali apimti reikšmingą informaciją apie:

Atitinkamais atvejais bendrovės gali teikti nuorodą į reikšmingą informaciją, pateiktą vykdant specialius aplinkos srities ataskaitų teikimo reikalavimus (23).

b)   Socialiniai ir su personalu susiję reikalai

Bendrovės turėtų atskleisti reikšmingą informaciją apie socialinius ir su personalu susijusius reikalus (24), kaip antai apie:

Bendrovėms gali būti naudinga remtis visuotinai pripažįstamomis, aukštos kokybės sistemomis, pavyzdžiui, EBPO rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms, Tarptautinės darbo organizacijos trišale deklaracija dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos principų ar ISO 26000 standartu.

c)   Pagarba žmogaus teisėms

Bendrovės turėtų atskleisti reikšmingą informaciją apie galimą ir faktinį savo operacijų poveikį teisių subjektams.

Laikoma, kad geriausia praktika yra bendrovei pareikšti savo įsipareigojimą gerbti žmogaus teises. Šiuo įsipareigojimu gali būti apibrėžta, ko bendrovė tikisi iš savo vadovybės, darbuotojų ir verslo partnerių žmogaus teisių srityje, įskaitant pagrindinius darbo standartus. Informacija gali paaiškinti, kieno teises įsipareigojimu siekiama užtikrinti, pavyzdžiui, vaikų, moterų, čiabuvių (25), neįgaliųjų (26), vietos bendruomenių, smulkiųjų ūkininkų, prekybos žmonėmis aukų, taip pat darbuotojų, įskaitant dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis, tiekimo grandinės darbuotojus arba subrangovus, darbuotojus migrantus ir jų šeimas.

Bendrovės turėtų atskleisti reikšmingą informaciją apie išsamų patikrinimą, kaip paisoma žmogaus teisių, ir procesus bei priemones, įgyvendintus siekiant užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams. Tai gali apimti informaciją, pavyzdžiui, kaip bendrovės sutartyse su jos tiekimo grandinės įmonėmis sprendžiami žmogaus teisių klausimai ir kaip bendrovė švelnina galimą neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir numato tinkamas taisomąsias priemones, jei žmogaus teisės buvo pažeistos.

Atskleidžiama reikšminga informacija gali atspindėti, kaip bendrovė įgyvendina, be kita ko, verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, kuriais įgyvendinama JT sistema „Apsaugoti, gerbti, padėti“, EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms ir TDO trišalę deklaraciją dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos principų.

d)   Kovos su korupcija ir kyšininkavimo klausimai

Bendrovės turėtų atskleisti reikšmingą informaciją apie tai, kaip jos sprendžia kovos su korupcija ir kyšininkavimu klausimus ir atvejus.

Bendrovės gali svarstyti galimybę atskleisti informaciją apie organizaciją, sprendimus, valdymo priemones ir kovai su korupcija bei kyšininkavimu skirtus išteklius.

Bendrovės taip pat gali svarstyti galimybę paaiškinti, kaip jos vertina kovą su korupcija ir kyšininkavimu, imasi veiksmų pašalinti ar sumažinti neigiamą poveikį, stebi veiksmingumą ir informuoja apie šį klausimą bendrovės viduje ir už jos ribų.

Bendrovėms gali būti naudinga remtis visuotinai pripažįstamomis, aukštos kokybės sistemomis, pavyzdžiui, nustatytomis EBPO rekomendacijose daugiašalėms įmonėms arba ISO 26000 standarte.

e)   Kita

Tiekimo grandinės

Bendrovės, jei tinkama ir proporcinga, turėtų atskleisti reikšmingą informaciją apie tiekimo grandinės klausimus, darančius didelę įtaką jų pokyčiams, veiklos rezultatams, būklei ar veiklos poveikiui. Tai apimtų informaciją, reikalingą bendram bendrovės tiekimo grandinės suvokimui ir supratimui, kaip valdant tiekimo grandinę atsižvelgiama į atitinkamus nefinansinius reikalus.

Jei bendrovė mano, kad išsamios informacijos apie būsimus pokyčius arba su vykstančiomis derybomis susijusius klausimus atskleidimas labai pakenktų, ji gali be didelės žalos pasiekti bendrą tikslą užtikrinti skaidrumą atskleisdama apibendrintą informaciją.

