18.1.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 17/4 |
Europos regionų komiteto rezoliucija – Europos regionų komiteto indėlis rengiant Europos Komisijos 2017 m. darbo programą
(2017/C 017/02)
Pateikė PES, EPP, ALDE, EA ir ECR frakcijos |
EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS,
— |
atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 4 d. rezoliucijas dėl savo 2015–2020 m. prioritetų ir į 2015 m. gruodžio 4 d. rezoliuciją dėl Europos Komisijos 2016 m. darbo programos ir 2012 m. vasario mėn. bendradarbiavimo su Europos Komisija protokolą; |
— |
atsižvelgdamas į subsidiarumo ir proporcingumo principus, mano, jog svarbu, kad Komisija savo darbu ir toliau patvirtintų savo siekį laikytis šių principų taikydama integruotą ir daugiapakopį požiūrį į politiką, ir tikisi vis aktyvesnio vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo Europos sprendimų priėmimo procese; |
Darbo vietos, ekonomikos augimas, investicijos ir sanglaudos politika
1. |
ragina Komisiją, remiantis strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūra ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimu, netrukus pateikti naują ilgalaikę ES darnaus vystymosi strategiją iki 2030 m. |
2. |
pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį šalinant kliūtis investicijoms, kaip pabrėžiama 2016 m. šalių ataskaitose ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, ir siekį, kad visi valdžios lygmenys turėtų bendradarbiauti nustatant ir šalinant tokias kliūtis atitinkamose šalyse; |
3. |
ragina Komisiją ir EIB imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti papildomumą tarp Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondai) bei kitų ES finansuojamų programų; dar kartą ragina įtraukti RK į investicijų plano įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą, visų pirma siekiant remti investavimo platformas ir analizuoti realų ESIF poveikį šalinant investicijų trūkumą regionų ir vietos lygmeniu; |
4. |
pabrėžia, kad Europos Komisija, bendradarbiaudama su Europos investicijų banku, turėtų išaiškinti, koks vaidmuo tenka regioniniams skatinamojo finansavimo bankams ir kitoms finansų įstaigoms investavimo platformų sistemoje, kurią ketinama sukurti kaip Investicijų plano Europai įgyvendinimo priemonę (1); |
5. |
pabrėžia, kad supaprastinimas būtinas tam, kad padidėtų ESI fondų programų poveikis ir jos būtų geriau panaudotos, bei siūlo skubiai patvirtinti keletą dabartinio programavimo laikotarpio supaprastinimo priemonių; kartu rekomenduoja dėti daugiau pastangų nuodugniai peržiūrint sanglaudos politikos įgyvendinimo sistemą kitu programavimo laikotarpiu, suintensyvinant aukšto lygio grupės supaprastinimo klausimais darbą, pradedant išsamų įvairių lygmenų dialogą, ypač su vietos ir regionų valdžios institucijomis; |
6. |
rekomenduoja ESI fondų išlaidoms numatyti platesnio masto išimtis valstybės pagalbos taisyklių atžvilgiu; |
7. |
palankiai vertina „tarpvalstybinę peržiūrą“ siekiant pašalinti teisines ir administracines tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūtis ir ragina Komisiją nurodyti konkrečius veiksmus 2017 m. šioms kliūtims pašalinti, atsižvelgiant ir į pirmininkaujančio ES Liuksemburgo pasiūlymą dėl Europos pasienio konvencijos dėl specialių nuostatų pasienio regionuose; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip įgyvendinama Direktyva 2011/24/ES dėl tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų siekiant panaikinti galimus trūkumus; |
8. |
