Briuselis, 2016 08 24

COM(2016) 544 final

2013/0141(COD)

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 6 dalį

dėl

per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių priėmimo


2013/0141 (COD)

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 6 dalį


dėl

per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių priėmimo

1.Pagrindiniai faktai

Pasiūlymo perdavimo Europos Parlamentui ir Tarybai data
(dokumentas COM(2013) 267
final – 2013/0141 COD):

2013 m. gegužės 6 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės data:

2013 m. gruodžio 10 d.

Per pirmąjį svarstymą priimtos Europos Parlamento pozicijos data:

2014 m. balandžio 15 d.

Pakeisto pasiūlymo perdavimo data:

*

Tarybos pozicijos priėmimo data:

2016 m. liepos 18 d.

*Atsižvelgusi į neoficialias Tarybos ir Europos Parlamento diskusijas po pirmojo svarstymo Europos Parlamente, Komisija neparengė iš dalies pakeisto pasiūlymo, bet nuomonę dėl Parlamento pakeitimų pareiškė dokumente Communication de la Commission sur les suites données aux avis et résolutions adoptés par le Parlement européen lors de la session d'avril 2014 (dokumentas SP(2014) 471) ir 2014 m. liepos 7 d. jį nusiuntė Europos Parlamentui.

2.Komisijos pasiūlymo tikslas

Pasiūlymu panaikinami ir pakeičiami Sąjungos teisės aktai dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų, kurie, be kita ko, yra Direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje, ir dar šešios direktyvos, susijusios su augalų sveikatos priemonėmis ir kenksmingaisiais organizmais. Dabartinė teisės aktų sistema galioja nuo 1977 m. ir ją reikia patikslinti atsižvelgiant į naujus išaugusios prekybos ir klimato kaitos iššūkius. Pasiūlymas buvo įtrauktas į peržiūrimų teisės aktų, susijusių su augalų sveikata, gyvūnų sveikata, oficialia augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų kontrole ir Sąjungos išlaidomis šiose politikos srityse, rinkinį.

Pasiūlymas apima augalų kenksmingųjų organizmų rizikos vertinimą ir valdymą. Šie kenksmingieji organizmai pagal tarptautinių standartų kriterijus priskiriami prie karantininių kenksmingųjų organizmų ir reguliuojamų nekarantininių kenksmingųjų organizmų. Karantininiai kenksmingieji organizmai yra suskirstyti į Sąjungos karantininius kenksminguosius organizmus (taikoma visai Sąjungos teritorijai) ir saugomų zonų karantininius kenksminguosius organizmus (taikoma tik konkrečioms saugomoms zonoms). Visi šie kenksmingieji organizmai įtraukiami į sąrašą tik remiantis pagal tarptautinius standartus atliktu rizikos vertinimu. Taip pat buvo pasiūlyta, kad 10 procentų visų Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų, kurių poveikis ekonomikai, visuomenei ir aplinkai yra pats didžiausias, būtų priskirti prie prioritetinių kenksmingųjų organizmų, kuriems bus taikomi griežtesni reikalavimai, susiję su tyrimais ir likvidavimo veiksmų planais.

Pasiūlymu nustatomi nauji ir konkretesni įpareigojimai visoms šalims (kompetentingoms institucijoms, profesionaliems veiklos vykdytojams ir privatiems asmenims) pranešti apie kenksminguosius organizmus. Jame taip pat nustatomos naujos ir konkretesnės taisyklės, susijusios su kenksmingųjų organizmų likvidavimu, tyrimais, daugiamečiais kontrolės planais, nenumatytų atvejų planavimu ir imitavimo pratybomis, susijusiomis su prioritetiniais kenksmingaisiais organizmais, laikinosiomis priemonėmis, kurių turi būti imtasi prieš kenksminguosius organizmus, kurie dar neįtraukti į sąrašą kaip Sąjungos karantininiai kenksmingieji organizmai, griežtesnėmis nacionalinėmis priemonėmis, taikomomis siekiant likviduoti kenksminguosius organizmus, ir išimtimis, kurios taikomos moksliniais tikslais, tyrimams, veislių atrankai, veisimui ar parodoms.

