EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 01 10
COM(2017) 9 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
„EUROPOS DUOMENŲ EKONOMIKOS KŪRIMAS“
{SWD(2017) 2 final}
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 01 10
COM(2017) 9 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
„EUROPOS DUOMENŲ EKONOMIKOS KŪRIMAS“
{SWD(2017) 2 final}
„Europos duomenų ekonomikos kūrimas“
1.ĮVADAS
Duomenys tapo svarbiais ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir visuomenės pažangos ištekliais. Duomenų analizė padeda optimizuoti procesus ir sprendimų priėmimą, lengvina inovacijas ir padeda numatyti būsimus įvykius. Ši pasaulinė tendencija atveria didžiulį potencialą įvairiose srityse: tiek sveikatos, aplinkos, apsirūpinimo maistu, klimato ir išteklių naudojimo efektyvumo, tiek energetikos, pažangiųjų transporto sistemų ir išmaniųjų miestų.
Duomenų ekonomiką 1 galima apibūdinti kaip įvairių rūšių rinkos dalyvių, pavyzdžiui, gamintojų, tyrėjų ir infrastruktūros teikėjų, bendradarbiaujančių siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami ir tinkami naudoti, ekosistemą. Tai padeda rinkos dalyviams iš šių duomenų gauti naudos kuriant įvairias taikomąsias programas, kurios atveria dideles galimybes pagerinti kasdienį gyvenimą (pvz., eismo valdymą, optimizuoti derlių arba nuotolinę sveikatos priežiūrą).
Apskaičiuota, kad 2014 m. ES duomenų ekonomikos vertė buvo 257 mlrd. EUR, arba 1,85 proc. ES BVP. 2 2015 m. ji padidėjo iki 272 mlrd. EUR, arba 1,87 proc. ES BVP (metinis augimas – 5,6 proc.). Tas pats skaičiavimas rodo, kad, laiku sudarius sąlygas duomenų ekonomikos politinei ir teisinei sistemai veikti, jos vertė iki 2020 m. padidės iki 643 mlrd. EUR, t. y. 3,17 proc. viso ES BVP.
Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) 3 nuo 2018 m. gegužės mėn. įsigalios vienas bendras Europos taisyklių rinkinys, palyginti su šiandien galiojančiais 28 nacionaliniais įstatymais. Naujai sukurtas pagal vieno langelio principą veikiantis mechanizmas 4 užtikrins, kad už tarpvalstybinio duomenų tvarkymo operacijų, kurias ES vykdo įmonė, priežiūrą būtų atsakinga viena duomenų apsaugos institucija (DAI). Bus užtikrintas darnus naujų taisyklių aiškinimas. Visų pirma tarpvalstybiniais atvejais, susijusiais su keliomis nacionalinėmis DAI, bus priimamas vienas sprendimas, siekiant užtikrinti, kad bendros problemos būtų sprendžiamos bendrai. Be to, BDAR nustatomos vienodos sąlygos ES ir užsienio įmonėms: už ES ribų įsikūrusios įmonės turės taikyti tokias pačias taisykles kaip ir Europos įmonės, jei jos siūlys prekes ir paslaugas arba stebės asmenų elgesį ES. Didesnis vartotojų pasitikėjimas bus naudingas tiek ES, tiek išorės komercinės veiklos vykdytojams.
E. privatumo direktyva susijusi su elektroninių ryšių paslaugų konfidencialumu ES. Peržiūrėta E. privatumo direktyva, kuri pasiūlyta kartu su šiuo komunikatu reglamento pavidalu 5 , siekiama užtikrinti aukštą apsaugos lygį ir visapusišką derėjimą su BDAR. Griežtos duomenų apsaugos taisyklės kelia pasitikėjimą, kuris leis vidaus rinkoje vystytis skaitmeninei ekonomikai.
Kaip 2016 m. rugsėjo 14 d. kalboje apie Europos Sąjungos padėtį pabrėžė Pirmininkas J.-C. Junckeris, „[b]ūti europiečiu taip pat reiškia, kad tvirti Europos įstatymai saugo tavo asmens duomenų privatumą. Europiečiai nenorėtų, kad bepiločiai orlaiviai virš jų galvų sektų kiekvieną žingsnį, o įmonės fiksuotų kiekvieną kompiuterio pelytės paspaudimą. Todėl šių metų gegužės mėn. Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė dėl bendro Europos duomenų apsaugos reglamento. Šis griežtas Europos įstatymas taikomas visoms įmonėms, tvarkančioms jūsų duomenis, kad ir kur jos būtų įsisteigusios. Europoje privatumas yra svarbus, tai žmogaus orumo klausimas.“
2012 m. komunikate „Privatumo apsauga glaudžiai susijusiame pasaulyje. Europos duomenų apsaugos reglamentavimo pagrindai XXI amžiuje“ 6 ir 2014 m. komunikate „Kuriame klestinčią duomenimis grindžiamą ekonomiką“ 7 Komisija pripažino, kad reikia nustatyti šiuolaikiškas, nuoseklias visoje ES galiojančias taisykles, kad duomenys laisvai judėtų iš vienos valstybės narės į kitą, ir kad, palyginti su JAV, į Europos skaitmeninę ekonomiką duomenų revoliucija kelią skinasi lėtai ir taip pat trūksta panašių pramonės pajėgumų. Ji priėjo prie išvados, kad prekybai duomenimis ES nepritaikyta teisinė aplinka gali lemti nepakankamą prieigą prie didelių duomenų rinkinių, kelti kliūčių naujiems rinkos dalyviams patekti į rinką ir slopinti inovacijas.
Panašu, kad nepagrįsti laisvo duomenų judėjimo apribojimai ES kliudo vystytis duomenų ekonomikai. Šie apribojimai susiję su valdžios institucijų nustatytais duomenų vietos reikalavimais saugojimo ar apdorojimo tikslais. Laisvo duomenų judėjimo klausimas susijęs su visų rūšių duomenimis: įmonės ir subjektai duomenų ekonomikoje susiduria su pramonės ir automatiškai sukurtais duomenimis, tiek asmens, tiek ne asmens, taip pat dėl žmogaus veiksmų sukurtais duomenimis. Bendrosios skaitmeninės rinkos (BSR) strategijoje Komisija paskelbė, kad pasiūlys laisvo duomenų srauto iniciatyvą, kuria bus šalinami laisvo duomenų judėjimo Europos Sąjungoje apribojimai kitais nei asmens duomenų apsauga sumetimais ir nepagrįsti duomenų vietos apribojimai saugojimo ar apdorojimo tikslais. Tokių apribojimų pavyzdžiai: tokį patį poveikį turintys valstybių narių priimti teisės aktai, administracinės taisyklės ir praktika. Jų skaičius augant duomenų ekonomikai paprastai didėja, taigi atsiranda neapibrėžtumas, kur duomenis būtų galima saugoti arba apdoroti. Tai gali turėti poveikio visiems ekonomikos sektoriams, tiek privačioms, tiek viešojo sektoriaus organizacijoms, kurioms galbūt sunku gauti novatoriškesnių ir (arba) pigesnių duomenų paslaugų. Nepagrįsti duomenų vietos apribojimai varžo Sutartyje įtvirtintą laisvę teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvę, taip pat pažeidžia susijusią antrinę teisę. Dėl to kyla rinkos susiskaidymo pavojus, prastėja paslaugų vartotojams kokybė ir mažėja duomenų paslaugų teikėjų, ypač mažesnių subjektų, konkurencingumas.