apgailestauja, kad keleto ES programų ir iniciatyvų laikotarpio vidurio peržiūros, kurios turėtų būti užbaigtos 2017 m. trečiąjį ketvirtį, nėra suderintos su dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūra; todėl ragina Komisiją užbaigti savo peržiūras iki 2017 m. liepos 1 d. ir pradėti rengti išsamų pasiūlymą kitai DFP, kuris turi būti pateiktas iki 2018 m. sausio 1 d.; atsižvelgdamas į tai, tikisi, kad dėl šių programų peržiūros nebus vėluojama priimti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, skirtų naujajai daugiametei finansinei programai; |
9. |
pabrėžia, kaip svarbu kartu su vietos ir regionų valdžios institucijomis įgyvendinti ES miestų darbotvarkę, dėl kurios susitarė valstybių ir Vyriausybių vadovai. Pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad ES miestų darbotvarkė atitiktų ES geresnio reglamentavimo darbotvarkę, ragina ES miestų darbotvarkę įtraukti į Komisijos 2017 m. metinę darbo programą ir siūlo parengti baltąją knygą dėl ES miestų darbotvarkės, kuri turi būti įtraukta į 2017 m. metinę darbo programą, įgyvendinimo; |
10. |
prašo Komisijos į 2017 m. metinę darbo programą įtraukti teritorinės vizijos iki 2050 m. parengimą. Pabrėžia, kad reikia naujos teritorinės vizijos, nes 1999 m. susitarimą dėl Europos teritorijų planavimo perspektyvos reikia atnaujinti, kaip pabrėžta 2015 m. lapkričio 27 d. ministrų susitikimo dėl teritorinės sanglaudos ir miestų politikos išvadose; |
11. |
ragina Komisiją sutelkti pastangas į transporto spūsčių problemos sprendimą ir užtikrinti tinkamas tarpvalstybines jungtis, visų pirma sprendžiant trūkstamų tarpvalstybinių transporto jungčių vietos ir regionų lygmeniu klausimą. Turi būti skirtas pakankamas finansavimas, ypač tarpvalstybinės svarbos nedidelio masto infrastruktūrai; tikisi, kad Europos Komisija pateiks konkretų pasiūlymą ir tvarkaraštį, pagal kuriuos bus įdiegtos tarpvalstybinės daugiarūšio transporto kelionių planavimo paslaugos ir sąveikiosios integruotos bilietų pardavimo sistemos; |
12. |
dar kartą ragina Europos Komisiją paskelbti žaliąją knygą dėl judumo geografinių ir demografinių iššūkių patiriančiuose regionuose; |
13. |
ragina Komisiją atnaujinti diskusiją tema „Ne vien tik BVP“ ir išnagrinėti būtinybę ir galimybes parengti alternatyvius ar papildomus ekonominės veiklos, gerovės ir darnaus vystymosi rodiklius; |
14. |
rekomenduoja Europos Komisijai parengti „būtinųjų kvalifikacijų ir įgūdžių garantiją“, kurią pripažintų ir patvirtintų visos valstybės narės, nepažeidžiant valstybių narių atsakomybės už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą pagal SESV 165 straipsnį, ir tikisi, kad susitarimai dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos bus įgyvendinti ne vėliau kaip 2018 m.; pabrėžia, kad reikia suderinti įgūdžių pasiūlą su darbo rinkos poreikiais, tinkamai atsižvelgiant į darbo neturinčio jaunimo mokymo poreikius Komisijos 2017 m. metinėje darbo programoje; |
15. |
ragina Komisiją parengti ES strategiją dėl demografinių pokyčių, taip pat atliekant strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą įtraukti pavyzdinę iniciatyvą demografijos klausimais ir iš anksto pradėti dialogą su RK dėl būsimos didelių ir nuolatinių demografinių trūkumų turinčių regionų apibrėžties; |
16. |
tikisi, kad 2017 m. pradžioje Komisija pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos socialinių teisių ramsčio, siekiant atkreipti dėmesį į asimetriją tarp ekonominių laisvių ir socialinių teisių; |
17. |
ragina Komisiją parengti teisinę sistemą, kuri apimtų bendras apibrėžtis, taikomas įvairioms socialinės ekonomikos formoms Europoje, pavyzdžiui, kooperatinėms bendrovėms, fondams, savidraudos draugijoms ir asociacijoms, kad socialinės ekonomikos įmonėms būtų sudarytas patikimas teisinis pagrindas ir suteiktos galimybės pasinaudoti vidaus rinkos privalumais ir judėjimo laisve; |
