2.1.Prekybos srautai

Kalbant apie prekybos raidą, LPS su Korėja Europos eksportuotojams suteikė itin daug naudos.

2.1.1.Pietų Korėja

Pradėjus taikyti LPS, ES eksportas į Korėją išaugo 59,2 proc. 4 . 2010 m. ES prekybos deficitas siekė 11,6 mlrd. EUR, o 2016 m. jis virto 3,1 mlrd. EUR pertekliumi.

Tačiau 2016 m. ES eksportas sumažėjo 6,9 proc. – mažėjimas įvyko pirmą kartą nuo susitarimo taikymo pradžios. ES eksportas ypač sumažėjo mašinų ir įrenginių (8,2 proc.) bei transporto įrangos (6,4 proc.) sektoriuose. Šių dviejų sektorių eksportas sudaro daugiau negu 50 proc. ES eksporto į Korėją.

Importas iš Korėjos iš esmės ir toliau buvo palyginti stabilus. 2016 m. 2,2 proc. sumažėjo ir importas iš Korėjos. Importo iš Korėjos sumažėjimas – 4,9 proc. – buvo taip pat matyti mašinų ir įrenginių bei transporto įrangos sektoriuose.

ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarime motorinių transporto priemonių sektoriui yra teikiamas ypatingas dėmesys ir šioje srityje ES eksporto duomenys taip pat itin geri.

Pradėjus taikyti LPS, ES motorinių transporto priemonių eksportas išaugo 244 proc. ir tai sudaro 13 proc. viso ES eksporto į Korėją.

ES importas iš Korėjos išaugo 53 proc., tai sudaro 10 proc. viso ES importo iš Korėjos.

Tačiau 2016 m. ES motorinių transporto priemonių eksportas sumažėjo 7,5 proc. (iš dalies taip įvyko dėl su dyzeliniais varikliais susijusio skandalo), o importas – 9 proc.

Kitos bendro ES eksporto mažėjimo priežastys – Jungtinės Karalystės naftos eksporto sumažėjimas (baigus taikyti sankcijas Iranui) ir sumažėjęs orlaivių tiekimas (numatyta jų dar tiekti ateinančiais metais).

Eksportas padeda Austrijos kopimo reikmenų gamintojui pasiekti aukštumas

ES ir Korėjos prekybos susitarimu panaikinus muitus, įmonė „AustriAlpin“ galėjo lengviau imtis verslo Pietų Korėjoje ir sustiprinti savo pozicijas Azijos ir pasaulio rinkose. Dabar šis kopimo reikmenų gamintojas eksportuoja apie 80 proc. savo produktų – iš esmės ši galimybė jam suteikiama ES prekybos susitarimais.

Nors įmonėje „AustriAlpin“ dirba mažiau nei 100 žmonių, 2015 m. jos visų parduotų produktų vertė siekė 8,5 mln. EUR, o 7,1 mln. EUR šios sumos ji gavo iš eksporto.

Prancūzijos ekologiškų kosmetikos gaminių gamintojui sėkmė nusišypsojo Pietų Korėjoje

„Laboratoire Soniam“ gamina kosmetikos pramonei skirtus augalų ekstraktus. ES ir Korėjos prekybos susitarimas šiai mažai bendrovei buvo naudingas tuo, kad sumažėjus tarifams ji galėjo savo gaminius parduoti patrauklesnėmis kainomis.

Bendrovei gavus ekologiškų kosmetikos gaminių sertifikatą „Ecocert“ ir pradėjus naudoti žymę „Pagaminta Prancūzijoje“, per 2016 m. „Soniam“ eksportas į Korėją išaugo 20 proc.

2.1.2.Kolumbija ir Peru

ES yra antroji pagal dydį Kolumbijos prekybos partnerė ir trečioji pagal dydį – Peru. Pradėjus taikyti LPS 5 , ES ir Kolumbijos dvišalė prekyba sumažėjo 23,5 proc., o ES ir Peru – 11 proc. Visų pirma taip galėjo atsitikti dėl Lotynų Amerikos šalių ekonomikos sulėtėjimo ir biržos prekių kainų sumažėjimo pasaulio rinkoje – tai turėjo įtakos abiejų šalių eksportui.

Tačiau matyti ir stabilizuojamasis LPS poveikis: apskritai tuo pačiu laikotarpiu šių dviejų šalių prekyba su kitomis pasaulio šalimis iš viso sumažėjo (apie 36 proc. Kolumbijos ir 18 proc. Peru) labiau nei prekyba su ES. Galima pagrįstai manyti, jog nesant LPS prekyba su ES tikriausiai būtų sumažėjusi dar daugiau.

Per dvejus pirmuosius LPS taikymo metus ES eksportas į Kolumbiją išaugo 18 proc., tačiau 2016 m. dėl menkos paklausos jis 17 proc. sumažėjo. Nuo LPS taikymo pradžios ES importas iš Kolumbijos sumažėjo 37,5 proc.

Kalbant apie Peru, palyginti su 2012 m., 2016 m. pabaigoje ES eksportas į šią šalį buvo padidėjęs 4 proc., o importas sumažėjęs taip pat 4 proc.

Tačiau nepaisant apskritai lėtos prekybos raidos, ES žemės ūkio produktų eksportas į šių abiejų šalių rinkas gerokai padidėjo: eksportas į Kolumbiją padidėjo 82 proc., o į Peru – 73 proc. Tas pats pasakytina ir apie ES importą iš Kolumbijos ir Peru – importas iš Kolumbijos padidėjo 33 proc. (45 proc. padidėjo kavos importas), o iš Peru – 19 proc. (120 proc. padidėjo vaisių, 30 proc. – žuvų ir moliuskų, 226 proc. – kakavos importas).

Tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo žaliavų ir mineralų importas iš šių dviejų šalių.

Liuksemburgietiškas alus Kolumbijos baruose

Pasinaudojusi ES prekybos susitarimu su Kolumbija ir Peru, Liuksemburgo alaus darykla „Brasserie Nationale“, žinoma dėl jos alaus „Bofferding“, pradėjo savo produkciją eksportuoti į Kolumbiją – šios šalies rinka yra 100 kartų didesnė už Liuksemburgo rinką. Remdamasi šiuo susitarimu bendrovė visus su eksportu susijusius reikalavimus vykdo tiesiogiai – jai nereikia kreiptis į ekspertus ar derėtis su platintojais kaskart, kai į Kolumbiją siunčia prekių konteinerį.

Stabilus eksportas į Kolumbiją paskatino alaus daryklos augimą ir šiuo metu ji kasmet iš viso eksportuoja 34 000 hektolitrų alaus.

Austrijos vynas garsėja Anduose

Vyno gamykla „Rainer Wess“ yra įsikūrusi Austrijoje, Vachau slėnyje. Vynas joje gaminamas nuo 2003 m. ir 65 proc. produkcijos eksportuojama į daugiau nei dvidešimt šalių.

Įsigaliojus ES prekybos susitarimui su Kolumbija ir Peru, ši bendrovė naudojasi mažesniais prekybos tarifais ir jai tenka mažesnė administracinė našta. Jos vynas populiarėja kai kuriuose geriausiuose Peru sostinės Limos restoranuose.

2.1.3.Centrinė Amerika

Kalbant apie LPS su Centrinės Amerikos šalimis 6 , prekybos mastas auga. ES eksportas padidėjo 22 proc., o importas iš penkių Centrinės Amerikos šalių išaugo 18,3 proc.

Vienintelė išimtis – Kosta Rika; neigiamų pasekmių šiai šaliai turėjo tai, kad buvęs stambus šios šalies IT komponentų eksportuotojas persikėlė į Aziją. Dėl šios priežasties 2015 m. Kosta Rikos biuro ir telekomunikacijų įrangos eksportas sumažėjo beveik 94 proc. Tais metais šios šalies eksportas į ES sumažėjo 40 proc. – dėl to iki 0,78 proc. sumažėjo ir bendrieji ES ir Centrinės Amerikos šalių tarpusavio prekybos srautai.

Pagrindinės ES eksporto šalys Centrinėje Amerikoje yra Kosta Rika (25 proc.), Panama (24 proc.) ir Gvatemala (22 proc.).

Belgijos kavos skrudinimo bendrovė užmezgė partnerystės ryšius su įvairiomis pasaulio šalimis

2001 m. įkurta Belgijos kavos skrudinimo bendrovė „OR“ plečiasi į tarptautines rinkas vadovaudamasi įsitikinimu, kad geriausių kavos pupelių galima gauti tiesiogiai iš ūkininkų.

Įsigaliojus ES prekybos susitarimams su Centrinės ir Pietų Amerikos šalimis, Europos įmonėms tapo lengviau tiekti kavą iš to regiono. Be to, kadangi pagal šiuos susitarimus yra reikalaujama, kad tų šalių eksportuotojai laikytųsi su darbo sąlygomis ir aplinkos apsauga susijusių ES standartų, šie susitarimai yra naudingi ir vietos žmonėms.

2.2.Tarifinės kvotos (TK)

Tam tikram sutartam importuojamų prekių, kurioms yra taikomos tarifinės kvotos, kiekiui yra taikomi mažesni importo muitai. Šį kiekį viršijančioms prekėms taikomas didesnis importo muitas.

2.2.1.Kolumbija ir Peru

Ir Kolumbija, ir Peru naudoja cukraus TK. Be to, Peru vis daugiau naudoja saldžiųjų kukurūzų ir česnakų kvotą, o kitų produktų tarifinės kvotos naudojamos retai.

Apskritai ES išnaudojo didžiąją šiuo susitarimu nustatytų tarifinių kvotų dalį. Tačiau kai kurių produktų tarifinės kvotos išnaudojamos labai menkai, pavyzdžiui: išnaudota tik 7,9 proc. visos sūrio eksporto į Kolumbiją kvotos ir 4,3 proc. – eksporto į Peru kvotos, taip pat tik 3,8 proc. visos konditerijos gaminių iš cukraus eksporto į Kolumbiją kvotos.

2.2.2.Centrinė Amerika

Centrinės Amerikos šalys naudojo tik cukraus ir romo tarifines kvotas, kitos tarifinės kvotos nenaudotos.

ES yra suteiktos tarifinės kvotos keturių rūšių produktams, tačiau jos tebėra menkai naudojamos: išnaudota 26 proc. visos sūdyto kumpio kvotos, 14 proc. pieno miltelių kvotos, 44 proc. sūrio kvotos ir tik 4,9 proc. paruoštos kiaulienos kvotos.

2.3.Naudojimosi tarifų lengvatomis rodiklis

Naudojimosi tarifų lengvatomis rodiklis rodo, kokiu mastu bendrovės naudojasi joms ES LPS suteikiamomis tarifų lengvatomis.

Apskaičiuojant šį rodiklį atsižvelgiama į visus iš šalies partnerės į ES (arba atvirkščiai) importuotus produktus, kuriems buvo galima taikyti lengvatinius, t. y. sumažintus, muitų tarifus. Jis rodo, kokiai tų visų importuotų produktų daliai faktiškai taikytas sumažintas tarifas 7 .

Vertinimas, kiek ES eksportuotojai naudojasi tarifų lengvatomis, dėl kurių susitarta LPS, yra svarbi LPS veiksmingumo vertinimo priemonė.

2.3.1.Pietų Korėja

Kalbant apie ES eksportą į Korėją, 2016 m. naudojimosi tarifų lengvatomis rodiklis siekė 71 proc. – tai didžiausias lig šiol pasiektas rodiklis. 2015 m. šis rodiklis siekė 68 proc., o 2014 ir 2013 m. – 65 proc. Žemės ūkio produktų srityje lengvatomis naudotasi labiau nei pramoninių prekių srityje (atitinkamai 86 ir 64 proc.). Didžiausias bendras naudojimosi tarifų lengvatomis rodiklis yra susijęs su transporto įrangos bei gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų eksportu (93 proc.). ES mineralinių produktų, perlų ir brangakmenių, netauriųjų metalų ir mašinų eksporto naudojimosi sumažintais tarifais rodiklis yra mažesnis nei 50 proc.