Pasiūlyme taip pat nustatyta aktyvesnė sistema, skirta įvežti į Sąjungą ir vežti jos viduje augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, kurie gali būti tokių kenksmingųjų organizmų šeimininkai ir kelti nepriimtiną fitosanitarinę riziką. Juo supaprastinamos taisyklės dėl sertifikavimo – reikalaujama pateikti visų augalų, kuriuos siekiama sodinti, vienodą augalo pasą. Be to, juo nustatomas išankstinis eksporto sertifikatas, kuriuo užtikrinamas geresnis valstybių narių veiksmų koordinavimas, kai augalas, augalinis produktas ar kiti objektai vežami iš vienos valstybės narės į kitą siekiant juos eksportuoti į ES nepriklausančią valstybę.

Pasiūlymu siekiama geresnio reglamentavimo tikslų, nes juo supaprastinamos visų kenksmingųjų organizmų (karantininių ir reguliuojamų nekarantininių) sąrašo sudarymo taisyklės pagal bendrą teisinę sistemą, jame nustatomos aiškesnės ir išsamesnės taisyklės, kaip reaguoti į kenksmingųjų organizmų antplūdžius, taip pat suderinami ir paaiškinami reikalavimai, taikomi reguliuojamoms prekėms siekiant jas įvežti į Sąjungos teritoriją ir vežti joje. Be to, jame nustatomos skaidresnės taisyklės, susijusios su fitosanitarinės rizikos vertinimu ir valdymu.

3.Pastabos dėl Tarybos pozicijos

3.1Bendrosios pastabos

Komisijos pasiūlymas Europos Parlamentui ir Tarybai perduotas 2013 m. gegužės 6 d. 2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamentas priėmė poziciją per pirmąjį svarstymą ir pritarė pagrindiniams Komisijos pasiūlymo tikslams. Visų pirma, Europos Parlamentas pritarė kenksmingųjų organizmų klasifikavimui, priemonėms dėl pranešimų, likvidavimo, tyrimų, nenumatytų atvejų planavimo, imitavimo pratybų, aktyvesnės sistemos poreikiui ir naujam požiūriui į augalų, augalinių produktų ar kitų objektų sertifikavimą. Europos Parlamentas pasiūlė panaikinti viršutinę 10 procentų ribinę vertę prioritetiniams kenksmingiesiems organizmams, pateikė keletą pakeitimų dėl griežtesnių augalų, augalinių produktų ar kitų objektų importo ir tranzito reikalavimų, taip pat pasiūlė taikyti įpareigojimą teikti ataskaitas dėl augalų pasų taikymo srities išplėtimo ir importo priemonių poveikio. Europos Parlamentas taip pat pasiūlė į reglamento priedą įtraukti visus reguliuojamus kenksminguosius organizmus.

Europos Parlamento pozicijoje pateikti 136 pradinio Komisijos pasiūlymo pakeitimai.

Komisija nepateikė pakeisto pasiūlymo. 2016 m. liepos 7 d. Europos Parlamentui nusiųstame dokumente Communication de la Commission sur les suites données aux avis et résolutions adoptés par le Parlement européen lors de la session d'avril 2014 (dokumentas SP(2014) 471) Komisija nurodė, kad ji visiškai, iš dalies, iš esmės arba performulavus 50 iš 136 pakeitimų pritartų šiems pakeitimams, nes, jos nuomone, jie patikslina arba pagerina Komisijos pasiūlymą ir yra suderinami su bendrais pasiūlymo tikslais.

Per pirmąjį svarstymą priėmus Europos Parlamento poziciją, toliau rengtos neoficialios Europos Parlamento delegacijų, Tarybai pirmininkaujančios šalies ir Komisijos diskusijos, siekiant susitarti bendrosios pozicijos tvirtinimo metu (išankstinis susitarimas per antrąjį svarstymą).

