Santraukos lentelė

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje įgyvendinimo užtikrinimo, kuria nustatoma pranešimo apie leidimų išdavimo tvarką ir reikalavimus, susijusius su paslaugų teikimu, procedūra ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/123/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kodėl? Kokia problema sprendžiama?

Siekiant išvengti nepagrįstų ir neproporcingų nacionalinių reglamentavimo priemonių nustatymo Paslaugų direktyvoje pateikta procedūra, pagal kurią valstybės narės turi pranešti apie reglamentavimo priemones ar jų pakeitimus. Procedūra nustatyta siekiant užtikrinti, kad naujos arba pakeistos nacionalinės reglamentavimo priemonės atitiktų Paslaugų direktyvą. Tačiau dabartinė procedūra turi keletą svarbių trūkumų, dėl kurių ji yra neveiksminga. Daug valstybių narių nepraneša apie naujas arba pakeistas reglamentavimo priemones, o praneša tik apie jau priimtas priemones arba nepateikia reikiamos informacijos. Kai kurie svarbūs reikalavimai, kuriems taikoma Paslaugų direktyva, nėra įtraukti į pareigos pranešti aprėptį. Nėra aišku, kokios pasekmės kyla nepateikus pranešimo.

Ko siekiama šia iniciatyva?

Šios iniciatyvos tikslas – siekti konkurencingesnių ir labiau integruotų paslaugų rinkų geriau taikant Paslaugų direktyvą ir neleidžiant nustatyti nepagrįstų ir neproporcingų reglamentavimo kliūčių, prieštaraujančių Paslaugų direktyvai ir varžančių įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas tarpvalstybiniu lygmeniu.

Kokia papildoma ES lygmens veiksmų nauda? 

Esamą ES lygmeniu nustatytą pranešimo procedūrą, skirtą pagerinti atitiktį ES paslaugų direktyvai, pakeisti galima tik ES lygmens veiksmais. Bendrojoje rinkoje bet koks vienos valstybės narės teisės aktuose nustatytas reikalavimas daro poveikį visai bendrajai rinkai, nes jis gali sukurti kliūčių bet kuriam (vietos arba užsienio) paslaugų teikėjui, siekiančiam įsisteigti toje valstybėje narėje arba teikti tarpvalstybines paslaugas.

B. Sprendimai

Kokios su teisės aktų leidimu susijusios ir nesusijusios politikos galimybės apsvarstytos? Ar yra tinkamiausia politikos galimybė? Kodėl?

Be atskaitos scenarijaus (kai niekas nekeičiama) buvo apsvarstytos keturios politikos galimybės, o dar dvi galimybės buvo atmestos. Galimybė į Direktyvą dėl bendrosios rinkos skaidrumo įtraukti paslaugas buvo atmesta dėl to, kad Europos Sąjungoje prekės ir paslaugos iš esmės reglamentuojamos skirtingai. Nebuvo svarstoma galimybė sujungti Profesinių kvalifikacijų direktyvoje nustatytą pareigą su Paslaugų direktyvoje nustatyta pareiga pranešti, kadangi šių dviejų direktyvų taikymo sritis ir dalykas yra skirtingi.

Ne teisėkūros gairės (2 galimybė) galėtų padėti paaiškinti dabartinę procedūrą ir iš jos kylančias pareigas, bet jomis nebūtų galima pakeisti dabartinės procedūros struktūros, kad ji taptų veiksmingesnė ir geriau veiktų.

Teisėkūros iniciatyva leistų įgyvendinti kelias galimybes. Ja galėtų būti siekiama pagerinti pranešimo procedūros veiksmingumą, turinį ir kokybę, galėtų būti nustatyta pareiga pranešti apie teisės aktų projektus, užtikrinamas sistemos skaidrumas, paaiškinami procedūros etapai ir užduotys ir padidinama į pranešimą įtraukiamos informacijos kokybė (3 galimybė). Norint, kad pareiga pranešti būtų veiksmingesnė ir aktualesnė, jos aprėptis galėtų būti išplėsta, kad reikėtų pranešti ir apie svarbius teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kuriuos aprėpia Paslaugų direktyva, bet neaprėpia dabartinė pareiga pranešti (4 galimybė). Be to, pagal šią iniciatyvą galėtų būti numatytos priemonės, kad valstybės narės geriau vykdytų pareigą pranešti – galėtų būti aiškiai nurodyta, kokios teisinės pasekmės kyla nepateikus pranešimo; šiuo atveju esama dviejų papildomų galimybių (5a galimybė ir 5b galimybė).