Atskleidžiama reikšminga informacija gali atspindėti, kaip bendrovė įgyvendina, be kita ko, EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir atitinkamas sektorių sistemas, pavyzdžiui, FAO ir EBPO rekomendacijas dėl atsakingo žemės ūkio produktų tiekimo grandinių.

Konflikto zonų naudingosios iškasenos

Bendrovės, jei tinkama ir proporcinga, turėtų pateikti atitinkamą informaciją apie išsamų patikrinimą, kuriuo siekiama užtikrinti atsakingo alavo, tantalo, volframo ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų tiekimo grandines.

Atskleidžiama informacija turėtų derėti su EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijomis dėl atsakingo tiekimo iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų grandinių, įskaitant jų priedėlius. Atsižvelgiant į tai, bendrovės turėtų atskleisti atitinkamą informaciją apie savo vykdomą konflikto zonų naudingųjų iškasenų išsamaus patikrinimo politiką, praktiką ir jos rezultatus. Taip pat atsižvelgdamos į savo padėtį tiekimo grandinėje jos turėtų atskleisti informaciją apie veiksmus, kurių ėmėsi siekdamos įgyvendinti „penkių etapų sistemą“ (28) dėl rizika pagrįsto išsamaus patikrinimo naudingųjų iškasenų tiekimo grandinėje, kaip nurodyta EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijose.

Taigi bendrovės turėtų atskleisti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, susijusius su nustatytos rizikos pobūdžiu bei rūšimis priemonėmis, kurių imtasi siekiant šios rizikos išvengti arba ją sušvelninti, ir kaip bendrovės bėgant laikui savo išsamaus patikrinimo pastangas stiprino.

5.   ATASKAITŲ TEIKIMO SISTEMOS

Rengdama nefinansinę ataskaitą bendrovė gali remtis aukštos kokybės, visuotinai pripažįstamomis nacionalinėmis, ES ar tarptautinėmis sistemomis. Kai kurios sistemos apima labai įvairius sektorius ir teminius klausimus (horizontalios sistemos); kitos yra konkrečiam sektoriui arba teminiam klausimui skirtos sistemos. Kai kurios sistemos yra susijusios tik su nefinansinės informacijos atskleidimu; kitos yra susijusios su skaidrumu platesniame kontekste.

Paprastai pagal tinkamą procedūrą parengtos plačiai pripažintos sistemos teikia bendrovėms struktūrizuotą ataskaitų teikimo modelį pagrindiniams bendros svarbos klausimams pranešti, mažina administracinę naštą ir padeda informaciją lengviau palyginti.

Direktyvos 1 straipsnyje nurodyta, kad atitinkamos bendrovės „[…] gali remtis nacionalinėmis, Sąjungos ar tarptautinėmis sistemomis ir, jei jos tai daro, […] nurodo, kuriomis jos rėmėsi“.

Bendrovė, remdamasi viena ar keliomis sistemomis, turėtų nurodyti, kokia sistema (-omis), atskleisdama konkrečią informaciją, ji naudojosi. Tai padidina aiškumą ir palyginamumą.

Direktyvos 9 konstatuojamojoje dalyje pateikiama esamų ataskaitų teikimo sistemų pavyzdžių. Vis dėlto šio sąrašo nederėtų laikyti baigtiniu.

Direktyvos 9 konstatuojamoje dalyje teigiama:

Bendrovės taip pat gali naudoti kitas ataskaitų teikimo sistemas, nurodytas, pavyzdžiui, šių gairių įvade.

6.   VALDYBOS NARIŲ ĮVAIROVĖS ATSKLEIDIMAS

Šiame skirsnyje pateikiamos konkrečios gairės, skirtos padėti didelėms biržinėms bendrovėms (29) parengti valdybos narių įvairovės politikos aprašymą, kuris turi būti įtrauktas į įmonės valdymo ataskaitą (30). Valdybos narių įvairovės politikos aprašymas nėra nefinansinės ataskaitos dalis (31). Todėl šiuo gairių skirsniu nepanaikinama būtinybė nefinansinėje ataskaitoje atskleisti reikšmingos įvairovės informacijos.

