Santraukos lentelė

Rekomendacijos suteikti įgaliojimus pradėti derybas dėl Konvencijos, kuria įsteigiamas Daugiašalis investicinių ginčų sprendimo teismas, poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kodėl? Kokia problema sprendžiama?

Pastaraisiais metais vis labiau viešai svarstomas ir nagrinėjamas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (toliau – IVGS) sistemos įtraukimo į prekybos ir investicijų susitarimus klausimas. Dėl ad hoc IVGS, kuris grindžiamas arbitražo principais, kyla tokių problemų kaip nesamas ar nepakankamas legitimumas, nuoseklumas ir skaidrumas, taip pat peržiūros galimybės trūkumas. Siekdama pašalinti šiuos apribojimus, Europos Sąjunga nuo 2015 m. laikosi požiūrio, kad investicinių ginčų sprendimo sistema ES prekybos ir investicijų susitarimuose turi būti institucionalizuota, ir į susitarimus įtraukia investicinių teismų sistemą (toliau – ITS). Tačiau dėl savo dvišalio pobūdžio ITS negali iki galo išspręsti visų pirmiau paminėtų problemų. Be to, didėjant į ES susitarimus įtrauktų ITS skaičiui, Komisijai bus vis sudėtingiau jas valdyti ir didės ES biudžeto, iš kurio bus iš dalies finansuojama ITS veikla, išlaidos.

Ko siekiama šia iniciatyva?

Iniciatyva siekiama sukurti investicinių ginčų sprendimo sistemą, kuri būtų nuolatinė, nepriklausoma ir teisėta; nuspėjama, t. y. ja būtų kuriama nuosekli teismo praktika; numatanti galimybę apskųsti sprendimą; ekonomiškai efektyvi; skaidri ir veiksminga. Šia iniciatyva ES politiką investicinių ginčų sprendimo srityje siekiama suderinti su bendru ES požiūriu į kitas tarptautinio valdymo ir tarptautinio ginčų sprendimo sritis, pagal kurį pirmenybė teikiama daugiašaliams sprendimams.

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda? 

Daugiašalės investicinių ginčų sprendimo reformos nebūtų įmanoma atlikti valstybių narių lygmeniu, nes tokiu atveju ji neapimtų visų galiojančių investicijų sutarčių, t. y. neįtrauktų tų, kurios sudarytos ES vardu. Valstybės narės neturi kompetencijos visose srityse, kurios būtų įtrauktos į šią iniciatyvą ir kuriose ES turi arba išimtinę, arba pasidalijamąją kompetenciją.

B. Sprendimai

Kokios su teisėkūra susijusios ir nesusijusios politikos galimybės apsvarstytos? Ar viena iš politikos galimybių pasirinkta kaip tinkamiausia? Kodėl? 

Pasirinkus 1 galimybę (atskaitos scenarijų), ES toliau derėtųsi dėl ITS savo dvišaliuose investicijų susitarimuose, o IVGS sistema toliau veiktų tol, kol būtų palaipsniui panaikintos ją nustatančios sutartys.

Pagal 2 galimybę planuojama, kad ES ir valstybės narės iš naujo derėtųsi dėl valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių ir Energetikos chartijos sutarties (ECS), kad jose esančias ginčų sprendimo nuostatas suderintų su ITS.

Pagal 3 galimybę arbitražo taisyklės, kuriomis grindžiamas IVGS, būtų pakeistos, kad atitiktų ITS principus.

Pagal 4 galimybę planuojama įsteigti nuolatinę daugiašalę apeliacinę instanciją.