2016 m. Korėjos eksportuotojai naudojosi tarifų lengvatomis eksportuodami 87 proc. visų prekių, kurioms gali būti taikomos lengvatos. Didesnis nei 90 proc. naudojimosi tarifų lengvatomis rodiklis yra pasiektas eksportuojant mineralinius produktus, transporto įrangą bei plastikus ir gumą, 9 proc. – medieną ir 34 proc. – perlus. Mašinų eksporto srityje Korėjos eksportuotojai sumažintais tarifais naudojosi gerokai daugiau nei ES eksportuotojai į Korėją (naudojimosi tarifų lengvatomis rodiklis – atitinkamai 72 ir 48 proc.).

2.3.2.Kolumbija ir Peru

Remiantis Kolumbijos statistika, 2016 m. eksportuojant prekes iš ES į Kolumbiją naudojimosi tarifų lengvatomis rodiklis siekė 70,6 proc. (palyginti su 50,7 proc. 2014 m.). Duomenų apie padėtį Peru nepateikta.

Kalbant apie iš Kolumbijos ir Peru į ES rinką eksportuojamas prekes, lengvatiniais tarifais naudotasi eksportuojant daugiau nei 95 proc. prekių, kurioms gali būti taikomos lengvatos.

2.3.3.Centrinė Amerika

Iš visų Centrinės Amerikos šalių tik Kosta Rika yra pateikusi statistinių duomenų apie ES eksportą: naudojantis LPS numatytomis lengvatomis iš ES į Kosta Riką eksportuota tik 16,6 proc. visų prekių, kurioms gali būti taikomos lengvatos.

Kalbant apie Kosta Rikos eksportą į ES, šis rodiklis siekė 92 proc.

2.4.Paslaugos ir investicijos

2.4.1.Pietų Korėja

Pradėjus taikyti LPS, ES paslaugų eksportas į Korėją padidėjo 49 proc., nors 2015 m. eksportas sumažėjo 7 proc. Taip pat iš viso 32 proc., o 2015 m. – 7,3 proc. padidėjo paslaugų importas iš Korėjos.

Pradėjus taikyti LPS, ES investicijų srautas į Korėją padidėjo 32,8 proc., o Korėjos investicijų srautas į ES – 60 proc. ES investicijų srautas į Korėją (2015 m. – 49,7 mlrd. EUR) yra maždaug 2,5 karto didesnis už Korėjos investicijų srautą į ES (2016 m. – 20,9 mlrd. EUR).

2.4.2.Kolumbija ir Peru

Lotynų Amerikos šalyse matyti nedidelių pokyčių. ES paslaugų eksportas į Kolumbiją ir toliau buvo stabilus, o eksportas į Peru padidėjo 11 proc. Importas iš Kolumbijos padidėjo 3 proc., o iš Peru – sumažėjo 6 proc.

ES investicijų srautas į Kolumbiją padidėjo 4 proc., o į Peru – 15 proc. ES abiejose šalyse yra didžiausia užsienio investuotoja.

2.4.3.Centrinė Amerika

ES prekyba paslaugomis su Centrinės Amerikos šalimis iš viso sumažėjo 3 proc. Įvairių Centrinės Amerikos šalių eksporto ir importo srautai labai kito, tačiau kalbant apie Kosta Riką ir Panamą, prekyba paslaugomis augo abiem kryptimis.

Šiame regione Panama yra didžiausia ES prekybos paslaugomis partnerė (53 proc.), antroje vietoje yra Kosta Rika (21 proc.), trečioje – Gvatemala (13 proc.).

2.5.Įgyvendinimo organai

Naujos kartos laisvosios prekybos susitarimuose yra nustatyta visapusiška įgyvendinimo organų sistema. Kasmet posėdžiauja įvairūs pakomitečiai ir darbo grupės, jie teikia ataskaitas Prekybos komitetui (Centrinės Amerikos šalyse – Asociacijos komitetui). Prekybos komitetai, dažnai sudaromi ministerijų lygmeniu, aptaria visose srityse įvykusius pokyčius ir svarsto nustatytas su LPS įgyvendinimu susijusias problemas, kad būtų rastas jų sprendimas.

2.5.1.Pietų Korėja

Ataskaitiniu laikotarpiu pagrindiniai Prekybos komitete su Korėja svarstyti klausimai buvo susiję su sanitarija ir fitosanitarija (SFS), konkrečiai – dėl jautienos patekimo rinkai ir dėl su kiaulienos eksportu susijusio regionavimo, tačiau šie klausimai dar neišspręsti. Kita vertus, puikus bendradarbiavimas su Korėja gyvūnų gerovės srityje – sektinas pavyzdys. Iš patirties, įgytos su Korėja sprendžiant su SFS susijusius klausimus, matyti, jog svarbu, kad į laisvosios prekybos susitarimus būtų įtrauktas aiškus, išsamus SFS klausimams skirtas skyrius.

Kalbant apie intelektinės nuosavybės apsaugą, dar neišspręstas viešo atlikimo teisių klausimas, taip pat naujų geografinių nuorodų (GN), kurios turi būti saugomos pagal LPS, įtraukimo klausimas, – nors ES ne kartą prašė, nuo 2014 m. nepavyksta to padaryti.

Taip pat plačiai diskutuota su prekyba ir darniu vystymusi susijusiais klausimais – daugiausia dėmesio skirta Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų ratifikavimui ir įgyvendinimui bei darbuotojų teisių apsaugai Korėjoje. Deja, nors vyko šios diskusijos, nustatytos problemos kol kas neišspręstos.

Į LPS taip pat yra įtrauktos aiškios su viešaisiais pirkimais susijusios nuostatos dėl skaidrumo – remiantis šiomis nuostatomis, būtų galima vykdyti ES bendrovių patekimo į Korėjos rinką veiksmingumo stebėseną. Tačiau Korėja kol kas nėra pateikusi duomenų apie su ES bendrovėms pasirašytas viešojo pirkimo sutartis. Šis klausimas bus nagrinėjamas kituose Viešųjų pirkimų darbo grupės posėdžiuose.

2.5.2.Kolumbija ir Peru

2016 m. Kolumbija padarė nemenką pažangą spręsdama sanitarijos ir fitosanitarijos klausimus (t. y. įgyvendintas vieno subjekto principas, išankstinių sąrašų sudarymo procedūra), taip pat siekdama panaikinti diskriminacinę tvarką, pradėtą taikyti spiritiniams gėrimams priėmus naują teisės aktą (jis įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d.). 2016 m. ES į Kolumbiją eksportuotų spiritinių gėrimų vertė siekė 43,7 mln. EUR ir šie gėrimai sudarė 12 proc. visų ES į Kolumbiją eksportuotų žemės ūkio produktų. Peru taip pat padarė pažangą spręsdama SFS klausimus, nors šiai šaliai dar reikia pasistūmėti į priekį.

Regionavimo principas buvo nustatytas SFS klausimams skirtame skyriuje ir importuodamos iš ES jo laikėsi tiek Kolumbija, tiek Peru.

Kolumbijoje vykstanti subnacionalinio lygmens diskusija dėl patekimo į rinką viešųjų pirkimų srityje pakrypo teigiama linkme.

Peru dar esama tokių problemų kaip diskriminacinės tvarkos taikymas importuotiems spiritiniams gėrimams, taip pat su viešo atlikimo teisėmis susijusių problemų.

Teisių į geografines nuorodas užtikrinimo abiejose šalyse klausimas tebekelia susirūpinimą. Klausimas dėl tiesioginio vežimo (ES siekia išlaikyti LPS numatytų lengvatų taikymą kroviniams, kurie, vežami tranzitu, yra išskaidomi) taip pat dar neišspręstas.

2.5.3.Centrinė Amerika

Centrinėje Amerikoje pagrindinės problemos yra susijusios su:

·teisių į geografines nuorodas užtikrinimu (ypač Gvatemaloje ir Hondūre);

·viešaisiais pirkimais (Panamoje);

·diskriminacija alaus mokesčių srityje (Kosta Rikoje);

·su tam tikrais techniniais reglamentais susijusių įsipareigojimų užtikrinti didesnį regiono integravimą įgyvendinimu.

3.Išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės susitarimai. Ukraina, Moldova, Gruzija

Ukraina, Moldovos Respublika (toliau – Moldova) ir Gruzija sudarė atitinkamus asociacijos susitarimus su ES. Šiuose susitarimuose numatyta stiprinti ES ir šių Rytų šalių partnerių politinę asociaciją ir laipsniškai didinti jų ekonominę integraciją.

Susitarimai dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės yra asociacijos susitarimų ekonominiai ramsčiai, taip pat juose nustatomos ekonominių ir prekybos ryšių stiprinimo sąlygos. Juose numatoma, kaip platesniu mastu laipsniškai suderinti šalių partnerių teisės aktus su ES teisės aktais.

IVLPE susitarimų tikslas – sukurti naują sistemą, skirtą prekybos ir investicijų ryšiams su šiomis šalimis partnerėmis plėtoti, ir tam reikalingas sąlygas, taip pat prisidėti prie ekonomikos restruktūrizavimo bei atitinkamų šalių ekonomikos modernizavimo ir įvairinimo. Kadangi jais siekiama laipsniškos integracijos į ES vidaus rinką, IVLPE susitarimai nėra tik naujos kartos LPS – tai unikalūs prekybos susitarimai.

Du pagrindiniai IVLPE susitarimų aspektai yra šie:

1) laipsniškas abipusis rinkos atvėrimas (tarifų panaikinimas / sumažinimas ir netarifinių prekybos kliūčių pašalinimas) – tai turi padaryti abi susitarimo šalys, numatant šiek tiek didesnę naudą Rytų šalims partnerėms;

2) išsamus su prekyba susijusių sričių reglamentavimo suderinimas su ES teise.

3.1.Prekybos srautai

ES – visų trijų šalių didžiausia prekybos partnerė ir 2016 m. jų prekyba su ES sudarė 55 proc. (Moldovos), 41 proc. (Ukrainos) ir 30 proc. (Gruzijos) visos prekybos. ES prekybos balansas su visomis trimis šalimis yra teigiamas.

3.1.1.Ukraina

2016 m., t. y. pirmaisiais IVLPE susitarimo taikymo metais, ES eksportas į Ukrainą ir importas iš jos išaugo atitinkamai 17,6 ir 1,9 proc. 8 . Daugiausia taip yra dėl to, kad atsikuria Ukrainos ekonomika – po 2015 m. nuosmukio, per kurį BVP sumažėjo 9,9 proc., o grynųjų tiesioginių užsienio investicijų sumažėjo nuo 8,2 mlrd. EUR 2012 m. iki 3 mlrd. EUR 2015 m., šios šalies ekonomika lėtai auga.

3.1.2.Moldova

2014–2016 m. dėl mažėjančios vidaus paklausos, vidaus problemų (sukčiavimo bankų sektoriuje) ir regiono ekonominių sunkumų ES eksportas į Moldovą sumažėjo 13 proc. Tuo pačiu laikotarpiu ES importas iš Moldovos (daugiausia žemės ūkio produktų, bet taip pat mašinų, baldų ir drabužių) išaugo 13,5 proc.

