Santraukos lentelė

Rekomendacijų dėl Tarybos sprendimų, kuriais suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų su Australija ir Naująja Zelandija, poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kodėl? Kokia problema sprendžiama?

Remiantis naująja ES prekybos politika, išdėstyta Komisijos komunikate „Prekyba visiems“, ES požiūris į šią politikos sritį bus labiau orientuotas į realius ekonominius rezultatus, skaidresnis ir propaguojantis ne tik interesus, bet ir vertybes. Šie bendrieji tikslai aprėpia prekybą ir darnų vystymąsi, ES vertybių ir standartų (pvz., susijusių su žmogaus ir darbuotojų teisėmis, aplinkos, sveikatos ir vartotojų apsauga) įtvirtinimą, palankesnes prekybos ir investicijų sąlygas MVĮ. Norint pasinaudoti visomis prekybos galimybėmis reikia plataus užmojo daugiašalių ir dvišalių derybų programos. Šiais argumentais pagrįsta iniciatyva pradėti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) su Australija ir Naująja Zelandija, kaip nurodyta ir komunikate „Prekyba visiems“.

ES įmonės, palyginti su ES nepriklausančių šalių, su Australija ir Naująja Zelandija sudariusių LPS, įmonėmis, į pastarųjų rinkas patenka mažiau palankiomis sąlygomis. Apskritai Australijos ir Naujosios Zelandijos importo muitai yra maži, tačiau kai kuriems produktams taikomi gana dideli muitų tarifai ir sudaromos kitos, netarifinės kliūtys, pvz., taikomos įvairios taisyklės.

Be to, tiek su Australija, tiek su Naująja Zelandija sudaryta labai nedaug sektorių lygmens susitarimų, todėl šių šalių atžvilgiu neįmanoma pasiekti ES bendrųjų su prekyba susijusių tikslų – dvišalėse prekybos ir investicijų sistemose per mažai tikslinių ir įgyvendinamų dvišalių taisyklių ir visai nėra bendrųjų vykdymo užtikrinimo priemonių.

Ko siekiama šia iniciatyva?

Suvienodinti ES ir kitų šalių, kurioms pagal LPS su Australija ir Naująja Zelandija taikomas lengvatinis režimas, sąlygas.

Iki galo išnaudoti didesnių ES ir Australijos bei ES ir Naujosios Zelandijos tarpusavio prekybos ir investicijų srautų galimybes. Šių tikslų galima pasiekti sumažinus prekybai ir investicijoms kylančių kliūčių (bet atsižvelgiant ir į ES žemės ūkio sektoriaus problematiką) ir išnagrinėjus galimybes perspektyviai bendradarbiauti pasirinktų sričių reglamentavimo klausimais.

Be to, siekiama nustatyti naują sistemą, kurią sudarytų išsamios, progresyvios ir šiuolaikiškos ES ir Australijos bei ES ir Naujosios Zelandijos prekybos ir investicijų santykių taisyklės. Taip pat atsižvelgiama į politinius bendruosius susitarimus, neseniai sudarytus su šiomis šalimis.

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda? 

Šio politinio veiksmo pagrindiniai tikslai dvejopi: norima pagerinti konkrečias sąlygas ir paskatinti ES prekybą su Australija ir Naująja Zelandija bei tarpusavio investicijas, įgyvendinant bendruosius ES prekybos politikos tikslus, nustatytus komunikate „Prekyba visiems“. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3 straipsnį kartu su 207 straipsniu tik ES gali vesti derybas dėl prekybos susitarimų. Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalį subsidiarumo principas netaikomas srityse, kuriose ES turi išimtinę kompetenciją.

B. Sprendimai

Kokios su teisėkūra susijusios ir nesusijusios politikos galimybės apsvarstytos? Ar viena iš politikos galimybių pasirinkta kaip tinkamiausia? Kodėl? 

Įvardytos šios trys politikos galimybės:

pasirinkus galimybę A (atskaitos scenarijų) būtų toliau taikoma galiojanti sistema, tačiau dėl to santykinai pablogėtų dvišaliai prekybos santykiai ir nebūtų pasiekti tikslai.

Pasirinkus galimybę B taip pat būtų laikomasi atskaitos scenarijaus, bet būtų geriau įgyvendindami galiojantys sektorių lygmens dvišaliai susitarimai ar parengti jais pagrįsti kiti tokie susitarimai. Ši galimybė toliau nesvarstyta, nes ji nėra politiškai perspektyvi nei Australijos, nei Naujosios Zelandijos atžvilgiu.

Pagal galimybę C numatyti du lygiagretūs šiuolaikiniai ir išsamūs susitarimai – vienas su Australija ir kitas su Naująja Zelandija. Juos rengiant būtų įdėta daug pastangų šalinti tarifines ir netarifines kliūtis, liberalizuoti prekybą ir gerinti paslaugų ir investicijų sąlygas, apsaugoti investicijas ir toliau bendradarbiauti reglamentavimo srityje, atsižvelgiant į esamas problemas ir išimtis. Atsižvelgiant į užmojų mastą, pagal šią galimybę numatomi du variantai: variantas C1 susijęs su konservatyviu, dalinio liberalizavimo scenarijumi, o C2 – platesnio liberalizavimo scenarijumi, pagal kurį numatyta visiškai liberalizuoti prekių importo muitų tarifus. Galimybė C pagrįsta lygiagrečiai su Australija ir Naująja Zelandija vykusiomis diskusijomis dėl būsimų LPS aprėpties.