Pagal 5 galimybę planuojama įsteigti nuolatinį daugiašalį investicinių ginčų teismą. Atsižvelgiant į pageidaujamus aspektus, teismą sudarytų pirmosios instancijos ir apeliacinis teismai, kuriuose dirbtų teisėjai, kurių skaičius būtų nustatytas atsižvelgiant į darbo krūvį. Jie būtų paskirti nustatytos trukmės kadencijai ir atitiktų griežtus kvalifikacinius ir etinius reikalavimus. Juos paskirtų nepriklausoma įstaiga ir jie nagrinėtų atsitiktiniu būdu priskirtas bylas. Į apeliacinį teismą būtų galima kreiptis tais atvejais, kai, be procedūrinių ir didelių teisės klaidų, būtų nustatyta akivaizdžių faktinių aplinkybių vertinimo klaidų. Teismui talkintų sekretoriatas, o valstybės galėtų tapti susitariančiosiomis šalimis pagal sutikimo dalyvauti sistemą. Reikėtų apsvarstyti galimybę teikti paramą MVĮ ir besivystančioms šalims. Išlaidos turėtų būti padalytos pagal susitariančiųjų šalių išsivystymo lygį ir neturėtų būti atmesta galimybė nustatyti teismo mokesčius.

Pagal 6 galimybę numatyta derėtis dėl daugiašalių esminių investicijų apsaugos taisyklių; tai apimtų ir derybas dėl daugiašalių ginčų sprendimo nuostatų.

7 galimybe numatyta pagerinti IVGS dvišaliuose ES investicijų susitarimuose ir ECS.

Pagal 8 galimybę IVGS būtų palaipsniui panaikintas, o užsienio investuotojų ir priimančiųjų valstybių ginčai būtų sprendžiami tų valstybių vidaus teismuose.

Kas kuriai galimybei pritaria? 

Ne pelno sektoriaus atstovai labai pritaria principams, kuriais grindžiama galimybė įsteigti nuolatinį daugiašalį investicinių ginčų teismą, t. y. teisėjų pastovumui, nepriklausomumui ir atsiejimui nuo ginčo šalių. Verslo grupės supranta šios galimybės potencialą, bet nerimauja, kad nustačius naują teisėjų skyrimo tvarką gali būti prarasta vertinga patirtis ir kad dėl apeliacijos galimybės teismo procesas gali užtrukti. Akademinė bendruomenė ir praktikuojantys teisininkai iš esmės pritaria dabartinės sistemos reformai, kad ji būtų suderinta su vidaus ir tarptautinių teismų sistemų principais.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) pranašumai? 

Daugiašalio investicinių ginčų sprendimo mechanizmo, į kurį būtų įtraukti tinkamiausi variantai, sukūrimas investicinių ginčų sprendimui pridėtų legitimumo, nes teisėjai būtų atsieti nuo ginčo šalių ir apsaugotas jų nepriklausomumas. Teismo procesas būtų suvienodintas, tad investuotojai ir valstybės sutaupytų lėšų. Teismo pastovumas užtikrintų didesnį jo praktikos nuspėjamumą, o tai padėtų greičiau priimti sprendimus ir gali padėti net visiškai išvengti ginčų. Apeliacinis teismas padėtų užtikrinti teisinį teisingumą ir skatintų nuoseklumą.

Daugiašalis investicinių ginčų teismas spręstų visuotinius IVGS procese iškilusius klausimus, kurie dvišaliu lygmeniu sprendžiami tik ITS. Tai paskatintų tvirtą daugiašalį bendradarbiavimą ir gerą visuotinį valdymą, nes teismas siektų užtikrinti visų suinteresuotųjų šalių įsitraukimą, o šalies išsivystymo lygis nebūtų kliūtis veiksmingai naudotis teismu. Tai padėtų supaprastinti ES politikos formavimą, nes daugiašalis investicinių ginčų teismas laipsniškai pakeistų dvišales ITS, kurios įtrauktos į ES susitarimus, ir IVGS mechanizmus, įtrauktus į valstybių narių investicijų sutartis.

Kokios būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) įgyvendinimo išlaidos? 