3.1.3.Gruzija

2014–2016 m. ES eksportas į Gruziją padidėjo 2,8 proc., o ES importas iš šios šalies sumažėjo 16,4 proc. Biržos prekių kainų pasaulio rinkoje sumažėjimas buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sumažėjo eksporto iš Gruzijos vertė, mat didžiausią eksportuojamų prekių dalį sudaro žaliavos ir pusgaminiai. Tačiau eksporto apimtis nekito.

ES geodezijos ir topografijos specialistai naudojasi Ukrainos bepiločiais orlaiviais ir paslaugomis, teikiamomis po pardavimo

Kijeve įsikūrusi bendrovė „Drone.ua“ gamina bepiločius orlaivius (dronus) ir jais prekiauja Europoje. Ši bendrovė yra įsteigusi bendrąją įmonę Lietuvoje pavadinimu „UAV.tools“ – per ją bendrovės technika yra platinama penkiolikai Europos šalių. Netrukus bus atidaryti biurai Jungtinėje Karalystėje ir Moldovoje.

Bendrovė ne tik eksportuoja orlaivius, bet ir teikia techninę paramą, mokymo ir duomenų tvarkymo paslaugas. Ukrainoje bepiločiai orlaiviais naudojami žemės ūkio srityje, o ES jie dažniausiai naudojami geodezijos ir topografijos srityse.

Ukraina stiprina pozicijas Europoje gyvūnų mitybos srityje

2017 m. gegužės mėn. Ukrainos bendrovė „Kormotech LLC“ įtraukta į pasaulio ir Europos 50-ies svarbiausių gyvūnų augintinių ėdalo gamintojų sąrašą (į šį sąrašą įtrauktos tik trys Vidurio ir Rytų Europos bendrovės).

Naudojantis IVLPE susitarimu, per praėjusius dvejus metus bendrovės produktai (ėdalas katėms ir šunims) ėmė dominuoti naujose ES rinkose, kadangi bendrovės gamybos priemonės atitinka Europos maisto saugos ir kokybės standartus. „Kormotech LLC“ per metus pagamina 16 000 tonų drėgno ir 30 000 tonų sauso gatavo ėdalo ir jį eksportuoja į 15 šalių.

3.2.Tarifinės kvotos

Visų žemės ūkio produktams skirtų TK neišnaudojo nė viena IVLPE susitarimo šalis partnerė, kadangi nebuvo užtikrinta atitiktis ES sanitarijos ir fitosanitarijos reikalavimams.

Ukraina visiškai išnaudojo 11 iš visų 36 TK.

Moldova išnaudojo dviem (iš šešių) produktų grupėms skirtas TK.

Gruzija neišnaudojo vienintelės jai skirtos muitais neapmokestinamos tarifinės kvotos šviežiems ir atšaldytiems česnakams.

3.3.Naudojimosi tarifų lengvatomis rodikliai

Yra pateikti tik su Rytų šalių partnerių eksportu į ES susiję naudojimosi tarifų lengvatomis rodikliai. Jie yra labai aukšti – apie 80 proc. Gruzijos bei 90 proc. Ukrainos ir Moldovos.

3.4.Paslaugos ir investicijos

Kalbant apie paslaugas, 2014–2015 m. ES eksportas į Moldovą ir importas iš šios šalies padidėjo atitinkamai 3 ir 17 proc., o Gruzijos eksportas ir importas išliko stabilus.

Taip pat padidėjo ES investicijų srautai į Moldovą ir iš šios šalies (ES investicijos į Moldovą išaugo 127 proc., o Moldovos investicijos į ES – 67 proc.), tačiau absoliučiais skaičiais šie srautai yra labai maži. Gruzijos investicijų srautai išliko stabilūs 9 .

3.5.Įgyvendinimo organai

Reglamentavimo suderinimas – vienas iš pagrindinių IVLPE susitarimų įgyvendinimo aspektų. Daugiausia dėmesio šiam aspektui skirta ir įgyvendinimo organų – asociacijos komitetų prekybos klausimais ir keturių teminių pakomitečių – posėdžiuose šiais klausimais:

·muitų;

·geografinių nuorodų;

·sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių;

·prekybos ir darnaus vystymosi.

Kalbant apie SFS priemones, ES ir Moldova patvirtino bendrą išsamią strategiją, o ES ir Gruzija – teisėkūros veiksmų gaires. Numatyta 2017 m. antrą pusmetį oficialiai patvirtinti ES ir Ukrainos SFS priemonių įgyvendinimo strategiją. Šie dokumentai įtraukiami į asociacijos / IVLPE susitarimus kaip neatsiejama jų dalis ir šalys partnerės jais vadovausis ateinančiais metais derindamos teisės aktus bei stiprindamos institucinius gebėjimus.

Panašių su reformomis susijusių planų patvirtinta techninių reglamentų ir standartų srityje. Tačiau tam, kad būtų galima atlikti likusius darbus bei užtikrinti veiksmingą teisės įgyvendinimą ir vykdymą, turės būti stiprinami visų trijų šalių administraciniai gebėjimai šiose abiejose srityse.

Dėl viešųjų pirkimų pažymėtina, kad visos šalys yra parengusios visapusiškas reformų strategijas. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2016 m. Moldova ir Ukraina tapo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Susitarimo dėl viešųjų pirkimų šalimis.

Kalbant apie kliūtis prekybai, Ukraina taikė (2016 m. liepos mėn. – 2017 m. liepos mėn.) eksporto muitus metalo laužui ir vis dar taiko su IVLPE susitarimu ir PPO sutartimi nesuderinamą medienos eksporto draudimą. Dėl ES geografinių nuorodų (GN) apsaugos Gruzijoje reikėtų pažymėti, kad abi susitarimo šalys dėjo labai daug pastangų, kad iš rinkos būtų pašalintos prekės, kurių pavadinimais pažeidžiamos nuostatos dėl ES saugomų geografinių nuorodų. Moldovoje esama problemų, susijusių su tam tikrų ES GN, kaip antai „Prosecco“, apsauga ir su galiojančiomis neskaidriomis ir diskriminacinėmis priemonėmis, kuriomis yra daromas poveikis elektros energijos skirstymo sektoriui. Šiuo metu šių kliūčių pašalinimo klausimas yra svarstomas IVLPE susitarimo įgyvendinimo organuose ir politinio lygmens institucijose.

Kad būtų galima suderinti reglamentavimą ir sustiprinti institucinius gebėjimus, šalių partnerių ir ES institucijos turės nuolat dėti pastangų. Tai lemia galimybes veiksmingai įgyvendinti IVLPE susitarimus ir palengvinti ES ir jos partnerių tarpusavio prekybą.

ES teikia finansinę ir techninę paramą reformoms vykdyti ir administraciniams gebėjimams stiprinti su prekyba susijusiose srityse, įskaitant šias sritis:

·techninių prekybos kliūčių šalinimo (su ES standartais suderinant standartizavimo ir metrologijos infrastruktūrą, atitikties vertinimo sistemą (įskaitant akreditavimo ir vertinimo įstaigas) ir rinkos priežiūros sistemą);

·konkurencijos taisyklių nustatymo (įskaitant valstybės pagalbai taikomas taisykles);

·sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių suderinimo su ES sistema (konkrečiai – su maisto saugos kontrole susijusiems instituciniams gebėjimams stiprinti);

·intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir užtikrinimo;

·viešųjų pirkimų sistemos suderinimo siekiant užtikrinti abipusį rinkos atvėrimą;

·gamintojų organizacijų propagavimo ir vertės grandinės optimizavimo;

·MVĮ plėtros.

Kalbant apie pastarąją sritį, visos trys šalys naudojasi IVLPE priemone mažosioms ir vidutinėms įmonėms (200 mln. EUR visoms trims šalims).

4.Ekonominės partnerystės susitarimai. Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybės

2016 m. taikomų EPS skaičius išaugo iki 7, jie apėmė 28 šalis:

·Karibų, Ramiojo vandenyno, Rytų ir Pietų Afrikos (RPA) subregione;

·Kamerūną (Centrinėje Afrikoje);

·Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (PAVB) EPS grupės šalis;

·Ganą ir Dramblio Kaulo Krantą (Vakarų Afrikoje).

4.1.Susitarimų įgyvendinimo padėtis

4.1.1.PAVB

2016 m. birželio mėn., ES pasirašius ekonominės partnerystės susitarimą (2016 m. spalio mėn. šį susitarimą pradėta laikinai taikyti) su šešiomis PAVB šalimis, buvo pasiektas vienas iš svarbių tikslų. Neskaitant standartinių prekybos nuostatų, dalyvaujančios PAVB šalys (Botsvana, Lesotas, Namibija, Pietų Afrika, Svazilandas ir Mozambikas) ir ES taip pat įsipareigojo išlaikyti partnerystės ryšius, daugiausia dėmesio skirdamos darniam vystymuisi, įskaitant socialinių ir aplinkos standartų laikymąsi.

Šiuo susitarimu yra tiesiogiai remiama regiono ekonominė integracija ir skatinami glaudesni šių šešių šalių ryšiai. 2016 m. tik Mozambikas (septinta PAVB šalis) dar nebuvo ratifikavęs susitarimo ir jo netaikė.

4.1.2.Vakarų Afrika

Pradėti laikinai taikyti EPS Vakarų Afrikos regione trukdo tai, kad trys (iš 16) šalių jo nėra pasirašiusios. Kol kas dvi šio regiono šalys – Dramblio Kaulo Krantas ir Gana – yra pasirašiusios ir ratifikavusios savo atskirus EPS 10 . 2016 m. rugsėjo mėn. Dramblio Kaulo Krantas pradėjo taikyti EPS, o 2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamentas pritarė susitarimui su Gana, taigi buvo galima pradėti jį laikinai taikyti.

4.1.3.Rytų Afrikos bendrija (EAC)

Kad būtų galima gauti Europos Parlamento pritarimą ir pradėti laikinai taikyti EPS, dar trūko trijų šalių (iš penkių) parašų.

4.2.Prekybos srautai

Iš prekybos, vykdomos pagal šioje ataskaitoje aptariamus taikomus EPS (su Karibų grupės (CARIFORUM) valstybėmis, Ramiojo vandenyno valstybėmis, RPA šalimis partnerėmis ir Kamerūnu), raidos matyti, kad padėtis yra nevienoda. Kai kurios šalys, kaip antai Kamerūnas ir Fidžis, jau gana ilgą laiką neįgyvendina EPS ir dėl to nėra galimybės pateikti tvirtų išvadų. Tačiau kitose šalyse ankstesniais metais būta prekybos srautų abiem krytimis svyravimų – kai kuriais atvejais jie susiję su biržos prekių kainų svyravimais, turėjusiais įtakos EPS šalių partnerių eksportui.

Kai kurių šalių, konkrečiai – Madagaskaro ir Dominikos Respublikos, eksportas į ES nuosekliai didėja.

Visuose AKR regionuose, išskyrus Karibų valstybes, šalių, kurios yra ES šalys partnerės pagal EPS, prekybos su ES balansas yra teigiamas.

Nuo 2013 m. Karibų valstybių eksportas į ES mažėja, tačiau yra keletas išimčių. 2016 m. Trinidado ir Tobago eksportas sumažėjo 23 proc. – tai buvo susiję su biržos prekių kainų mažėjimu.

4.3.Investicijos

ES investicijos į EPS šalių partnerių teritorijas didėja, išskyrus CARIFORUM valstybes, – jose ES investicijos tebėra stabilios. CARIFORUM valstybių investicijos į ES padidėjo.

Madagaskaro tekstilė ES vartotojams

Sudarius EPS, Madagaskaro tekstilės ir drabužių gamybos sektoriui suteikta galimybė teikti ES rinkai prekes netaikant muitų ir kvotų, taip pat buvo patobulintos prekių kilmės taisyklės. 2012 m. pradėjus taikyti EPS, Madagaskaro eksportas į ES didėjo beveik 15 proc. per metus. 2015 m. tekstilė ir drabužiai buvo pagrindinės šios šalies eksportuojamos prekės – jų vertė siekė daugiau nei 300 mln. EUR ir jos sudarė beveik trečdalį visų Madagaskaro į ES eksportuojamų prekių.