ES pirmenybę teikia šiai galimybei, kuri šiek tiek pakeista atsižvelgiant į žinomą žemės ūkio subsektorių problematiką, kaip matyti ir iš poveikio vertinimo analizės.

Kas kuriai galimybei pritaria? 

Europos Komisija bei Australijos ir Naujosios Zelandijos valdžios institucijos pritaria galimybei C, nes ji abipusiškai naudingiausia. Didžioji dalis verslo sektoriaus suinteresuotųjų šalių taip pat palankiai vertina naujus LPS su Australija ir Naująja Zelandija, kuriais būtų dar labiau sustiprinti ekonominiai ryšiai. Paminėtina išimtis – kai kurių ES žemės ūkio subsektorių verslo suinteresuotosios šalys, kurios nepritaria visiškam prekybos tam tikrais produktais liberalizavimui. Ne pelno sektoriaus suinteresuotosios šalys pabrėžė, kad svarbu išlaikyti aukšto lygio socialinės, aplinkos, vartotojų reikalų ir kitų sričių standartus ir užtikrinti vyriausybių teisę reglamentuoti. Tai atitinka ES LPS politikos tikslus.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie būtų tinkamiausios galimybės pranašumai?

Pasirinkta politikos galimybė teigiamai paveiktų ES, Australijos ir Naujosios Zelandijos ekonomiką. Numatoma, kad pasirinkus šią galimybę ES realusis BVP padidėtų beveik 0,02 proc., o atsižvelgiant į ES ekonomikos dydį ilguoju laikotarpiu šis pokytis laikomas reikšmingu (4,9 mlrd. EUR). Ekonominė gerovė ilguoju laikotarpiu padidėtų 4,8 mlrd. EUR.

Numatoma, kad Australijos realusis BVP ilguoju laikotarpiu padidėtų 0,20 proc. (4,2 mlrd. EUR), o ekonominė gerovė – 1,8 mlrd. EUR. Naujosios Zelandijos realusis BVP ilguoju laikotarpiu turėtų padidėti 0,52 proc. (1,3 mlrd. EUR), o ekonominė gerovė – 0,6 mlrd. EUR.

Apskritai šios galimybės ekonominė nauda būtų didelė ir taip pat būtų atsižvelgta į konkrečių žemės ūkio subsektorių problematiką.

Numatoma, kad socialinis poveikis (ypač darbo užmokesčiui ir užimtumui) ES, Australijoje ir Naujoje Zelandijoje būtų nedidelis, bet taip pat teigiamas. Bendras poveikis ekonominėms ir socialinėms žmogaus teisėms (įskaitant tinkamą gyvenimo lygį, teisę dirbti ir socialinę apsaugą) ir kitoms padidėjusios gerovės paskatintoms teisėms būtų teigiamas.

Kokios būtų tinkamiausios galimybės įgyvendinimo išlaidos?

Kaip paprastai, sumažinus prekybos kliūtis ir suaktyvėjus ekonominei veiklai šiek tiek padidėtų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) kiekis (Australijoje – 0,38 proc., Naujojoje Zelandijoje – 0,64 proc. ir ES – 0,04 proc.), kuris sumažėtų likusioje pasaulio dalyje, taigi, ilguoju laikotarpiu jis truputį padidėtų.

ES ketina į susitarimų prekybos ir darnaus vystymosi skyrių įtraukti nuostatų dėl aplinkos apsaugos principų.

Dėl prekybos liberalizavimo keliuose sektoriuose galimas tam tikras pereinamojo laikotarpio nedarbas (perskirstymas). Visų pirma, geresnės patekimo į rinką sąlygos pirminio žemės ūkio sektoriuje gali neigiamai paveikti ES smulkių ūkininkų užimtumą kaimo vietovėse.

Koks bus poveikis verslui, MVĮ ir labai mažoms įmonėms?

Pagal pasirinktą politinę galimybę būtų visapusiškai mažinamos ES prekių ir paslaugų eksporto Australiją ir Naująją Zelandiją ir investicijų šiose šalyse kliūtys.

Nuostatos, kuriomis paprastinamos muitinės procedūros ir administravimas, naudingos smulkiems eksportuotojams, todėl labai svarbios mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Be to, nuostatos dėl dvišalio bendradarbiavimo, kuriomis pagerinama MVĮ prieiga prie informacijos, padidintų skaidrumą.

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams?

Nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams LPS neturėtų jokio reikšmingo poveikio.

(Tiesioginis poveikis ES biudžetui būtų neigiamas, nes būtų prarasta muitų tarifų pajamų).

Ar bus dar koks nors didelis poveikis? 

Ne.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma?

Po to, kai naujieji LPS būtų sudaryti, įsigaliotų ir būtų pradėti įgyvendinti, padėtis būtų stebima pagal stebėsenos rodiklius. Reguliarios konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis užtikrintų veiksmingą tolesnį jų įgyvendinimą. LPS būtų įvertinti praėjus tam tikram laikui nuo jų įsigaliojimo, kad būtų spėta sukaupti pakankamai reikšmingų duomenų.