EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 08 30
COM(2017) 459 final
KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI
Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 332/2002 10 straipsnį teikiama ataskaita dėl Sąjungos priemonės, kuria teikiama vidutinės trukmės finansinė pagalba valstybių narių mokėjimų balansams
1.Santrauka
Tai Komisijos ataskaita Tarybai dėl Sąjungos priemonės, kuria teikiama vidutinės trukmės finansinė pagalba valstybių narių mokėjimų balansams, naudojimo, teikiama pagal 2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 1 (toliau – Mokėjimų balanso reglamentas arba mokėjimų balanso priemonė). Remdamasi šia Komisijos ataskaita ir atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę Taryba turi patikrinti, kiek priemonė savo esme, planais ir pagal ją suteikiamų paskolų maksimaliu sumos dydžiu vis dar atitinka savo paskirtį.
Priemone teikiamos prevencinės pagalbos nuo 2012 m. yra paprašiusi ir ją gavusi Rumunija. Vengrija savo paskolą grąžino 2016 m. balandžio mėn., o Latvija dar negrąžino 0,7 mlrd. EUR dydžio paskolų. Šių finansavimą gaunančių valstybių narių mokėjimų balanso padėties tvarumas greitai pagerėjo ir joms vėl atsirado galimybių naudotis rinkos finansavimu.
Komisija priemonę vertina taip:
·priemonė paskutinį kartą peržiūrėta 2009 m. gegužės mėn. ir nuo to laiko pasiteisino kaip veiksminga, atsižvelgiant į tai, kad finansavimą gaunančių valstybių narių mokėjimų balanso padėties tvarumas greitai pagerėjo ir netrukus jos vėl galėjo naudotis rinkos finansavimu.
·Priemone teikiamų paskolų (pagrindinės sumos) ir kredito linijų maksimalus sumos dydis, kuris šiuo metu siekia 50 mlrd. EUR,yra tinkamas.
·Komisijos pateiktame naujo Tarybos reglamento pasiūlyme nurodyti pakeitimai (COM(2012) 336 final) tebėra aktualūs ir tikslingi: reikėtų įgyvendinti reguliavimo sistemos pokyčius ir nustatyti tokias pačias skolinimosi taisykles, kaip numatyta 2010 m. gegužės 11 d. Reglamente (ES) Nr. 407/2010 2 , kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė, taip pat reikėtų paaiškinti kredito linijų naudojimo sąlygas. Be to, reikėtų patikslinti, kad priemonę galima naudoti kredito įstaigų (netiesioginei) rekapitalizacijai finansuoti ir kad politikos sąlygas galima pakoreguoti, siekiant iš esmės spręsti tas problemas.
2.Įvadas
Remiantis Mokėjimų balanso reglamentu, mokėjimų balanso priemonė buvo sukurta siekiant teikti Sąjungos vidutinės trukmės finansinę pagalbą euro neįsivedusioms valstybėms narėms 3 (valstybėms narėms, kurioms taikoma išimtis), kurios susiduria su mokėjimų balanso sunkumais arba kurioms tokie sunkumai gresia. Finansinė pagalba gali būti teikiama kaip ES paskola arba kredito linija. Be to, Mokėjimų balanso reglamente nustatyta, kad Taryba turėtų reguliariai tikrinti, kokiu mastu priemonė savo esme, planais ir maksimaliu sumos dydžiu vis dar atitinka savo paskirtį. Tarybos tikrinimas turėtų būti grindžiamas Komisijos ataskaita, ir atliekamas po to, kai savo nuomonę pateikia Ekonomikos ir finansų komitetas.
Remdamasi naujausiu vertinimu, 2012 m. birželio 22 d. Komisija pateikė pasiūlymą (COM(2012) 336 final) pakeisti Mokėjimų balanso reglamentą. Tačiau Tarybos nariams nepavyko susitarti dėl bendros pozicijos, nes viena valstybė narė pareiškė prieštaravimą.
3.Dabartinė padėtis ir mokėjimų balanso priemonės tinkamumas
Nuo 2012 m. viena valstybė narė (Rumunija ) paprašė priemone teikiamos prevencinės pagalbos ir ją gavo. Dėl pagalbos oficialiai susitarta 2013 m. spalio mėn., susitarimas galiojo iki 2015 m. rugsėjo mėn. ir buvo įgyvendinamas kartu su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rezerviniu susitarimu. Kaip ir susitarimo dėl 2011–2013 m. laikotarpio atveju, 2013–2015 m. skirta pagalba buvo laikoma prevencine ir ja nebuvo pasinaudota.
ES prevencinė pagalba sudarė 2 mlrd. EUR, o TVF įnašas siekė iki 1,75 mlrd. SST (apie 2 mlrd. EUR) remiantis tokio paties prevencinio pobūdžio rezerviniu susitarimu. Koregavimo programos, kuri buvo remiama, tikslas – padėti Rumunijai stiprinti makroekonominį, fiskalinį bei finansinį stabilumą ir kartu didinti savo ekonomikos atsparumą ir augimo potencialą, tobulinti administracinius gebėjimus, reformuoti mokesčių administravimą, gerinti viešųjų finansų valdymą ir restruktūrizuoti valstybines įmones.