Viena iš naudos gavėjų – vietos tekstilės bendrovė „Epsilon“. Ji padidino darbuotojų skaičių nuo 100 (tiek buvo iš pradžių) iki 2 000. Be to, naudodamasi EPS ši bendrovė sukūrė savo darbuotojams ir jų šeimoms geresnes gyvenimo sąlygas.

4.4.ES parama EPS įgyvendinti

Svarbu sukurti stebėsenos mechanizmų, kad būtų galima stebėti, kaip veikia EPS ir koks yra jų poveikis, taip pat kad būtų užtikrinta, jog, teikiant vystomojo bendradarbiavimo ir su prekyba susijusią paramą, būtų remiamas EPS įgyvendinimas.

Kai kurių EPS skyriuose, skirtuose ekonominio ir vystomojo bendradarbiavimo klausimams, ES įsipareigojo bendradarbiauti su atitinkamomis šalimis, daugiausia – teikdama finansinę ir techninę paramą.

ES koordinuoja, kaip EPS yra įgyvendinami pagal vystymosi politikos, bendradarbiavimo ir pagalbos prekybai priemones – ji rengia diskusijas su valstybės lygmens kompetentingomis institucijomis, privačiojo sektoriaus subjektais ir pilietinės visuomenės grupėmis.

Visi šie subjektai kartu parengė nacionalinius EPS įgyvendinimo planus (NEĮP). Jų tikslas – nustatyti šalių poreikius, susijusius su:

·EPS laikymusi, jų įgyvendinimo valdymu ir stebėsena;

·informacijos apie EPS teikimu;

·verslo aplinkos, kurioje valstybės ir įmonės galėtų gauti visą susitarimų teikiamą naudą, propagavimu.

Šis propagavimas apima reikiamų reformų įgyvendinimą siekiant:

·skatinti augimą, ekonomikos įvairinimą ir pridėtinės vertės kūrimą vietos lygmeniu;

·pritraukti investicijų;

·padėti kurti darbo vietas.

Tuo remdamasi ES nustato poreikius ir siekia nustatyti ryšius tarp įvairių galimų finansavimo šaltinių. Tie finansavimo šaltiniai gali būti:

·finansavimas pagal įvairias ES paramos vystymuisi priemones, įgyvendinamas nacionaliniu, regionų ir AKR valstybių lygmenimis;

·ES valstybių narių teikiamas finansavimas;

·Europos investicijų banko teikiamas finansavimas;

·kitų vystymosi finansavimo įstaigų bei kitų galimų paramos teikėjų teikiamas finansavimas.

Apskritai NEĮP padės nuosekliai ir veiksmingiau sujungti įgyvendinant EPS kylančių problemų sprendimo būdus ir esamas galimybes.

4.5.Parama vystymuisi

Parama vystymuisi yra konkrečiai skirta įvairiems EPS įgyvendinantiems regionams ir šalims, ji teikiama kartu su kitų ES finansavimo šaltinių parama, kuria yra daugiau netiesiogiai tenkinami su EPS susiję poreikiai.

CARIFORUM valstybėms skirtoje 11-ojo Europos plėtros fondo regioninėje programoje Karibų valstybėms paskirta daugiau kaip 100 mln. EUR regioniniam bendradarbiavimui ir integracijos procesams stiprinti.

Regionui skirtame 50 mln. EUR finansiniame pakete Ramiojo vandenyno valstybių regioninė prekyba, verslo aplinka ir privačiojo sektoriaus dalyvavimas taip pat nurodyti kaip prioritetinės sritys.

RPA regione kiekvienai iš keturių EPS šalių pagal Rytų ir Pietų Afrikos regioninę programą skirtas 10 mln. EUR finansinis paketas.

Vakarų Afrikoje pasirengta suteikti Ganai ir Dramblio Kaulo Krantui regioninės konkurencingumo programos lėšų. Būsima veikla apims konkrečią su EPS įgyvendinimu susijusią veiklą.

Kalbant apie Centrinę Afriką, Kamerūnas stengiasi nustatyti, kaip reikėtų naudoti lėšas, paskirtas pagal regiono integracijai skirtą finansinį paketą, kurio vertė – 211 mln. EUR.

Apskritai AKR valstybėse ES ypatingai stengėsi skatinti prekybą žemės ūkio maisto produktais, taip pat investicijas, kad šioms valstybėms būtų lengviau pasiekti EPS teikiamą naudą.

4.6.Institucijų veikla

Pagal šioje ataskaitoje aptariamus EPS buvo vykdoma svarbi institucijų veikla:

·EPS valdymo organai CARIFORUM valstybėms, Kamerūnui ir RPA (bet ne Ramiojo vandenyno valstybėms) rengė metinius posėdžius;

·pilietinės visuomenės atstovai susitiko antrame CARIFORUM valstybių ir ES ekonominės partnerystės susitarimo jungtinio konsultacinio komiteto posėdyje (2016 m. balandžio mėn. Briuselyje).

Daugiau informacijos apie šiuos posėdžius pateikiama prie šios ataskaitos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

5.Pirmos kartos LPS

Pirmos kartos laisvosios prekybos susitarimus ES sudarė prieš paskelbdama 2006 m. komunikatą „Globalioji Europa“. Paprastai šie LPS apima tik prekybą prekėmis ir netgi žemės ūkio produktai į jų taikymo sritį dažnai būdavo įtraukiami tik vėlesniame etape.

Prie šios kategorijos priskiriami LPS yra gana įvairūs ir jie apima:

·muitų sąjungą su Turkija;

·LPS su Islandija, Norvegija 11 ir Šveicarija, pasirašytus nuo XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio;

·LPS su Čile, Farerų Salomis, Meksika ir Pietų Afrika;

·LPS su ES Viduržemio jūros regiono šalimis partnerėmis 12 , pasirašytus pagal XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje su šiomis šalimis sudarytus asociacijos susitarimus 13 .

Planuojama daugumą šių LPS patobulinti, kad jie būtų pakeisti į visapusiškus LPS, geriau atitinkančius sudėtingus šiuo metu vykdomus ES ir jos partnerių ekonominius mainus. Tęsiamos derybos dėl LPS su Meksika patobulinimo, jau pradėtos derybos su Maroku ir Tunisu. Vyksta parengiamieji darbai siekiant pradėti derybas dėl muitų sąjungos su Turkija bei LPS su Čile modernizavimo, o LPS su Pietų Afrika pakeistas ekonominės partnerystės susitarimu su PAVB.

Tradiciniai Italijos makaronai eksportuojami į Pietų Afriką

Kalabrijos regione įsikūrusi šeimos įmonė „Pasta Astorino“ gamina makaronų gaminius ir juos parduoda Italijoje bei užsienyje. ES ir Pietų Afrikos prekybos susitarimas įsigaliojo 2000 m. Dėl šio susitarimo gerokai padidėjo Europoje gaminamų makaronų gaminių eksportas į Pietų Afriką – išaugo tiek eksportuojamų prekių vertė (43 proc.), tiek kiekis (67 proc.).

Kadangi buvo sudarytas ES ir Pietų Afrikos prekybos susitarimas, „Pasta Astorino“ ėmėsi verslo Pietų Afrikoje ir 2015 m. eksportavo toną makaronų gaminių. ES prekybos susitarimas taip pat buvo naudingas vietos įmonėms, tiekiančioms produktus šiai bendrovei.

5.1.Prekybos srautai

Apskritai prekybos raida yra teigiama, kadangi laisvosios prekybos susitarimų taikymo laikotarpiu abipusė prekyba visais atvejais išaugo.

5.1.1.Šveicarija

Šveicarija – trečia pagal dydį ES prekybos partnerė ir nuo 2002 m. tiek ES eksportas, tiek importas išaugo 96 proc.

5.1.2.Turkija

Turkija yra penkta pagal dydį ES prekybos partnerė. LPS taikymo laikotarpiu ES eksportas į Turkiją išaugo 185 proc., o importas – 160 proc. Tačiau nuo 2004 m. ES eksportas į Turkiją yra stabilus, o importas toliau didėja ir tai lėmė ES prekybos balanso sumažėjimą nuo 20 mlrd. EUR iki 10 mlrd. EUR.

5.1.3.Čilė

Nuo 2002 m. ES eksportas į Čilę padidėjo 170 proc. – beveik tris kartus labiau nei importas, kuris ataskaitiniu laikotarpiu išaugo 50 proc. Tačiau kadangi, įsigaliojus ES ir Čilės laisvosios prekybos susitarimui, Čilė sudarė daug LPS su kitais prekybos partneriais, ilgainiui ES neteko dalies Čilės rinkos – ją užėmė kiti prekybos partneriai 14 .

Austriška tešla eksportuojama į Meksiką

„Backaldrin“ – Astene (Aukštutinė Austrija) įsikūrusi šeimos įmonė, gaminanti kepinių sudedamąsias dalis. Ši įmonė – „Kornspitz“ grūdų bandelių recepto autorė ir savo gaminius ji eksportuoja į daugiau nei 100 šalių. 2001 m. ES ir Meksikos prekybos susitarimas padėjo įmonei „Backaldrin“ patekti į Meksikos rinką.

Šiuo metu „Backaldrin“ eksportuoja 80 proc. produkcijos, o sukūrusi tvirtą tarptautinį verslą ši įmonė užtikrina pastovias investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą. 2013 m. „Backaldrin“ atidarė inovacijų ir technologijų centrą ir tikisi artimiausioje ateityje sukurti 50 darbo vietų aukštos kvalifikacijos darbuotojams.

5.1.4.Viduržemio jūros regiono šalys

Susitarimuose su Viduržemio jūros regiono šalimis numatoma abipusiškai liberalizuoti visą prekybą pramoninėmis prekėmis ir tam tikru mastu – prekybą žemės ūkio produktais, perdirbtais žemės ūkio produktais ir žuvininkystės produktais.

Paprastai šiuose susitarimuose esama neproporcingumo aspektų, pavyzdžiui, numatomi ilgi pereinamieji laikotarpiai ir (arba) prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimas mažesniu mastu. Tai naudinga Viduržemio jūros regiono šalims partnerėms ir šios praktikos tikslas visų pirma yra plėtoti regioną ir jį geriau integruoti į ES rinką.

Daugumos mūsų šio regiono partnerių pagrindinė prekybos partnerė yra ES. ES yra nepaprastai svarbi Viduržemio jūros regiono šalių importui ir eksportui.

Nors prekyba augo abiem kryptimis, daugumoje šalių eksportas į ES didėjo sparčiau nei ES importas iš šių šalių partnerių. Išimtis yra eksportas iš Maroko ir Tuniso į ES, kuris, įsigaliojus susitarimams, padidėjo labiau nei ES eksportas į šių šalių rinkas. Didžiausią pažangą struktūrinių reformų ir diversifikacijos srityse padariusių šalių, kaip antai Izraelio, Maroko ir Tuniso, prekybos deficitas yra palyginti mažesnis ir stabilesnis.

Alžyro padėtis taip pat ypatinga, nes daugiau nei 90 proc. iš šios šalies į ES eksportuojamų prekių sudaro mineralinis kuras ir dėl to iki 2012 m. kasmet susidarydavo prekybos perteklius. Tačiau nuo 2012 m., pasaulyje mažėjant naftos kainoms, šio eksporto vertė gerokai sumažėjo. Nuo 2015 m. Alžyre registruojamas prekybos su ES deficitas.

