EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 06 17

COM(2016) 401 final

2016/0187(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.    PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•    Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

•    Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•    Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.    TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•    Teisinis pagrindas

•    Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•    Proporcingumo principas

•    Priemonės pasirinkimas

3.    EX-POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTAISIAIS SUBJEKTAIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•    Galiojančių teisės aktų ex-post vertinimas ir tinkamumo patikros

•    Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais

•    Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•    Poveikio vertinimas

•    Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•    Pagrindinės teisės

4.    POVEIKIS BIUDŽETUI

5.    KITI ELEMENTAI

•    Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•    Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•    Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

2016/0187 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 3 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 4 , yra garantuoti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami užtikrinant ilgalaikį ekonomikos, aplinkos ir socialinį tvarumą;

(2)Tarybos sprendimu 98/392/EB 5 Europos Sąjunga patvirtino Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, kurioje nustatyti, inter alia, principai ir taisyklės, susiję su jūrų gyvųjų išteklių išsaugojimu ir valdymu. Vykdydama didesnio masto tarptautinius įsipareigojimus, Europos Sąjunga prisideda prie pastangų išsaugoti žuvų išteklius tarptautiniuose vandenyse;

(3)pagal Tarybos sprendimą 86/238/EEB 6 Europos Sąjunga nuo 1997 m. lapkričio 14 d. yra Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos (toliau – ICCAT konvencija) susitariančioji šalis;

(4)ICCAT konvencija nustatoma regioninio bendradarbiavimo, kuriuo siekiama išsaugoti ir valdyti tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų išteklius Atlanto vandenyne ir gretimose jūrose, sistema, tuo tikslu įsteigiant Tarptautinę Atlanto tunų apsaugos komisiją (toliau – ICCAT);

(5)ICCAT turi įgaliojimus priimti privalomuosius sprendimus („rekomendacijas“) jos kompetencijai priklausančių žvejojamų rūšių išsaugojimo ir valdymo srityje, kurie yra privalomi susitariančiosioms šalims. Šie aktai iš esmės yra skirti ICCAT susitariančiosioms šalims, tačiau jais taip pat nustatomi įpareigojimai privačiojo sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojams (pvz., laivų kapitonams). ICCAT rekomendacijos įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po jų priėmimo, o Europos Sąjunga jas privalo perkelti į savo teisę;

(6)paskutinį kartą ICCAT rekomendacijos dėl išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo buvo įgyvendintos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1936/2001 7 ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 520/2007 8 ;

(7)ICCAT rekomendacija dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano buvo įgyvendinta Tarybos reglamentu (EB) Nr. 302/2009 9 . Šiame reglamente nuostatų dėl tokio daugiamečio atkūrimo plano nėra;

(8)šiame reglamente taip pat nėra nuostatų dėl žvejybos galimybių, dėl kurių sprendimus priima ICCAT, kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priemones dėl kainų, rinkliavų, pagalbos ir kiekybinių apribojimų nustatymo bei žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo patvirtina Taryba;

(9)ICCAT rekomendacijomis, priimtomis po 2008 m., padaroma daugelio rekomendacijų, priimtų iki tos datos, pakeitimų ir nustatomos kelios naujos nuostatos;

(10)siekiant į Sąjungos teisę skubiai įtraukti būsimus privalomus ICCAT rekomendacijų pakeitimus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento priedų pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(11)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 10 ;

(12)siekiant užtikrinti BŽP laikymąsi, buvo priimti ES teisės aktai, kuriais nustatoma kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, apimanti kovą su neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos (NNN žvejybos) veikla;

(13)visų pirma Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 11 nustatoma Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo, laikantis bendro ir integruoto požiūrio, sistema siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi visų bendros žuvininkystės politikos taisyklių. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 404/2011 12 nustatytos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 įgyvendinimo taisyklės. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 13 nustatoma Bendrijos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. Tais reglamentais jau įgyvendinama nemažai ICCAT rekomendacijose išdėstytų nuostatų. Todėl tų nuostatų į šį reglamentą įtraukti nebūtina;

(14)Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, nuo 2015 m. sausio 1 d. taikomas žvejojant mažas ir dideles pelagines žuvis, žvejojant pramoniniais tikslais ir žvejojant lašišas Baltijos jūroje. Tačiau pagal to reglamento 15 straipsnio 2 dalį įpareigojimas iškrauti laimikį taikomas nedarant poveikio Sąjungos tarptautiniams įsipareigojimams, pvz., nustatytiesiems ICCAT rekomendacijomis. Remiantis ta pačia nuostata, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kurių tikslas – tokius tarptautinius įsipareigojimus įgyvendinti Sąjungos teisėje, įskaitant visų pirma nuostatas, kuriomis leidžiama nukrypti nuo įpareigojimo iškrauti laimikį. Todėl, vykdant tam tikrą mažų ir didelių pelaginių žuvų žvejybą ir kai žvejojama pramoniniais tikslais, išmesti į jūrą žuvis bus leidžiama tam tikrais Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 2015/98 14 nustatytais atvejais;

(15)Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1984/2003 15 pagal atitinkamas ICCAT nuostatas nustatomos paprastosioms durklažuvėms ir didžiaakiams tunams taikomos statistinių dokumentų programos. Kadangi ICCAT priėmė naujas nuostatas dėl statistinių programų, susijusias su perkrovimu jūroje, tikslinga iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1984/2003, siekiant tas nuostatas įtraukti į Sąjungos teisę;

(16)pastaraisiais metais daug ICCAT rekomendacijų buvo pakeista arba panaikinta. Todėl siekiant aiškumo, supaprastinimo ir teisinio tikrumo, tikslinga iš dalies pakeisti Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 520/2007,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I antraštinė dalis
Bendrosios nuostatos

1 straipsnis
Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės nuostatos, susijusios su toli migruojančių žuvų išteklių, kuriuos valdo Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (toliau – ICCAT), žvejyba.

2 straipsnis
Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

(a)Sąjungos žvejybos laivams ir mėgėjų žvejyba užsiimantiems Sąjungos laivams, kurie veiklą vykdo ICCAT konvencijos rajone, o perkrovimo atveju – taip pat už ICCAT konvencijos rajono ribų, jei jie perkrauna tame rajone sužvejotas žuvis;

(b)trečiųjų šalių laivams, kurie yra tikrinami valstybių narių uostuose ir kurie gabena ICCAT rūšių žuvis ar iš tokių rūšių pagamintus žuvų produktus, kurie anksčiau nebuvo iškrauti ar perkrauti uostuose.

3 straipsnis
Ryšys su kitais Sąjungos aktais

Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio nuostatoms, išdėstytoms:

(a)Reglamente XXXX/2016 [naujajame Žvejybos leidimų reglamente];

(b)Reglamente YYYY/2016 [Paprastiesiems tunams taikomų priemonių perkėlimo reglamente].

4 straipsnis
Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)ICCAT rūšys – I priede išvardytos rūšys;

(2)tropiniai tunai – didžiaakiai tunai, gelsvauodegiai tunai ir dryžieji tunai;

(3)žvejybos laivas – laivas, turintis versliniam jūrų biologinių išteklių naudojimui skirtą įrangą arba paprastųjų tunų gaudyklę;

(4)žūklės laivas – žvejybos laivas, naudojamas jūrų biologiniams ištekliams žvejoti;

(5)Sąjungos žvejybos laivas – žvejybos laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava ir įregistruotas Sąjungoje;

(6)žvejybos leidimas – Sąjungos žvejybos laivui išduotas leidimas, kuriuo jam suteikiama teisė nustatytą laikotarpį, atitinkamame rajone arba pagal atitinkamos žvejybos kriterijus tam tikromis sąlygomis vykdyti tam tikrą žvejybos veiklą;

(7)specialusis žvejybos leidimas – Sąjungos žvejybos laivui išduotas leidimas, kuriuo jam suteikiama teisė nustatytą laikotarpį, atitinkamame rajone arba pagal atitinkamos žvejybos kriterijus tam tikromis sąlygomis konkrečiais įrankiais vykdyti tam tikrą žvejybos veiklą;

(8)perkrovimas – visų ar dalies laive laikomų žvejybos produktų iškrovimas į kitą laivą;

(9)mėgėjų žvejyba – neverslinė jūrų gyvųjų vandens išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo arba sporto tikslais;

(10)I užduoties duomenys – duomenys, ICCAT „Praktiniame statistinių duomenų apie Atlanto tunus ir tunams giminingas žuvis rinkimo ir jų ėminių ėmimo vadove“ apibrėžti kaip I užduotis;

(11)II užduoties duomenys – duomenys, ICCAT „Praktiniame statistinių duomenų apie Atlanto tunus ir tunams giminingas žuvis rinkimo ir jų ėminių ėmimo vadove“ apibrėžti kaip II užduotis;

(12)KSŠ – ICCAT konvencijos susitariančiosios šalys ir bendradarbiaujančios šalys, kurios nėra susitariančiosios šalys, bendradarbiaujantys subjektai arba žvejybos subjektai;

(13)ICCAT konvencijos rajonas – visi Atlanto vandenyno ir gretimų jūrų vandenys;

(14)tausios žvejybos partnerystės susitarimas – tarptautinis susitarimas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 37 punkte;

(15)laivo ilgis – atstumas tiesia linija tarp kraštutinių laivapriekio ir laivagalio taškų;

(16)dideli pelaginėmis ūdomis žvejojantys laivai – pelaginėmis ūdomis žvejojantys laivai, kurių bendrasis ilgis yra didesnis nei 24 metrai;

(17)dideli žvejybos laivai – žvejybos laivai, kurių bendrasis ilgis yra didesnis nei 20 metrų;

(18)didelių žvejybos laivų ICCAT registras – ICCAT sekretoriato tvarkomas didelių žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti ICCAT rūšių žuvis ICCAT konvencijos rajone, sąrašas;

(19)aptarnaujantis laivas – laivas, kuris aprūpina žūklės laivą arba palengvina žvejybos veiklą, padeda ją vykdyti arba parengia jai ir kuriame nėra naudoti paruoštų žvejybos įrankių;

(20)transportinis laivas – aptarnaujantis laivas, kuris naudojamas perkrovimo operacijoms vykdyti ir į kurį iš didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų perkeliamos ICCAT rūšių žuvys;

(21)transportinių laivų ICCAT registras – ICCAT sekretoriato tvarkomas laivų, į kuriuos leidžiama jūroje, ICCAT konvencijos rajone, perkrauti žvejybos produktus iš didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, sąrašas;

(22)leidimus turinčių tropinius tunus žvejojančių laivų ICCAT registras – ICCAT sekretoriato tvarkomas didelių žvejybos laivų, kuriems leidžiama ICCAT konvencijos rajone žvejoti, laive laikyti, perkrauti, transportuoti, perdirbti arba iškrauti tropinius tunus, sąrašas;

(23)žuvų suburiamasis įrenginys (ŽSĮ) – žuvims privilioti statomas jūros paviršiuje plūduriuojantis įrenginys;

(24)NNN žvejyba – neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejybos veikla;

(25)NNN žvejybą vykdančių laivų ICCAT sąrašas – laivų, plaukiojančių su šalies, kuri nėra konvencijos susitariančioji šalis, vėliava ir, ICCAT manymu, vykdančių NNN žvejybą, sąrašas;

(26)ūda – žvejybos įrankis, kurį sudaro pagrindinis lynas su ant šoninių (ilginamųjų) lynų, kurių ilgis ir išdėstymo intervalas priklauso nuo tikslinių žuvų rūšies, pritvirtintais kabliukais;

(27)gaubiamasis tinklas – apsupamasis tinklas, kurio apačia sutraukiama per išilginius gruntlynio žiedus perkištu lynu, kuriuo tinklą galima sutraukti ir užverti;

(28)kabliukas – lenktas aštrus plieninės vielos elementas.

II ANTRAŠTINĖ DALIS
TAM TIKRŲ RŪŠIŲ ŽUVŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO, IŠSAUGOJIMO IR KONTROLĖS PRIEMONĖS

I skyrius
Tropiniai tunai

5 straipsnis
Didžiaakius tunus žvejojančių didelių žūklės laivų skaičiaus apribojimai

Didžiaakius tunus ICCAT konvencijos rajone žvejojančių didelių Sąjungos žūklės laivų skaičius ir bendras žvejybos pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa (GT), nustatomi:

(a)pagal ICCAT konvencijos rajone 1991–1992 m. laikotarpiu didžiaakius tunus žvejojusių Sąjungos žūklės laivų vidutinį skaičių ir žvejybos pajėgumą, išreikštą GT, ir

(b)remiantis Sąjungos žūklės laivų, žvejojusių didžiaakius tunus 2005 m., skaičiaus, apie kurį buvo pranešta ICCAT 2005 m. birželio 30 d., apribojimu.