18. |
ragina Komisiją pasiūlyti naują 2016–2020 m. lyčių lygybės ir moterų teisių strategiją ir pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Tarybos direktyvos 92/85/EEB dėl motinystės atostogų peržiūrėjimo; |
19. |
ragina Komisiją, dalyvaujant RK ir valstybėms narėms, parengti antrą ataskaitą dėl 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios ir apsvarstyti tolesnį strategijos plėtojimą; |
20. |
ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią priedangos įmonėms; |
21. |
ketina prisidėti prie 2018 m. Europos kultūros paveldo metų supažindindamas su kultūros paveldu platesnę eilinių piliečių auditoriją; |
22. |
pabrėžia būtinybę atnaujinti Europos turizmo strategiją ir atkreipia dėmesį į tai, kad Regionų komitetas rengia su tuo susijusią nuomonę „Turizmas – regioninio bendradarbiavimo visoje ES varomoji jėga“ ir Europos Komisijai pateiks pasiūlymų dėl šios atnaujintos Europos strategijos; |
23. |
ragina Komisiją sistemingiau atsižvelgti į visų ES politikos sričių kaimo dimensiją ir parengti baltąją knygą dėl kaimo vietovių, kuri taptų kaimo plėtros politikos po 2020 m. atskaitos tašku; |
24. |
ragina Komisiją toliau skatinti mėlynąjį augimą pasitelkiant naują išsamų planą, skirtą mėlynosios ekonomikos vystymui Europoje, visų pirma remiantis bendra Europos strategija dėl pakrančių ir jūrų duomenų, siekiant padėti plėtoti mėlynąją ekonomiką gerinant duomenų prieinamumą, kartu vengiant susiskaidymo ir pasinaudojant tarpvalstybine sinergija. Taip pat prašo sukurti mėlynosios ekonomikos žinių ir inovacijos bendriją; |
25. |
ragina Komisiją į įvairių sričių politiką ir fondus įtraukti nelaimėms atsparių investicijų principą; ragina Komisiją, konsultuojantis ir bendradarbiaujant su vietos, regionų ir nacionalinėmis valdžios institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, parengti gaires dėl to, ką Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa reiškia Europai ir kaip ją būtų galima geriausiai įgyvendinti; |
Darnus vystymasis
26. |
ragina Komisiją visiškai įgyvendinti žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir įvertinti būtinybę 2017 m. parengti reikalingus pasiūlymus, įskaitant plataus užmojo strategiją dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje, teisės aktus, nustatančius pakartotinai panaudoto vandens minimalius kokybės reikalavimus, taip pat naujas iniciatyvas dėl statybos ir griovimo sektoriaus; |
27. |
ragina Komisiją atlikti visų esamų privalomų aplinkos srities tikslų teritorinio poveikio vertinimus; |
28. |
ragina Komisiją persvarstyti ES klimato politikos tikslus ir būtinas jų įgyvendinimo priemones atsižvelgiant į visuotinius tikslus, kurie buvo patvirtinti Paryžiuje per COP21; primena Komisijai jos pradinę rekomendaciją iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 50 %, palyginti su 1990 m. lygiu; mano, kad turėtų būti atliktas visų naujų tikslų teritorinio poveikio vertinimas ir neturėtų būti varžoma valstybių narių teisė nustatyti savo energijos rūšių derinį; |
29. |
ragina Komisiją įgyvendinti visuotinio susitarimo dėl klimato preambulės 15 punktą pripažįstant daugiapakopio valdymo principo, kuris apima ne tik miestus, bet ir regionus, svarbą; |
30. |
prašo įtraukti RK į ES energetikos infrastruktūros forumą, kuriame atstovautų vietos ir regionų valdžios institucijoms formuojant politiką dėl investavimo į energetikos infrastruktūrą, visų pirma decentralizuotą energijos gamybą, mikrogamybą ir paskirstymą; |
31. |