Į Alžyrą eksportuojama daugiau ispaniškų sausainių

„Galletas Gullón“ – viena iš Europos pirmaujančių sausainių gamintojų. Ši įmonė savo gaminius eksportuoja į daugiau nei 100 šalių. 2005 m. įsigaliojus ES ir Alžyro prekybos susitarimui sumažėjo tarifinių kliūčių (anksčiau tarifai siekė 30 proc.). Dėl to Europos bendrovėms, kaip antai „Galletas Gullón“, tapo lengviau eksportuoti savo gaminius į šią šalį.

Per pastaruosius penkerius metus „Galletas Gullón“ prekyba Alžyre padidėjo 36 proc., o 2015 m. parduotų prekių vertė siekė 2 mln. EUR. Dėl nepertraukiamos paklausos „Galletas Gullón“ tapo didžiausia sausainių eksportuotoja į Alžyrą – bendrovės savininkų įsitikinimu, be LPS ji nebūtų galėjusi to pasiekti.

5.2.Tarifinės kvotos

Apskritai šiuo metu TK naudojamos nepakankamai, arba jos naudojamos tik eksportuojant keletą produktų. Išimtis – Izraelis; paprastai ši šalis išnaudoja visas TK. Daugeliui Viduržemio jūros regiono šalių partnerių eksportuojant prekes į ES rinką kyla sunkumų dėl ES taikomų norminių reikalavimų ir standartų. Daugeliu atvejų šalių partnerių reglamentavimo aplinka neatitinka ES reikalavimų.

Viduržemio jūros regiono šalių partnerių ekonomikai daro poveikį regiono nestabilumas. Aplinkybių, dėl kurių šios šalys partnerės patiria sunkumų, pavyzdžiai:

·uždaromi tradiciniai prekybos keliai;

·sudėtinga politinė padėtis;

·didelis pabėgėlių skaičius;

·sunkumai pritraukiant užsienio investicijas nestabilumo laikotarpiu.

Sirijos pabėgėlių krizė ypač stipriai veikia mažą ir netvirtą ekonomiką, kaip antai Jordanijos ir Libano. ES ieško būdų, kaip būtų galima sustiprinti ekonominį bendradarbiavimą ir teikti didesnę su prekyba susijusią pagalbą siekiant užtikrinti, kad Viduržemio jūros regiono šalys gautų daugiau naudos iš prekybos su ES liberalizavimo. Jordanijoje įgyvendinama su pabėgėlių iš Sirijos užimtumu susijusi 2016 m. liepos mėn. patvirtinta prekių kilmės taisyklų supaprastinimo iniciatyva – tai pavyzdys, jog ES yra pasirengusi imtis priemonių, kad būtų pašalintos konkrečios Viduržemio jūros regiono šalims partnerėms kylančios problemos.

5.3.Naudojimosi tarifų lengvatomis rodikliai

Ne visos šalys yra pateikusios šiuos su ES eksportu susijusius rodiklius. Tačiau turimi su ES eksportu susiję rodikliai yra daug mažesni nei rodikliai, susiję su importu iš LPS šalių partnerių į ES. Pirmos kartos LPS šalių partnerių naudojimosi tarifų lengvatomis rodikliai skiriasi, jie siekia nuo 96 proc. (importas iš Tuniso ir Egipto) iki 66 proc. (importas iš Norvegijos), o vidutinis rodiklis – 84 proc. Kalbant apie ES eksportą, šis rodiklis yra nuo 74 proc. (eksportas į Libaną ir Čilę) iki 23,5 proc. (eksportas į Tunisą), o vidutinis rodiklis – 53 proc.

5.4.Paslaugos ir investicijos

Apskritai ES yra visų susitarimus sudariusių šalių didžiausia arba viena iš didžiausių prekybos paslaugomis partnerių ir investuotojų. Iš esmės pokyčiai prekybos paslaugomis ir investicijų srityje yra teigiami. Tačiau pastaraisiais metais įvykę platesnio masto pokyčiai, visų pirma Viduržemio jūros regione, turėjo įtakos kai kurių šalių prekybai paslaugomis, ypač turizmo srityje.

5.4.1.Čilė

Pirmos kartos LPS paslaugų neapima; išimtis – su Meksika ir Čile sudaryti LPS. 2010–2015 m. ES paslaugų eksportas į Čilę išaugo 27 proc., o importas – 29 proc.

Kalbant apie investicijas, ES yra didžiausia investuotoja į Čilę, tačiau pastaraisiais metais ES investicijos mažėja – gali būti, jog taip yra dėl Čilės kasybos sektoriaus krizės.

5.4.2.Meksika

2010–2015 m. ES paslaugų eksportas į Meksiką išaugo 54 proc., o ES importas – 47 proc.

Pradėjus taikyti LPS vidutinis metinis investicijų srautas iš ES į Meksiką padidėjo trigubai.

5.5.Įgyvendinimo organai

Pirmos kartos laisvosios prekybos susitarimuose įgyvendinimo organų struktūra nėra taip tiksliai apibrėžta, kaip naujausiuose LPS, tačiau juose yra numatoma rengti metinį posėdį siekiant įvertinti pokyčius ir paprastai jis įvyksta.

Šiuose posėdžiuose buvo keliama įvairių klausimų ir iš jų galima spręsti apie kiekvienos šalies partnerės konkrečią padėtį. Keliuose posėdžiuose buvo aptarti šie bendro pobūdžio klausimai:

·sudėtingos muitinės procedūros;

·prekybos žemės ūkio produktais apribojimai;

·vaistai;

·viešieji pirkimai;

·tiesioginių užsienio investicijų apribojimai.

Viduržemio jūros regiono šalių posėdžiuose taip pat buvo svarstomi su prekyba susijusios pagalbos klausimai ir daugiausia dėmesio buvo skiriama teisės aktų suderinimui su ES nuostatomis, visų pirma sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių, standartų, taip pat atitikties vertinimo srityse.

6.Pastangos, susijusios su prekybos ir darnaus vystymosi klausimams skirtų skyrių įgyvendinimu

Į ES laisvosios prekybos susitarimus yra įtraukiama su darniu vystymusi susijusių nuostatų, pavyzdžiui, dėl pagrindinių tarptautinių darbo ir aplinkos standartų laikymosi bei priemonių taikymo, įskaitant su mediena ir žuvimis susijusius standartus ir priemones, taip pat dėl tvarios gamybos ir įmonių socialinės atsakomybės propagavimo.

Į prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) klausimams skirtus skyrius įtraukiamos veiklos pobūdis ir mastas skiriasi atsižvelgiant į partnerius ir į šių skyrių nuostatų galiojimo trukmę.

Pagal asociacijos susitarimus su Gruzija, Moldova ir Ukraina su prekyba susijusios nuostatos pradėtos taikyti visai neseniai. Taigi 2016 m. veikla buvo daugiausiai susijusi su institucijų kūrimu, įskaitant pilietinei visuomenei skirtus mechanizmus, taip pat su prioritetinių veiklos sričių nustatymu.

6.1.Veikla pagal naujos kartos LPS

Labiau nusistovėję susitarimai yra susitarimai su Pietų Korėja, Centrinės Amerikos šalimis, taip pat Kolumbija ir Peru. Toliau pateikiama keletas 2016 m. pagal šiuos tris susitarimus vykdytos veiklos pavyzdžių.

ES ir Korėjoje pradėtas Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos Nr. 111 dėl nediskriminavimo darbe įgyvendinimo lyginamasis tyrimas (įskaitant praktinius seminarus Seule ir Briuselyje).

Kartu su TDO yra toliau vykdomi projektai Salvadore ir Gvatemaloje, siekiant ryžtingiau įgyvendinti pagrindines TDO konvencijas, daugiausia dėmesio skiriant:

·asociacijų laisvei;

·kolektyvinėms deryboms ir nediskriminavimui;

·vaikų darbui.

Tęsiamas dialogas su Kolumbija dėl Nykstančių laikinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) įgyvendinimo.

Apskritai vyksta laipsniška PDV klausimams skirtų skyrių įgyvendinimo pažanga. Ši pažanga – svarbus pagrindas, kuriuo remiantis yra lengviau nuolat palaikyti tikslinį dialogą su ES prekybos partneriais dėl aktualių su prekyba susijusių darbo ir aplinkos aspektų bei ankstyvajame etape nustatyti su PDV susijusius prioritetus ir galimybes.

6.2.Vyriausybių posėdžiai PDV klausimais

Ataskaitiniu laikotarpiu buvo surengti posėdžiai su Centrinės Amerikos šalių, Kolumbijos, Peru, Korėjos, Gruzijos ir Moldovos vyriausybių atstovais.

2016 m. svarstyti šie su darbu susiję klausimai:

·darbo inspekcija (Gruzijoje, Hondūre, Kolumbijoje, Moldovoje, Peru);

·kolektyvinės derybos (Gvatemaloje, Kolumbijoje);

·smurtas prieš profesinių sąjungų narius (Kolumbijoje);

·asociacijų laisvė (Panamoje, Salvadore);

·vaikų darbas (Gruzijoje, Gvatemaloje, Kolumbijoje, Panamoje, Salvadore);

·trišalės konsultacijos 15 (Gruzijoje);

·darbuotojų sauga ir sveikata (Kolumbijoje, Moldovoje, Peru).

Tarp pagrindinių svarstytų aplinkos klausimų buvo šie:

·CITES:

oGruzija, Moldova;

oiš Kolumbijos vykdoma prekyba krokodilų ir kaimanų oda;

omedienos (Dalbergia rūšies) prekyba su Gvatemala ir Panama;

oryklių ir rajų prekyba su Panama;

·kova su klimato kaita pagal Paryžiaus klimato susitarimą:

oKosta Rikos pramonės sektoriaus išmetamo CO2 kiekio mažinimas;

oekosistemų atkūrimas, miškų atsodinimas ir kova su miškų naikinimu (Gruzijoje, Hondūre, Nikaragvoje, Salvadore);

oBiologinės įvairovės konvencijos (visų pirma Nagojos protokolo) įgyvendinimas Moldovoje ir Panamoje.

6.3.Kiti posėdžiai

Kartu su vyriausybės lygmens posėdžiais PDV klausimais buvo rengiami ir atviri vyriausybės bei pilietinės visuomenės atstovų, įskaitant darbuotojų ir darbdavių atstovus, posėdžiai. ES konsultavimosi su pilietine visuomene grupių posėdžiai buvo rengiami dėl visų susitarimų, siekiant aptarti PDV klausimams skirtų skyrių įgyvendinimą, o sekretoriato paslaugas teikė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas.

6.4.Esama padėtis ir uždaviniai

Apskritai susitarimais siekiama sukurti naudingą sistemą, kuria remiantis būtų galima spręsti galinčius kilti uždavinius, susijusius su prekybos, socialinių ir aplinkos tikslų tarpusavio sąveika.

Tačiau dar nėra pasiekta visa su PDV susijusios veiklos teikiama nauda 16 . Reikės ir toliau stengtis tobulinti užimtumo ir aplinkos politiką ir kartu vykdyti tarptautinius įsipareigojimus bei siekti užtikrinti aukšto lygio apsaugą.

Kad būtų įgyvendinti su PDV susiję įsipareigojimai, labai svarbu palaikyti ilgalaikius bendradarbiavimo ryšius su prekybos partneriais ir atidžiai koordinuoti už įvairių sričių, kaip antai užimtumo ir aplinkos, politiką atsakingų įvairių lygmenų institucijų veiklą. Šios institucijos ne visada pastebi arba supranta šių sričių politikos ir tarptautinės prekybos ryšį. Bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant darbuotojų ir darbdavių atstovus, – svarbi šio proceso dalis. Jų vaidmuo vykdant įgyvendinimo stebėseną turėtų būti dar didesnis.