6 straipsnis
Specialieji leidimai dideliems tropinių tunų žūklės laivams ir aptarnaujantiems laivams

1.Valstybės narės, vadovaudamosi Reglamente XXXX/2016 [naujajame Žvejybos leidimų reglamente] išdėstytomis nuostatomis, išduoda leidimus dideliems su jų vėliava plaukiojantiems žūklės laivams, kuriems leidžiama žvejoti tropinius tunus ICCAT konvencijos rajone.

2.Valstybės narės išduoda leidimus su jų vėliava plaukiojantiems laivams, kurie aptarnauja 1 dalyje nurodytus laivus.

7 straipsnis
Leidimus turinčių tropinius tunus žvejojančių laivų ICCAT registras

1.Valstybės narės nedelsdamos ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo įvykio, dėl kurio būtina papildyti leidimus turinčių tropinius tunus žvejojančių laivų ICCAT registrą, iš jo ką nors išbraukti ar jį iš dalies keisti, apie tai praneša Komisijai. Komisija nedelsdama ir ne vėliau kaip per 45 dienas nuo įvykio datos pateikia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

2.ICCAT konvencijos rajone didžiaakius tunus žvejojančius laivus gali pakeisti tik lygiaverčio ar mažesnio žvejybos pajėgumo laivai.

3.Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, dideliems žvejybos laivams, kurie nėra įtraukti į leidimus turinčių tropinius tunus žvejojančių laivų ICCAT registrą, neleidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perkelti arba perdirbti ICCAT konvencijos rajone sužvejotų tropinių tunų.

8 straipsnis
Atitinkamais metais tropinius tunus žvejojusių laivų sąrašas

Kasmet iki birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai leidimus turėjusių su jų vėliava plaukiojančių laivų, kurie praėjusiais kalendoriniais metais ICCAT konvencijos rajone žvejojo tropinius tunus, sąrašą. Kasmet iki liepos 31 d. Komisija pateikia ICCAT sąrašus, kuriuos jai yra pateikusios valstybės narės.

9 straipsnis
ŽSĮ valdymo planai

1.Kasmet iki sausio 31 d. valstybės narės, turinčios gaubiamaisiais tinklais ir kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančių laivų, kurie žvejoja tropinius tunus naudodami ŽSĮ, pateikia Komisijai su jų vėliava plaukiojančių laivų tokių suburiamųjų įrenginių naudojimo valdymo planus. Kasmet iki liepos 1 d. Komisija nusiunčia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

2.ŽSĮ valdymo planų tikslai yra šie:

(a)gerinti žinias apie ŽSĮ ir plūdurų charakteristikas, žvejybą naudojant ŽSĮ, įskaitant žvejybos pastangas, ir susijusį poveikį tikslinėms ir netikslinėms žuvų rūšims;

(b)veiksmingai valdyti ŽSĮ ir švyturių statymą bei iškėlimą ir jų galimą praradimą;

(c)sumažinti ir apriboti ŽSĮ ir žvejybos naudojant ŽSĮ poveikį ekosistemai, be kita ko, atitinkamais atvejais imantis veiksmų dėl atskirų mirtingumo dėl žvejybos aspektų (pvz., pastatytų ŽSĮ skaičiaus, įskaitant gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų naudojamų ŽSĮ pastatymų skaičių, žvejybos pajėgumo, aptarnaujančių laivų skaičiaus).

3.1 dalyje nurodytuose valdymo planuose pateikiama II priede išdėstyta informacija.

4.Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas laivas, kuris plaukioja su jų vėliava ir gaubiamaisiais tinklais žvejoja tropinius tunus naudodamas ŽSĮ, bet kuriuo metu naudotų ne daugiau kaip 500 aktyvių prietaisinių plūdurų.

10 straipsnis
ŽSĮ taikomi reikalavimai

1.ŽSĮ turi atitikti visus šiuos reikalavimus:

(a)paviršiuje esanti ŽSĮ konstrukcija negali būti uždengta jokia medžiaga arba gali būti uždengta tik tokia medžiaga, kuri kelia mažiausią pavojų, kad įsipainios netikslinių rūšių žuvys;

(b)po paviršiumi esančios dalys turi būti sudarytos tik iš medžiagos, į kurią neįsipainioja netikslinių rūšių žuvys.

2.Projektuojant ŽSĮ pirmenybė turėtų būti teikiama biologiškai skaidžioms medžiagoms, kad biologiškai neskaidžių ŽSĮ iki 2018 m. būtų palaipsniui atsisakyta.

3.Valstybės narės kasmet Komisijai pateikiamoje metinėje ataskaitoje, nurodytoje 70 straipsnyje, informuoja apie veiksmus, kurių ėmėsi siekdamos užtikrinti 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų laikymąsi. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

11 straipsnis
Laivų pateikiama informacija apie ŽSĮ

1.Kiekvienu ŽSĮ pastatymo atveju gaubiamaisiais tinklais ir kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantys Sąjungos žūklės laivai ir aptarnaujantys Sąjungos laivai renka ir pateikia šią informaciją ir duomenis:

(a)geografinę padėtį;

(b)datą;

(c)ŽSĮ tipą (inkarinis ŽSĮ, dreifuojantysis dirbtinis ŽSĮ);

(d)ŽSĮ identifikatorių (pvz., ŽSĮ ženklus ar švyturio ID, plūduro tipą – pvz., paprastas plūduras ar plūduras, susietas su echolotu) arba kitą informaciją, pagal kurią galima nustatyti savininką;

(e)ŽSĮ projekto charakteristikas (plūduriuojančiosios dalies ir povandeninės konstrukcijos matmenis ir sudedamąsias medžiagas, taip pat povandeninės konstrukcijos pinklumą).

2.Kiekvienu nuplaukimo į ŽSĮ vietą atveju, neatsižvelgiant į tai, ar nuplaukus buvo pastatyti žvejybos įrankiai, gaubiamaisiais tinklais ir kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantys Sąjungos žūklės laivai ir aptarnaujantys Sąjungos laivai renka ir pateikia šią informaciją:

(a)nuplaukimo į ŽSĮ vietą pobūdį (ištraukimas, iškėlimas, su elektronine įranga atliekami intervenciniai veiksmai);

(b)geografinę padėtį;

(c)datą;

(d)ŽSĮ tipą (inkarinis ŽSĮ, dreifuojantysis gamtinis ŽSĮ, dreifuojantysis dirbtinis ŽSĮ);

(e)ŽSĮ identifikatorių (pvz., ŽSĮ ženklus ar švyturio ID arba kitą informaciją, pagal kurią galima nustatyti savininką);

(f)jei nuplaukus pastatomi žvejybos įrankiai, pastačius pasiektą rezultatą – laimikį ir priegaudą, nurodant tiek laive laikomą, tiek išmestą į jūrą gyvų ar negyvų žuvų kiekį.

3.Kiekvienu ŽSĮ praradimo atveju gaubiamaisiais tinklais ir kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantys Sąjungos žūklės laivai ir visi aptarnaujantys Sąjungos laivai renka ir pateikia šią informaciją:

(a) paskutinę užregistruotą geografinę padėtį;

(b)paskutinės užregistruotos geografinės padėties datą;

(c)ŽSĮ identifikatorių (pvz., ŽSĮ ženklus ar švyturio ID) arba kitą informaciją, pagal kurią galima nustatyti savininką;

4.Sąjungos žvejybos laivai kas ketvirtį atnaujina pastatytų ŽSĮ sąrašą, kuriame pateikiama bent III priede nurodyta informacija.

12 straipsnis
Valstybių narių teikiama informacija apie ŽSĮ

Valstybės narės kasmet likus 15 dienų iki ICCAT nustatyto konkrečių metų galutinio termino pateikia Komisijai toliau nurodytą informaciją, kad ją būtų galima perduoti ICCAT sekretoriatui:

(a)kas ketvirtį – faktiškai pastatytų ŽSĮ skaičių pagal ŽSĮ tipą, nurodant, ar yra su ŽSĮ susietas švyturys ir (arba) plūduras, ar jo nėra;

(b) kas ketvirtį – faktiškai pastatytų švyturių ir (arba) plūdurų skaičių ir tipą (pvz., radijo, su echolotu);

(c)kas ketvirtį – vidutinį aktyviųjų švyturių ir (arba) plūdurų, kuriuos sekė kiekvienas laivas, skaičių;

(d)kas ketvirtį – vidutinį prarastų aktyviųjų ŽSĮ skaičių;

(e) kiekvieno aptarnaujančio laivo duomenis apie jūroje praleistų dienų skaičių pagal kiekvieną 1° dydžio kvadratinę zoną, mėnesį ir vėliavos valstybę.

13 straipsnis
Žurnalai

Valstybės narės užtikrina, kad:

(a)būtų greitai surenkami ir Sąjungos mokslo srities pareigūnams prieinami popieriniai ir elektroniniai žvejybos žurnalai ir, jei taikytina, ŽSĮ žurnalai;

(b)pagal 49 straipsnį Komisijai siunčiami II užduoties duomenys apimtų informaciją, surinktą iš žvejybos arba, jei taikytina, ŽSĮ žurnalų.

14 straipsnis
Draudimas žvejoti tam tikrame rajone ar tam tikru laikotarpiu, taikomas siekiant apsaugoti jauniklius

1.Žvejoti tropinius tunus ar padėti vykdyti tropinių tunų žvejybos veiklą panaudojant objektus, kurie galėtų daryti poveikį žuvų susibūrimui, įskaitant ŽSĮ, draudžiama:

(a)nuo kiekvienų metų sausio 1 d. iki vasario 28 d. ir

(b)rajone, kurio ribos yra tokios:

–šiaurinė riba – 5° šiaurės platumos lygiagretė;

–pietinė riba – 4° pietų platumos lygiagretė;

–vakarinė riba – 20° vakarų ilgumos dienovidinis;

–rytinė riba – Afrikos pakrantė.

2.1 dalyje nurodytas draudimas apima:

(a)plūduriuojančiųjų objektų – su plūdurais ar be jų – nuleidimą;

(b)žvejybą aplink dirbtinius objektus (įskaitant laivus), po jais ar juos panaudojant;

(c)žvejybą aplink gamtinius objektus, po jais ar juos panaudojant;

(d)plūduriuojančiųjų objektų išvilkimą už rajono ribų.

3.Kiekviena valstybė narė, vykdanti žvejybos veiklą geografiniame rajone, kuriame taikomas draudimas žvejoti tam tikrame rajone ar tam tikru laikotarpiu:

(a)imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad visuose su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose, įskaitant aptarnaujančius laivus, vykdančiuose žvejybos veiklą, kai taikomas draudimas žvejoti 1 dalyje nurodytu laikotarpiu  / nurodytame rajone, būtų po stebėtoją. Stebėtojų programa turi atitikti IV priede išdėstytus reikalavimus;

(b)kasmet iki birželio 30 d. pateikia Komisijai a punkte nurodytų stebėtojų surinktą informaciją, o Komisija apie tai iki liepos 31 d. praneša ICCAT;

(c)imasi tinkamų veiksmų prieš su jos vėliava plaukiojančius laivus, kurie nesilaiko 1 dalyje nurodyto draudimo žvejoti minėtame rajone ar minėtu laikotarpiu reikalavimų;

(d)70 straipsnyje nurodytoje metinėje ataskaitoje, kurią ji pateikia Komisijai, informuoja ir apie tai, kaip ji laikosi draudimo žvejoti minėtame rajone ar minėtu laikotarpiu reikalavimų.

15 straipsnis
Tropinių tunų žvejyba tam tikruose Portugalijos vandenyse

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, draudžiama laive laikyti bet kokį kiekį tropinių tunų, gaubiamaisiais tinklais sužvejotų vandenyse, į kuriuos Portugalija turi suverenias teises arba kurie priklauso jos jurisdikcijai ICES X parajonyje į šiaurę nuo 36°30′ šiaurės platumos ar CECAF rajonuose į šiaurę nuo 31° šiaurės platumos ir į rytus nuo 17°30′ vakarų ilgumos, ar nurodytais įrankiais žvejoti šios rūšies žuvis nurodytuose rajonuose.