Vengrija visą savo paskolą grąžino 2016 m. balandžio mėn., o Latvija dar negrąžino 0,7 mlrd. EUR dydžio paskolos. Prevencinė pagalba Rumunijai, skirta po dviejų ankstesnių susitarimų (vienas kurių buvo prevencinės paskirties), pademonstravo priemonės įvairiapusiškumą. Rumunija dar turi sugrąžinti 3,5 mlrd. EUR dydžio neprevencinės pagalbos sumą, kuri buvo panaudota 2010–2011 m.
Lentelė 1: Neįvykdyti grąžinimo įsipareigojimai pagal mokėjimų balanso priemonę (2017 m. rugpjūčio mėn. duomenys)
|
Metai |
Šalis |
Kapitalo
|
Palūkanų
|
Bendra suma |
|
2017 m. |
Latvija |
|
6 |
6 |
|
Rumunija |
1 150 |
32 |
1 182 |
|
|
2018 m. |
Latvija |
|
23 |
23 |
|
Rumunija |
1 350 |
77 |
1 427 |
|
|
2019 m. |
Latvija |
500 |
23 |
523 |
|
Rumunija |
1 000 |
34 |
1 034 |
|
|
2020 m. |
Latvija |
|
6 |
6 |
|
2021 m. |
Latvija |
|
6 |
6 |
|
2022 m. |
Latvija |
|
6 |
6 |
|
2023 m. |
Latvija |
|
6 |
6 |
|
2024 m. |
Latvija |
|
6 |
6 |
|
2025 m. |
Latvija |
200 |
6 |
206 |
|
Bendra suma |
4 200 |
231 |
4 431 |
|
mln. EUR
Atsižvelgiant į tai, likusi priemone galimų suteikti paskolų suma šiuo metu siekia 45,8 mlrd. EUR. Kol kas negauta jokių kitų prašymų skirti pagalbą.
Apskritai, visų pirmiau minėtų finansavimą gaunančių valstybių narių mokėjimų balanso padėties tvarumas greitai pagerėjo, todėl jos vėl galėjo naudotis rinkos finansavimu. Taigi, priemonė buvo veiksminga.
Be to, 2010–2013 m. laikotarpiu tarptautinės finansinės pagalbos priemonių rinkinys buvo papildytas lankstesnėmis ir labiau prevencinio pobūdžio priemonėmis. Euro zonoje veikiantis Europos stabilumo mechanizmas (ESM) apima išsamų priemonių rinkinį, skirtą savo narių finansavimo poreikiams tenkinti. Sąjungoje taikoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemone (EFSM), kuri savo veikimu labai panaši į mokėjimų balansų priemonę, įdiegta lankstesnė makrofinansiniais tikslais atliekamos skolinimosi ir skolinimo veiklos sistema. Tačiau, priešingai nei EFSM atveju, jokių mokėjimų balanso priemonės pakeitimų nebuvo atlikta.
Todėl buvo siūloma patikslinti Mokėjimų balanso reglamente nustatytas kredito linijų taisykles, o su skolinimosi ir skolinimo veikla susijusias taisykles suderinti su lankstesnėmis Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonei taikomomis taisyklėmis.
Be to, priėmus šešių dokumentų ir dviejų dokumentų rinkinius, buvo sustiprinta daugiašalės priežiūros sistema. Visų pirma, Reglamente (ES) 472/2013 4 dėl ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo išdėstytos nuostatos, kuriomis siekiama išvengti finansinę pagalbą gaunančių euro zonos šalių ataskaitų teikimo prievolės dubliavimo – toms šalims sustabdoma makroekonominio disbalanso procedūra (MDP), netaikoma Europos semestro procedūra ir jos stebimos pagal finansinius susitarimus, o ne pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį. Be to, Reglamente 472/2013 nustatyta labai aiški euro zonos šalių priežiūros, vykdomos baigus teikti finansinę pagalbą, sistema (priežiūra po programos įgyvendinimo). Panašias nuostatas buvo siūloma nustatyti euro zonai nepriklausančioms valstybėms narės, kurios gauna pagalbą pagal mokėjimų balanso priemonę.
4.Pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turinys ir dabartinė padėtis
2012 m. birželio 22 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto (COM(2012) 336 final), siekdama peržiūrėti mokėjimų balanso priemonę. Tačiau pasiūlymas pateiktas ne tiek dėl Mokėjimų reglamento dalinio pakeitimo, kiek dėl naujo reglamento, kuriuo būtų panaikintas ir pakeistas esamas reglamentas. Pagrindiniai siūlomi mokėjimų balanso priemonės pakeitimai:
·Lankstesnis priemonių rinkinys. Speciali kredito linijos priemonė gali būti prevencinė sąlyginė kredito linija (PSKL), t. y. kredito linija, pagrįsta tinkamumo sąlygomis, arba griežtesnių sąlygų kredito linija (GSKL), t. y. kredito linija, pagrįsta tinkamumo sąlygomis ir naujomis politikos priemonėmis. Galimybę naudotis PSKL turi turėti tik tos valstybės narės, kurių ekonominė ir finansinė padėtis vis dar iš esmės tvirta ir kurios atitinka sutartus tinkamumo kriterijus. Galimybė naudotis GSKL turi būti suteikta valstybėms narėms, kurios neatitinka kriterijų, būtinų norint naudotis PSKL, tačiau kurių bendra ekonominė ir finansinė padėtis tebėra tvirta. Jos privalo priimti taisomąsias priemones.