2016 m. Komisija ėmėsi darbų, kad būtų veiksmingiau įgyvendinami PDV klausimams skirti LPS skyriai. Komisija stengėsi geriau įtraukti verslo ir kitus susijusius pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus, taip pat pagerinti su tarptautinėmis organizacijomis, ypač TDO, vykdomos veiklos koordinavimą.

Komisija siekia geriau naudotis tarptautinių įstaigų, pavyzdžiui, TDO, priežiūros ir stebėsenos struktūromis ir daugiašaliais aplinkos susitarimais (DAS) kaip pagrindiniu informacijos, naudojamos vertinant PDV nuostatų įgyvendinimo veiksmingumą, šaltiniu.

Be to, Komisija užsakė atlikti bandomųjų tyrimų, kuriuos atliekant būtų tikrinama (taip pat konsultuojantis su socialiniais partneriais) darbo standartų įgyvendinimo teisėje ir praktikoje padėtis šalyse, kuriose atliekami tyrimai (Gruzijoje, Gvatemaloje ir Kolumbijoje). Komisija ketina šių tyrimų atlikti ir 2018–2019 m.

Komisija pradėjo taikyti mechanizmą siekdama stiprinti bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis įgyvendinant PDV klausimams skirtus skyrius – tuo tikslu yra sukurta speciali PDV ekspertų grupė. Yra nuolat rengiami šios grupės posėdžiai ir tai yra viena iš galimybių keistis informacija ir koordinuoti veiklą. 2017–2018 m. bus stiprinami partnerystės ryšiai su valstybėmis narėmis ir bendradarbiavimas su PDV susijusiais klausimais.

7.LPS poveikio baigiamasis vertinimas. Čilė ir Meksika

Šioje ataskaitoje pateikiama LPS įgyvendinimo 2016 m. padėtis. Joje taip pat atsižvelgiama į kelerių pastarųjų metų duomenis, kad būtų galima juos palyginti. Baigiamajame vertinime yra pateikiama nuodugni LPS poveikio analizė. Kol kas yra atlikta tik LPS su Čile ir Meksika poveikio analizė 17 . 2017 m. bus baigta Korėjos LPS poveikio analizė. Be to, šiuo metu yra atliekamas bendras laisvosios prekybos susitarimų poveikio gyvūnų gerovei tyrimas.

7.1.Čilė

Atlikus tyrimą prieita prie išvados, kad tarifų sumažinimas stipriai paveikė dvišalius prekybos srautus. Atlikus modeliavimą buvo matyti, kad nesant LPS 2009 m. Čilės eksportas į ES būtų buvęs 20 proc. mažesnis, o 2010 m. ES eksportas į Čilę būtų sumažėjęs ne mažiau kaip 40 proc.

Atlikus tyrimą atkreiptas dėmesys į tai, kad įsigaliojus susitarimui ES dalis visoje Čilės prekybos rinkoje mažėjo, nors dvišaliai prekybos srautai gerokai padidėjo. Taigi galima teigti, jog nesant LPS ES eksportuotojai tikriausiai būtų buvę visiškai išstumti iš Čilės rinkos, kadangi Čilė pasirašė daug LPS su kitais partneriais.

Kalbant apie paslaugas, tyrimo išvadose teigiama, kad įsigaliojus laisvosios prekybos susitarimui ES paslaugų eksportas daugiau padidėjo sektoriuose, kurių liberalizavimo lygis yra didesnis, palyginti su įsipareigojimais pagal PPO GATS 18 . Čilės paslaugų eksportas į ES taip pat buvo palyginti sėkmingas keliuose sektoriuose, kuriuose įsipareigojimai pagal LPS buvo didesni nei pagal GATS.

Atlikus baigiamąjį poveikio vertinimą nustatyta, kad yra daromas įvairaus pobūdžio, tačiau apskritai nedidelis neigiamas poveikis gamtos ištekliams ir aplinkai. Intensyviau naudojant trąšas ir išaugus molibdeno, lašišų, moliuskų ir medienos produktų eksportui oro ir vandens tarša įvairiais teršalais kad ir nesmarkiai, bet didėja. Tačiau šis poveikis iš dalies kompensuotas taikant aukštesnius aplinkos standartus, kaip reikalauja ES.

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad didžiausias socialinis poveikis padarytas Čilėje – išvadose teigiama, jog dėl taikomo LPS aiškių su socialiniu koregavimu susijusių išlaidų ES neatsirado.

Kalbant apie Čilės žemės ūkio sektorių, maži ūkiai galėjo patirti daugiau nuostolių nei palyginti didesnės žemės ūkio įmonės. Tačiau apskritai taikant LPS jų bendros pajamos iš žemės ūkio veiklos padidėjo, o nelygybė, susijusi su žemės ūkio ir kitų sektorių subjektų patekimu į rinką, sumažėjo.

7.2.Meksika

Analizės išvadose teigiama, kad įsigaliojus laisvosios prekybos susitarimui ES ir Meksikos dvišalė prekyba prekėmis gerokai išaugo, visų pirma prekyba ne žemės ūkio produktais.

ES žemės ūkio produktams Meksikoje vis dar yra taikomi dideli tarifai ir esama didelių kliūčių SFS srityje.

Eksportas ir importas išaugo daugiau negu dvigubai ir ES eksportas į Meksiką augo šiek tiek greičiau nei Meksikos eksportas į ES. 1999 m. Meksikos eksportodalis ES rinkoje siekė 3,8 proc., o 2013 m. – 4,9 proc. ES eksporto dalis Meksikos rinkoje išaugo nuo 0,5 iki 0,7 proc.

Apskaičiuota, kad dėl taikomo LPS Meksikos BVP padidėjo 0,34 proc., o ES BVP – 0,01 proc. Šį neproporcingą poveikį lemia tai, kad abi susitarimo šalys skirtingai vertina viena kitą kaip prekybos partneres.

Kalbant apie dvišalius prekybos srautus, matyti, kad ES eksportas į Meksiką padidėjo 19 proc. – šiek tiek daugiau, nei Meksikos eksportas į ES, kuris, skaičiuojama, išaugo 15 proc..

Matyti, jog gerokai išaugo dvišaliai prekybos paslaugomis srautai, tačiau šie pokyčiai atitinka bendrą prekybos paslaugomis raidą.

Matyti tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautų tarp abiejų susitarimo partnerių svyravimų, tačiau nuo bendrų TUI srautų tendencijų labai nenukrypstama.

Užimtumo, žmogaus teisių, taip pat skurdo ir nelygybės mažinimo srityse reikšmingo LPS poveikio nenustatyta. Nustatyta tik labai nedidelių, tačiau teigiamų pokyčių.

Atlikus tyrimą nebuvo galimybės pateikti išvadų dėl to, ar yra daromas aiškus poveikis aplinkai, o kalbant apie poveikį darbuotojų teisėms, socialinei apsaugai ir socialiniam dialogui, aiškaus ryšio su LPS nenustatyta.

8.Pasirengimas veiksmingai įgyvendinti LPS

Remdamasi patirtimi, įgyta ankstyvaisiais LPS su Korėja ir Kolumbija bei Peru taikymo etapais, Komisija suprato, jog siekiant sklandžiai įgyvendinti susitarimą, svarbu tam kruopščiai pasirengti. Taigi ateityje užbaigusi derybas Komisija ne tik imsis būtinų iš ES pusės veiksmų, bet ir imsis rengti įgyvendinimo veiksmų gaires. Šiose gairėse bus pateiktas teisėkūros ir administracinių priemonių, kurias LPS šalis partnerė turi patvirtinti, kad įvykdytų įsipareigojimus pagal LPS, sąrašas.

Komisija tarsis su šalimis partnerėmis dėl šių veiksmų gairių įgyvendinimo ir kartu su jomis imsis tolesnių veiksmų siekdama užtikrinti veiksmingą susitarimų taikymą. Vietname ir Singapūre Komisija jau ėmėsi darbų, susijusių su įgyvendinimo veiksmų gairėmis. Kalbant apie besivystančias ir mažiausiai išsivysčiusias šalis, įgyvendinimo veiksmų gairėse taip pat bus pateiktos priemonės, skirtos padėti toms šalims geriau naudotis ES prekybos susitarimų teikiamomis galimybėmis, kaip nurodyta šių metų ES pagalbos prekybai strategijos peržiūros išvadose.

ES delegacijos LPS šalyse partnerėse atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant LPS. Jos turi geriausias galimybes vykdyti vidaus pokyčių, kurie yra svarbūs užtikrinant, kad LPS būtų veiksmingai taikomas, stebėseną. Šios delegacijos palaiko glaudžius ryšius su valstybių narių atstovais, vietos verslo asociacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais – su jais šios delegacijos sudaro patekimo į rinką grupes, kad būtų imamasi tolesnių veiksmų šalinant prekybos kliūtis. LPS šalyse partnerėse patekimo į rinką grupės daugiausia dėmesio skiria LPS įgyvendinimui. ES delegacijų vaidmuo taip pat labai svarbus stebint, kaip vykdomos įgyvendinimo veiksmų gairės.

Dar Komisija siekia įtraukti kitas institucijas, valstybes nares, verslo ir ne verslo organizacijas, kad būtų galima pasirengti veiksmingai pradėti taikyti LPS.

9.Intensyvesnė informavimo veikla

Nustatyta, jog nepakankamas informuotumas apie laisvosios prekybos susitarimus yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl bendrovės jais nesinaudoja. Todėl Komisija deda daugiau pastangų, kad būtų pašalintas šis trūkumas:

·parengta visapusiška informacija apie išsamius ekonomikos ir prekybos susitarimus (IEPS) 19 ir LPS su Vietnamu 20 ;

·nustatyta ir internete bei žiniasklaidos priemonėse paskelbta eksportuotojų sėkmės pavyzdžių 21 ;

·parengti planai, kaip:

ogeriau teikti su LPS susijusią informaciją ES patekimo į rinką duomenų bazėje 22 ;

ogeriau naudotis kitomis esamomis Komisijos priemonėmis ir tinklais siekiant platinti su LPS susijusią informaciją.

2017–2018 m. bus įgyvendinama naujų MVĮ skirtų skaitmeninių informavimo priemonių.

Kartu su Komisija svarbų vaidmenį atlieka ir valstybės narės – jos padeda išplatinti informaciją apie LPS savo suinteresuotiesiems subjektams. Visų pirma tai aktualu kalbant apie MVĮ – dažnai informacija joms turi būti teikiama įvairių regionų vietos kalba.

2016 m. Komisija pradėjo diskusijas su valstybėmis narėmis ir verslo organizacijomis, įskaitant Patekimo į rinką patariamąjį komitetą ir Tarybos Prekybos politikos komitetą, dėl to, kaip būtų galima geriau bendradarbiauti įgyvendinant LPS. Laikytasi nuomonės, kad ypač svarbu yra geriau vykdyti informavimo veiklą centriniu ir vietos lygmenimis.

Vykdant šiuos mainus taip pat nustatyta, kad glaudus LPS šalyse partnerėse esančių valstybių narių ambasadų ir ES delegacijų bendradarbiavimas – vienas iš pagrindinių veiksnių užtikrinant veiksmingą LPS įgyvendinimą.

2017 m. tęsiamas darbas su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu, verslo ir ne verslo suinteresuotaisiais subjektais, siekiant nustatyti geriausios patirties pavyzdžių.

10.Išvada

ES yra sudariusi įvairių LPS, jų taikymo sritis ir tikslai labai skiriasi.