16 straipsnis
NNN veiklos nustatymas

Jeigu ICCAT vykdomasis sekretorius praneša Komisijai apie tai, kad Sąjungos žvejybos laivai galbūt pažeidė 7 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 1 ir 2 dalis, Komisija nedelsdama informuoja vėliavos valstybę narę. Vėliavos valstybė narė nedelsdama ištiria padėtį ir, nustačiusi, kad laivas žvejoja naudodamas objektus, kurie galėtų daryti poveikį žuvų susibūrimui, įskaitant ŽSĮ, pareikalauja, kad laivas nutrauktų žvejybą ir prireikus nedelsdamas išplauktų iš to rajono. Vėliavos valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją apie atlikto tyrimo rezultatus ir atitinkamas priemones, kurių ji ėmėsi. Komisija perduoda tą informaciją pakrantės valstybei ir ICCAT vykdomajam sekretoriui.

II skyrius
Šiaurės Atlanto ilgapelekiai tunai

17 straipsnis
Laivų skaičiaus apribojimai

Didžiausias Sąjungos žūklės laivų, žvejojančių Šiaurės Atlanto ilgapelekius tunus ICCAT konvencijos rajone, skaičius nustatomas pagal Sąjungos žūklės laivų, žvejojusių Šiaurės Atlanto ilgapelekius tunus kaip tikslinę rūšį 1993–1995 m. laikotarpiu, vidutinį skaičių.

III skyrius
Paprastosios durklažuvės

1 skirsnis
Paprastosios durklažuvės Atlanto vandenyne

18 straipsnis
Šiaurės Atlanto paprastųjų durklažuvių išteklių valdymo planai

Šiaurės Atlanto paprastąsias durklažuves žvejojančios valstybės narės pateikia Komisijai savo valdymo planus kasmet iki rugpjūčio 15 d. Komisija perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui kasmet iki rugsėjo 15 d.

19 straipsnis
Mažiausias Atlanto paprastųjų durklažuvių dydis

1.Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, draudžiama žvejoti, laikyti laive ar perkrauti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, demonstruoti ar siūlyti parduoti, taip pat parduoti arba tiekti rinkai paprastąsias durklažuves, kurių gyvasis svoris – mažesnis nei 25 kg arba ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo – mažesnis nei 125 cm, ar jomis prekiauti.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, leidžiama laikyti laive, perkrauti, perkelti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, parduoti, demonstruoti arba siūlyti parduoti ne daugiau kaip 15 % atsitiktinai sužvejotų paprastųjų durklažuvių, kurių gyvasis svoris – mažesnis nei 25 kg arba ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo – mažesnis nei 125 cm.

3.2 dalyje nurodyta leidžiama 15 proc. dalis apskaičiuojama pagal paprastųjų durklažuvių skaičių bendrame konkretaus laivo sužvejotų ir per vieną kartą iškrautų paprastųjų durklažuvių kiekyje.

2 skirsnis
Paprastosios durklažuvės Viduržemio jūroje

20 straipsnis
Leidimus žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves turinys laivai

1.Valstybės narės išduoda leidimus žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves pagal Reglamente XXXX/2016 (naujasis Žvejybos leidimų reglamentas) išdėstytas nuostatas.

2.Kasmet iki sausio 1 d. valstybės narės elektroniniu būdu ir ICCAT reikalaujamų duomenų ir informacijos teikimo gairėse nurodytu formatu pateikia:

(a)visų leidimus žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves turinčių ir su valstybių narių vėliavomis plaukiojančių Sąjungos žūklės laivų sąrašą;

(b)visų leidimus žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves vykdant mėgėjų žvejybą turinčių Sąjungos žūklės laivų sąrašą.

3.Komisija tą informaciją pateikia ICCAT sekretoriatui iki sausio 15 d.

4.Valstybės narės nedelsdamos ir ne vėliau kaip per 30 dienų praneša Komisijai apie visus Sąjungos žūklės laivų ir mėgėjų žvejybą vykdančių laivų, turinčių leidimus žvejoti paprastąsias durklažuves Viduržemio jūroje, sąrašų papildymo, išbraukimo iš jų ar jų pakeitimo atvejus. Komisija nedelsdama ir ne vėliau kaip per 45 dienas nuo sąrašų papildymo, išbraukimo iš jų ir jų pakeitimo datos pateikia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

21 straipsnis
Priegauda

Į 20 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą sąrašą neįtrauktiems Sąjungos žūklės laivams neleidžiama žvejoti, laive laikyti, perkrauti, transportuoti, perdirbti arba iškrauti paprastųjų durklažuvių kiekio, viršijančio 5 % bendro laive laikomo laimikio, išreikšto svoriu ir (arba) vienetų skaičiumi.

22 straipsnis
Specialusis žvejybos leidimas

1.Į leidimus turinčių laivų sąrašą pagal 20 straipsnio 2 dalies a punktą įtraukti Sąjungos žūklės laivai, naudojantys harpūnus ar ūdas, turi turėti specialųjį žvejybos leidimą.

2.Kasmet iki birželio 30 d. kiekviena valstybė narė elektroniniu būdu pateikia Komisijai praėjusiais metais išduotų specialiųjų žvejybos leidimų sąrašą. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui iki liepos 31 d.

23 straipsnis
Žvejybos draudimo laikotarpiai

1.Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės negali būti žvejojamos (nei kaip tikslinė rūšis, nei kaip priegauda), laikomos laive, perkraunamos arba iškraunamos nuo kovo 1 d. iki 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.

2.Valstybės narės stebi, ar žvejybos draudimas yra veiksmingas, ir kasmet iki rugpjūčio 15 d. pateikia Komisijai visą atitinkamą informaciją apie atitinkamas kontrolės priemones, kurių buvo imtasi, ir atitinkamus patikrinimus, kurie buvo atlikti siekiant užtikrinti 1 dalies reikalavimų laikymąsi. Komisija perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki ICCAT metinio susirinkimo.

24 straipsnis
Mažiausias Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių dydis

1.Leidžiama laikyti laive, perkrauti, iškrauti ir transportuoti tik sveikus (neišdarinėtus) paprastųjų durklažuvių egzempliorius, nepašalinus jokios išorinės dalies, arba egzempliorius be žiaunų ir išdarinėtus.

2.Draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, demonstruoti ar siūlyti parduoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, kurių ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo yra mažesnis nei 90 cm arba kurios yra mažesnio nei 10 kg gyvojo svorio, arba, jei tai žuvys be žiaunų ir išdarinėtos, – kurių svoris yra mažesnis nei 9 kg, arba, jei tai žuvys be žiaunų, išdarinėtos, be pelekų ir be dalies galvos, – kurių svoris po išdorojimo yra mažesnis nei 7,5 kg.

3.Nukrypstant nuo 2 dalies, leidžiama laikyti laive, perkrauti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti arba demonstruoti ar siūlyti parduoti atsitiktinai sužvejotas mažesnes nei toje dalyje nustatyto mažiausio dydžio paprastąsias durklažuves, jei jų kiekis neviršija 5 % bendro laive laikomo sužvejotų paprastųjų durklažuvių kiekio, išreikšto svoriu ir (arba) arba vienetų skaičiumi.

25 straipsnis
Leidimus žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves turinčių laivų žvejybos įrankių techninės specifikacijos

1.Nukrypstant nuo Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 16 12 straipsnio, didžiausias kabliukų, kuriuos gali statyti paprastąsias durklažuves žvejojantys laivai arba kuriuos galima laikyti paprastąsias durklažuves žvejojančiuose laivuose, skaičius yra 2 800 kabliukų.

2.Be 1 dalyje nurodyto didžiausio skaičiaus, laivuose, išplaukiančiuose į ilgesnės kaip 2 dienų trukmės žvejybos reisus, gali būti leidžiama laikyti antrą paruoštų naudoti kabliukų komplektą su sąlyga, kad jis yra deramai surištas ir padėtas žemesniuose deniuose, kad jo nebūtų galima lengvai panaudoti.

3.Kabliukas turi būti bent 7 cm ilgio.

4.Pelaginės ūdos negali būti ilgesnės nei 30 jūrmylių (55,56 km).

26 straipsnis
Ataskaitų apie Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves teikimo įpareigojimai

1.Kasmet iki birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai toliau nurodytą informaciją apie Sąjungos žūklės laivus, kurie praėjusiais metais turėjo leidimus žvejoti paprastąsias durklažuves pelaginėmis ūdomis ar harpūnais Viduržemio jūroje:

(a)informaciją apie žūklės laivą:

i)laivo pavadinimą (jei pavadinimo nėra, turi būti nurodytas registracijos numeris be šalies inicialų);

ii)Bendrijos laivyno registro numerį, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 I priede 17 ;

iii)numerį ICCAT sąraše;

(b)su žvejybos veikla susijusią informaciją, remiantis imties ar viso laivyno duomenimis;

i)žvejybos laikotarpį (-ius) ir bendrą laivo žvejybos dienų skaičių per metus, informaciją pateikiant pagal tikslines žuvų rūšis ir rajonus;

ii)geografinius rajonus pagal ICCAT statistinius stačiakampius, kuriuose laivas vykdė žvejybos veiklą, informaciją pateikiant pagal tikslinę žuvų rūšį ir rajoną;

iii)laivo tipą, informaciją pateikiant pagal tikslines žuvų rūšis ir rajonus;

iv)laivo panaudotų kabliukų skaičių, informaciją pateikiant pagal tikslines žuvų rūšis ir rajonus;

v)laivo panaudotų ūdų vienetų skaičių, informaciją pateikiant pagal tikslines žuvų rūšis ir rajonus;

vi)bendrą visų laivo ūdų vienetų ilgį, informaciją pateikiant pagal tikslines žuvų rūšis ir rajonus;

(c)duomenis apie laimikį, informaciją pateikiant pagal mažiausius galimus laiko ir ploto lygmenis;

i)laimikio pasiskirstymą pagal žuvų dydį ir, jei įmanoma, amžių;

ii)kiekvieno laivo laimikį bei laimikio sudėtį ir

iii)žvejybos pastangas (laivo žvejybos dienų vidurkį, kabliukų skaičiaus vidurkį laive, ūdų vienetų vidurkį laive, laivo ūdų bendro ilgio vidurkį).

2.1 dalyje nurodyta informacija pateikiama ICCAT reikalaujamu formatu.

3.Kasmet iki liepos 31 d. Komisija nusiunčia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

IV skyrius
Atlantiniai marlinai ir atlantiniai baltieji marlinai

27 straipsnis
Sužvejotų gyvų atlantinių marlinų ir atlantinių baltųjų marlinų paleidimas

1.Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, laivai, plaukiojantys su valstybės narės, kuri yra beveik išnaudojusi jai nustatytą kvotą, vėliava, paleidžia visus atlantinius marlinus (Makaira nigricans) ir atlantinius baltuosius marlinus (Tetrapturus albidus), kurie iki įkėlimo į laivą dar yra gyvi.

2.1 dalyje nurodytos valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad atlantiniai marlinai ir atlantiniai baltieji marlinai būtų paleidžiami tokiu būdu, kuriuo būtų užtikrintos kuo didesnės galimybės jiems išgyventi.

3.Valstybės narės skatina naudoti vienagijus lankstinius kaspininius lynus, kad gyvus atlantinius marlinus ir atlantinius baltuosius marlinus būtų galima lengvai paleisti.

28 straipsnis
Atlantinių marlinų ir atlantinių baltųjų marlinų iškrovimas viršijus žvejybos galimybes

Išnaudojusi jai nustatytą kvotą, valstybė narė užtikrina, kad iškrauti atlantiniai marlinai ir atlantiniai baltieji marlinai, kurie prie laivo borto atplukdomi negyvi, nebūtų parduodami ir nepatektų į prekybą.

29 straipsnis
Atlantinių marlinų ir atlantinių baltųjų marlinų mėgėjų žvejyba

1.Visos valstybės narės, kurių laivai vykdo atlantinių marlinų ir atlantinių baltųjų marlinų mėgėjų žvejybą, užtikrina, kad mokslinis stebėjimas aprėptų 5 proc. turnyrų metu sužvejotų atlantinių marlinų ir atlantinių baltųjų marlinų kiekio iškrovimo operacijų.