prašo įtraukti RK į politikos planavimo procesą ankstyvuoju etapu peržiūrint ES direktyvas dėl energijos vartojimo efektyvumo, energijos iš atsinaujinančių išteklių ir elektros energijos rinkos modelio propagavimą; |
32. |
ragina Komisiją pasiūlyti konkretesnes iniciatyvas bendros šilumos ir elektros energijos gamybos bei centralizuoto šildymo ir vėsinimo tinklų srityje, siekiant dar labiau sumažinti išmetamo CO2 kiekį ir padidinti energijos tiekimo saugumą; |
33. |
mano, kad Komisija turėtų siekti didesnio užmojo atsinaujinančiųjų išteklių energijos politikos, toliau remdama, pritaikydama ir skleisdama Merų pakto modelį Europos Sąjungoje ir už jos ribų, padėdama pertvarkyti miestų valdymą, klimato politiką ir nuosekliau bei pastoviau įtraukdama piliečius; |
34. |
prašo visiškai įgyvendinti Europos Sąjungos 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą (2014–2020 m.) ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ES direktyvos, kuria būtų nustatytos atitikties užtikrinimo nuostatos ES aplinkos apsaugos teisėje (2); |
35. |
ragina visiškai įgyvendinti ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m., ir todėl prašo Komisijos 2017 m. pateikti ilgai lauktą iniciatyvą dėl „jokio grynojo biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų praradimo“; taip pat pakartoja savo prašymą Komisijai ne peržiūrėti gamtos direktyvas, bet geriau pateikti komunikatą, kuriame būtų nurodyti konkretūs veiksmai, skirti paremti geresnį jų įgyvendinimą (3); |
36. |
ragina Komisiją pateikti komunikatą dėl tvaraus maisto, kuriame būtų išdėstyta darni ES masto politika, skirta spręsti darnaus ūkininkavimo, maisto gamybos ir tiekimo grandinės bei prekybos klausimus, ir primena Europos Komisijai savo ankstesnį raginimą nustatyti konkretesnius tikslus iki 2025 m. sumažinti maisto atliekų kiekį 30 % (4). Taip pat pakartoja savo raginimą sukurti naują ženklą, nustatyti bendrą simbolinę ir struktūrinę vietinių produktų tapatybę; |
37. |
ragina Komisiją paskelbti naują 2016–2025 m. alkoholio strategiją, pagrįstą naujausiais įrodymais ir atsižvelgiant į visuomenės pokyčius, ir remti tas programas, kurios jau įgyvendinamos nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; |
Vidaus rinka ir konkurencija
38. |
pritaria Europos Parlamento raginimui bendrosios rinkos ramstį įtraukti į Europos semestrą sukuriant reguliarios stebėsenos ir vertinimo sistemą; |
39. |
palankiai vertina būsimą PVM supaprastinimo priemonių rinkinį, skirtą MVĮ ir naujai įsteigtų įmonių iniciatyvai kaip konkretiems veiksmams siekiant sumažinti jiems tenkančią reguliavimo ir administracinę naštą; pabrėžia, kad reikia dar labiau supaprastinti reglamentavimą, visų pirma atsižvelgiant į MVĮ galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir užtikrinti jų dalyvavimą ESI fondų lėšomis finansuojamuose projektuose; |
40. |
palankiai vertina Komisijos dėmesį dalijimosi ar bendradarbiavimu grindžiamo vartojimo ekonomikai, tačiau pakartoja, kad bet kuri griežto reglamentavimo iniciatyva turėtų būti grindžiama sektoriniu požiūriu ir atsižvelgti į tokios iniciatyvos mastą kaip kriterijų reguliavimo riboms nustatyti; |
41. |
mano, kad Komisija turi labiau reaguoti į reikšmingus finansavimo iššūkius, su kuriais susiduriama visuotinės svarbos paslaugų (VSP) srityje, todėl ragina Komisiją įvertinti ES teisės aktų teritorinį poveikį visuotinės svarbos paslaugų teikimui, visų pirma dėl valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų taisyklių, ir išnaudoti visas supaprastinimo galimybes, įskaitant ir ES finansinių priemonių supaprastinimą; tokiomis aplinkybėmis tikisi, kad su juo bus tinkamai konsultuojamasi dėl 2017 m. atliktinos vadinamojo Almunia dokumentų rinkinio peržiūros visuotinių ekonominės svarbos paslaugų finansavimo klausimu; |