Diskusijos buvo sėkmingos ir į jas atsižvelgiama bendrojoje Tarybos pozicijoje, kuri priimta kvalifikuota balsų dauguma. Komisijos nuomone, bendrojoje Tarybos pozicijoje atsižvelgiama į pradinius Komisijos pasiūlymo tikslus ir į daugelį Europos Parlamento iškeltų klausimų. Nors kai kuriais aspektais bendroji pozicija skiriasi nuo Komisijos pradinio pasiūlymo, Komisija mano, kad ši pozicija yra tinkamai suderintas kompromisas, ir džiaugiasi, kad į ją įtraukti visi klausimai, kuriuos Komisija laikė esminiais priimdama šį pasiūlymą.

3.2Visiškai, iš dalies arba iš esmės į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją įtraukti Europos Parlamento pakeitimai, kuriems Komisija pritarė

Profesionalių veiklos vykdytojų informavimas apie nenumatytų atvejų planavimą. Europos Parlamentas pateikė 56 pakeitimą, kuriuo numatoma, kad jeigu paprašoma, valstybės narės savo nenumatytų atvejų planus pateikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms „ir informuoja visus susijusius veiklos vykdytojus“. Visų susijusių veiklos vykdytojų informavimas yra naudingas papildymas, kuriam pritarė Komisija ir Taryba ir kuris yra įtrauktas į reglamento tekstą.

Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas imitavimo pratybose. Europos Parlamentas pateikė 57 pakeitimą, kuriuo nustatoma, kad per pagrįstą laikotarpį „ir dalyvaujant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams“ surengiamos su kiekvienu iš atitinkamų prioritetinių kenksmingųjų organizmų susijusios pratybos. Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas yra naudingas papildymas, kuriam pritarė Komisija ir Taryba.

3.3Visiškai, iš dalies arba iš esmės į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją įtraukti Europos Parlamento pakeitimai, kuriuos Komisija atmetė

Prioritetinių kenksmingųjų organizmų 10 proc. ribinės vertės panaikinimas. Europos Parlamentas mano, kad viso Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų skaičiaus 10 proc. ribinė vertė yra subjektyvi, todėl pasiūlė ją panaikinti (40 pakeitimas). Komisija atmetė šį pasiūlymą, siekdama užtikrinti, kad sudarant prioritetinių kenksmingųjų organizmų sąrašą būtų laikomasi prioriteto nustatymo principo. Taryba pritarė pakeitimui ir 10 proc. ribinė vertė buvo išbraukta iš reglamento. Komisija gali pritarti šiai pozicijai siekdama kompromiso ir todėl, kad nenustačius konkrečios ribos teisės aktais vis tiek bus įmanoma laikytis prioriteto nustatymo tvarkos.

Ataskaitų apie augalų pasus teikimas. Europos Parlamentas pateikė pakeitimą, kuriuo Komisija įpareigojama teikti ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai apie patirtį, įgytą išplėtus augalų pasų sistemą į ją įtraukiant augalų, augalinių produktų ir kitų objektų visų rūšių vežimą Sąjungos teritorijoje. Į šią ataskaitą turi būti įtraukta aiški veiklos vykdytojų sąnaudų ir jų gaunamos naudos analizė (108 ir 109 pakeitimai). Komisija atmetė šį pasiūlymą, kadangi atlikus poveikio vertinimą buvo nustatyta, jog augalų paso taikymo srities išplėtimas į ją įtraukiant visus sodinamus augalus nedarys didelio poveikio veiklos vykdytojams ir prekybai augalais. Taryba pakeitimui pritarė. Komisija gali pritarti Tarybos pozicijai siekdama kompromiso.

Ataskaitų apie importo priemones teikimas. Europos Parlamentas pasiūlė įpareigoti Komisiją teikti Europos Parlamentui ir Tarybai su importu į Sąjungos teritoriją susijusių priemonių įgyvendinimo ir veiksmingumo ataskaitą, apimančią sąnaudų ir naudos analizę (98 pakeitimas). Taryba šiam pakeitimui pritarė. Nors Komisija iš pradžių atmetė Europos Parlamento pakeitimą, nes manė, kad jis pernelyg apsunkinantis, ji gali pritarti Tarybos pozicijoje išdėstytam tekstui siekdama kompromiso.