2.Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, draudžiama žvejoti, laikyti laive ar perkrauti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, demonstruoti ar siūlyti parduoti, taip pat parduoti arba tiekti rinkai atlantinius marlinus, kurių ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo yra mažesnis kaip 251 cm, ir jais prekiauti.

3.Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, draudžiama žvejoti, laikyti laive ar perkrauti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, demonstruoti ar siūlyti parduoti, taip pat parduoti arba tiekti rinkai atlantinius baltuosius marlinus, kurių ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo yra mažesnis kaip 168 cm, ir jais prekiauti.

4.Draudžiama parduoti ar siūlyti parduoti vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotų atlantinių marlinų ar atlantinių baltųjų marlinų skerdenas ar skerdenų dalis.

V skyrius
Rykliai

30 straipsnis
Bendrosios nuostatos

1.Vykdant žvejybą, kurios atveju rykliai nėra tikslinė žuvų rūšis, gyvi rykliai, kurie yra sužvejojami atsitiktinai ir nėra suvartojami maistui ar naudojami kaip pragyvenimo šaltinis, paleidžiami.

2.Valstybės narės atlieka ICCAT konvencijos rajone sužvejotų ryklių rūšių mokslinius tyrimus, kad būtų galima pagerinti žvejybos įrankių selektyvumą, nustatyti galimas jauniklių auginimo vietas ir apsvarstyti žvejybos draudimo laikotarpius bei rajonus, taip pat prireikus kitas priemones. Tokie moksliniai tyrimai turi suteikti informacijos apie pagrindinius biologinius ir ekologinius parametrus, gyvenimo etapus ir elgsenos ypatumus, taip pat apie galimų poravimosi, jauniklių atsivedimo ir auginimo vietų nustatymą.

31 straipsnis
Atlantiniai silkiarykliai (Lamna nasus)

1.Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti atlantinių silkiaryklių skerdenas arba skerdenų dalis.

2.Iš Sąjungos žūklės laivų nedelsiant paleidžiami vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą sužvejoti nesužeisti atlantiniai silkiarykliai, atplukdyti prie laivo borto.

32 straipsnis
Didžiaakės jūrų lapės (Alopias superciliosus)

1.Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti didžiaakių jūrų lapių, sužvejotų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

2.Iš Sąjungos žūklės laivų nedelsiant paleidžiamos vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą sužvejotos nesužeistos didžiaakės jūrų lapės, atplukdytos prie laivo borto.

33 straipsnis
Atlantiniai pilkšvieji rykliai (Isurus oxyrinchus)

Valstybės narės siekia sumažinti šiaurės Atlante žvejojamų atlantinių pilkšvųjų ryklių mirtingumą dėl žvejybos ir kasmet Komisijai pateikiamoje metinėje ataskaitoje, nurodytoje 70 straipsnyje, informuoja apie padarytą pažangą.

34 straipsnis
Ilgapelekiai pilkieji rykliai (Carcharhinus longimanus)

1.Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių, sužvejotų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

2.Iš Sąjungos žūklės laivų nedelsiant paleidžiami vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą sužvejoti nesužeisti ilgapelekiai pilkieji rykliai, atplukdyti prie laivo borto.

35 straipsnis
Paprastieji kūjarykliai

1.Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti Sphyrnidae šeimai priklausančių paprastųjų kūjaryklių (išskyrus Sphyrna tiburo), sužvejotų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

2.Iš Sąjungos žūklės laivų nedelsiant paleidžiami vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą sužvejoti nesužeisti atlantiniai silkiarykliai, atplukdyti prie laivo borto.

36 straipsnis
Floridiniai šilkiniai rykliai (Carcharhinus falciformis)

1.Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti floridinių šilkinių ryklių, sužvejotų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

2.Iš Sąjungos žūklės laivų nedelsiant – ne vėliau nei prieš įkeliant laimikį į žuvų talpyklas – ir deramai atsižvelgiant į įgulos narių saugumą paleidžiami vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą sužvejoti nesužeisti floridiniai šilkiniai kūjarykliai.

3.ICCAT valdomų išteklių žvejybą vykdantys gaubiamaisiais tinklais žvejojantys Sąjungos laivai imasi papildomų priemonių atsitiktinai sužvejotų floridinių šilkinių ryklių išgyvenimo lygiui padidinti. Valstybės narės kasmet Komisijai pateikiamoje metinėje ataskaitoje, nurodytoje 70 straipsnyje, informuoja apie padarytą pažangą.

37 straipsnis
Mokslinių stebėtojų ir kitų įgaliotųjų asmenų renkami ryklių rūšių ėminiai

1.Nukrypstant nuo 31, 32, 34, 35 ir 36 straipsniuose nustatyto draudimo laikyti laive atlantinius silkiaryklius, didžiaakes jūrų lapes, ilgapelekius pilkuosius ryklius, paprastuosius kūjaryklius (priklausančius Sphyrnidae šeimai, išskyrus Sphyrna tiburo) ir floridinius šilkinius ryklius, moksliniams stebėtojams ar asmenims, kuriuos KSŠ yra įgaliojusios rinkti biologinius ėminius, leidžiama tuos ėminius rinkti šiomis sąlygomis:

(a)renkami tik gyvūnų, kurie ištraukti yra negyvi, biologiniai ėminiai;

(b)biologiniai ėminiai imami vykdant mokslinių tyrimų projektą, apie kurį pranešta ICCAT Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui ir kuris plėtojamas atsižvelgiant į to komiteto rekomenduojamus mokslinių tyrimų prioritetus;

(c)biologiniai ėminiai laikomi laive iki atvežimo į iškrovimo uostą ar perkrovimo ir

(d)prie visų pagal šį straipsnį surinktų ėminių iki atvežimo į galutinį iškrovimo uostą privalo būti pridėtas vėliavos valstybės narės arba, jei tai frachtuojami laivai, – frachtuojančios KSŠ ir vėliavos valstybės narės leidimas. Tokiais ėminiais ir kitomis ryklių egzempliorių, kurių ėminiai paimti, dalimis negali būti prekiaujama ir jie negali būti parduodami.

2.1 dalyje nurodytą biologinį ėminį visų pirma gali sudaryti stuburo slanksteliai, audinys, reprodukcinė sistema, skrandis, odos ėminiai, spiralinis vožtuvas, žiaunos, visa žuvis ar skeletas taksonominiams tyrimams ir faunos sąrašams.

3.Ėminių rinkimo procesas gali būti pradėtas tik po to, kai atitinkama valstybė narė išduoda leidimą.

VI skyrius
Jūrų paukščiai

38 straipsnis
Poveikio jūrų paukščiams švelninimo priemonės rajone tarp 20° ir 25° pietų platumos

1.Visi rajone tarp 20° ir 25° pietų platumos žvejojantys laivai turi turėti ir naudoti paukščių baidymo lynus ir paukščių baidymo lynų stiebus, atitinkančius V priede išdėstytus reikalavimus ir papildomas gaires.

2.Paukščių baidymo lynai visada turi būti ištempiami prieš nuleidžiant į vandenį ūdas.

3.Kai paukščių labai gausu arba jie labai aktyvūs, turi būti naudojamas dar vienas paukščių baidymo lyno stiebas ir paukščių baidymo lynas.

4.Visi laivai turi turėti atsarginius paukščių baidymo lynus, kuriuos būtų galima nedelsiant panaudoti.

5.Laivams, vienagijomis ūdomis žvejojantiems paprastąsias durklažuves, 1, 2 ir 3 dalių reikalavimai netaikomi, jei tenkinama kiekviena iš šių sąlygų:

(a)ūdos užmetamos naktį (naktis – laikotarpis tarp jūrinio saulėlydžio ir jūrinio saulėtekio, kaip nurodyta jūrų astronominio metraščio dalyje, skirtoje saulėlydžiams ir saulėtekiams pagal vietos, kurioje vykdoma žvejybos veikla, geografinę padėtį);

(b)ne toliau kaip 3 m nuo kabliuko pritaisoma ne lengvesnė kaip 60 g lankstinė jungtis, kad būtų pasiektas optimalus nugrimzdimo lygis;

(c)šią nukrypti leidžiančią nuostatą taikančios laivų vėliavos valstybės narės informuoja Komisiją apie savo mokslines išvadas, gautas stebėtojams stebint šiuos laivus.

39 straipsnis
Poveikio jūrų paukščiams švelninimo priemonės rajone į pietus nuo 25° pietų platumos

Ūdomis žvejojantys laivai taiko bent dvi iš toliau nurodytų poveikio švelninimo priemonių laikydamiesi V priede išdėstytų reikalavimų ir papildomų gairių:

(a)užmetimą naktį esant minimaliam denio apšvietimui;

(b)paukščių baidymo lynus;

(c)lyno gramzdinimą.

40 straipsnis
Ataskaitų apie jūrų paukščius teikimo įpareigojimai

1.Ūdomis žvejojantys laivai renka ir vėliavos valstybei narei pateikia informaciją apie sąveiką su jūrų paukščiais, įskaitant atsitiktinę priegaudą. Kasmet iki birželio 30 d. valstybės narės perduoda tą informaciją Komisijai. Komisija nedelsdama tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

2.Valstybės narės informuoja Komisiją apie tai, kaip jos įgyvendina 38 ir 39 straipsniuose nustatytas priemones, ir apie pažangą, padarytą įgyvendinant ES veiksmų planą, skirtą sumažinti atsitiktinę jūrų paukščių priegaudą žvejybos įrankiais 18 .

VII skyrius
Vėžliai

41 straipsnis
Bendrosios nuostatos dėl vėžlių

1.Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai turi vengti jūrų vėžlių patekimo į tinklus ir paleisti į tinklus, įskaitant ŽSĮ, patekusius ar įsipainiojusius jūrų vėžlius. Jie praneša savo vėliavos valstybei narei apie gaubiamųjų tinklų ar ŽTĮ ir jūrų vėžlių sąveiką.

2.Pelaginėmis ūdomis žvejojantys laivai turi turėti ir naudoti saugaus elgesio su jūrų vėžliais, jų išpainiojimo ir paleidimo įrangą, skirtą užtikrinti, kad jūrų vėžliai būtų paleidžiami taip, kad jų tikimybė išgyventi būtų kuo didesnė.

3.Pelaginėmis ūdomis žvejojančiuose laivuose dirbantys žvejai turi naudoti 2 dalyje nurodytą įrangą ir laikytis VI priede išdėstytų reikalavimų, kad jūrų vėžlių tikimybė išgyventi būtų kuo didesnė.

4.Valstybės narės surengia minėtiems žvejams mokymus, kaip saugiai elgtis su jūrų vėžliais ir kaip juos paleisti.

42 straipsnis
Ataskaitų apie vėžlius teikimo įpareigojimai

1.Valstybės narės renka ir kasmet iki birželio 30 d. pateikia Komisijai informaciją apie jų laivyno sąveiką su jūrų vėžliais vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą ir ją pateikia pagal įrankių tipą. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui iki liepos 31 d. Tokia informacija apima:

(a)laimikio dydį, įrankių charakteristikas, laiką ir vietą, tikslines žuvų rūšis, taip pat tvarkomo laimikio statusą (pvz., į jūrą išmetamas negyvas ar paleidžiamas gyvas laimikis);

(b)sąveikos suskirstymą pagal jūrų vėžlių rūšis ir

(c)užkibimo ar įsipainiojimo (įskaitant ŽSĮ) pobūdį, jauko tipą, kabliuko dydį bei tipą ir gyvūno dydį.

2.Valstybės narės kasmet Komisijai pateikiamoje metinėje ataskaitoje, nurodytoje 70 straipsnyje, informuoja apie 41 straipsnio įgyvendinimą ir kitus atitinkamus veiksmus, kurių jos ėmėsi dėl ICCAT valdomų išteklių žvejybos, siekdamos įgyvendinti FAO gaires dėl jūrų vėžlių mirtingumo vykdant žvejybos operacijas mažinimo 19 .

III ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROS KONTROLĖS PRIEMONĖS

I skyrius
Leidimai

43 straipsnis
Didelių žvejybos laivų ICCAT registras

1.Valstybės narės, vadovaudamosi Reglamente XXXX/2016 [naujajame Žvejybos leidimų reglamente] išdėstytomis nuostatomis, išduoda leidimus su jų vėliava plaukiojantiems dideliems žvejybos laivams, kuriems ICCAT konvencijos rajone leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti ICCAT rūšių žuvis.