42. |
siūlo Komisijai po to, kai bus baigtas dabar atliekamas direktyvos dėl teisės gynimo priemonių viešųjų pirkimų srityje vertinimas, peržiūrėti direktyvą, siekiant pašalinti trūkumus, darančius poveikį vietos ir regionų valdžios institucijoms; |
Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) ir Europos semestras
43. |
pakartoja savo raginimą Komisijai ir Parlamentui priimti elgesio kodeksą, užtikrinantį struktūruotą vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą Europos semestre, ir įsipareigoja šiuo klausimu palaikyti dialogą su Europos Komisija; |
44. |
dar kartą ragina Komisiją įvertinti naujų 2010 m. EPI taisyklių dėl vietos ir regionų valdžios institucijų investavimo galimybės poveikį; |
45. |
ragina Komisiją įtraukti RK į baltosios knygos dėl ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) pertvarkymo, kurioje taip pat turėtų būti atsižvelgta į EPS konkurencingumo ir socialinę dimensiją, rengimą; |
Bendroji skaitmeninė rinka, moksliniai tyrimai ir inovacijos
46. |
pabrėžia, kad vienas didžiausių bendrosios skaitmeninės rinkos iššūkių yra susijęs su tvarios duomenų ekonomikos sukūrimu, taip pat ir pramonės kontekste (Pramonė 4.0); rekomenduoja sudaryti tokias sąlygas, kurios padėtų visas vietoves prijungti prie plačiajuosčio ryšio tinklo, ir, bendradarbiaujant su Europos Komisija ir Europos investicijų banku, pasinaudoti finansavimo ir paramos programomis, skirtomis IRT infrastruktūrai, ir ragina Komisiją kuriant bendrąją skaitmeninę rinką reguliariai teikti ataskaitas apie pažangą, pasiektą skaitmeninės atskirties mažinimo srityje, visų pirma regionų ir vietos lygmeniu; |
47. |
ragina Komisiją pateikti pasiūlymų siekiant kuo geriau pasinaudoti ES finansuojamomis mokslinių tyrimų programomis, toliau kuriant programų „Horizontas 2020“, ESI fondų ir ESIF finansavimo sinergiją bei sustiprinant sąsajas su pažangiosios specializacijos strategijomis regionų lygmeniu; siūlo, atliekant tarpinį vertinimą, ypatingą dėmesį skirti programos „Horizontas 2020“ finansavimo poveikiui augimui ir inovacijų atotrūkiui; |
48. |
rekomenduoja sudaryti RK galimybę aktyviai dalyvauti 2017 m. bioekonomikos strategijos peržiūroje; |
49. |
pabrėžia, kad įgyvendinant naujas ES priemones, pavyzdžiui, Europos inovacijų tarybą, taip pat iniciatyvas dėl atvirųjų duomenų ir atvirų inovacijų, būtina atsižvelgti į regioninį aspektą ir padėti sumažinti atotrūkį inovacijų srityje; |
ES prekybos politika
50. |
prašo Komisijos, kad kiekvienai svarbiai prekybos politikos iniciatyvai būtų atliktas teritorinio poveikio vertinimas ir kad naujuose prekybos susitarimuose neturėtų būti nustatyta jokių naujų apribojimų vietos ir regionų valdžios institucijoms dėl visuotinės svarbos paslaugų teikimo; |
51. |
prašo Komisijos sistemingai atlikti baigiamuosius vertinimus, kad būtų galima įvertinti prekybos susitarimų teigiamą ir neigiamą ekonominį, aplinkosaugos, socialinį ir teritorinį poveikį; |
52. |
prašo Komisijos, siekiant spręsti skaidrumo problemas, susijusias su prekybos politikos formavimu ES valstybių narių lygmeniu, pateikti gaires, kaip nustatomi prekybos politikos tikslai iki derybų pradžios, t. y. tuo etapu, kai 28 valstybės narės suteikia įgaliojimus; |
Teisingumas, pagrindinės teisės ir migracija
53. |
ragina Komisiją teisingumo srityje stiprinti skatinamąsias priemones, padedančias valstybėms narėms gerinti kalėjimuose kalinamų asmenų sąlygas, taip pat skatinančias nustatyti tarpininkavimo baudžiamosiose bylose procesus ir orientuotas į atkuriamąjį teisingumą, laisvės atėmimui alternatyvių bausmių taikymą ir mokymo programas, atveriančias galimybes susijusiems asmenims ištrūkti iš neteisėtiems veiksmams ir nusikalstamumui palankios socialinės aplinkos; |