Nepagrįsti duomenų vietos apribojimai taip pat yra ES ir jos prekybos partnerių diskusijų tema, nes duomenų ir duomenų paslaugų svarba pasaulio ekonomikoje didėja, kaip ir galimas trečiųjų šalių dėmesys šiam klausimui. ES duomenų apsaugos taisyklės negali būti derybų objektas sudarant laisvosios prekybos susitarimą. Kaip paaiškinta komunikate „Keitimasis asmens duomenimis ir jų apsauga globalizuotame pasaulyje“ 8 dialogai dėl duomenų apsaugos ir prekybos derybos su trečiosiomis šalimis turi vykti atskirai. Kaip pažymėta komunikate „Prekyba visiems“ 9 , Komisija taip pat stengsis naudotis ES prekybos susitarimais e. prekybos ir tarpvalstybinių duomenų srautų taisyklėms nustatyti ir kovoti su naujų rūšių protekcionizmu skaitmeninėje erdvėje griežtai laikantis ir nepažeidžiant ES duomenų apsaugos taisyklių.
Be to, kai duomenimis grindžiami pokyčiai pasiekia ekonomiką ir visuomenę, vis didėjančius duomenų kiekius sukuria besiformuojančias technologijas naudojantys prietaisai arba procesai, kaip antai daiktų internetas, ateities gamyklos ir autonominės sujungtos sistemos. Dėl paties sujungiamumo keičiasi galimi duomenų prieigos būdai: dabar vis dažniau duomenis galima gauti nuotoliniu būdu, nors anksčiau prieiga prie jų paprastai būdavo fizinė. Dar tik pradeda daugėti įvairiausių duomenų šaltinių ir rūšių ir atsiveria didžiulės galimybės įžvalgas apie šiuos duomenis taikyti įvairiose srityse, taip pat ir formuojant viešąją politiką. Siekiant išnaudoti šias galimybes, tiek viešiesiems, tiek privatiesiems duomenų rinkos dalyviams būtina prieiga prie didelių ir įvairių duomenų rinkinių. Todėl prieigos ir perdavimo klausimai, susiję su šiais prietaisais arba procesais sukurtais duomenimis, yra labai svarbūs duomenų ekonomikos formavimuisi ir juos reikia atidžiai įvertinti.
Kiti kylantys klausimai susiję su atsakomybės už bet kokią žalą dėl susietųjų prietaisų arba robotų klaidų taisyklių taikymu, taip pat su duomenų perkeliamumu ir sąveikumu. Atsiradus naujų technologijų, kaip antai daiktų internetui arba robotų technikai, randasi ir sudėtinė, sudėtinga tiek gaminių (grindžiamų aparatine arba programine įranga) dalių, tiek tarpusavyje susietųjų prietaisų tarpusavio priklausomybė. Be to, naujų klausimų gali kilti dėl autonominių prietaisų, kurių netikėtas ar nenumatytas elgesys galėtų sukelti žalą asmenims ir objektams. Dėl šių reiškinių gali atsirasti teisinis netikrumas, kaip taikyti galiojančią atsakomybės ir saugumo sistemą.
Kaip skelbta BSR strategijoje, Komisijos tikslas – sukurti aiškią ir pritaikytą politinę ir teisinę duomenų ekonomikos sistemą, šalinant likusias duomenų judėjimo kliūtis ir sprendžiant teisinio netikrumo, atsiradusio dėl naujų duomenų technologijų, klausimą. Kiti tikslai, kurių siekiama šiuo komunikatu – didinti duomenų prieinamumą ir naudojimą, skatinti taikyti naujus verslo modelius, gerinti duomenų prieigos sąlygas ir plėtoti duomenų analizę ES. Siekdama įgyvendinti šiuos tikslus ir sukurti Europos duomenų ekonomiką, Komisija teikia svarstyti svarbiausius klausimus.
Todėl šiame komunikate nagrinėjami šie klausimai: laisvas duomenų judėjimas; prieiga ir perdavimas, susiję su automatiškai sukurtais duomenimis; atsakomybė ir saugumas atsižvelgiant į besiformuojančias technologijas ir ne asmens duomenų perkeliamumas, sąveikumas ir standartai. Šiame komunikate taip pat teikiama pasiūlymų, kaip realiomis aplinkybėmis išbandyti bendrus reglamentavimo sprendimus.
Komisija su suinteresuotaisiais subjektais pradeda plataus masto dialogą šiame komunikate nagrinėjamais klausimais. Pirmasis žingsnis palaikant šį dialogą yra viešos konsultacijos, pradedamos kartu su duomenų ekonomikos dokumentų rinkinio rengimu 10 .
2.Laisvas duomenų judėjimas
Kad duomenų ekonomika veiktų gerai ir būtų dinamiška, reikia, kad duomenų judėjimas vidaus rinkoje būtų įmanomas ir apsaugotas. Sparčiai vystantis technologijoms, saugus ir patikimas laisvas duomenų judėjimas labai svarbus, siekiant apsaugoti Sutartyse įtvirtintas keturias pagrindines ES bendrosios rinkos laisves (prekių, darbuotojų, paslaugų ir kapitalo judėjimo). Duomenų paslaugos ES ir visame pasaulyje sparčiai auga. Veiksminga ir kliūčių nevaržoma šio sektoriaus bendroji rinka atvertų dideles papildomo augimo ir darbo vietų kūrimo galimybes.
Šiam augimui ir inovacijoms duomenų ekonomikoje, taip pat tarpvalstybinių viešųjų paslaugų teikimui pavojų gali kelti laisvo duomenų judėjimo ES kliūtys, kaip antai valdžios institucijų nustatyti nepagrįsti duomenų vietos apribojimai. Duomenų vietos priemonėmis iš esmės vėl nustatoma skaitmeninė sienų kontrolė 11 . Tos priemonės gali būti nuo priežiūros institucijų reikalavimų finansinių paslaugų teikėjams savo duomenis saugoti vietoje iki profesinės paslapties taisyklių įgyvendinimo (pagal jas duomenys būtų saugojami ar apdorojami vietoje) ir visiems be išimties taikomų reglamentų, pagal kuriuos, nepriklausomai nuo konfidencialumo, reikalaujama, kad viešojo sektoriaus sukurta ir archyvuota informacija būtų saugojama vietoje.
Susirūpinimas privatumu yra teisėtas, tačiau jis neturėtų būti priežastis valdžios institucijoms nepagrįstai riboti laisvą duomenų judėjimą. Kaip nurodyta pirmiau, BDAR nustatomas bendras taisyklių rinkinys, kuriuo užtikrinamas aukštas asmens duomenų apsaugos visoje ES lygis. Juo stiprinamas vartotojų pasitikėjimas internetu teikiamomis paslaugomis, o stipresnės nacionalinės duomenų apsaugos institucijos užtikrina vienodą taisyklių taikymą visose valstybėse narėse. BDAR skatinamas būtinas pasitikėjimas duomenų apdorojimu ir jis yra laisvo asmens duomenų judėjimo ES pagrindas. BDAR šalinami laisvo asmens duomenų judėjimo Sąjungoje apribojimai, kai jie grindžiami su asmens duomenų apsauga susijusiomis priežastimis 12 . Tačiau BDAR neapima apribojimų dėl kitų priežasčių nei asmens duomenų apsauga, pvz., susijusių su mokesčių arba apskaitos įstatymais. Be to, BDAR neapima ne asmens duomenų, t. y. duomenų, nesusijusių su nustatytos ir nustatomos tapatybės fiziniu asmeniu 13 , ir gali apimti, pavyzdžiui, automatiškai sukurtus ne asmens duomenis.