3.4Į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją neįtraukti Europos Parlamento pakeitimai, kuriems Komisija pritarė visiškai, iš dalies arba iš esmės

Kai kuriems nedidelės reikšmės pakeitimams Komisija iš dalies pritarė, bet jie nebuvo konkrečiai įtraukti į galutinę Tarybos poziciją, nes per derybas jie tapo pertekliniais, jau buvo paaiškinti kitur arba netiesiogiai įtraukti į pasiūlymą (pvz., 43, 44, 45, 46, 51, 52 ir 53 pakeitimai).

3.5Į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją neįtraukti Europos Parlamento pakeitimai, kuriuos Komisija atmetė

Invazinės svetimos rūšies įtraukimas į kenksmingojo organizmo apibrėžtį. Europos Parlamentas pasiūlė į kenksmingųjų organizmų apibrėžtį įtraukti invazines svetimas rūšis (19 pakeitimas). Komisija atmetė šį pasiūlymą, nes taip išplėtus taikymo sritį atsirastų dubliavimasis su Reglamentu (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo, taip pat būtų viršijami esami ištekliai, susiję su kenksmingųjų organizmų vertinimu ir valdymu. Taryba taip pat nepritarė tam, kad taip būtų išplėsta taikymo sritis, tačiau pritarė, kad į „kenksmingųjų organizmų“ sąvokos taikymo sritį tam tikromis sąlygomis būtų įtraukti neparazitiniai augalai (žr. 3.6 punktą).

Kenksmingųjų organizmų įtraukimas į reglamento priedą, o ne į įgyvendinimo aktą. Europos Parlamentas pateikė pakeitimą, pagal kurį visų kenksmingųjų organizmų sąrašas pateikiamas reglamento prieduose (pavyzdžiui, 14, 30 ir 31 pakeitimai). Komisija atmetė šį pakeitimą. Ji mano, kad kenksmingųjų organizmų sąrašo sudarymo kriterijai, o ne pats sąrašo sudarymas, kuris yra laikinas, yra vienas iš esminių reglamento taikymo srities elementų. Kenksmingųjų organizmų statusas sąraše dažnai keičiamas ir priklauso nuo tiems kenksmingiesiems organizmams taikomų priemonių ir konkrečių trečiųjų šalių / atitinkamų valstybių narių. Todėl kenksmingųjų organizmų sąrašas turėtų būti pateikiamas įgyvendinimo aktuose, o ne reglamento prieduose. Taryba taip pat atmetė šį pakeitimą dėl tos pačios priežasties.

Kompetentingos institucijos turi turėti teisę vietoje likvidavimo taikyti izoliavimą. Europos Parlamentas savo pateiktame pakeitime pasiūlė, kad kompetentingos institucijos turėtų galimybę savo nuožiūra vietoje Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų likvidavimo taikyti izoliavimą, kai jos mano, kad likvidavimas yra neįmanomas (47 pakeitimas). Komisija atmetė šį pakeitimą, kadangi siekiant fitosanitarinės Sąjungos teritorijos apsaugos likvidavimas turi būti vienintelis kompetentingų institucijų pasirinkimas. Izoliuoti gali būti leidžiama tik tada, jei taip nusprendžiama Sąjungos lygiu Komisijos įgyvendinimo sprendimu. Taryba taip pat atmetė šį pakeitimą remdamasi tokiais pačiais argumentais.

Kompensacijų profesionaliems veiklos vykdytojams skyrimo koordinavimas. Europos Parlamentas pateikė pakeitimą, kuriame teigiama, kad jei valstybės narės profesionaliems veiklos vykdytojams atlygina augalų, augalinių produktų ar kitų objektų, sunaikintų taikant likvidavimo priemones ir kai jos taikomos tarpvalstybinėje teritorijoje, vertę, jos turėtų užtikrinti, kad atitinkamos valstybės narės koordinuotų atitinkamos kompensacijos skyrimą siekiant išvengti rinkos iškraipymo (48 pakeitimas). Komisija atmetė šį pakeitimą, kadangi jis nėra susijęs su šio pasiūlymo tikslu, o verčiau su Komisijos priemonių finansiniu reguliavimu, ir dėl savo deklaratyvaus pobūdžio prieštarauja teisėkūros metodo taisyklėms. Taryba taip pat atmetė šį pakeitimą remdamasi tokiais pačiais argumentais.