Įgyvendindamos EPS ir IVLPE susitarimus abi šalys turi dėti daugiau pastangų. Tai, ar šios pastangos yra sėkmingos, labai susiję su pažanga, padaryta:

·suderinimo ir institucinių gebėjimų stiprinimo srityje (įgyvendinant IVLPE susitarimus);

·įgyvendinimo pajėgumų stiprinimo srityje (įgyvendinant EPS).

Eksportuodamos į ES rinką Viduržemio jūros regiono šalys vis dar patiria sunkumų. Taip yra, nors LPS taikomi jau ilgą laiką. Pastaraisiais metais įvykę vidaus pokyčiai, įskaitant pabėgėlių krizę, dar labiau apsunkino šių šalių partnerių pastangas padidinti eksporto apimtį ir diversifikuoti ekonomiką joms siekiant geriau naudotis LPS teikiamomis galimybėmis.

10.1.Prekybos srautai

Apskritai prekybos prekėmis apimtis didėja, visų pirma kalbant apie ES eksportą. Panašu, kad ES eksporto mažėjimą daugiausia lemia išorės veiksniai, veikiantys atitinkamos šalies partnerės ekonomiką, ir tai nėra LPS taikymo pasekmė.

Matyti labai aiškus ir reikšmingas ES žemės ūkio produktų ir motorinių transporto priemonių eksporto į šalis, su kuriomis yra sudaryti LPS, padidėjimas – tai viršija pradinius lūkesčius. Tai, kad šiuose sektoriuose daug ES bendrovių pagal LPS naudojasi lengvatiniais tarifais, reiškia, jog šias tendencijas labai paveikė LPS.

10.2.Tarifinės kvotos

Kalbant apie TK, dar neišnaudojamos visos galimybės su visais partneriais išplėsti eksportą abiem krytimis, kadangi apskritai TK yra menkai naudojamos.

10.3.Naudojimosi tarifų lengvatomis rodikliai

Remiantis esamais duomenimis, apskritai ES įmonių rodikliai yra daug žemesni už mūsų prekybos partnerių rodiklius. Komisija išnagrinėjo šį aspektą ir nustatė tris pagrindines priežastis, kodėl LPS yra menkai naudojamasi:

·per mažas informuotumas apie LPS;

·patiriama sunkumų perprantant kiekvienam produktui taikomas taisykles;

·taikomos sudėtingos dokumentų, kurie reikalingi tam, kad būtų galima taikyti lengvatinį režimą, gavimo procedūros.

Šiuo metu Komisija imasi veiksmų, kad būtų užtikrintas reikiamas informuotumas. Ji tikslina savo interneto svetainėse (įskaitant esamas priemones, kaip antai išankstinius sprendimus dėl prekių kilmės) pateikiamą informaciją. Ji taip pat rengia naujų rūšių skaitmeninių priemonių ir vadovų, siekdama veiksmingiau platinti informaciją apie LPS ir padėti bendrovėms jais naudotis.

Kad būtų pasiekta visa šių priemonių teikiama nauda ir kad kuo daugiau bendrovių gautų informaciją, bus labai svarbu glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir verslo bendruomene.

Viena iš problemų yra ta, kad nėra duomenų apie su ES eksportu į kai kurias šalis partneres susijusius naudojimosi tarifų lengvatomis rodiklius, ir šis klausimas turėtų būti pirmumo tvarka sprendžiamas su tomis šalimis. Į būsimus LPS bus įtraukta nuostata dėl keitimosi duomenimis, tačiau kalbant apie jau taikomus LPS, problema lieka neišspręsta. Neturint šių duomenų, nebus galimybės stebėti, kaip naudojamasi LPS, arba koks yra visų sustiprintų pastangų padėti ES bendrovėms jais naudotis poveikis. Šie duomenys taip pat būtų naudingi nustatant, kuriuose sektoriuose naudojimosi tarifų lengvatomis rodikliai yra žemi, kad būtų galima tiems sektoriams skirti ypatingą dėmesį.

10.4.Paslaugos ir investicijos

Paslaugų ir investicijų sritys yra įtrauktos į visus naujos kartos LPS ir IVLPE susitarimus, tačiau sunku nustatyti ryšį tarp LPS ir šiose srityse vykstančių pokyčių. Kad būtų galima pamatyti tikrą poveikį, turi praeiti daugiau laiko.

Prekyba pagal taikomus LPS su Čile ir Meksika vystosi teigiama linkme.

10.5.Prekyba ir darnus vystymasis (PDV)

Įgyvendinant PDV klausimams skirtus skyrius būtina labiau stengtis į tai įtraukti LPS partnerius, tačiau jau matyti teigiamų pokyčių.

Šiuo metu pagrindinė užduotis yra nustatyti tolesnius darbus, kuriuos ateinančiais metais reikės atlikti pirmiausiai. Vienas iš uždavinių ir toliau yra ne tik ratifikuoti pagrindines tarptautines priemones, bet ir imtis tolesnių veiksmų ir užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą teisėje ir praktikoje. Sustiprinus bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai TDO, ateityje bus lengviau vykdyti stebėseną.

10.6.Neišspręsti klausimai

Padaryta pažanga šiose srityse:

·sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių (Gruzijoje, Kolumbijoje, Moldovoje, Peru, Ukrainoje);

·spiritiniams gėrimams taikomos diskriminacinės tvarkos panaikinimo (Kolumbijoje);

·techninių reglamentų ir standartų (Gruzijoje, Ukrainoje).

Tačiau dar esama problemų, susijusių su:

·sanitarijos ir fitosanitarijos priemonėmis;

·prekybos žemės ūkio produktais apribojimais;

·nuostatų dėl geografinių nuorodų užtikrinimu;

·viešaisiais pirkimais.

Siekdamos sutelkti pastangas į rinkų atvėrimą, 2016 m. ES ir valstybės narės patvirtino naują SFS priemonių įgyvendinimo strategiją – joje yra nustatyti 20-ies prekybos partnerių aiškūs prioritetiniai patekimo į rinką tikslai. Šie prekybos partneriai – šalys, su kuriomis ES yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus arba su kuriomis tebevyksta derybos dėl šių susitarimų. Kad ateityje būtų išvengta problemų, tęsiant derybas dėl LPS dedama dar daugiau pastangų 23 .

Kuo ilgiau yra taikomas LPS, tuo mažiau ES turėtų toleruoti dažnai pasitaikančius įsipareigojimų pagal jį nesilaikymo atvejus. Praėjus penkeriems metams nuo ES ir Korėjos LPS taikymo pradžios:

·ES vis dar negali eksportuoti jautienos;

·Korėja dar nėra patvirtinusi regionavimo principo;

·ES toliau dirbs su Korėja, siekdama išplėsti ES saugomų GN sąrašą, kaip numatyta susitarime.

Kalbant apie Peru, praėjus trejiems metams nuo susitarimo taikymo pradžios, spiritiniams gėrimams vis dar yra taikoma diskriminacinė apmokestinimo tvarka. Ši padėtis labai skiriasi nuo Kolumbijos šioje srityje padarytos pažangos. Šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pirmiausiai.

10.7.Teisės aktų vykdymo užtikrinimas

LPS ginčų sprendimo priemone nesinaudojama, tačiau ES paprašė įsteigti PPO darbo grupę, kad ši peržiūrėtų Kolumbijoje spiritiniams gėrimams tebetaikomą diskriminacinę tvarką. ES pateikus šį prašymą, Kolumbija priėmė teisės aktą (jis įsigaliojo 2017 m. sausio mėn.), kuriuo šis klausimas sprendžiamas iš esmės. Šiuo metu ES vykdo šio teisės akto įgyvendinimo stebėseną.

Iš šių veiksmų matyti, jog kartais imantis teisinių veiksmų galima greitai pasiekti rezultatų net neįvykdžius viso proceso. Komisija apsvarstys galimybę imtis vykdymo užtikrinimo priemonių, visų pirma jei padėtis labai svarbi ekonominiu ar sisteminiu požiūriu.

1 priedas. Ataskaitos aprėptis ir naudoti duomenys

Aprėptis

Ataskaita apima visapusiškus po 2006 m. sudarytus LPS (naujos kartos LPS) ir senesnius, t. y. iki tos datos sudarytus, paprastai mažesnės apimties LPS (pirmos kartos LPS).

EPS ir išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) susitarimai išnagrinėti atskirai, kadangi šiuose susitarimuose ypatingas dėmesys teikiamas teisės aktų suderinimui (įgyvendinant IVLPE susitarimus) ir vystymuisi (įgyvendinant LPS).

Visas sąrašas pateikiamas 2 priede.

Taip pat atskirame skyriuje yra išnagrinėtas su prekyba ir darniu vystymusi susijusių skyrių įgyvendinimo klausimas – aptarti visi LPS, į kuriuos yra įtrauktos šios nuostatos.

Naudoti duomenys

Ataskaitoje apžvelgiama 2016 m. padėtis ir LPS, kurie iki 2016 m. pabaigos buvo taikomi bent vienerius metus. Naudoti Eurostato duomenys:

·prekybos prekėmis duomenys nuo 2016 m.;

·2015 m. duomenys apie paslaugas ir investicijas;

·su pirmosios kartos LPS susiję duomenys nuo 2002 m., kadangi suderinti ES 28 duomenys yra prieinami tik nuo tų metų.

Kalbant apie LPS su Centrinės Amerikos šalimis, naudoti įvairūs duomenys, kadangi Eurostato ir Centrinės Amerikos šalių statistika labai skiriasi. Ataskaitoje pateikiami 2015–2016 m. duomenys yra grindžiami:

·2016 m. spalio mėn. gautais Eurostato duomenimis apie ES importą;

·Centrinės Amerikos šalių statistika apie šio laikotarpio ES eksportą.

2 priedas. Šioje ataskaitoje aptariamų LPS apžvalga

Naujos kartos LPS

·ES ir Pietų Korėjos: taikomas nuo 2011 m. liepos mėn.

·ES ir Kolumbijos, ES ir Peru: susitarimas su Peru taikomas nuo 2013 m. kovo mėn., su Kolumbija – nuo 2013 m. rugpjūčio mėn.

·ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimas: taikomas nuo 2013 m. 24 .

Išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės susitarimai

·ES ir Gruzijos: taikomas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d., visiškai įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d.

·ES ir Moldovos: taikomas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d., visiškai įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d.

·ES ir Ukrainos: taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d., visiškai įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d.

Ekonominės partnerystės susitarimai

·ES ir CARIFORUM valstybių (Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Dominika, Dominikos Respublika, Gajana, Grenada, Jamaika, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Surinamas, Trinidadas ir Tobagas): taikomas nuo 2008 m. gruodžio 29 d.

·ES ir Ramiojo vandenyno valstybių (Fidžis, Papua Naujoji Gvinėja): susitarimas su Fidžiu taikomas nuo 2014 m. liepos 28 d., su Papua Naująja Gvinėja – nuo 2009 m. gruodžio 20 d.

·ES ir Rytų ir Pietų Afrikos (RPA) subregiono (Madagaskaras, Mauricijus, Seišeliai ir Zimbabvė): taikomas nuo 2012 m. gegužės 14 d.

·ES ir Kamerūno (Centrinė Afrika): taikomas nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d.

Pirmos kartos LPS

·ES ir Turkijos muitų sąjungos susitarimas: asociacijos susitarimas pasirašytas 1963 m.; galutinis muitų sąjungos kūrimo etapas baigtas 1996 m. sausio 1 d.

·ES ir Šveicarijos: taikomas nuo 1972 m.

·ES ir Norvegijos: taikomas nuo 1973 m. liepos 1 d.

·ES ir Alžyro: taikomas nuo 2005 m. rugsėjo 1 d.

·ES ir Egipto: taikomas nuo 2003 m. gruodžio 21 d.

·ES ir Izraelio: taikomas nuo 1996 m.