54. |
palankiai vertina Europos Komisijos siekį spręsti uždavinius, kylančius dėl precedento neturinčio atvykstančių prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir ekonominių migrantų į Europą antplūdžio, ir mano, kad pasiūlymai dėl Dublino sistemos reformos yra svarbus žingsnis šia linkme; vis dėlto tikisi, kad 2017 m. bus pateikta papildomų konkrečių pasiūlymų siekiant sukurti visapusišką ES migracijos ir prieglobsčio politiką, grindžiamą pagrindinių teisių ir tarptautinių įsipareigojimų laikymusi ir subsidiarumo principo taikymu; |
55. |
prašo Komisijos, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, toliau stiprinti konsensusą dėl bendro ES saugių kilmės šalių sąrašo ir dirbti su saugiomis laikomomis kilmės ir tranzito šalimis, siekiant įgyvendinti veiksmingą ir greitą grąžinimo politiką, visapusiškai laikantis žmogaus teisių ir tarptautinių įsipareigojimų; |
56. |
ragina Komisiją pasiūlyti nustatyti mechanizmus, kuriais būtų užtikrinama galimybė prieglobsčio prašytojams kreiptis dėl humanitarinių vizų iš ES nepriklausančių šalių, kad jie galėtų teisėtai atvykti į ES; |
57. |
pripažįsta svarbų migracijos indėlį į Europos ekonomikos augimą ir ragina, kad įgyvendinant Europos semestrą būtų atsižvelgiama į šį aspektą, visų pirma dėl išlaidų, reikalingų migrantų integracijai užtikrinti; |
58. |
mano, kad dabar kaip niekada svarbu išsaugoti Šengeno erdvę ir ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis dėti visas pastangas būtinam sistemos stabilumui atkurti; primena, kad Šengeno susitarimo dėl laisvo judėjimo galiojimo sustabdymas galėtų turėti rimtų padarinių fizinei kontrolei ir ekonomikai, jei nebus rastas migracijos problemos sprendimas; |
59. |
ragina Komisiją skirti daugiau lėšų vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad jos galėtų veiksmingiau atlikti savo vaidmenį remiant ir integruojant prieglobsčio prašytojus, pabėgėlius ir migrantus; |
60. |
mano, kad geresnis Europos struktūrinių ir investicinių fondų paskirstymas regionų ir vietos lygmeniu yra būtina sąlyga siekiant paremti integracijos politiką. Todėl ragina skirti daugiau išteklių ir taip pat geriau juos paskirstyti bei veiksmingiau panaudoti sprendžiant prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir migracijos klausimus artimiausiu metu; |
61. |
ragina Komisiją 1) remti vietos ir regionų valdžios institucijas kuriant vietos, regionines ir nacionalines prevencijos strategijas dėl kovos su radikalėjimu, 2) toliau rinkti ir viešinti geriausios patirties, kaip išvengti radikalėjimo, pavyzdžius parengiant vadovą ir 3) remti skirtingų miestų tarpusavio bendradarbiavimą sprendžiant radikalėjimo problemą; |
62. |
reiškia susirūpinimą dėl sunkumų kontroliuoti nelydimus nepilnamečius ir dėl pavojaus, kad jie gali tapti prekybos žmonėmis ir išnaudojimo aukomis; ragina kurti įtraukties ir mokymo programas, visų pirma skirtas vietose jau esantiems nepilnamečiams, ir vykdyti priėmimo veiklą, kurioje dalyvautų priimančioje šalyje jau įsikūrusių nepilnamečių kilmės šalies bendruomenės, ir užtikrinti nepilnamečiams galimybę gyventi šeimoje arba šeiminėje aplinkoje; |
Stabilumas ir bendradarbiavimas už Europos Sąjungos ribų
63. |
pabrėžia, kad, įgyvendinant peržiūrėtą EKP, svarbų prioritetą būtina teikti toms iniciatyvoms, kuriomis yra remiami decentralizacijos procesai, poriniai projektai ir gebėjimų stiprinimas subnacionaliniu lygmeniu; ragina Komisiją atnaujinti Vietos administravimo priemonę (LAF) ir į ją įtraukti visas kaimynines šalis; pakartoja savo pasiūlymą įgyvendinant persvarstytą EKP taikyti Europos sanglaudos politikos metodiką, sąvokas ir priemones; |