Direktyvos 1 straipsnyje reikalaujama, kad didelių biržinių bendrovių įmonės valdymo ataskaitoje būtų pateikta:

Įvairovės aspektai

Aprašant įvairovės politiką turėtų būti nurodyti taikomi įvairovės kriterijai ir paaiškintos jų pasirinkimo priežastys. Atrenkant šiuos kriterijus turėtų būti atsižvelgta į visus atitinkamus įvairovės aspektus siekiant užtikrinti, kad valdyboje būtų pakankama požiūrių įvairovė ir ji turėtų praktinę patirtį, reikalingą siekiant gerai suprasti padėties aktualijas ir su bendrovės verslu susijusią ilgalaikę riziką bei galimybes. Vertinant reikiamas narių specialybes, reikalingas optimaliai valdybos įvairovei užtikrinti, turėtų būti atsižvelgta į bendrovės veiklos pobūdį ir sudėtingumą, taip pat socialinį ir aplinkos kontekstą, kuriame bendrovė vykdo veiklą.

Apskritai įvairovės aspektai turėtų apimti amžių, lytį arba išsilavinimą ir profesinę patirtį. Kai tai aktualu dėl bendrovės geografinės padėties ir verslo sektoriaus, kuriame ji veikia, taip pat tikslinga įtraukti geografinės kilmės, tarptautinės patirties, tvarumo srities patirties, atstovavimo darbuotojams ir kitus aspektus, pavyzdžiui, socialinę ir ekonominę padėtį.

Pagal nustatytus įvairovės kriterijus atrenkant kandidatą turėtų būti atsižvelgiama į visuotinai pripažintus nediskriminavimo principus (32).

Tikslai

Bendrovės turėtų atskleisti konkrečius ir išmatuojamus su atitinkamais įvairovės aspektais susijusius tikslus. Itin naudinga nustatyti kiekybinius tikslus ir terminus, visų pirma dėl lyčių pusiausvyros.

Įgyvendinimas ir rezultatai

Bendrovės turėtų nurodyti, kaip planuojant pareigų perėmimą, vykdant atranką, paskyrimą ir vertinimą, atsižvelgiama į jų įvairovės politikos tikslus. Jos taip pat turėtų atskleisti kompetentingų valdybos komitetų vaidmenį šiuose procesuose. Jei tinkama, bendrovės taip pat turėtų atskleisti, ar renkant valdybos narius arba pratęsiant jų kadenciją, informacija apie įvairovės kriterijus ir tikslus buvo pateikta akcininkams.

Bendrovės turėtų atskleisti informaciją apie visų politikos įvairovės aspektų politikos įgyvendinimo būklę ir rezultatus bent nuo paskutinės ataskaitos pateikimo. Jei įvairovės tikslai nepasiekti, bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie tai, kaip ji ketina pasiekti tikslus, įskaitant numatomą laiką, per kurį tie tikslai turi būti pasiekti.

(1)  OL L 330, 2014 11 15, p. 1.

(2)  OL L 182, 2013 6 29, p. 19.

(3)  Kad tekstą būtų lengviau skaityti, gairėse vartojamas terminas „bendrovė“ reiškia ataskaitą teikiantį subjektą – tiek atskirą įmonę, tiek jų grupę, kurios duomenis praneša patronuojančioji bendrovė.

(4)  COM(2016) 739 final.

(5)  12.6 tikslas: „Skatinti įmones, visų pirma didžiąsias ir daugiašales įmones, taikyti tvarius metodus ir įtraukti į savo rengiamas ataskaitas informaciją apie tvarumą“.

(6)  5.5 tikslas: „Užtikrinti visapusišką ir veiksmingą moterų dalyvavimą politiniame, ekonominiame bei visuomeniniame gyvenime ir lygias galimybes vadovauti visais sprendimų priėmimo lygmenimis“.

(7)  Galutinę darbo grupės ataskaitą numatoma pateikti 2017 m. liepos 7–8 d. įvyksiančiame G 20 aukščiausiojo lygio susitikime.

(8)  Daugiau informacijos apie viešas konsultacijas galima rasti adresu http://ec.europa.eu/finance/company-reporting/non-financial_reporting/index_en.htm#related-documents.

(9)  Direktyvos 1 straipsnio 1 dalis.

(10)  Direktyvos 8 konstatuojamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad „[…] tokių padarinių svarba turėtų būti vertinama pagal jų mastą ir sunkumą. Neigiamų padarinių riziką gali kelti pačios bendrovės veikla arba ji gali būti susijusi su jos vykdomomis operacijomis ir, jei tinkama ir proporcinga, produktais, paslaugomis arba verslo ryšiais, įskaitant ryšius su tiekimo ir subrangos grandinėmis“.