Duomenų vietos apribojimų gali atsirasti dėl teisinių taisyklių ar administracinių gairių arba praktikos, pagal kurias reikalaujama, kad duomenų saugojimas arba apdorojimas 14 elektronine forma 15 vyktų tik tam tikroje geografinėje vietovėje ar jurisdikciją turinčioje teritorijoje. Kartais apribojimus valstybės narės nustato manydamos, kad priežiūros institucijos gali lengviau tikrinti vietoje saugomus duomenis. Buvimo vieta taip pat naudojama kaip duomenų privatumo, audito ir įstatymų vykdymo užtikrinimo, taip pat saugumo garantas. Tačiau praktiškai šios priemonės retai prisideda prie tikslų, kurių jomis siekiama.
Kai duomenys prieinami už jų saugojimo įrenginių ribų, informacijos saugumas priklauso ne tik nuo fizinės jų saugojimo vietos, bet ir nuo įvairių kitų veiksnių, kaip antai jų konfidencialumo ir vientisumo išsaugojimo. Šiuo atveju saugų duomenų saugojimą ir apdorojimą užtikrina ne duomenų vietos apribojimai, o pažangiausia ir geriausia IRT valdymo praktika, kurios mastas daug didesnis negu atskiros sistemos. Pavyzdžiui, siekiant saugiai nuo vietos gaivalinių nelaimių ar kibernetinių išpuolių laikyti duomenis, duomenų saugojimo įrenginiais skirtingose valstybėse narėse būtų galima daryti atsargines vienos kitų duomenų kopijas ir naudoti Tinklų ir informacijos saugumo direktyvoje 16 (TIS direktyva) numatytas technines bei organizacines priemones. Be to, duomenų prieinamumas reguliavimo arba priežiūros tikslais, dėl kurio nekyla jokių abejonių, būtų geriau užtikrinamas stiprinant nacionalinių institucijų arba tokių institucijų ir privačiojo sektoriaus tarpusavio bendradarbiavimą, o ne nustatant vietos apribojimus. Iš tikrųjų, srityje, kurioje tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja priežiūros institucijos, pavyzdžiui, finansinių paslaugų, duomenų vietos reikalavimai galėtų duoti priešingų rezultatų 17 .
Vis dėlto duomenų vietos reikalavimai gali būti pagrįsti ir proporcingi, visų pirma tam tikromis aplinkybėmis arba tam tikrų duomenų atvejais, ypač prieš faktinį tarpvalstybinio bendradarbiavimo susitarimų įgyvendinimą, kaip antai užtikrinant saugų tam tikrų duomenų, susijusių su ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros objektais, apdorojimą arba elektroninių įrodymų (pvz., kaip duomenų rinkinių vietos kopijų) prieinamumą teisėsaugos institucijoms, arba tam tikruose viešuose registruose laikomų duomenų saugojimą vietoje.
Deja, tiek pasaulyje, tiek Europoje duomenis linkstama saugoti vietoje – šis požiūris dažnai grindžiamas klaidingu supratimu, kad vietos paslaugos savaime saugesnės nei tarpvalstybinės paslaugos. Be to, duomenų paslaugų rinkai didelį poveikį turi skaidrių taisyklių stoka ir tvirtas įsitikinimas, kad duomenis reikia laikyti vietoje. Tai gali riboti įmonių ir viešojo sektoriaus organizacijų prieigą prie pigesnių arba novatoriškesnių duomenų paslaugų arba versti tarpvalstybiniu mastu veikiančias įmones ieškoti papildomų duomenų saugojimo ir apdorojimo pajėgumų. Tai taip pat galėtų trukdyti duomenimis veiklą grindžiančioms įmonėms, visų pirma pradedančiosioms įmonėms ir MVĮ, didinti savo veiklą, žengti į naujas rinkas (pvz., nes reikės investuoti į duomenų centrus 28 valstybėse narėse) arba centralizuoti duomenis ir analitinius pajėgumus, kad būtų galima plėtoti naujus gaminius ir paslaugas.
Europa dabar patenkina 84 proc. galutinės su IRT susijusių paslaugų (konsultavimo, prieglobos, kūrimo) paklausos iš pačios ES viduje esančių šaltinių. Jeigu šias paslaugas taip pat būtų galima paprasčiau teikti tarpvalstybiniu mastu ES viduje, pašalinus duomenų vietos apribojimus, būtų galima gauti iki 8 mlrd. EUR BVP per metus iš sumažėjusių išlaidų ir padidėjusio efektyvumo 18 .
Duomenų vietos nustatymas taip pat trukdo plačiau naudotis debesijos duomenų saugykla ir kompiuterija. Tai taip pat galėtų turėti didesnį poveikį visuomenei. Iš tikrųjų, veiksmingesnis IT išteklių naudojimas galėtų padėti sumažinti energijos suvartojimą ir išmetamą anglies dioksido kiekį iš viso 30 proc. ar daugiau. Maža įmonė, pereinanti prie debesijos paslaugų, savo suvartojamos energijos ir išmetamo anglies dioksido kiekį galėtų sumažinti daugiau negu 90 proc., jei jos verslo taikomosios programos būtų vykdomos debesijoje, o ne jos pačios infrastruktūroje. Numatoma, kad iki 2020 m. pabaigos pasaulinė energijos vartojimo efektyvumo duomenų centrų rinka išaugs beveik 90 mlrd. EUR. Susiskaidžiusi duomenų paslaugų rinka kliudytų visapusei šių efektyvesnio energijos vartojimo paslaugų plėtrai ES ir mažintų norą investuoti.
Siekiant spręsti šiuos klausimus ir naikinti pirmiau minėtus apribojimus, taip pat atskleisti visą Europos duomenų ekonomikos potencialą, bet kokie valstybės narės veiksmai, turintys poveikio duomenų saugojimui ar apdorojimui, turėtų būti pagrįsti laisvo duomenų judėjimo ES principu, kuris išplaukia iš jų įsipareigojimų pagal Sutarties nuostatas dėl laisvo paslaugų judėjimo bei laisvo įsisteigimo ir susijusių antrinės teisės aktų. Bet kokie esami ar nauji duomenų vietos apribojimai turėtų būti tinkamai pagrįsti pagal Sutartį ir susijusius antrinės teisės aktus, patikrinant, ar jie yra būtini ir proporcingi siekiant pagrindinio bendro intereso tikslo, kaip antai visuomenės saugumo 19 .