64. |
ragina Komisiją išsamiau išnagrinėti decentralizacijos procesus, taip pat vietos savivaldos padėtį plėtros šalyse, atsižvelgiant į metines plėtros pažangos ataskaitas; |
65. |
primygtinai teigia, kad ES vietos ir regionų valdžios institucijos turi atitinkamai prisidėti vystomojo bendradarbiavimo srityje, kad būtų pasiekta tvarių rezultatų, be kita ko, tolesnėje veikloje, susijusioje su Jungtinių Tautų konferencija dėl būstų ir darnios miestų plėtros („Habitat III“); |
66. |
ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti pabėgėlių apsaugai jų kilmės šalyse, nes tai labai svarbus aspektas sprendžiant problemą dėl didėjančio asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, skaičiaus; todėl palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl naujos partnerystės su trečiosiomis šalimis, kurios priima daug pabėgėlių, programos; šios šalys turi plėtoti tvarius priėmimo pajėgumus ir užtikrinti milijonams nuo karo ir persekiojimo bėgančių žmonių ilgalaikes priėmimo netoli jų gyvenamosios vietos perspektyvas. Šiuo požiūriu pripažįsta būtinybę parengti išorės investicijų planą, sutelkiant investicijas trečiosiose šalyse, ir ragina Europos regionų ir vietos valdžios institucijas visapusiškai dalyvauti šiame procese; Vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų būti skatinamos padėti savo kolegoms iš ES nepriklausančių šalių teikiant jiems techninę pagalbą ir skatinant taikyti labiau struktūrinį požiūrį į pabėgėlius; |
Pilietybė, valdymas ir geresnė teisėkūra
67. |
pakartoja savo raginimą supaprastinti ir patobulinti Europos piliečių iniciatyvos teisinę sistemą kaip vienintelę tiesioginio dalyvavimo ES lygmeniu priemonę; |
68. |
atkreipia Komisijos dėmesį į jos sėkmingą veiklą organizuojant decentralizuoto informavimo apie ES reikalus veiklą, glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regionų žiniasklaida, pilietine visuomene ir ES institucijomis, ir ragina Europos Komisiją dėti dar daugiau pastangų šioje srityje artėjant 2019 m. Europos Parlamento rinkimams; |
69. |
ragina Komisiją parengti ES masto tipinę perteklinio reglamentavimo apibrėžtį siekiant teisinio tikrumo įgyvendinant ir taikant ES teisę ir mažinant neproporcingai didelę biurokratinę naštą; |
70. |
ragina užtikrinti didesnį ES institucijų skaidrumą, bendradarbiavimą bei veiksmingumą priėmus naująjį tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir įtraukti RK į visus teisėkūros proceso etapus, kad būtų visapusiškai išnaudotas jo potencialas teisėkūros cikle ir konsultacijose; |
71. |
pabrėžia konstruktyvų bendradarbiavimą su Komisija dėl 2015 m. ir 2016 m. atliktų teritorinio poveikio vertinimo bandomųjų tyrimų; atsižvelgdamas į šį konstruktyvų bendradarbiavimą, RK ragina Komisiją užtikrinti, kad teritorinio poveikio vertinimas taptų įprastine teisės aktų, kurie gali turėti asimetrišką teritorinį poveikį, vertinimo tvarka ir būtų įtrauktas į platesnę geresnio reglamentavimo darbotvarkę; |
72. |
tikisi dar glaudesnio bendradarbiavimo su Europos Komisija ir Europos Parlamentu stebint, kaip laikomasi subsidiarumo principo, ir 2017 m. skirtos konferencijos subsidiarumo srityje klausimais; |
73. |
paveda Komiteto pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui. |
Briuselis, 2016 m. birželio 15 d.
Europos regionų komiteto pirmininkas
Markku MARKKULA
(1) ECON-VI/007
(2) COR-2015–05660
(3) COR-2015–02624
(4) RK rezoliucija dėl tvaraus maisto