Griežti fitosanitarinio pobūdžio tranzito reikalavimai. Europos Parlamentas pasiūlė griežtesnius reikalavimus tranzitu Sąjungos teritorijoje vežamiems augalams, augaliniams produktams ar kitiems objektams, įskaitant oficialaus fitosanitarinio patvirtinimo naudojimą ir griežtą tokio vežimo kontrolę (91 ir 92 pakeitimai). Komisija atmetė šiuos pakeitimus, kadangi jie yra apsunkinantys ir neproporcingi potencialiai tokių prekių fitosanitarinei rizikai. Taryba taip pat atmetė šį pakeitimą remdamasi tokiais pačiais argumentais ir dėl to, kad nuostatos dėl tranzito laikantis horizontalaus požiūrio bus įtrauktos į naują Reglamentą dėl oficialios kontrolės (COM (2013)265 final – 2013/0140(COD)).

Konsultacijos su patariamąja grupe. Europos Parlamentas pateikė pakeitimą, kuriame numatoma, kad Komisija turėtų konsultuotis dėl maisto tiekimo grandinės bei gyvūnų ir augalų sveikatos su patariamąja grupe, įsteigta Komisijos sprendimu 2004/613/EB, ir kad ši grupė turėtų teikti konsultacijas rengiant įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus (113 pakeitimas). Komisija atmetė šį pakeitimą, kadangi ši praktika turėtų būti palikta Komisijos nuožiūrai, o ne nustatyta teisėkūros procedūra priimame akte. Komisija su patariamąja grupe reguliariai konsultuojasi augalų sveikatos klausimais ir šiuo tikslu 2013 m. buvo įsteigta patariamosios grupės nuolatinė augalų darbo grupė. Taryba taip pat atmetė šį pakeitimą remdamasi tokiais pačiais argumentais.

3.6Tarybos pateiktos naujos nuostatos

Taryba pateikė daug pakeitimų dėl beveik visų pasiūlymo straipsnių. Dauguma pakeitimų toliau plėtojamos pasiūlymo nuostatos, o naujo ar iš esmės pakeisto požiūrio nenustatoma. Tačiau toliau išdėstytomis nuostatomis papildoma pasiūlymo taikymo sritis arba reikalavimai.

Neparazitinių augalų įtraukimas į kenksmingojo organizmo apibrėžtį. Pasiūlyme neparazitiniai augalai į kenksmingųjų organizmų apibrėžtį nebuvo įtraukti. Taryba įtraukė nuostatą, pagal kurią, kai tik yra įrodymų, kad neparazitiniai augalai (išskyrus svetimas invazines rūšis) kelia fitosanitarinę riziką, daro didelį ekonominį ir socialinį poveikį bei poveikį aplinkai Sąjungos teritorijoje, šie neparazitiniai augalai gali būti laikomi žalingais augalams ar augaliniams produktams (kenksmingaisiais organizmais). Komisija siekdama kompromiso pritarė šiam pakeitimui.

Laikinos saugomos zonos. Taryba įtraukė nuostatą, pagal kurią Komisija gali pripažinti laikiną saugomą zoną, kuriai turi būti taikomos įprastų saugomų zonų sąlygos. Tačiau siekiant nustatyti laikiną saugomą zoną, reikalaujama atlikti tik vienų metų tyrimą, o ne trejų metų tyrimą, kurį reikalaujama atlikti įprastų saugomų zonų atveju. Laikinos saugomos zonos pripažinimas galioja ne ilgiau kaip trejus metus po jos pripažinimo ir praėjus trejiems metams automatiškai nustoja galioti. Komisija pritarė šiam pakeitimui, kadangi juo galėtų būti užtikrintas lankstesnis požiūris į saugomų zonų nustatymą.