Laisvo asmens duomenų judėjimo principas 20 , įtvirtintas pirminėje ir antrinėje teisėje, taip pat turėtų būti taikomas tais atvejais, kai pagal BDAR valstybėms narėms leidžiama reguliuoti tam tikrus klausimus. Valstybės narės turėtų būti skatinamos nesinaudoti BDAR įvadinėmis nuostatomis laisvam duomenų judėjimui dar labiau apriboti.
2016 m. gruodžio 15 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino panaikinti bendrojoje rinkoje likusias kliūtis, be kita ko, kliūtis laisvam duomenų srautui 21 .
|
Siekdama įgyvendinti laisvo duomenų judėjimo principą, Komisija imsis šių dviejų veiksmų: paskelbusi šį komunikatą Komisija pradės struktūrinį dialogą su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais dėl duomenų vietos priemonių pagrindimo ir proporcingumo, pradėdama nuo iki šiol jos nustatytų apribojimų; atsižvelgdama į dialogų rezultatus ir papildomą surinktą informaciją apie duomenų vietos apribojimų mastą, pobūdį ir poveikį, visų pirma MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms, inter alia, gautus per kartu surengtas viešas konsultacijas, Komisija prireikus pradės pažeidimų nagrinėjimo procedūrą ir taip spręs nepagrįstų arba neproporcingų duomenų vietos priemonių klausimą, o, jei būtina, taip pat gali imtis papildomų iniciatyvų dėl laisvo duomenų judėjimo. Atsižvelgiant į tai, bet kokių tolesnių veiksmų bus imamasi pagal geresnio reglamentavimo principus. |
3.Duomenų prieiga ir perdavimas
Vis didėjančius duomenų kiekius sukuria besiformuojančiomis technologijomis grindžiami prietaisai arba procesai, kaip antai daiktų internetas. Tokie duomenys vis dažniau naudojami kaip pagrindinė naujų, novatoriškų paslaugų dalis, siekiant gerinti gaminius arba gamybos procesą ir remti sprendimų priėmimą.
Šių prietaisų arba procesų sukurtų duomenų įvairovė suteikia didžiulių galimybių duomenų rinkos dalyviams diegti naujoves ir taikyti įžvalgas apie šiuos duomenis. Pavyzdžiui, moderniuose ūkiuose naudojamais jutikliais surinktus duomenis būtų galima naudoti kuriant taikomąją programą, kuria būtų optimizuojamas derliaus nuėmimas, arba šviesoforų jutikliais sukurtus duomenis būtų galima panaudoti kuriant eismo valdymo taikomąją programą, arba optimizuojant maršrutus.
Kad būtų gauta didžiausia šios rūšies duomenų nauda, rinkos dalyviai turi turėti prieigą prie didelių ir įvairių duomenų rinkinių. Tačiau tą vis sunkiau pasiekti, jeigu sukurti duomenys lieka juos sukūrusiems ir todėl analizuojami izoliuotai. Todėl prieigos ir perdavimo klausimai, susiję su šiais prietaisais arba procesais sukurtais neapdorotais duomenimis (t. y. duomenimis, kurie nebuvo apdoroti ar keisti nuo jų užregistravimo), yra labai svarbūs duomenų ekonomikos formavimuisi ir juos reikia atidžiai įvertinti.
Prieigos prie automatiškai sukurtų duomenų klausimas svarstomas keliuose sektoriuose, kaip antai transporto, energijos rinkų, pažangios gyvenamosios aplinkos, sveikatos ir sveikatos priežiūros sektoriuose.
Prieš analizuojant dabartinę duomenų prieigos ES padėtį, svarbu išsiaiškinti šiuo aspektu svarstomų duomenų rūšis.
3.1.Svarstomų duomenų rūšys
Apskritai duomenys gali būti asmens ir ne asmens duomenys. Pavyzdžiui, buitinių temperatūros jutiklių sukurti duomenys pagal pobūdį gali būti asmens duomenys, jeigu juos galima susieti su gyvu asmeniu, tačiau dirvožemio drėgnio duomenys nėra asmens duomenys. Asmens duomenys gali tapti ne asmens duomenimis, jeigu jie anoniminami. Kai duomenys laikomi asmens duomenimis 22 , taikoma duomenų apsaugos sistema, visų pirma BDAR.
Automatiškai sukurti duomenys sukurti be tiesioginio žmogaus įsikišimo: kompiuterio procesais, taikomosiomis programomis arba paslaugomis, arba jutikliais, kuriais apdorojama iš įrenginio, programinės įrangos ar prietaiso, tiek virtualiojo, tiek realaus, gauta informacija.
Automatiškai sukurti duomenys pagal pobūdį gali būti asmens ir ne asmens duomenys. Jeigu iš automatiškai sukurtų duomenų galima nustatyti fizinio asmens tapatybę, jie laikomi asmens duomenimis ir dėl to jiems taikomos visos asmens duomenims taikomos taisyklės tol, kol tokie duomenys tampa visiškai anoniminiai (pvz., mobiliųjų programėlių vietos duomenys).
Viena bendra tema, kuri sieja laisvą duomenų judėjimą su kylančiais duomenų prieigos ir perdavimo klausimais, yra ta, kad įmonės ir subjektai duomenų ekonomikoje susidurs su asmens ir ne asmens duomenimis ir kad duomenų srautuose ir duomenų rinkiniuose dažnai bus abiejų rūšių duomenų. Nustatant bet kokią politikos priemonę privalu atsižvelgti į šią ekonominę tikrovę, asmens duomenų apsaugos teisinę sistemą ir kartu gerbti pagrindines asmens laisves.
3.2.Ribota prieiga prie duomenų
Siekiant įvertinti šią kylančią problemą, visų pirma reikia išanalizuoti, kaip įmonės ir kiti rinkos dalyviai gali prieiti prie didelių ir įvairių duomenų rinkinių, kurių reikia duomenų ekonomikoje.
Kaip matyti iš turimos informacijos 23 , didelius duomenų kiekius turinčios įmonės paprastai yra linkusios naudoti daugiausia savo vidaus duomenų analizės pajėgumus. Daugeliu atvejų duomenis sukuria ir analizuoja ta pati įmonė, ir net kai duomenų analizė perduodama subrangovams, pakartotinai duomenys gali būti ir nebepanaudojami. Be to, kai kuriais atvejais duomenų turintys gamintojai, paslaugas siūlančios įmonės ir kiti rinkos dalyviai laiko savo prietaisų sukurtus duomenis arba juos laiko savo gaminiams ir sau skirtoms paslaugoms, taigi potencialiai riboja tokių duomenų pakartotinį panaudojimą galutinės grandies rinkoje. Dauguma įmonių nepasinaudoja arba neleidžia pasinaudoti patogia naudoti taikomųjų programų (API) 24 sąsajų galimybe (kur nurodoma, kaip skirtingos programos turėtų sąveikauti viena su kita), kuri galėtų būti saugiu naujo ir novatoriško įmonių turimų duomenų panaudojimo kanalu.
Todėl apskritai dabar keitimasis duomenimis tebėra ribotas. Duomenų prekybos vietos pamažu formuojasi, bet jomis nesinaudojama plačiai. Įmonės gali neturėti tinkamų priemonių ir įgūdžių savo duomenų ekonominei vertei nustatyti, jos gali bijoti prarasti savo konkurencinį pranašumą arba rizikuoti jį prarasti, kai duomenys tampa prieinami konkurentams.