2.Išduodamos leidimą valstybės narės Komisijai pateikia didelių žvejybos laivų, kuriems pagal 1 dalį išduotas leidimas, sąrašą. Komisija nedelsdama šią informaciją pateikia ICCAT sekretoriatui, kad šis ją įtrauktų į didelių žvejybos laivų ICCAT registrą.

3.Valstybės narės nedelsdamos ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo įvykio, dėl kurio būtina papildyti didelių žvejybos laivų ICCAT registrą, iš jo ką nors išbraukti ar jį iš dalies keisti, apie tai praneša Komisijai. Komisija ne vėliau kaip per 45 dienas nuo įvykio datos pateikia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

4.Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, dideliems žvejybos laivams, kurie nėra įtraukti į didelių žvejybos laivų ICCAT registrą, neleidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti ICCAT konvencijos rajone sužvejotų ICCAT rūšių žuvų.

II skyrius
Frachtavimas

44 straipsnis
Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas Sąjungos žūklės laivų ir KSŠ frachtavimo susitarimams, kurie nėra laivo nuomos be įgulos sutartys, kai susiję Sąjungos žūklės laivai nekeičia savo vėliavos.

45 straipsnis
Bendrosios nuostatos

1.Sąjungos žūklės laivams leidžiama dalyvauti su KSŠ sudaromame frachtavimo susitarime tik kaip frachtuojamiems laivams, jei tenkinamos šios sąlygos:

(a)frachtuojami laivai turi frachtuojančios KSŠ išduotą žvejybos licenciją ir nėra įtraukti į NNN žvejybą vykdančių laivų ICCAT sąrašą;

(b)frachtuojamiems laivams neleidžiama tuo pačiu metu žvejoti pagal daugiau kaip vieną frachtavimo susitarimą;

(c)frachtuojamų laivų laimikis iškraunamas tik frachtuojančių KSŠ uostuose, nebent frachtavimo susitarime yra nurodyta kitaip;

(d)frachtavimo įmonė yra teisėtai įsteigta frachtuojančioje KSŠ.

2.Atlikti bet kokį perkrovimą jūroje turi pirma tinkamai leisti frachtuojanti KSŠ ir jį atliekant turi būti laikomasi IV skyriuje išdėstytų nuostatų.

46 straipsnis
Pranešimas

1.Sudarant frachtavimo susitarimą, vėliavos valstybė narė Komisijai pateikia savo pritarimą frachtavimo susitarimui.

2.Jeigu per 15 kalendorinių dienų nuo 1 dalyje nurodytos informacijos perdavimo Komisijai dienos Komisija nepaprašė papildomos informacijos, frachtuojamas laivas gali pradėti atitinkamą žvejybos veiklą.

3.Vėliavos valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją apie kiekvienos frachtavimo sutarties galiojimo pabaigą.

4.Komisija 1 ir 3 dalyse nurodytą informaciją nedelsdama persiunčia ICCAT vykdomajam sekretoriui.

III skyrius
Laimikio kontrolė

47 straipsnis
Kvotų ir mažiausio dydžio reikalavimų laikymasis

1.Kasmet iki birželio 30 d. valstybės narės Komisijai pateikia informaciją apie ICCAT rūšių žuvų praėjusių metų laimikį, kuriam taikomos kvotos, ir apie mažiausio dydžio reikalavimų laikymąsi.

2.Komisija persiunčia tą informaciją ICCAT sekretoriatui kasmet iki rugsėjo 15 d.

48 straipsnis
Laimikio imčių sudarymas

1.Laimikio imčių sudarymas siekiant pagerinti žinias apie atitinkamų ICCAT rūšių biologiją ir apskaičiuoti joms įvertinti reikalingus parametrus atliekamas vadovaujantis Tarybos reglamente (EB) Nr. 199/2008 20 bei Komisijos sprendime 2010/93/ES 21 išdėstytomis nuostatomis ir „Praktinio statistinių duomenų apie Atlanto tunus ir tunams giminingas žuvis rinkimo ir jų ėminių ėmimo vadovo“ (trečias leidimas, ICCAT, 1990) reikalavimais.

2.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl šiame straipsnyje nurodytų laimikio imčių sudarymo išsamių reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 74 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

49 straipsnis
Pranešimas apie laimikį ir žvejybos pastangas

1.Jei Komisija, kad būtų laikomasi ICCAT nustatytų metinių terminų, nenustatė kitaip, valstybės narės Komisijai kasmet iki birželio 30 d. perduoda šiuos duomenis (I užduoties duomenys):

(a)informaciją apie jų laivyno praėjusių metų charakteristikas;

(b)apskaičiuotus ICCAT rūšių žuvų praėjusių metų metinius nominalius laimikio duomenis (įskaitant priegaudos ir į jūrą išmesto kiekio duomenis).

2.Jei Komisija, kad būtų laikomasi ICCAT nustatytų metinių terminų, nenustatė kitaip, valstybės narės Komisijai kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. perduoda šiuos ICCAT rūšių duomenis (II užduoties duomenis):

(a)praėjusių metų laimikio ir žvejybos pastangų duomenis, pateikdamos išsamius pagal žvejybos rajonus ir laikotarpius išskaidytus duomenis; šie duomenys apima apskaičiuotus duomenis apie išmestas ir paleistas į jūrą žuvis, nurodant žuvų būklę (negyvos ar gyvos);

(b)visus turimus duomenis apie praėjusių metų mėgėjų žvejybos laimikius.

3.1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją Komisija nedelsdama perduoda ICCAT.

4.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl išsamių šiame straipsnyje nurodytų I užduoties ir II užduoties duomenų reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 74 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

IV skyrius
Perkrovimas

50 straipsnis
Taikymo sritis

1.Šis skyrius taikomas šioms perkrovimo operacijoms:

(a)ICCAT konvencijos rajone vykdomoms ICCAT rūšių žuvų ir kartu su tomis žuvimis sužvejotų kitų rūšių žuvų perkrovimo operacijoms, taip pat

(b)už ICCAT konvencijos rajono ribų vykdomoms ICCAT konvencijos rajone sužvejotų ICCAT rūšių žuvų ir kartu su šiomis žuvimis sužvejotų kitų rūšių žuvų perkrovimo operacijoms.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, šis skyrius netaikomas už ICCAT konvencijos rajono ribų vykdomam ICCAT konvencijos rajone sužvejotų ICCAT rūšių žuvų perkrovimui, kai toks perkrovimas vykdomas pagal kitos tunų regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos nustatytą perkrovimo programą.

3.Šis skyrius netaikomas šviežias paprastąsias durklažuves jūroje perkraunantiems harpūnais žvejojantiems laivams.

51 straipsnis
Perkrovimas uoste

1.Visos perkrovimo operacijos vyksta uoste, išskyrus tas, kurias pagal 52–59 straipsnius vykdo dideli pelaginėmis ūdomis žvejojantys laivai.

2.Sąjungos žvejybos laivai, vykdydami perkrovimus uoste, laikosi VII priede nustatytų įpareigojimų.

3.Šis straipsnis nedaro poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17–22 straipsnių ir Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 4, 6, 7 ir 8 straipsnių taikymui.

52 straipsnis
Perkrovimas jūroje

Dideli pelaginėmis ūdomis žvejojantys laivai perkrovimo operacijas jūroje vykdo pagal 53–59 straipsnius.

53 straipsnis
Transportinių laivų ICCAT registras

1.Valstybės narės, vadovaudamosi Reglamente XXXX/2016 [naujajame Žvejybos leidimų reglamente] išdėstytomis nuostatomis, išduoda leidimus transportiniams laivams, į kuriuos leidžiama jūroje, ICCAT konvencijos rajone, perkrauti žuvis iš didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų.

2.Išduodamos leidimą valstybės narės Komisijai pateikia transportinių laivų, kuriems pagal 1 dalį išduotas leidimas, sąrašą. Komisija nedelsdama pateikia šią informaciją ICCAT sekretoriatui, kad šis ją įtrauktų į transportinių laivų ICCAT registrą.

3.Vėliavos valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokį transportinių laivų ICCAT registro informacijos papildymą, išbraukimą ar pakeitimą. Komisija nedelsdama pateikia šią informaciją ICCAT sekretoriatui.

4.2 ir 3 dalyse nurodytas pranešimas atitinka ICCAT sekretoriato nustatytą formą ir formatą ir apima šią informaciją:

–laivo pavadinimą, registracijos numerį;

–numerį ICCAT registre (jei toks yra);

–IMO numerį;

–ankstesnį pavadinimą (jei toks buvo);

–vėliavą (jei tokia yra);

–ankstesnius duomenis apie išbraukimą iš kitų registrų (jei būta);

–tarptautinį radijo šaukinį;

–laivų tipą, ilgį, registruotą bendrąją talpą (GRT) ir krovumą;

–savininko (-ų) ir operatoriaus (-ų) pavadinimą ir adresą;

–leidžiamą perkrovimo laikotarpį.

5.Perkrauti žuvis jūroje, kaip nurodyta 52 straipsnyje, galima tik į tuos transportinius laivus, kurie yra įtraukti į transportinių laivų ICCAT registrą.

54 straipsnis
Dideli pelaginėmis ūdomis žvejojantys laivai, kuriems leidžiama perkrauti žuvis jūroje, ICCAT konvencijos rajone

1.Valstybės narės, vadovaudamosi Reglamento XXXX/2016 [naujojo Žvejybos leidimų reglamento] 5 straipsnyje išdėstytomis nuostatomis, išduoda leidimus su jų vėliava plaukiojantiems dideliems pelaginėmis ūdomis žvejojantiems laivams, kuriems leidžiama perkrauti žuvis jūroje.

2.Išduodamos leidimą, valstybės narės Komisijai pateikia su jų vėliava plaukiojančių didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, kuriems pagal 1 dalį išduotas leidimas, sąrašą. Komisija nedelsdama šią informaciją pateikia ICCAT sekretoriatui.

3.Vėliavos valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokį didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, kuriems leidžiama perkrauti žuvis jūroje, sąrašo papildymą, išbraukimą iš jo ar jo pakeitimą. Komisija nedelsdama pateikia šią informaciją ICCAT sekretoriatui.

4.2 ir 3 dalyse nurodytas pranešimas atitinka ICCAT sekretoriato nustatytą formą ir formatą ir apima šią informaciją:

–laivo pavadinimą, registracijos numerį;

–numerį ICCAT registre;

–leidžiamą perkrovimo jūroje laikotarpį;

–transportinio (-ių) laivo (-ų), kuriuo (-iais) leidžiama naudotis dideliam (-iems) pelaginėmis ūdomis žvejojančiam (-iems) laivui (-ams), vėliavą (-as), pavadinimą (-us) ir registracijos numerį (-ius).

55 straipsnis
Išankstiniai leidimai perkrauti žuvis jūroje

1.Didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų vykdomam perkrovimui vandenyse, kurie priklauso KSŠ jurisdikcijai, reikia išankstinio tos KSŠ leidimo. To leidimo originalas arba kopija laikomi laive ir paprašius pateikiami ICCAT regioniniam stebėtojui.

2.Dideliems pelaginėmis ūdomis žvejojantiems laivams neleidžiama perkrauti žuvų jūroje, jeigu jie nėra gavę išankstinio laivo vėliavos valstybės narės leidimo. To leidimo dokumentų originalai ar kopijos laikomi laive ir paprašius pateikiami ICCAT stebėtojui.

3.Siekdamas gauti 1 ir 2 dalyse minimus išankstinius leidimus, didelio pelaginėmis ūdomis žvejojančio laivo kapitonas ar savininkas laivo vėliavos valstybės narės institucijoms ir pakrantės KSŠ likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki ketinamo perkrovimo praneša šią informaciją:

(a)didelio pelaginėmis ūdomis žvejojančio laivo pavadinimą ir jo numerį didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, kuriems leidžiama perkrauti žuvis jūroje, ICCAT sąraše;

(b)transportinio laivo pavadinimą ir jo numerį transportinių laivų ICCAT registre;

(c)informaciją apie produktą, kurį ketinama perkrauti, pagal rūšis (jei žinomos) ir, jei įmanoma, pagal išteklius;

(d)ICCAT rūšių žuvų kiekius, kuriuos ketinama perkrauti, pagal išteklius (jei įmanoma);

(e)kartu su ICCAT rūšių žuvimis sužvejotų kitų rūšių žuvų kiekius, kuriuos ketinama perkrauti, pagal rūšis (jei žinomos);

(f)perkrovimo datą ir vietą;

(g)žuvų (pagal rūšis ir atitinkamais atvejais pagal išteklius) sužvejojimo geografinę vietą pagal ICCAT statistinius rajonus.