(11)  Pavyzdžiui, įmonės galėtų pasinaudoti EMAS reglamento (2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32009R1221) I priede nurodyta preliminaria analize.

(12)  Pavyzdžiui, EMAS sektoriui skirtuose informaciniuose dokumentuose nustatoma geriausia praktika ir su aplinkosaugos aspektais susiję rodikliai.

(13)  Pavyzdžiui, kokybės valdymo sistemą arba aplinkosaugos valdymo sistemą (pvz., ISO 14001 ar EMAS) įgyvendinančios bendrovės arba aplinkosauginio gyvavimo ciklo analizę vykdančios bendrovės gali jais remtis, kad pagrįstų savo reikšmingumo vertinimą ir atskleistų informaciją apie svarbius aspektus.

(14)  Grafikai, diagramos, schemos ir kt.

(15)  Kryžminės nuorodos ir ženklinimas turėtų būti daromi apgalvotai ir juos turi būti patogu naudoti, pavyzdžiui, taikant praktinę taisyklę, pagal kurią į norimą šaltinį iš ataskaitos būtų galima patekti vos vienu pelės paspaudimu.

(16)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(17)  Pavyzdžiui, su klimatu arba darbo sąlygomis susijusius aspektus.

(18)  Norėdami gauti daugiau informacijos, žr. Finansinio stabilumo tarybos įsteigtos pramonės vadovaujamos su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės išvadas.

(19)  Norėdami gauti daugiau informacijos, žr. Finansinio stabilumo tarybos įsteigtos pramonės vadovaujamos su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės išvadas.

(20)  Norėdami gauti daugiau informacijos, žr. Finansinio stabilumo tarybos įsteigtos pramonės vadovaujamos su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės išvadas.

(21)  Norėdami gauti daugiau informacijos, žr. Finansinio stabilumo tarybos įsteigtos pramonės vadovaujamos su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės išvadas.

(22)  Įskaitant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, nuodingąsias medžiagas, eutrofikaciją sukeliančias bei rūgštinančias medžiagas ir kt.

(23)  Tokie įpareigojimai kyla iš ES direktyvų (Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, Vandens pagrindų direktyvos, REACH, Sąvartynų direktyvos, Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių direktyvos, Elektros ir elektroninės įrangos atliekų direktyvos ir Pavojingųjų cheminių medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos) ir Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro.

(24)  Informacija, atskleidžianti fizinio asmens rasinę ir etninę kilmę, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose ar seksualinę orientaciją, pagal Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnį yra laikoma specialios kategorijos asmens duomenimis, kurie neturėtų būti tvarkomi, išskyrus atvejus, kai tenkinama kuri nors tame straipsnyje numatytų sąlygų. Todėl tais klausimais bendrovės turėtų atskleisti tik anoniminius arba suvestinius duomenis (užkertant kelią asmenų identifikavimui).

(25)  Pavyzdžiui, pagal 1989 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl čiabuvių tautų ir genčių (Nr. 169).

(26)  Pavyzdžiui, pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją.

(27)  Pavyzdžiui, darant nuorodą į Tarptautinės darbo konferencijos 105-ojoje sesijoje priimtą Rezoliuciją dėl deramo darbo pasaulinėse tiekimo grandinėse (TDO, 2016 m.). http://www.ilo.org/ilc/ILCSessions/105/texts-adopted/WCMS_497555/lang--en/index.htm

(28)  EBPO (2016 m.), EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijos dėl atsakingo naudingųjų iškasenų tiekimo iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų grandinių: trečias leidimas, OECD Publishing, Paryžius. http://dx.doi.org/10.1787/9789264252479-en

(29)  Nors nefinansinės informacijos atskleidimo reikalavimai taikomi didelėms viešojo intereso bendrovėms, kuriose dirba daugiau nei 500 darbuotojų, informacijos, susijusios su valdybos narių įvairove, atskleidimo reikalavimai taikomi tik didelėms biržinėms bendrovėms.

(30)  Kaip nustatyta Direktyvos 2013/34/ES 20 straipsnyje.

(31)  Kaip nustatyta Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnyje.

(32)  Tokiu pagrindu, kaip etninė kilmė, rasė, negalia ar seksualinė orientacija.