Apskaičiuota, kad įtraukus pageidaujamus aspektus su daugiašaliu investicinių ginčų teismu susijusios ES ir valstybių narių metinės išlaidos sudarytų maždaug 5,4 mln. EUR. Ši suma apimtų 14 nuolatinių teisėjų (9 pirmosios instancijos ir 5 apeliacinės instancijos teisėjų) ir 42 darbuotojų (3 darbuotojai vienam teisėjui) (tokio skaičiaus teismo veiklos pradžioje turėtų užtekti) atlyginimus. Šios prielaidos grindžiamos kitais tarptautiniais teismais ir bendrų išlaidų paskirstymo tarp 45 susitariančiųjų šalių (įskaitant ES, 28 jos valstybes nares ir 16 trečiųjų šalių) metodu, kuriuo atsižvelgiama į jų išsivystymo lygį (pagal TVF kvotų sistemą). Faktinės išlaidos (be kita ko) priklausys nuo teisėjų skaičiaus, sekretoriato dydžio ir susitariančiųjų šalių skaičiaus, kurių šiuo metu tiksliai nustatyti neįmanoma. Be to, tikėtina, kad šie skaičiai keisis bėgant laikui, todėl kis ir išlaidos.

Į daugiašalio investicinių ginčų teismo iniciatyvą įtrauktos tik procesinės (t. y. ginčų sprendimo), bet ne materialinės teisės normos (kurios įtrauktos į susijusius investicijų susitarimus), todėl papildomų priežasčių teikti bylas neatsiras; dėl šios priežasties su žalos atlyginimu susiję finansiniai padariniai laikomi nesvarbiais.

Koks bus poveikis verslui, MVĮ ir labai mažoms įmonėms?

Tinkamiausia galimybe bus užtikrinta investuotojų galimybė naudotis teisėta, nepriklausoma ir veiksminga ginčų sprendimo sistema, neatsižvelgiant į investuotojų dydį ir (arba) apyvartą. Teismo procesas turėtų būti trumpesnis, todėl investuotojams jis kainuotų mažiau, nes nereikėtų skirti laiko teisėjų skyrimui, o dėl didesnio esminių nuostatų dėl investicijų aiškinimo nuspėjamumo ir nuoseklumo argumentai būtų konkretesni. Atsižvelgiant į mažesnę MVĮ apyvartą, joms gali būti suteikta papildoma parama.

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams? 

Remiantis pirmiau pateiktomis prielaidomis, apskaičiuota, kad teismas ES valstybėms narėms kasmet apytiksliai kainuotų 2,7 mln. EUR. Tai yra mažesnė suma nei ta, kuri iš ES bei jos valstybių narių biudžetų mokama pagal atskaitos scenarijų (maždaug 9 mln. EUR).

Ar bus dar koks nors didelis poveikis? 

Daugiašalis investicinių ginčų teismas sumažintų su investicinių ginčų sprendimu susijusią administracinę naštą, nes visi ginčai būtų sprendžiami taikant vieną procesinės teisės normų rinkinį. Kadangi į daugiašalio investicinių ginčų teismo iniciatyvą įtrauktos tik procesinės, bet ne materialinės teisės normos, ji neturėtų turėti didesnio poveikio aplinkai ar socialinio poveikio. Galimas nedidelis socialinis poveikis, susijęs su profesinėmis arbitrų / teisėjų bendruomenės galimybėmis tapti teismo teisėjais. Tas pats pasakytina ir apie potencialių teismo sekretoriato darbuotojų profesines galimybes.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma?

Kai daugiašalis teismas pradės veikti, Komisija reguliariai – kas metus – atliks jo stebėseną. Ji taip pat reguliariai atliks ES finansinių įnašų, skirtų teismo sąnaudoms padengti, naudojimo auditą. Daugiašalio investicinių ginčų teismo veikimas bus įvertintas tada, kai bus praėję pakankamai laiko, kad būtų sukaupta reikšmingų duomenų.