56 straipsnis
ICCAT perkrovimo deklaracija

1.Didelio pelaginėmis ūdomis žvejojančio laivo kapitonas ar savininkas užpildo ir laivo vėliavos valstybei narei bei pakrantės KSŠ ne vėliau kaip per 15 dienų po perkrovimo dienos perduoda ICCAT perkrovimo deklaraciją.

2.Transportinio laivo, į kurį perkraunama, kapitonas per 24 valandas nuo perkrovimo operacijos užbaigimo užpildo ir ICCAT sekretoriatui, didelio pelaginėmis ūdomis žvejojančio laivo vėliavos KSŠ ir savo vėliavos valstybei narei perduoda ICCAT perkrovimo deklaraciją kartu nurodydamas laivo numerį transportinių laivų ICCAT registre.

3.Transportinio laivo, į kurį perkraunama, kapitonas, prieš 48 valandas iki iškrovimo tos valstybės, kurioje bus iškraunama, kompetentingoms institucijoms perduoda ICCAT perkrovimo deklaraciją kartu nurodydamas laivo numerį transportinių laivų ICCAT registre.

4.ICCAT perkrovimo deklaracija turi būti pridėta prie KSŠ rajone ar teritorijoje iškraunamų ar į ją importuojamų neperdirbtų ar laive perdirbtų visų ICCAT rūšių žuvų ir kartu su jomis sužvejotų kitų rūšių žuvų, kurios yra perkrautos jūroje, iki tol, kol įvyks pirmasis pardavimas.

57 straipsnis
ICCAT perkrovimo jūroje regioninių stebėtojų programa

1.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visuose transportiniuose laivuose, į kuriuos žuvys perkraunamos jūroje, pagal VIII priede nustatytą ICCAT perkrovimo jūroje regioninių stebėtojų programą būtų ICCAT stebėtojas.

2.ICCAT stebėtojui pavedama užduotis tikrinti, ar laikomasi šio skyriaus nuostatų ir, visų pirma, ar perkraunami kiekiai atitinka ICCAT perkrovimo deklaracijoje nurodytą laimikį ir žvejybos laivo žurnale užregistruotus laimikius.

3.Laivams draudžiama pradėti arba tęsti perkrovimą ICCAT konvencijos rajone, jei laive nėra ICCAT regioninio stebėtojo, išskyrus force majeure atvejus, apie kuriuos tinkamai pranešama ICCAT sekretoriatui.

58 straipsnis
Ataskaitų teikimo įpareigojimai

1.Didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, iš kurių praėjusiais metais perkrauta, vėliavos valstybė narė ir transportinių laivų, į kuriuos praėjusiais metais perkrauta, vėliavos valstybė narė Komisijai kasmet iki rugpjūčio 15 d. pateikia:

(a)praėjusiais metais perkrautų ICCAT rūšių žuvų laimikių kiekius pagal rūšis ir pagal išteklius (jei įmanoma);

(b)praėjusiais metais perkrautų kitų rūšių žuvų, sužvejotų kartu su ICCAT rūšių žuvimis, kiekius pagal rūšis (jei jos žinomos);

(c)didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, iš kurių praėjusiais metais perkrauta, sąrašą;

(d)išsamią ataskaitą, kurioje įvertinamas į transportinius laivus, į kuriuos perkrauta iš jų didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, paskirtų stebėtojų ataskaitų turinys ir išvados.

2.Komisija pagal 1 dalį gautą informaciją persiunčia ICCAT sekretoriatui kasmet iki rugsėjo 15 d.

59 straipsnis
Pateikiamų duomenų atitikimas

Perkrovimo jūroje operacijas vykdančio didelio pelaginėmis ūdomis žvejojančio laivo vėliavos valstybė narė patikrina pagal šio reglamento nuostatas gautą informaciją, siekdama nustatyti, ar pateikti duomenys apie kiekvieno laivo laimikius, perkrovimo ir iškrovimo operacijas sutampa, ir prireikus bendradarbiauja su iškrovimo valstybe. Šis tikrinimas atliekamas kuo mažiau trikdant laivo veiklą, vengiant sukelti nepatogumų ir nepakenkiant žuvų kokybei.

V skyrius
Mokslinių stebėtojų programos

60 straipsnis
Nacionalinių mokslinių stebėtojų programų nustatymas

1.Valstybės narės nustato nacionalines mokslinių stebėtojų programas, užtikrindamos, kad:

(a)stebėjimas aprėptų mažiausiai 5 proc. žvejybos tiek pelaginėmis ūdomis, tiek gaubiamaisiais tinklais, tiek kartinėmis ūdomis su jauku pastangų;

(b)frachtuojamų laivų atveju, nukrypstant nuo a punkto, stebėjimas aprėptų mažiausiai 10 proc. žvejybos pastangų tiek žvejybos pelaginėmis ūdomis, tiek žvejybos gaubiamaisiais tinklais, tiek žvejybos kartinėmis ūdomis su jauku srityje;

(c)būtų kaupiami reprezentatyvūs laivynų veiklos laikotarpių ir rajonų duomenys, siekiant užtikrinti, kad būtų surinkta pakankamai tinkamų duomenų, atsižvelgiant į laivyno ir atitinkamos žvejybos charakteristikas;

(d)būtų renkami duomenys apie visus žvejybos veiklos aspektus, įskaitant laimikį, kaip nurodyta 62 straipsnio 1 dalyje.

2.1 dalies a ir b punktuose nurodyta stebėjimo aprėptis apskaičiuojama taip:

(a)žvejybos gaubiamaisiais tinklais atveju – žvejybos įrankių užmetimo kartų ar reisų skaičius,

(b)žvejybos pelaginėmis ūdomis atveju – žvejybos dienų, žvejybos įrankių užmetimo kartų ar reisų skaičius arba

(c)žvejybos kartinėmis ūdomis su jauku atveju – žvejybos dienų skaičius.

3.Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, laivų, kurių ilgis mažesnis nei 15 metrų, atveju, jeigu esama ypatingų saugos problemų, dėl kurių stebėtojo negalima priimti į laivą, valstybė narė gali naudoti kitą mokslinio stebėjimo metodą. Tuo alternatyviu metodu turi būti užtikrinama aprėptis, panaši į nurodytą 1 dalies a punkte, ir lygiavertis duomenų surinkimas. Atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia išsamią informaciją apie tą metodą.

4.Komisija išsamią informaciją apie tą metodą pateikia ICCAT Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui, kad jis jį įvertintų. Prieš pradedant taikyti alternatyvius metodus pagal šią nuostatą, juos turi patvirtinti ICCAT komisija per ICCAT metinį susirinkimą.

61 straipsnis
Mokslinių stebėtojų kvalifikacija

Valstybės narės užtikrina, kad prieš priimami į laivą stebėtojai būtų baigę reikiamus mokymus ir būtų patvirtinti. Stebėtojai turi atitikti šiuos reikalavimus:

(a)turėti pakankamai žinių ir patirties, kad galėtų nustatyti rūšis ir rinkti informaciją apie įvairius žvejybos įrankių modelius,

(b)turėti pakankamai žinių apie ICCAT priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones,

(c)gebėti stebėti ir tiksliai registruoti pagal programą renkamus duomenis,

(d)gebėti rinkti biologinius ėminius,

(e)nebūti stebimo žvejybos laivo įgulos nariais ir

(f)nebūti žvejybos laivo įmonės, susijusios su stebima žvejyba, darbuotojais.

62 straipsnis
Mokslinių stebėtojų pareigos

1.Valstybės narės iš stebėtojų visų pirma reikalauja:

(a)registruoti ir teikti informaciją apie žvejybos veiklą, kuri apima bent:

i) duomenis apie bendrą tikslinį laimikį, priegaudą ir išmetimą į jūrą (įskaitant ryklius, jūrų vėžlius, jūrų žinduolius ir jūrų paukščius), sudėtį pagal dydį, tvarkomo laimikio statusą (t. y. laikomas laive, į jūrą išmetamas negyvas ar paleidžiamas gyvas laimikis) ir biologinius ėminius gyvenimo etapų tyrimams (pvz., lytinės liaukos, kaulinės vidinės ausies dalys, stuburai, žvynai);

ii) informaciją apie žvejybos operaciją, įskaitant laimikio rajono platumą ir ilgumą, informaciją apie žvejybos pastangas (pvz., žvejybos įrankių užmetimo kartų skaičių, kabliukų skaičių ir pan.), kiekvienos žvejybos operacijos datą, prireikus įskaitant žvejybos pradžios ir pabaigos laiką;

(b)stebėti priegaudos mažinimo priemonių naudojimą ir registruoti šią ir kitą susijusią informaciją;

(c)pateikti visus, jų manymu, tinkamus pasiūlymus, kaip pagerinti išsaugojimo priemonių ir mokslinės stebėsenos veiksmingumą.

2.Valstybės narės užtikrina, kad būtų naudojami patikimi duomenų rinkimo protokolai, prireikus įskaitant fotografavimą ir filmavimą.

3.Laivų kapitonai užtikrina atitinkamas galimybes patekti į laivą ir stebėti jo operacijas, kad stebėtojas galėtų veiksmingai atlikti savo pareigas.

63 straipsnis
Surinktos informacijos pateikimas

Kasmet iki birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai pagal nacionalines stebėtojų programas surinktą informaciją. Kasmet iki liepos 31 d. Komisija persiunčia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

VI skyrius
Trečiųjų šalių laivų kontrolė valstybių narių uostuose

64 straipsnis
Įpareigojimai pranešti apie paskirtuosius uostus ir kontaktinius centrus

1.Valstybės narės, kurios nori leisti į savo uostus patekti trečiųjų šalių žvejybos laivams, gabenantiems ICCAT rūšių žuvis ar iš tokių rūšių žuvų pagamintus produktus, kurie anksčiau nebuvo iškrauti ar perkrauti uostuose:

(a)paskiria savo uostus, į kuriuos atvykti gali prašyti trečiųjų šalių žvejybos laivai pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 5 straipsnį;

(b)paskiria kontaktinį centrą, kuriam pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnį turi būti siunčiamas išankstinis pranešimas;

(c)paskiria kontaktinį centrą, kuriam pagal 65 straipsnį turi būti perduodamos inspektavimo uoste ataskaitos.

2.Valstybės narės praneša Komisijai apie visus paskirtųjų uostų ir paskirtųjų kontaktinių centrų sąrašo pakeitimus ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo dienos. Komisija pateikia tą informaciją ICCAT sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki tų pakeitimų įsigaliojimo dienos.

65 straipsnis
Įpareigojimai pranešti apie inspektavimą uoste

1.Inspektuojanti valstybė narė ne vėliau kaip per 10 dienų nuo inspektavimo pabaigos perduoda Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 10 straipsnio 3 dalyje nurodytą inspektavimo uoste ataskaitos kopiją Komisijai. Komisija ne vėliau kaip per 14 dienų nuo inspektavimo pabaigos tą informaciją persiunčia ICCAT sekretoriatui.

2.Jei inspektavimo uoste ataskaitos neįmanoma perduoti per 10 dienų, inspektuojanti valstybė narė per 10 dienų laikotarpį Komisijai praneša vėlavimo priežastis ir nurodo, kada ataskaita bus pateikta.

3.Jei per inspektavimą surinkta informacija suteikia pagrindą pareigūnui manyti, kad trečiosios šalies laivas padarė ICCAT priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių pažeidimą, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 11 straipsnis.

VII skyrius
Vykdymo užtikrinimas

66 straipsnis
Įtariami pažeidimai, apie kuriuos praneša valstybės narės

1.Be Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 48 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, valstybės narės ne vėliau kaip prieš 140 dienų iki ICCAT metinio susirinkimo dienos Komisijai pateikia visą dokumentais pagrįstą informaciją, kuri rodo, kad KSŠ galbūt nesilaiko ICCAT priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių. Komisija tą informaciją išnagrinėja ir prireikus ją persiunčia ICCAT sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 120 dienų iki ICCAT metinio susirinkimo dienos.