·Didesnis skaidrumas ir geresnė atskaitomybė. Atitinkamas Europos Parlamento komitetas gali pasiūlyti atitinkamai valstybei narei dalyvauti keičiantis nuomonėmis apie pažangą, padarytą įgyvendinant koregavimo programą. Atitinkamos valstybės narės nacionalinis parlamentas gali pakviesti Komisijos atstovus pasikeisti nuomonėmis apie pažangą, padarytą įgyvendinant makroekonominio koregavimo programą.
·Griežtesnė priežiūra. Komisijai turėtų būti užtikrinta geresnė prieiga prie informacijos, reikalingos atitinkamos valstybės narės ekonominei, fiskalinei ir finansinei padėčiai atidžiai stebėti, ir numatytas reikalavimas, kad Komisija reguliariai teiktų ataskaitas. Valstybė narė, kuriai taikoma griežtesnė priežiūra, turi patvirtinti priemones, skirtas galimoms ekonominių sunkumų priežastims pašalinti.
·Priežiūros procedūrų racionalizavimas. Tam tikrus stebėsenos veiksmus pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį ir Europos semestrą reikia pakeisti makroekonominio koregavimo programa ir jos stebėsena. Be to, persvarstytame reglamente taip pat numatyta sustabdyti MDP, jei valstybei narei taikoma makroekonominio koregavimo programa, o valstybėms narėms, grąžinusioms mažiau nei 75 % gautos finansinės pagalbos, reikalaujama taikyti po pagalbos suteikimo vykdomą priežiūrą.
Be šių Komisijos pasiūlytų pakeitimų, Europos Parlamentas paprašė įtraukti galimybę teikti paskolas euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, kad jos galėtų rekapitalizuoti finansų įstaigas (netiesioginio rekapitalizavimo priemonė). Reaguodama į šį prašymą, Komisija sutiko patikslinti, kad priemone galėtų būti tenkinami finansavimo poreikiai, kylantys dėl būtinybės rekapitalizuoti finansų įstaigas, ir kad būtinos sąlygos galėtų būti koreguojamos, siekiant iš esmės spręsti tas problemas.
Paskutinį kartą iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą Taryba svarstė 2013 m. gruodžio mėn., siekdama susitarti dėl bendros pozicijos. Pasiūlymas sulaukė plataus palaikymo, tačiau viena valstybė narė jam nepritarė. Nuo tada teisėkūros procesas sustojo.
5.Išvados ir rekomendacijos
Nuo 2012 m. MB priemonė veiksmingai atliko savo vaidmenį – pastaruoju metu pagal priemonę finansavimą gaunančios valstybės narės sėkmingai atkuria tvarų mokėjimo pozicijos balansą ir laiku grąžina gautą pagalbą.
Suteikiamų paskolų maksimali suma, kuri siekia 50 mlrd. EUR, iš esmės yra tinkama. Peržiūrėti šią sumą nėra būtinybės, atsižvelgiant į tai, kad pagal priemonę likusi suma šiuo metu yra 45,8 mlrd. EUR, o naujų prašymų nepateikta.
Per praėjusį laikotarpį priemonė buvo taikoma labai veiksmingai – tai svarus įrodymas, kad Sąjunga yra pasiryžusi ir pajėgi sunkiu metu ištiesti pagalbos ranką visoms savo valstybėms narėms. Tai liudija ypatingą priemonės svarbą dabartinėmis netikrumo sąlygomis.
Kartu tapo akivaizdu, kad priemonė turi būti pritaikyta, kad atitiktų institucines naujoves, visų pirma susijusias su euro zona, kurių atsirado po pastarosios mokėjimų balanso priemonės peržiūros. Tuo tikslu Komisija pateikė pasiūlymą COM(2012) 336 final, kuris tebėra svarstomas Taryboje. Komisija siūlo užbaigti teisėkūros procesą ir taip patobulinti procedūrą bei užtikrinti vienodas sąlygas valstybės narėms. Be to, kintančias politines aplinkybes Komisija vertina kaip galimybę šiam pasiūlymui suteikti naują postūmį.
OL L 53, 2002 2 23, p. 1.
OL L 118, 2010 5 12, p. 1.
Šiuo metu į šią kategoriją patenka devynios valstybės narės: Bulgarija, Kroatija, Čekija, Danija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Jungtinė Karalystė (prie Sutarčių pridėtame Protokole Nr. 15 nurodyta, kad Jungtinei Karalystei toliau taikomi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 143 ir 144 straipsniai).
2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (OL L 140, 2013 5 27, p. 1).