·ES ir Jordanijos: taikomas nuo 2002 m. gegužės 1 d.

·ES ir Libano: taikomas nuo 2003 m. kovo 1 d.

·ES ir Maroko: taikomas nuo 2000 m. kovo 1 d.

·ES ir Palestinos: taikomas nuo 1997 m. liepos 1 d.

·ES ir Tuniso: taikomas nuo 1998 m. kovo 1 d.

·ES ir Pietų Afrikos prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimas: taikomas nuo 2000 m. sausio 1 d.

·ES ir Meksikos visuotinis susitarimas: taikomas nuo 2000 m. spalio mėn.

·ES ir Čilės asociacijos susitarimas: taikomas nuo 2003 m. vasario 1 d.

·ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas: taikomas nuo 2008 m. liepos 1 d.

3 priedas. Naudojimosi tarifų lengvatomis statistika

Šioje ataskaitoje pateikiama importuojančios šalies surinktais administraciniais duomenimis grindžiama statistika apie tai, kiek importuotojai naudojasi ES laisvosios prekybos susitarimuose numatytomis lengvatomis.

Iš šios statistikos matyti, kokia prekių, kurioms galėjo būti taikomos lengvatos (galimos lengvatos), dalis buvo importuota taikant lengvatinį mokesčių režimą ir naudojantis esamomis lengvatomis (išnaudotos lengvatos). Atsižvelgiama tik į tas importuotas prekes, kurioms galėjo būti suteikta lengvata, t. y. kurioms taikytas lengvatinis tarifas yra mažesnis už įprastai taikomą didžiausio palankumo režimo muitą.

1.Naudojimosi lengvatomis importuojant prekes į ES iš LPS šalių partnerių rodiklis

Taikytas tarifų režimas nustatytas remiantis bendruoju administraciniu muitinės dokumentu. Šiame dokumente importuotojas nurodo, kokį režimą numatyta taikyti importuojant prekes. Šie duomenys lyginami su duomenimis apie galimus lengvatinius tarifus pagal TARIC tarifų duomenis. Prireikus, jei įmanoma, atliekama korekcijų, kad neliktų klaidų.

Gauto duomenų rinkinio duomenys yra nuoseklūs ir juos galima palyginti pagal šalis partneres, metus ir daugeliu atvejų – pagal tarifų eilutes. Tačiau kartais lieka nepastebėtų klaidų (pvz., susijusių su galutinio vartojimo sąlygomis; angl. „end-use conditions“), todėl žemiausiu, t. y. produkto, lygmeniu gautus rezultatus reikėtų vertinti atidžiai.

Žr. 4 priedą.

2.Naudojimosi lengvatomis eksportuojant prekes iš ES į LPS šalis partneres rodiklis

Naudojimosi lengvatomis eksportuojant prekes iš ES į trečiąsias šalis statistika yra grindžiama kiekvienoje importuojančioje trečiojoje šalyje surinktais administraciniais duomenimis. Iš esmės ši statistika nėra suderinta ir lyginant šalių partnerių duomenis arba duomenis lyginant su ES importo duomenimis rezultatai gali būti nepatikimi, kadangi duomenų kokybė kinta ir dažnai ji yra prasta.

Kartais nustatoma neatitikimų; pavyzdžiui, kai taikant lengvatinį tarifą importuotas kiekis nurodomas tarifų eilutėse, kurioms muito lengvatos netaikomos, arba kai labai skiriasi atitinkamų šalių ir Eurostato pateikti duomenys apie importuojamų ir eksportuojamų prekių kiekį. Tam tikras suderinimas atliekamas ex post, tarifų eilutėse pašalinus duomenis apie prekybą prekėmis, kurioms, remiantis Prekybos GD tvarkomos patekimo į rinką duomenų bazės duomenimis, lengvatos netaikomos (pvz., kai didžiausio palankumo režimo muitas yra nulinis).

Taigi gautas duomenų apie ES eksportą rinkinys yra laikomas nuosekliu tik lyginant duomenis apie tai, kiek per tam tikrą laiką tam tikroje šalyje naudotasi lengvatomis, ir tam tikru mastu lyginant duomenis pagal produktų kategorijas. Šis duomenų rinkinys neturėtų būti naudojamas siekiant palyginti duomenis apie tai, kiek įvairiose šalyse naudotasi lengvatomis (įskaitant ir duomenų lyginimą su ES importo duomenimis).

Žr. 5 priedą.

4 priedas. Naudojimosi lengvatomis importuojant prekes į ES rodiklis

Eksportuojanti šalis	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.
Albanija	88 %	88 %	87 %	86 %
Alžyras	95 %	94 %	97 %	95 %
Čilė	93 %	94 %	95 %	95 %
Kolumbija	85 %	96 %	97 %	97 %
Kosta Rika	89 %	96 %	96 %	97 %
Egiptas	96 %	96 %	95 %	96 %
Salvadoras	80 %	91 %	82 %	74 %
Gruzija	86 %	78 %	83 %	80 %
Gvatemala	89 %	94 %	95 %	95 %
Hondūras	84 %	93 %	91 %	92 %
Izraelis	89 %	89 %	89 %	90 %
Jordanija	76 %	79 %	79 %	68 %
Libanas	79 %	87 %	76 %	71 %
Meksika	67 %	61 %	52 %	57 %
Moldova	89 %	89 %	91 %	88 %
Marokas	97 %	97 %	97 %	95 %
Nikaragva	90 %	96 %	94 %	94 %
Norvegija	74 %	72 %	71 %	66 %
Okupuotoji Palestinos Teritorija	71 %	78 %	78 %	81 %
Panama	70 %	81 %	70 %	61 %
Peru	95 %	97 %	98 %	97 %
Serbija	92 %	94 %	93 %	90 %
Pietų Afrika	91 %	91 %	85 %	79 %
Pietų Korėja	82 %	84 %	85 %	87 %
Šveicarija	92 %	91 %	86 %	83 %
Tunisas	95 %	95 %	95 %	96 %
Turkija	92 %	93 %	93 %	93 %
Ukraina	89 %	86 %	87 %	89 %
Centrinė Afrika (Kamerūnas) pagal EPS	98 %	98 %	91 %	97 %
Rytų ir Pietų Afrika (RPA) pagal EPS	96 %	96 %	97 %	97 %
CARIFORUM pagal EPS	79 %	80 %	91 %	92 %
Centrinė Amerika, 6 šalys	86 %	94 %	92 %	92 %

5 priedas. Naudojimosi lengvatomis eksportuojant prekes iš ES rodiklis

Importuojanti šalis	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.
Albanija		73 %	76 %	80 %
Čilė	78 %	78 %	76 %	74 %
Kolumbija		56 %	63 %	71 %
Kosta Rika		18 %		38 %
Egiptas			78 %	85 %
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija		90 %		90 %
Izraelis				89 %
Kosovas				44 %
Libanas	49 %	74 %	74 %
Meksika		68 %
Juodkalnija	86 %	86 %	85 %	85 %
Marokas				52 %
Nikaragva	0 %	12 %	22 %
Peru		42 %
Serbija	89 %	90 %	89 %	90 %
Pietų Korėja	65 %	65 %	68 %	71 %
Šveicarija	80 %	80 %	78 %	79 %
Turkija				95 %

(1) Europos Komisijos komunikatas „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“, COM(2015) 497. Šie tikslai taip pat minimi Europos Komisijos ataskaitoje dėl prekybos politikos strategijos „Prekyba visiems“ įgyvendinimo, COM(2017) 491.

(2)

Ataskaitiniu laikotarpiu teiktos ataskaitos dėl ES laisvosios prekybos susitarimų su Pietų Korėja (žr. naujausią metinę ataskaitą COM(2017) 614), Centrinės Amerikos šalimis (žr. COM(2017) 160), taip pat Kolumbija ir Peru (žr. COM(2017) 585).

(3) Europos Komisijos komunikatas „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje“, COM(2006) 567.

(4) ES ir Korėjos LPS pradėtas taikyti nuo 2011 m. liepos mėn.

(5) ES ir Peru LPS taikomas nuo 2013 m. kovo mėn., o ES ir Kolumbijos LPS – nuo 2013 m. rugpjūčio mėn.

(6) LPS laikinai taikomas: nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. – su Hondūru, Nikaragva ir Panama, nuo 2013 m. spalio 1 d. – su Kosta Rika ir Salvadoru, o nuo 2013 m. gruodžio 1 d. – su Gvatemala ; jis apima visas šešias šalis partneres Centrinėje Amerikoje.

(7) Išsamesnis paaiškinimas pateikiamas 3 priede.

(8) ES ir Ukrainos IVLPE susitarimas laikinai taikytas nuo 2016 m. sausio 1 d. IVLPE susitarimai su Gruzija ir Moldova laikinai taikomi nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.

(9) Nepateikta ataskaitinio laikotarpio duomenų apie ES ir Ukrainos prekybą paslaugomis nuo IVLPE susitarimo taikymo pradžios.

(10) Abiejuose atskiruose EPS yra numatyta, kad jie bus pakeisti Vakarų Afrikos ir ES ekonominės partnerystės susitarimu, kai tik pastarasis bus pradėtas taikyti.

(11) 1992 m. sudarius Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimą su Islandija ir Norvegija, suintensyvėjo laisvas prekių, paslaugų, investicijų ir asmenų judėjimas šiame regione. Šioje ataskaitoje šis susitarimas neaptariamas.

(12) Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Marokas, Palestina ir Tunisas.

(13) Visas sąrašas pateikiamas 2 priede.

(14) Kad būtų išsaugota ES dalis ir sustiprinta ES padėtis Čilės rinkoje, šiuo metu ES ir Čilė svarsto galimybę pradėti derybas dėl esamo susitarimo atnaujinimo.

(15) Įmonių , su darbu susijusių ir valstybinių grupių tarpusavio konsultacijos.

(16)

Šiuo metu Komisija dalyvauja visapusiškose diskusijose su Europos Parlamentu, Taryba ir suinteresuotosiomis šalimis; šiomis diskusijomis siekiama užtikrinti didesnį mūsų susitarimų nuostatų, susijusių su prekyba ir darniu vystymusi, įgyvendinimo ir jų vykdymo užtikrinimo veiksmingumą. 2017 m. liepos 11 d. Komisija paskelbė neoficialų dokumentą – jis yra šių diskusijų pagrindas. Žr. adresu http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2017/july/tradoc_155686.pdf

(17) 2012 m. bendrovė „ITAQA Sarl“ atliko LPS su Čile vertinimą, o 2016 m. bendrovė „Ecorys“ – LPS su Meksika vertinimą. Galutinės ataskaitos viešai skelbiamos šiais adresais:http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2012/august/tradoc_149881.pdf irhttp://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2017/august/tradoc_156011.pdf.

(18) Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis.

(19)

http://ec.europa.eu/trade/policy/in-focus/ceta/

(20) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2016/june/tradoc_154622.pdf.

(21) http://ec.europa.eu/trade/trade-policy-and-you/in-focus/exporters-stories/.

(22) http://madb.europa.eu/madb/indexPubli.htm.

(23) Pavyzdžiui, šiuo metu Komisija stengiasi į visus naujus LPS įtraukti nuostatas dėl bendradarbiavimo gyvūnų gerovės ir atsparumo mikrobams. Taip siekiama užtikrinti vienodas ES žemės ūkio produktų standartų ir mūsų prekybos partnerių taikomų standartų taikymo sąlygas.

(24) Nuo rugpjūčio 1 d. pradėta laikinai taikyti susitarimus su Hondūru, Nikaragva ir Panama, nuo spalio 1 d. – su Kosta Rika ir Salvadoru, nuo gruodžio 1 d. – su Gvatemala.