2.Valstybės narės Komisijai pateikia žūklės laivų, kurių bendrasis ilgis ne mažesnis nei 12 metrų, ir žuvų perdirbimo laivų, vilkikų, perkrovimo operacijas vykdančių laivų ir aptarnaujančių laivų, kurie įtariami praėjusiais metais vykdę ir einamaisiais metais vykdantys NNN žvejybą ICCAT konvencijos rajone, sąrašą kartu su informacija, pagrindžiančia prielaidą, kad vykdoma NNN žvejyba. Tas sąrašas pateikiamas ne vėliau kaip prieš 140 dienų iki ICCAT metinio susirinkimo dienos. Komisija tą informaciją išnagrinėja ir, jei ji pakankamai pagrįsta dokumentais, persiunčia ICCAT sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 120 dienų iki ICCAT metinio susirinkimo dienos, kad būtų parengtas NNN žvejybą vykdančių laivų ICCAT sąrašo projektas.

67 straipsnis
NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo projektas

Valstybės narės atidžiai stebi į ICCAT vykdomojo sekretoriaus platinamą NNN žvejybą vykdančių laivų ICCAT sąrašo projektą įtrauktus laivus, siekdamos nustatyti šių laivų veiklą ir galimus pavadinimo, vėliavos ar registruoto savininko pasikeitimus.

68 straipsnis
ICCAT vykdomojo sekretoriaus pranešimai apie įtariamus reikalavimų nesilaikymo atvejus

1.Jei Komisija iš ICCAT vykdomojo sekretoriaus gauna kokios nors informacijos, iš kurios galima įtarti, kad valstybė narė nesilaiko reikalavimų, Komisija tą informaciją nedelsdama perduoda atitinkamai valstybei narei.

2.Atitinkama valstybė narė Komisijai ne vėliau kaip prieš 45 dienas iki ICCAT metinio susirinkimo dienos pateikia visų su įtariamais reikalavimų nesilaikymo atvejais susijusių tyrimų rezultatus ir informaciją apie visus veiksmus, kurių imtasi siekiant išspręsti reikalavimų nesilaikymo problemą. Komisija perduoda tą informaciją ICCAT vykdomajam sekretoriui ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ICCAT metinio susirinkimo dienos.

69 straipsnis
Įtariami pažeidimai, apie kuriuos praneša KSŠ

1.Valstybės narės paskiria kontaktinį centrą, kuriam KSŠ turi teikti inspektavimo uoste ataskaitas.

2.Valstybės narės praneša Komisijai apie visus 1 dalyje nurodyto kontaktinio centro pakeitimus ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo dienos. Komisija perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki tų pakeitimų įsigaliojimo dienos.

3.Jei valstybės narės paskirtam kontaktiniam centrui KSŠ pateikia inspektavimo uoste ataskaitą, kurioje yra įrodymų, kad su tos valstybės narės vėliava plaukiojantis laivas padarė ICCAT priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių pažeidimą, valstybė narė nedelsdama tą pažeidimą ištiria ir per 160 dienų nuo tos informacijos gavimo dienos Komisijai praneša apie tyrimo padėtį ir visus vykdymo užtikrinimo veiksmus, kurių imtasi.

4.Jei vėliavos valstybė narė negali laikytis 1 dalyje nurodyto termino, ji Komisijai praneša šio vėlavimo priežastis ir nurodo, kada bus pateikta padėties ataskaita.

5.Komisija per 180 dienų nuo inspektavimo uoste ataskaitos gavimo dienos tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui ir į 70 straipsnyje nurodytą metinę ataskaitą įtraukia informaciją apie tyrimų padėtį ir apie visus vykdymo užtikrinimo veiksmus, kurių ėmėsi vėliavos valstybė narė.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

70 straipsnis
Metinė ataskaita

1.Kasmet iki birželio 30 d. valstybės narės Komisijai pateikia praėjusių kalendorinių metų metinę ataskaitą, apimančią informaciją apie žvejybą, mokslinius tyrimus, statistiką, valdymą, inspektavimo veiklą ir prireikus visą papildomą informaciją.

2.Į metinę ataskaitą įtraukiama informacija apie priemones, kurių imtasi siekiant sumažinti priegaudą ir išmetamą į jūrą žuvų kiekį, taip pat apie visus aktualius mokslinius šios srities tyrimus.

3.Komisija sudaro gautos informacijos rinkinį ir jį nedelsdama persiunčia ICCAT.

4.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl šiame straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos formos išsamių reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 74 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

71 straipsnis
Konfidencialumas

Duomenys, kurie yra renkami ir kuriais yra keičiamasi pagal šį reglamentą, tvarkomi laikantis pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 112 ir 113 straipsnius taikomų konfidencialumo taisyklių.

72 straipsnis
Pakeitimų tvarka

Siekiant į Sąjungos teisę perkelti esamų ICCAT rekomendacijų pakeitimus, Komisijai pagal 73 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais keičiami:

(a) šio reglamento II–VIII priedai;

(b)7 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnyje, 9 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, 22 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 26 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 40 straipsnio 1 dalyje, 42 straipsnio 1 dalyje, 43 straipsnio 3 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 49 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 55 straipsnio 3 dalyje, 56 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 63 straipsnyje, 64 straipsnio 2 dalyje, 65 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 66 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 68 straipsnio 2 dalyje, 69 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse ir 70 straipsnio 1 dalyje nustatyti laiko terminai;

(c)14 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytas rajonas;

(d)19 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 24 straipsnio 2 dalyje, 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti mažiausi dydžiai;

(e)19 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 21 straipsnyje ir 24 straipsnio 3 dalyje nustatytos nuokrypos;

(f)25 straipsnyje ir 38 straipsnio 5 dalies b punkte nustatytos kabliukų ir ūdų techninės specifikacijos;

(g)29 straipsnio 1 dalyje ir 60 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatyta mokslinių stebėtojų vykdomo stebėjimo aprėptis;

(h)11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 12 straipsnyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 26 straipsnio 1 dalyje, 42 straipsnio 1 dalyje, 49 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 53 straipsnio 4 dalyje, 54 straipsnio 4 dalyje, 55 straipsnio 3 dalyje ir 58 straipsnio 1 dalyje nurodyto pobūdžio informacija ir duomenys;

(i)9 straipsnio 4 dalyje nurodytas prietaisinių plūdurų didžiausias skaičius.

73 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.72 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 72 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.Pagal 72 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

74 straipsnis
Įgyvendinimas

1.Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 47 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

75 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 pakeitimai

Išbraukiami Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 4, 5, 6 straipsniai, 6 straipsnio a punktas, 7, 8a, 8b, 8c, 9, 9a, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 straipsniai.

76 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1984/2003 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1984/2003 iš dalies keičiamas taip:

(a)3 straipsnis papildomas šiais g ir h punktais:

„g) dideli žvejybos laivai – žvejybos laivai, kurių bendrasis ilgis yra ne mažesnis nei 20 metrų;

h) dideli pelaginėmis ūdomis žvejojantys laivai – pelaginėmis ūdomis žvejojantys laivai, kurių bendrasis ilgis yra ne mažesnis nei 24 metrai;“

(b)4 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo c punktu:

„c) jei žvejybą vykdė didelis žvejybos laivas, statistinis dokumentas priimamas tik tuo atveju, jei tas laivas yra įtrauktas į laivų ICCAT registrą“.

(c) 5 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo c punktu:

„c) jei žvejybą vykdė didelis žvejybos laivas, statistinis dokumentas patvirtinamas tik tuo atveju, jei tas laivas yra įtrauktas į laivų ICCAT registrą“.

(d)2 skyrius papildomas 4 skirsniu:

„4 skirsnis
Valstybėms narėms taikomi reikalavimai dėl ICCAT konvencijos rajone perkrautų produktų

7a straipsnis
Statistiniai dokumentai ir ataskaitų teikimas

1.Oficialiai patikrindama ir patvirtindama statistinius dokumentus, didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų vėliavos valstybė narė užtikrina, kad perkraunami kiekiai atitiktų kiekvieno tokio laivo pranešamo laimikio kiekį.

2.Didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų vėliavos valstybė narė, patvirtinusi, kad perkrovimas atliktas pagal [Reglamentas dėl ICCAT konvencijos perkėlimo į ES teisę] 50–57 straipsnius, oficialiai patikrina ir patvirtina statistinius dokumentus dėl perkrautų žuvų. Tas patvirtinimas grindžiamas informacija, gauta vykdant ICCAT stebėtojų programą, taikomą perkrovimo jūroje operacijoms.

3.Valstybės narės reikalauja, kad į jų teritoriją ar rajoną importuojant ICCAT konvencijos rajone didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų sužvejotas į statistinių dokumentų programos taikymo sritį patenkančių rūšių žuvis, kartu būtų pateikiami oficialiai patikrinti ir patvirtinti statistiniai dokumentai, susiję su laivais, kurie yra įtraukti į didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, turinčių leidimą perkrauti žuvis jūroje, ICCAT sąrašą, ir ICCAT perkrovimo deklaracijos kopija.“

77 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 520/2007 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 520/2007 4 straipsnio 1 dalis, II antraštinė dalis ir II, III bei IV priedai išbraukiami.

78 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1) Šis reglamentas buvo iš dalies keičiamas tris kartus: 2004 m., 2008 m. ir 2009 m. atitinkamai 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 869/2004, 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 ir 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 302/2009, siekiant atsižvelgti į 2001–2008 m. vykusių ICCAT metinių susirinkimų rezultatus.

(2) Šis reglamentas paskutinį kartą buvo iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 500/2012, perkeliant į jį ICCAT rekomendaciją 10-04. Šiuo metu vyksta pasiūlymo, kuriuo Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 iš dalies keičiamas trečią kartą, siekiant į jį perkelti naujausias (2012 m. ir 2013 m.) ICCAT priimtas priemones, pavyzdžiui, susijusias su žvejybos sezonais, priėmimo procesas.

(3) OL C , , p. .

(4) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(5) 1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).

(6) 1986 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas 86/238/EEB dėl Bendrijos prisijungimo prie Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos su pakeitimais, padarytais protokolu prie valstybių Konvencijos dalyvių įgaliotųjų atstovų konferencijos baigiamojo akto, pasirašyto Paryžiuje 1984 m. liepos 10 d. (OL L 162, 1986 6 18, p. 33).

(7) 2001 m. rugsėjo 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1936/2001, nustatantis tam tikrų tolimos migracijos žuvų rūšių žvejybos kontrolės priemones (OL L 263, 2001 10 3, p. 1).

(8) 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 520/2007, nustatantis labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 973/2001 (OL L 123, 2007 5 12, p. 3).

(9) 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 43/2009 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1559/2007 (OL L 96, 2009 4 15, p. 1).

(10) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(11) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(12) 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL L 112, 2011 4 30, p. 1).

(13) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(14) 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/98 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų vykdymo pagal Tarptautinę konvenciją dėl Atlanto tunų apsaugos ir Konvenciją dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Vakarų Atlanto žvejyboje (OL L 16/23, 2015 1 23, p. 23).

(15) 2003 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1984/2003, nustatantis prekybos durklažuvėmis ir didžiaakiais tunais Bendrijoje statistikos sistemą (OL L 295, 2003 11 13, p. 1)

(16) 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).

(17) 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro (OL L 5, 2004 1 9, p. 25).

(18) ISBN 978-92-5-106226-5 ( http://www.fao.org/docrep/012/i0725e/i0725e.pdf ).

(19) 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (OL L 60, 2008 3 5, p. 1).