3.3.Neapdoroti automatiškai sukurti duomenys. ES ir nacionalinio lygmens teisinė padėtis
Neapdorotų automatiškai sukurtų duomenų galiojančios intelektinės nuosavybės teisės neapsaugo, nes jie nelaikomi intelektinių pastangų rezultatu ir (arba) turinčiais nors kiek originalumo. Duomenų bazių direktyvoje (96/9/EB) nurodyta sui generis teisė, kuria remdamiesi duomenų bazių kūrėjai gali neleisti gauti viso duomenų bazės turinio arba didelės jo dalies ir (arba) pakartotinai juo arba ja pasinaudoti, gali suteikti apsaugą tik su sąlyga, kad tokiai duomenų bazei sukurti reikia didelių investicijų į jos turinio gavimą, tikrinimą arba pateikimą. Remiantis neseniai priimta Komercinių paslapčių apsaugos direktyva (2016/943/ES), kuri į nacionalinę teisę turi būti perkelta iki 2018 m. birželio mėn., komercinės paslaptys bus apsaugomos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo. Kad duomenys būtų laikomi komercine paslaptimi, reikia imtis priemonių informacijos, kuri yra įmonės intelektinis kapitalas, slaptumui apsaugoti.
Pagal skirtingų valstybių narių teisę teisiniai reikalavimai duomenims taikomi tik kai duomenys atitinka specialias sąlygas, kad būtų laikomi, pavyzdžiui, intelektine nuosavybe, duomenų baze arba komercine paslaptimi. Tačiau ES lygmeniu patys neapdoroti automatiškai sukurti duomenys paprastai neatitiktų atitinkamų sąlygų.
Todėl nacionaliniu ar Sąjungos lygmeniu šiuo metu nėra išsamių politikos sistemų, susijusių su neapdorotais automatiškai sukurtais duomenimis, kurie nelaikomi asmens duomenimis, arba su jų ekonominio naudojimo ir galimybės juos parduoti sąlygomis. Klausimas iš esmės paliktas spręsti sutartimis. Galbūt užtektų pasinaudoti galiojančiomis bendrosios sutarčių teisės ir konkurencijos teisės priemonėmis. Be to, galima būtų numatyti savanoriškus arba bendruosius susitarimus, kurie apimtų tam tikrus sektorius. Vis dėlto, kai skirtingų rinkos dalyvių derybinė galia nevienoda, vien tik rinka grindžiamų sprendimų gali neužtekti siekiant užtikrinti sąžiningus ir inovacijoms palankius rezultatus, padėti naujiems rinkos dalyviams lengvai patekti į rinką ir išvengti susaistymo situacijų.
3.4.Praktinė padėtis
Kai kuriais atvejais gamintojai arba paslaugų teikėjai gali tapti de facto duomenų, kuriuos jų prietaisai ar procesai sukūrė, savininkais, net jei tie prietaisai priklauso naudotojui. Šių duomenų de facto kontrolė gamintojui gali būti diferencijavimo arba konkurencinio pranašumo šaltinis. Tačiau tai gali sukelti problemų, nes gamintojas dažnai nesuteikia leidimo naudotojui leisti kitai šaliai naudotis duomenimis.
Todėl skirtingi rinkos dalyviai, kurie kontroliuoja duomenis, priklausomai nuo rinkos ypatumų, gali pasinaudoti reglamentavimo sistemos spragomis arba pirmiau aprašytu teisiniu netikrumu: nustatyti nesąžiningas standartinės sutarties sąlygas naudotojams arba pasinaudoti techninėmis priemonėmis, kaip antai nuosavybės formatu arba kodavimu. Nors kelios valstybės narės išplėtė vartotojų apsaugos taikymo sritį pagal Direktyvą dėl nesąžiningų sutarties sąlygų įtraukdamos ir įmonių tarpusavio (B2B) sandorius, tačiau tai padarė ne visos. Dėl to, pavyzdžiui, naudotojai ir įmonės gali įstrigti išimtinio duomenų naudojimo susitarimuose. Galbūt būtų pradėta savanoriškai dalytis duomenimis, bet derėtis dėl tokių sutarčių reikštų dideles sandorio išlaidas silpnesniajai sandorio šaliai, kai derybinės pozicijos nevienodos arba teisės ekspertų samdymo sąnaudos labai didelės.
3.5.Būsima ES duomenų prieigos sistema
Dabar kelios valstybės narės analizuoja, kaip užtikrinti prieigą prie automatiškai sukurtų duomenų, ir gali nuspręsti pačios reglamentuoti šį klausimą. Dėl nesuderinto požiūrio kyla susiskaidymo pavojus ir tai pakenktų ES duomenų ekonomikos kūrimui bei tarpvalstybinių duomenų paslaugų teikimui ir technologijų veikimui vidaus rinkoje.
Todėl Komisija ketina pradėti dialogą su valstybėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, kad išsiaiškintų, kokia būtų galima būsima ES duomenų prieigos sistema. Komisijos nuomone, per šį dialogą reikėtų apsvarstyti veiksmingiausius būdus, kaip pasiekti toliau išvardytus tikslus:
gerinti prieigą prie anoniminių automatiškai sukurtų duomenų. Kai automatiškai sukurtais duomenimis dalijamasi, jie pakartotinai naudojami ir kaupiami, jie tampa verslo modelių vertės kūrimo, inovacijų ir įvairovės šaltiniu 25 .
Palengvinti ir skatinti dalijimąsi tokiais duomenimis. Bet kokiais būsimais sprendimais reikėtų skatinti veiksmingą prieigą prie duomenų, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į galimus rinkos dalyvių derybinės galios skirtumus.
Saugoti investicijas ir turtą. Priimant bet kokį būsimą sprendimą taip pat reikėtų atsižvelgti į teisėtus rinkos dalyvių, investuojančių į gaminių kūrimą, interesus, užtikrinti sąžiningą jų investicijų grąžą ir taip prisidėti prie inovacijų. Kartu bet kokiais būsimais sprendimais vertės grandinėse turėtų būti užtikrinamas teisingas naudos pasidalijimas tarp duomenų turėtojų 26 , duomenų tvarkytojų ir taikomųjų programų tiekėjų.
Vengti atskleisti konfidencialius duomenis. Bet kokiu būsimu sprendimu reikėtų mažinti konfidencialių duomenų atskleidimo riziką, visų pirma esamiems ar potencialiems konkurentams. Dėl to taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos atlikti tinkamą duomenų klasifikaciją prieš vertinant, ar tam tikrais duomenimis gali būti dalijamasi.
Mažinti susaistymo poveikį. Reikėtų atsižvelgti į nevienodas įmonių ir privačių asmenų derybines galias. Ypač reikėtų vengti MVĮ, pradedančiųjų įmonių ir privačių asmenų susaistymo situacijų.