Didelės rizikos augalų, augalinių produktų ar kitų objektų importas. Taryba pasiūlė, kad kai preliminaraus vertinimo metu nustatoma, jog augalas, augalinis produktas ar kitas objektas, kurio kilmės šalis yra trečioji valstybė, ir kuriam netaikomi kiti reikalavimai, Sąjungos teritorijai kelia nepriimtino lygio kenksmingųjų organizmų riziką, jis nurodomas kaip „didelės rizikos augalas“, „didelės rizikos augalinis produktas“ ar „didelės rizikos kitas objektas“ ir jo introdukcija į Sąjunga yra draudžiama. Preliminaraus vertinimo metu, priklausomai nuo atitinkamo augalo, augalinio produkto ar kito objekto, atsižvelgiama į tam tikrus nustatytus kriterijus. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame pagal atitinkamą taksoniminį lygį laikinai sudaromas didelės rizikos augalų, augalinių produktų ar kitų objektų ir, atitinkamais atvejais, atitinkamų trečiųjų valstybių, trečiųjų valstybių grupių ar atitinkamos trečiosios valstybės konkrečių zonų sąrašas. Sąrašas gali būti iš dalies keičiamas, jei visapusiško rizikos vertinimo metu įrodoma, kad augalai, augaliniai produktai ar kiti objektai nebeturėtų būti reguliuojami ar jiems taikomi draudimai ar konkrečios priemonės pagal šį reglamentą. Komisija pritarė šiam pakeitimui siekdama kompromiso ir todėl, kad juo galima užtikrinti, jog aktyvi importo politika atitiktų Pasaulio prekybos organizacijos sutartį dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo.

Taisyklės dėl medienos pakavimo medžiagų. Taryba įtraukė konkretesnes taisykles dėl medienos pakavimo medžiagų introdukcijos į Sąjungą, vežimo joje ir išvežimo iš jos. Tokia introdukcija ir vežimas turi aiškiai atitikti atitinkamą tarptautinį standartą (Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos (IPPC) standartas ISPM Nr. 15). Komisija pritarė šiam pakeitimui, kadangi juo suteikiama daugiau aiškumo dėl taisyklių dėl medienos pakavimo medžiagų.

Izoliavimo infrastruktūros. Siekdama papildyti pasiūlymo nuostatas dėl karantino punktų Taryba taip pat įtraukė nuostatų dėl izoliavimo infrastruktūrų, kadangi keletas valstybių narių gali neturėti galimybės įsteigti ir valdyti karantino punktus. Komisija pritarė šiam pakeitimui, kadangi juo suteikiama daugiau lankstumo tam tikroms valstybėms narėms.

Fitosanitariniai sertifikatai visiems importuojamiems augalams. Vadovaujantis Komisijos pasiūlymu, gyvi augalai (įskaitant visus augalus, vaisius, daržoves, skintas gėles ir kt.), kuriems taikomi konkretūs importo reikalavimai, į Sąjungą gali būti įvežami tik tuomet, jei prie jų pridedamas fitosanitarinis sertifikatas. Taryba išplėtė šio įpareigojimo taikymo sritį. Ji įtraukė nuostatą, pagal kurią Komisija įgyvendinimo aktu nustato tokį įpareigojimą, kuris bus taikomas visiems augalams (o ne tik tiems augalams, kuriems nustatyti importo reikalavimai). Tačiau tuo įgyvendinimo aktu nustatoma, kad fitosanitarinis sertifikatas nereikalingas tiems augalams, kurių vertinimas, pagrįstas įrodymais dėl kenksmingojo organizmo rizikos ir su prekyba susijusia patirtimi, rodo, kad sertifikatas nėra reikalingas. Vertinimo metu atsižvelgiama į tam tikrus nustatytus kriterijus. Komisija pritarė tam, kad būtų išplėsta fitosanitarinio sertifikato taikymo sritis, kadangi taip susidarys geresnis supratimas apie importuojamus augalus ir bus užtikrintos geresnės fitosanitarinės garantijos.

4.Išvada

Komisija mano, kad Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimtoje bendrojoje pozicijoje atsižvelgiama į pradinius Komisijos pasiūlymo tikslus ir į daugelį Europos Parlamento iškeltų klausimų. Nors kai kuriais aspektais bendroji pozicija skiriasi nuo Komisijos pradinio pasiūlymo, Komisija mano, kad ši pozicija yra tinkamai suderintas kompromisas, ir džiaugiasi, kad į ją įtraukti visi klausimai, kuriuos Komisija laikė esminiais priimdama šį pasiūlymą.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Komisija pritaria 2016 m. liepos 18 d. priimtai bendrajai pozicijai.