Tinkamiausias pasirinkimas yra 3, 4 ir 5a galimybių derinys. Tai būtų geriausias būdas nustatytiems trūkumams pašalinti ir būtų sukurta veiksminga ir gerai veikianti pranešimo procedūra, dėl kurios nacionalinės valdžios institucijoms ir Komisijai tenkančios administracinės išlaidos padidėtų tik nežymiai.

Kas kuriai galimybei pritaria?

Beveik visos suinteresuotosios šalys atmetė atskaitos scenarijų (1 galimybę) – jų manymu, vietoj jos būtina imtis veiksmų ES lygiu, kad geriau būtų laikomasi dabartinės pareigos pranešti. 2 galimybei pritarė nedaug suinteresuotųjų šalių – jos pirmenybę teikė visapusiškai dabartinės procedūros reformai, o tam reikalinga teisėkūros priemonė. Suinteresuotosios šalys pritaria pagal 3 galimybę numatytoms priemonėms, bet nemano, kad jos yra pakankamos, ir norėtų, kad pareigos pranešti aprėptis būtų geriau suderinta su Paslaugų direktyvos reikalavimais. Suinteresuotosios šalys pritaria tam, kad būtų aiškiau nurodyta, kokios teisinės pasekmės kyla nepateikus pranešimo.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokia tinkamiausios galimybės nauda?

Pasirinkus tinkamiausią galimybę, dabartinė pranešimo procedūra taptų veiksminga ir leistų geriau taikyti Paslaugų direktyvą – dėl to ES paslaugų rinkos pasidarytų konkurencingesnės ir labiau integruotos. Pakeista procedūra neleistų nustatyti nepagrįstų ir neproporcingų reglamentavimo priemonių, neatitinkančių Paslaugų direktyvos. Pasirinkus šią galimybę pranešimo procedūra būtų veiksmingesnė, pagerėtų teikiamų pranešimų kokybė ir turinys, pareiga pranešti būtų labiau suderinta su Paslaugų direktyvos taikymo sritimi ir griežčiau būtų laikomasi pačios pareigos pranešti.

Kokios yra tinkamiausios politikos galimybės išlaidos?

Pasirinkus tinkamiausią galimybę šiek tiek padidėtų nacionalinės valdžios institucijoms ir Komisijai tenkančios administracinės išlaidos, nes padaugėtų reglamentavimo priemonių, apie kurias reikia pranešti, o dėl pareigos pranešti apie teisės aktus jų rengimo etapu vėliau reikėtų dar kartą teikti pranešimą tais atvejais, kai praneštas teisės akto projektas vėliau iš esmės pakeičiamas, ir suinteresuotosioms šalims būtų užtikrintas skaidrumas. O dėl pagerėjusios nacionalinių reglamentavimo priemonių atitikties Paslaugų direktyvai, sumažėtų vykdymo užtikrinimo teisinių veiksmų, kurių imamasi prieš valstybes nares, skaičius ir sumažėtų su tokiais veiksmais susijusios administracinės išlaidos.

Koks poveikis verslui, MVĮ ir labai mažoms įmonėms?

Pagal tinkamiausią galimybę nenumatyta nustatyti prievolių įmonėms, todėl joms nesusidarys administracinių išlaidų. Tačiau įmonėms bus naudinga, jeigu reglamentavimo kliūtys, varžančios įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas tarpvalstybiniu lygmeniu, bus labiau pagrįstos ir labiau proporcingos. Užtikrinus pranešimų skaidrumą įmonėms bus suteikiama daugiau informacijos apie naujus arba pakeistus teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir jos galės teikti pastabas apie priemonių projektus.

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administracijoms?

Ne.

Ar bus kitoks svarbus poveikis?

Ne.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus peržiūrėta?

Numatyta, kad kas trejus metus rengiama pranešimo procedūros taikymo ataskaita.