Per suinteresuotųjų subjektų dialogą Komisija ketina aptarti šias galimybes, kaip spręsti prieigos prie automatiškai sukurtų duomenų klausimą, kurios skiriasi intervencijos lygmeniu:
įmonių skatinimo dalytis duomenimis gairės. Siekdama sumažinti skirtingų nacionalinių taisyklių poveikį ir padidinti teisinį tikrumą įmonėms, Komisija galėtų parengti gaires, kaip sutartyse spręsti ne asmens duomenų kontrolės teisių klausimą. Šios gairės būtų pagrįstos galiojančiais teisės aktais, visų pirma skaidrumo ir sąžiningumo reikalavimais, nustatytais ES rinkodaros ir vartotojų teisėje, Komercinių paslapčių direktyvoje ir autorių teisių teisės aktuose, visų pirma Duomenų bazių direktyvoje. 2017 m. Komisija ketina pradėti Duomenų bazių direktyvos vertinimą.
Techninių sprendimų, skirtų patikimam duomenų nustatymui ir keitimuisi jais užtikrinti, kūrimo skatinimas. Duomenų šaltinių atsekamumas ir aiškus nustatymas yra išankstinė sąlyga siekiant realios duomenų kontrolės rinkoje. Gali prireikti apibrėžti patikimus ir galbūt standartizuotus nuolatinio duomenų šaltinių nustatymo protokolus, kad būtų įgytas pasitikėjimas sistema. Taikomųjų programų (API) sąsajos taip pat gali paskatinti kurti taikomųjų programų ir algoritmų kūrėjų, kuriuos domina įmonių duomenys, ekosistemą. API gali padėti įmonėms ir valdžios institucijoms nustatyti skirtingas jų turimų pakartotinai naudojamų duomenų rūšis ir iš to turėti naudos. Šiuo pagrindu galėtų būti svarstomas platesnis atvirų, standartizuotų ir išsamiai aprašytų API naudojimas pateikiant technines rekomendacijas, įskaitant geriausios praktikos nustatymą ir sklaidą įmonėms ir viešojo sektoriaus institucijoms. Tai galėtų apimti duomenų teikimą kompiuterio skaitomu formatu ir susijusių metaduomenų teikimą.
Standartinės sutarčių taisyklės. Sutartinėse taisyklėse galėtų būti aprašytas pavyzdinis subalansuotas sprendimas dėl sutarčių, susijusių su duomenimis, taip pat tinkamai atsižvelgta į šiuo metu atliekamą bendro Nesąžiningų sutarčių sąlygų direktyvos veikimo tinkamumo patikrą. Jos galėtų būti derinamos su įvedama nesąžiningumo BSB sutartiniuose santykiuose kontrole 27 , kurią atlikus galėtų būti naikinamos sutarties sąlygos, kuriomis pernelyg nukrypstama nuo sutartinių taisyklių. Jas taip pat galėtų papildyti rekomenduojamų standartinių sutarčių sąlygų, kurias suformuluotų suinteresuotieji subjektai, rinkinys. Toks požiūris galėtų sumažinti teisines kliūtis mažoms įmonėms ir padidinti trūkstamą derybinių pozicijų pusiausvyrą, kartu vis dar leidžiant didelę sutartinę laisvę.
Prieiga dėl viešojo intereso ir moksliniais tikslais. Valdžios institucijoms galėtų būti suteikta prieiga prie duomenų, kai ji atitiktų bendrąjį interesą ir labai pagerintų viešojo sektoriaus veikimą, pavyzdžiui, statistikos tarnybų prieiga prie verslo duomenų arba eismo valdymo sistemų optimizavimas remiantis iš privačių transporto priemonių realiuoju laiku surinktais duomenimis. Statistikos tarnybų prieiga prie verslo duomenų paprastai padėtų mažinti statistinių ataskaitų teikimo naštą ekonominės veiklos vykdytojams. Panašiai prieiga prie duomenų ir gebėjimas derinti duomenis iš skirtingų šaltinių yra labai svarbūs moksliniams tyrimams tokiose srityse: medicinoje, socialiniuose ir aplinkos moksluose.
Duomenų kūrėjo teisė. Teisė naudotis ir leisti naudotis ne asmens duomenimis galėtų būti suteikiama duomenų kūrėjui, t. y. prietaiso savininkui arba ilgalaikiam naudotojui (t. y. nuomininkui). Tokiu požiūriu būtų siekiama paaiškinti teisinę padėtį ir suteikti kūrėjui daugiau galimybių rinktis: atverti galimybes naudotojams naudotis jų duomenimis ir taip padėti pasinaudoti automatiškai sukurtų duomenų potencialu. Tačiau atitinkamos išimtys turėtų būti aiškiai nurodytos, visų pirma nuostata dėl neišimtinės prieigos prie duomenų gamintojams arba valdžios institucijoms, pavyzdžiui, dėl eismo valdymo arba dėl aplinkosaugos priežasčių. Kiek tai susiję su asmens duomenimis, leidę naudotis duomenimis asmenys paskui išsaugos savo teisę atšaukti savo sutikimą bet kuriuo metu. Prieš leidžiant asmens duomenis toliau naudoti kitai šaliai, jie turėtų būti nuasmeninti taip, kad nebūtų ar nebebūtų galima nustatyti tapatybės. Iš tikrųjų, BDAR toliau taikomas bet kokiems asmens duomenimis (tiek automatiškai, tiek kitaip sukurtiems), kol tie duomenys tampa anonimiški.
Prieiga už atlygį. Duomenų turėtojams, kaip antai gamintojams, paslaugų teikėjams ar kitoms šalims, būtų galima sukurti sistemą, kuri galbūt būtų grindžiama tam tikrais pagrindiniais principais, kaip antai sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis (FRAND), kad po anoniminimo prieiga prie jų turimų duomenų būtų suteikta už atlygį. Taip pat reikėtų atsižvelgti į svarbius teisėtus interesus, taip pat poreikį apsaugoti komercines paslaptis. Be to, siekiant atsižvelgti į kiekvieno sektoriaus ypatumus, reikėtų numatyti skirtingą prieigos tvarką skirtingiems sektoriams ir (arba) verslo modeliams. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais tiek įmonės, tiek visuomenė teiktų pirmenybę atvirai (visiškai ar dalinei) prieigai prie duomenų.
Komisija tarsis su suinteresuotosiomis šalimis dėl pirmiau išdėstytų klausimų, siekdama surinkti daugiau informacijos, kaip veikia duomenų rinkos skirtinguose sektoriuose, ir ieškos galimų sprendimų. Atsižvelgiant į tai labai svarbu surengti plačią makro lygmens diskusiją dėl galimų sprendimų ir išvengti nenumatyto šalutinio poveikio, kuris slopintų inovacijas ir kliudytų konkurencijai. Be to, duomenų vertės grandinėje pagal sektorius bus surengtos diskusijos su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis.
4.Atsakomybė
Dar vienas kylantis klausimas susijęs su šiuo metu galiojančių atsakomybės duomenų ekonomikoje taisyklių taikymu gaminiams ir paslaugoms, kuriems naudojamos besiformuojančios technologijos, kaip antai daiktų internetas, ateities gamyklos ir autonominės sujungtos sistemos. Daiktų internetas yra sparčiai augantis kasdienio naudojimo objektų, kaip antai laikrodžių, transporto priemonių ir termostatų, tinklas, kuris sujungtas internete. Autonominės sujungtos sistemos, pavyzdžiui, savieigės transporto priemonės, veikia nepriklausomai nuo žmonių ir gali suprasti bei aiškinti savo aplinką. Šiose besiformuojančiose technologijose naudojami jutikliai, kurie teikia įvairių rūšių duomenis, kurių dažnai reikia, kad gaminys veiktų ar paslauga būtų teikiama.
Panašu, kad visos šios inovacijos prisidės prie didesnio saugumo ir geresnės gyvenimo kokybės, bet neišvengiamai išlieka kiekvieno prietaiso projektavimo klaidų, sutrikimų ar netinkamo naudojimo galimybė. Taip galėtų atsitikti dėl jutiklio perduotų klaidingų duomenų, nes, pavyzdžiui, programinė įranga yra su defektais, iškilo sujungiamumo problemų arba mašina netinkamai eksploatuojama. Dėl šių sistemų pobūdžio gali būti sunku nustatyti tikrą problemos, dėl kurios atsiranda žala, šaltinį, taigi kyla klausimas, kaip užtikrinti, kad šios sistemos būtų saugios naudotojams, ir taip sumažinti žalos atsiradimą ir kas turėtų būti atsakingas už žalą, jeigu ji atsirastų.
Todėl duomenų ekonomikos formavimuisi labai svarbus klausimas, kaip užtikrinti tiek tokių prietaisų naudotojų, tiek gamintojų tikrumą dėl jų galimos atsakomybės.
4.1.ES taisyklės dėl atsakomybės
Civilinėje teisėje paprastai skiriama dviejų rūšių teisinė atsakomybė: sutartinė, kai atsakomybė už žalą kyla iš sutartinių santykių tarp šalių, ir deliktinė 28 , kai atsakomybė nesusijusi su sutartiniais santykiais. Svarbi deliktinės atsakomybės rūšis yra atsakomybė už gaminius su trūkumais. ES lygmeniu Direktyvoje dėl atsakomybės už gaminius su trūkumais (85/374/EEB) (Direktyvoje dėl atsakomybės už gaminius) nustatyti griežtos atsakomybės principai, t. y. atsakomybės be kaltės: kai gaminys su trūkumais sukelia žalą vartotojui, gamintojai gali būti atsakingi net ir nesant jų kaltės ar aplaidumo. Tačiau gali tapti sunku arba neaišku, kaip taikyti šios direktyvos 29 nuostatas atsižvelgiant į daiktų internetą ir autonomines sujungtas sistemas (pvz., robotų techniką) dėl toliau išvardijamų priežasčių: šių sistemų ypatumų, pavyzdžiui, sudėtingos gaminio arba paslaugos vertės grandinės, kur tiekėjai, gamintojai ir kitos trečiosios šalys priklauso vieni nuo kitų; netikrumo dėl daiktų interneto prietaisų teisinio pobūdžio, t. y. ar tai yra gaminiai, paslaugos, ar gaminiai, kurie gaunami parduodant paslaugą, ir šių technologijų autonomiško pobūdžio.
Komisija pradėjo plataus masto Direktyvoje dėl atsakomybės už gaminius vertinimą, siekdama įvertinti jos bendrą veikimą ir tai, ar jos taisyklės, sukurtos labai skirtingomis sąlygomis, išlieka tinkamos besiformuojančioms technologijoms, kaip antai daiktų internetui ir autonominėms sujungtoms sistemoms.
4.2.Galimi tolesni veiksmai
Komisijos tikslas – sustiprinti teisinį tikrumą dėl atsakomybės atsižvelgiant į besiformuojančias technologijas ir taip sudaryti palankias sąlygas inovacijoms. Be status quo 30 , galima būtų nagrinėti ir kitus įvairius principus, įskaitant:
rizikos kėlimo arba valdymo principus. Pagal šiuos principus atsakomybė gali būti priskiriama rinkos dalyviams, kurie kitiems kelia didžiausią riziką, arba tiems rinkos dalyviams, kurie turi geriausias galimybes sumažinti tokią riziką arba jos išvengti.
Savanoriško ir privalomo draudimo schemas. Tokios schemos galėtų būti derinamos su pirmiau minėtais atsakomybės principais. Jomis būtų kompensuojama šalims, kurios patyrė žalą (pvz., vartotojui). Pagal tokį principą reikėtų užtikrinti teisinę įmonės investicijų apsaugą, o aukas reikėtų patikinti, kad jos gaus sąžiningą kompensaciją arba bus tinkamai apdraustos, jei patirs žalą.
Remiantis bet kuriuo principu reikėtų atsižvelgti į technologiją naudojančio asmens veiksmus ir dar tiksliau nustatyti, koks turėtų būti tos technologijos naudotojų vaidmuo.
|
Komisija konsultuosis su suinteresuotaisiais subjektais dėl galiojančių ES taisyklių dėl atsakomybės adekvatumo atsižvelgiant į daiktų internetą ir autonomines sujungtas sistemas, taip pat dėl galimų būdų įveikti dabartinius atsakomybės priskyrimo sunkumus. Be to, tuo pačiu metu rengiamos viešos konsultacijos dėl bendro Direktyvos dėl atsakomybės už gaminius taikymo įvertinimo. Komisija įvertins rezultatus ir apsvarstys galimus būsimus veiksmus. |
5.Perkeliamumas, sąveikumas ir standartai
Kiti kylantys duomenų ekonomikos klausimai yra ne asmens duomenų perkeliamumas, paslaugų sąveikumas, kad duomenimis būtų galima keistis, ir tinkami techniniai prasmingo perkeliamumo įgyvendinimo standartai.
5.1.Ne asmens duomenų perkeliamumas
Duomenų perkeliamumas – galimybė vartotojams ir įmonėms lengvai perkelti savo duomenis iš vienos sistemos į kitą. Paprastai jis siejamas su žemomis perdavimo išlaidomis (iš čia ir nedidelės patekimo į rinką kliūtys) duomenų ekonomikoje. Pagal BDAR asmenims bus suteikiama teisė gauti asmens duomenis, kurie pateikti paslaugų teikėjui, struktūrizuotu, bendrai naudojamu kompiuterio skaitomu formatu ir teisė juos perduoti kitam paslaugų teikėjui 31 .
Tačiau šiuo metu nėra įsipareigojimų garantuoti net mažiausią ne asmens duomenų perkeliamumo lygį, net plačiai naudojamų internetu teikiamų paslaugų, kaip antai debesijos prieglobos paslaugų teikėjų, atveju. Taip iš dalies yra dėl to, kad duomenų perkeliamumo įgyvendinimo reikalavimai gali būti techniškai sudėtingi ir brangūs, nes skirtingi tos pačios paslaugos teikėjai duomenis gali saugoti skirtingai.
Siekiant prasmingo ne asmens duomenų perkeliamumo taip pat reikėtų atsižvelgti į platesnius duomenų valdymo klausimus, kurie apima informacijos vartotojams skaidrumą, valdomą prieigą ir sąveikumą, kartu sujungiant skirtingas platformas tokiais būdais, kokie skatina inovacijas.
5.2.Sąveikumas
Dažnai duomenų perkeliamumo aspektai glaudžiai susiję su duomenų sąveikumo klausimais – dėl sąveikumo daug skaitmeninių tarnybų gali nenutrūkstamai keistis duomenimis, ir tą daryti padeda tinkamos techninės specifikacijos. Direktyvoje dėl viešojo sektoriaus informacijos ir susijusiose gairėse (įskaitant Europos sąveikumo sistemą) pabrėžiama gausių, standartizuotų metaduomenų, sukurtų pagal nustatytus kodų rinkinius, svarba siekiant palengvinti paiešką ir sąveikumą. Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūros (INSPIRE) direktyva ir jos sąveikumo reglamentai bei rekomendacijos dėl naudojimosi erdviniais duomenimis paslaugų ir tokių duomenų, įskaitant jutiklių stebėjimo duomenis, dabar taikomi viešojo sektoriaus erdviniams duomenims 32 .
Toks duomenų sąveikumas padeda ne tik pakeisti interneto platformą, bet ir vienu metu naudoti kelias tokias platformas (vadinamosios kelių serverių sistemos), taip pat plačiai keistis duomenimis tarp įvairių platformų, o tai skaitmeninėje ekonomikoje gali paskatinti inovacijas.
5.3.Standartai
Veiksminga perkeliamumo politika turi būti remiama tinkamais techniniais standartais, kad prasmingas perkeliamumas būtų įgyvendinamas technologiškai neutraliu būdu. Komisija įsipareigojo 33 padėti rengti atitinkamus standartus, kuriais geriau integruojant atviro kodo bendruomenes į Europos lygmens standartų nustatymo procesą būtų didinamas debesijos paslaugų sąveikumas, perkeliamumas ir saugumas. Tokio požiūrio pavyzdžiai yra TOSCA specifikacijos debesijos taikomosioms programoms, kuriomis siekiama padidinti debesijos taikomųjų programų ir paslaugų 34 perkeliamumą ir operacijų valdymą, ir INSPIRE įgyvendinimo reglamentų 35 techninės specifikacijos ir gairės.
5.4.Galimi tolesni veiksmai
Galimi tolesni veiksmai sprendžiant pirmiau nurodytus klausimus:
rekomenduojamų sutarčių sąlygų, kuriomis siekiama palengvinti paslaugų teikėjų pakeitimą, rengimas. Kadangi duomenų perkeliamumas ir duomenų paslaugų teikėjų keitimas yra tarpusavyje susiję, galima būtų svarstyti standartinių sutarčių sąlygų, pagal kurias reikalaujama, kad paslaugų teikėjas užtikrintų vartotojo duomenų perkeliamumą, rengimą.
Papildomų teisių į duomenų perkeliamumą rengimas. Remiantis BDAR nustatyta duomenų perkeliamumo teise ir pasiūlytomis skaitmeninio turinio teikimo sutarčių taisyklėmis, galima būtų nustatyti papildomas ne asmens duomenų perkeliamumo teises, visų pirma tas, kurios apimtų ir B2B santykius, kartu deramai atsižvelgiant į šiuo metu atliekamos svarbiausių ES rinkodaros ir vartotojų teisės aktų tinkamumo patikros 36 rezultatus.
Su standartais susiję bandymai konkrečiuose sektoriuose. Siekiant sukurti patikimą standartais įtvirtintų perkeliamumo taisyklių metodą, galima būtų pradėti atlikti konkretiems sektoriams pritaikytus bandymus. Tam paprastai reikėtų įvairių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant standartus nustatančias institucijas, pramonę, techninę bendruomenę ir valdžios institucijas, bendradarbiavimo.
Komisija tarsis su suinteresuotaisiais subjektais dėl šių klausimų ir tuo pagrindu nustatys, ar reikalingos tolesnės priemonės, galbūt kaip minėti pavieniai veiksmai ar jų derinys.
6.Eksperimentai ir bandymai
Eksperimentai yra svarbi duomenų ekonomikoje kylančių klausimų nagrinėjimo dalis. Bus aiškinamasi, ar šių rūšių bandymams ir eksperimentams atlikti būtų galima pasinaudoti finansavimu pagal „Horizontą 2020“.
Prieš darant išvadas dėl galimų duomenų prieigos ir atsakomybės sprendimų tinkamumo, šiems klausimams realiomis aplinkybėmis išsiaiškinti kartu su suinteresuotaisiais subjektais turėtų būti surengtas tam skirtas bandymas. Reikia Europos masto sprendimo, pagrįsto valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimu ir eksperimentavimu.
Atsižvelgiant į šio sektoriaus tarpvalstybinį mastą, tokiam bandymui gali būti naudojamas sąveikusis, susietasis ir automatizuotas judumas 37 .
Keliose valstybėse narėse jau rengiami projektai, kuriais siekiama sukurti bendradarbiavimo sistemas ir užtikrinti didesnį automatizavimo lygį 38 . Šiais projektais bus sudarytos sąlygos transporto priemonėms ir kelių infrastruktūrai, kaip antai šviesoforams ir kelių ženklams, susijungti. Be to, Komisija ketina bendradarbiauti su suinteresuotų valstybių narių grupe, siekdama sukurti teisinę bandymų sistemą, pagal kurią remiantis suderintomis duomenų prieigos ir atsakomybės taisyklėmis būtų vykdomi eksperimentai. Kad būtų galima prieiga prie pakankamai didelio duomenų kiekio, bandymai turėtų būti grindžiami 5G ryšiu, kuris veiktų nenutrūkstamai su jau įdiegtomis technologijomis ir pagal papildomumo principą 39 .
Atsiradus naujai duomenų ekosistemai pagal „Copernicus“, ES žemės stebėjimo programai ir trečiam pagal dydį pasaulyje duomenų teikėjui, dar vienas įdomus eksperimentas bus vykdomas geoerdviniame sektoriuje. Komisija rengia novatoriškus sprendimus siekdama sukurti „Copernicus“ grindžiamas taikomąsias programas ir kitus erdvinius duomenis, visų pirma sprendžiant duomenų prieigos, sąveikumo ir nuspėjamumo klausimus.
7.Išvada
Siekiant sukurti duomenų ekonomiką, ES reikia politikos sistemos, kuria remiantis duomenis vertės grandinėje būtų galima naudoti mokslo, visuomenės ir pramonės tikslais. Todėl Komisija su suinteresuotaisiais subjektais pradeda plataus masto dialogą šiame komunikate nagrinėtais klausimais. Palaikant šį dialogą pirmasis žingsnis bus viešos konsultacijos. Naudojant sąveikųjį, susietąjį ir automatizuotą judumą, realiomis aplinkybėmis taip pat bus išbandyti duomenų prieigos ir atsakomybės aspektai.
Komisija tęs darbą laisvo duomenų judėjimo klausimu, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą požiūrį, siekdama ES visiškai įgyvendinti laisvo duomenų judėjimo principą, prireikus ir kai tinkama, taip pat imdamasi prioritetinių vykdymo užtikrinimo veiksmų. Be to, Komisija taip pat stebės, rinks duomenis ir, jei būtina, galės apsvarstyti, ar imtis papildomų iniciatyvų dėl laisvo duomenų judėjimo.
Remdamasi dialogo su suinteresuotaisiais subjektais rezultatais, Komisija taip pat nuspręs, ar būtinos tolesnės priemonės kylantiems klausimams spręsti ir atitinkamiems sprendimams siūlyti. Čia savo vaidmenį galėtų atlikti eksperimentavimas realiomis sąlygomis.