(20) 2009 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimas 2010/93/ES priimti daugiametę 2011–2013 m. Bendrijos žuvininkystės sektoriaus duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo programą (OL L 41, 2010 2 16, p. 8).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 06 17

COM(2016) 401 final

PRIEDAI

prie pasiūlymo dėl


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007

I priedas
ICCAT rūšys

II priedas
ŽSĮ valdymo planų rengimo gairės

KSŠ gaubiamaisiais tinklais ir kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančių laivų ŽSĮ valdymo planuose privaloma nurodyti šią informaciją:

1.    Aprašymas

   a)    ŽSĮ tipai: IŽSĮ = inkarinis; DŽSĮ = dreifuojantysis

   b)    Švyturio /plūduro tipas

   c)    Didžiausias ŽSĮ skaičius vienam gaubiamajam tinklui ir vienam ŽSĮ tipui

   d)    Mažiausias atstumas tarp IŽSĮ

   e)    Atsitiktinės priegaudos mažinimo ir naudojimo politika

   f)    Atsižvelgimas į sąveiką su kitų tipų įrankiais

   g)    Pareiškimas ar politika dėl ŽSĮ nuosavybės

2.    Institucinės procedūros

   a)    Su ŽSĮ valdymo planais susijusios institucijų pareigos

   b)    Su ŽSĮ pastatymo patvirtinimu susijusios prašymų teikimo procedūros, susijusios

   c)    Su ŽSĮ pastatymu ir naudojimu susijusios laivų savininkų ir kapitonų pareigos

   d)    ŽSĮ pakeitimo politika

   e)    Šiame reglamente nenurodyti papildomi ataskaitų teikimo įpareigojimai

   f)    Su ŽSĮ susijusių konfliktų sprendimo politika

   g)    Išsami informacija apie rajonus, kuriuose žvejoti draudžiama, ar draudimo žvejoti laikotarpius, pvz., teritoriniai vandenys, laivybos keliai, tradicinės žvejybos rajonų artumas ir t. t.

3.    ŽSĮ konstrukcinės savybės ir reikalavimai

   a)    ŽSĮ projekto charakteristikos (aprašymas)

   b)    Apšvietimo reikalavimai

   c)    Radaro reflektoriai

   d)    Matomas atstumas

   e)    ŽSĮ ženklai ir identifikatorius

   f)    Radijo plūdurų ženklai ir identifikatorius (serijos numerių reikalavimas)

   g)    Plūdurų su echolotu ženklinimas ir identifikatorius (serijos numerių reikalavimas)

   h)    Palydoviniai siųstuvai-imtuvai

   i)    Biologiškai skaidžių ŽSĮ moksliniai tyrimai

   j)    ŽSĮ praradimo ar apleidimo prevencija

   k)    ŽSĮ iškėlimo valdymas

4.    ŽSĮ valdymo plano taikymo laikotarpis

5.    ŽSĮ valdymo plano įgyvendinimo stebėsenos ir peržiūros priemonės

III priedas
Kas ketvirtį pastatytų ŽSĮ sąrašas

(1) Jeigu ŽSĮ ženklų ir susijusio švyturio ID nėra arba jie yra neįskaitomi, nurodykite šį faktą ir pateikite visą turimą informaciją, kuri gali padėti nustatyti ŽSĮ savininką.

(2) Inkarinis ŽSĮ, dreifuojantysis gamtinis ŽSĮ arba dreifuojantysis dirbtinis ŽSĮ.

(3) Pvz., GPS, echolotas ir t. t. Jei su ŽSĮ nėra susietas joks elektroninis prietaisas, nurodykite, kad tokios įrangos nėra.

(4) Pvz., plotis, ilgis, aukštis, gylis, akių dydžiai ir t. t.

(5) Nurodykite, iš kokių medžiagų pagaminta konstrukcija, jos danga, ir tai, ar medžiagos yra biologiškai skaidžios.

(6) Pvz., tinklai, virvės, palmių lapai ir t. t. Taip pat nurodykite medžiagų savybes – pinkliosios ir (arba) biologiškai skaidžios.

(7) Šioje skiltyje turi būti nurodytos apšvietimo specifikacijos, radaro reflektoriai ir matomi atstumai.

IV priedas
Stebėtojų programos reikalavimai, taikomi laivams, žvejojantiems tropinius tunus geografiniuose rajonuose, kuriuose teritorijos ir laiko atžvilgiu taikomas žvejybos draudimas

1. Stebėtojai turi turėti šias užduotims atlikti reikalingas kvalifikacijas:

– pakankamos patirties, kad galėtų atpažinti žuvų rūšis ir žvejybos įrankius;

– pakankamų žinių apie ICCAT priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, patvirtintų ICCAT mokymo gaires atitinkančiu valstybės narės išduotu sertifikatu;

– gebėjimą vykdyti stebėjimą ir tiksliai registruoti duomenis;

– pakankamų stebimo laivo vėliavos valstybės kalbos žinių.

2. Stebėtojai negali būti stebimo žvejybos laivo įgulos nariai; jie:

a) turi būti vienos iš KSŠ piliečiai;

b) turi gebėti vykdyti tolesniame 3 punkte aprašytas pareigas;

c) tuo metu negali turėti su tropinių tunų žvejyba susijusių finansinių interesų ir siekti iš jos gauti naudos.

Stebėtojų užduotys

3. Stebėtojų užduotys visų pirma yra šios:

a) tikrinti, ar žvejybos laivas laikosi atitinkamų ICCAT komisijos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių.

   Stebėtojai visų pirma:

i) registruoja vykdomos žvejybos veiklos duomenis ir teikia jos ataskaitas;

ii) stebi ir apytikriai įvertina laimikius, taip pat tikrina laivo žurnalo įrašus;

iii) nustato laivus, kurie galbūt žvejoja nesilaikydami ICCAT priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, ir juos registruoja;

iv) tikrina žvejybos veiklą vykdančio laivo geografinę padėtį;

v) remdamiesi Nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto nurodymais vykdo mokslinę veiklą, pvz., renka II užduoties duomenis, kai to reikalauja ICCAT;

b) deramai atsižvelgiant į stebėtojų saugą nedelsiant pranešti apie bet kokią žvejybos naudojant ŽSĮ veiklą, laivo vykdytą 11 straipsnyje nurodytame rajone ir tame pačiame straipsnyje nurodytu laikotarpiu;

c) rengti pagal šį punktą surinktą informaciją apimančias bendrąsias ataskaitas ir suteikti kapitonui ir žuvininkystės ūkio operatoriui galimybę į jas įtraukti bet kokią aktualią informaciją. 4. Stebėtojai visą su žvejybos laivų atliktomis žvejybos ir perkrovimo operacijomis susijusią informaciją laiko konfidencialia ir su šiuo reikalavimu, kuris yra skyrimo stebėtoju sąlyga, sutinka raštu.

5. Stebėtojai laikosi vėliavos valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso laivas, į kurį jie paskirti, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

6. Stebėtojai laikosi hierarchijos ir visuotinių elgesio taisyklių, taikomų visam laivo personalui, jei šios taisyklės yra suderinamos su šioje programoje nustatytomis stebėtojų pareigomis ir 7 punkte nustatytais įpareigojimais.

Vėliavos valstybės narės įpareigojimai

7. Žvejybos laivų vėliavos valstybės narės ir tų laivų kapitonų įpareigojimai stebėtojų atžvilgiu visų pirma yra šie:

a) stebėtojams leidžiama bendrauti su laivo personalu ir suteikiama prieiga prie žvejybos įrankių bei įrangos;

b) kad stebėtojams būtų lengviau atlikti 3 punkte nurodytas pareigas, jų prašymu jiems taip pat suteikiama prieiga prie šios įrangos (jeigu tokia įranga yra laive, į kurį jie yra paskirti):

i) palydovinės navigacijos įrangos;

ii) radiolokacinio vaizdo ekranų, jei jie naudojami;

iii) elektroninių ryšio priemonių;

c) stebėtojams užtikrinami tokie patys patogumai, įskaitant gyvenamąją patalpą, maistą ir tinkamas sanitarines sąlygas, kokiais naudojasi aukštesnio rango laivo įgulos nariai;

d) stebėtojams suteikiama pakankamai vietos ant kapitono tiltelio ar locmano kabinoje kanceliariniam darbui atlikti ir vieta ant denio, tinkama stebėtojo pareigoms atlikti, ir

e) vėliavos valstybė narė užtikrina, kad kapitonai, įgula ir laivų savininkai netrukdytų stebėtojams vykdyti pareigų, jiems negrasintų, nesikištų į jų darbą, nedarytų jiems įtakos ir neduotų ar nebandytų duoti kyšių.

V priedas
Minimalieji poveikio švelninimo priemonių techniniai standartai

Papildomos paukščių baidymo lynų projektavimo ir naudojimo gairės

Įvadas

Minimalieji paukščių baidymo lynų naudojimo techniniai standartai pateikti pirmiau pateiktoje šio priedo lentelėje. Šios papildomos gairės skirtos padėti paruošti ir įgyvendinti ūdomis žvejojantiems laivams skirtas taisykles dėl paukščių baidymo lynų. Nors šios gairės gana išsamios, skatinama eksperimentuojant gerinti paukščių baidymo lynų veiksmingumą laikantis pirmiau pateiktoje lentelėje išdėstytų reikalavimų. Gairėse atsižvelgiama į aplinkos ir veiklos kintamuosius veiksnius (pvz., oro sąlygas, užmetimo greitį ir laivo dydį); visi jie turi įtakos paukščių baidymo lyno veiksmingumui saugant jauką nuo paukščių ir atitinkamai jo konstrukcijai. Paukščių baidymo lynų konstrukcija ir naudojimas gali skirtis atsižvelgiant į šiuos kintamuosius veiksnius, tačiau negali būti pakenkta jų veiksmingumui. Numatoma ir toliau gerinti paukščių baidymo lynų konstrukciją, todėl ateityje šios gairės turėtų būti peržiūrimos.

Paukščių baidymo lynų konstrukcija

1. Prie vandenyje esančios paukščių baidymo lyno dalies pritvirtintas tinkamas velkamas įtaisas gali pagerinti ore esančios lyno dalies ištempimą.

2. Virš vandens esanti lyno dalis turėtų būti pakankamai lengva, kad jos judėjimas būtų nenuspėjamas ir paukščiai prie jos nepriprastų, ir pakankamai sunki, kad lyno nepaslinktų vėjas.

3. Geriausia lyną tvirtinti prie laivo stipria cilindro formos lankstine jungtimi, kad jis mažiau painiotųsi.

4. Atšakos turėtų būti iš ryškios medžiagos, kuri smarkiai ir nenuspėjamai judėtų (pvz., tvirtas plonas lynas, apgaubtas raudono poliuretano vamzdeliu). Prie paukščių baidymo lyno jos turėtų būti prikabintos tvirta trišake lankstine jungtimi (kuri taip pat mažintų painiojimąsi).

5. Kiekvieną atšaką turėtų sudaryti dvi ar daugiau gijų.

6. Kiekvieną atšakų porą turėtų būti įmanoma atskirti naudojant gnybtą, kad lyną būtų galima geriau suvynioti.

Paukščių baidymo lynų naudojimas

1. Lynas turėtų būti prikabintas prie stiebo, pritvirtinto prie laivo. Paukščių baidymo lyno stiebas turėtų būti įtaisytas kuo aukščiau, kad lynas apsaugotų jauką dideliu atstumu nuo laivagalio ir nesusipainiotų su žvejybos įrankiu. Kuo aukštesnis stiebas, tuo geriau apsaugomas jaukas. Pavyzdžiui, jei stiebo aukštis yra apie 7 m virš vaterlinijos, jaukas gali būti apsaugotas maždaug 100 m atstumu.

2. Jei laivai naudoja tik vieną paukščių baidymo lyną, jis turi būti ištemptas priešvėjinėje grimztančių jaukų pusėje. Jei kabliukai su jauku išmesti už kilvaterio, lynas su atšakomis turėtų būti pritvirtintas prie laivo kelių metrų atstumu nuo to laivo borto, per kurį išmestas jaukas. Jei laivas naudoja du paukščių baidymo lynus, kabliukai su jauku turėtų būti išmesti tarp tų dviejų paukščių baidymo lynų esančiame plote.

3. Skatinama ištempti kelis paukščių baidymo lynus iš karto, kad jaukai būtų dar geriau apsaugoti nuo paukščių.

4. Kadangi lynas gali nutrūkti arba susipainioti, laive reikėtų turėti atsarginių paukščių baidymo lynų, kuriais būtų galima pakeisti sugadintus lynus ir užtikrinti, kad žvejybos operacijos nenutrūktų. Paukščių baidymo lynas gali būti su jungtimis, ties kuriomis lynas lengviau trūksta, kad kuo labiau sumažėtų saugos ir funkcinių problemų tais atvejais, jei ūda susimegztų arba susipainiotų su vandenyje esančia lyno su atšakomis dalimi.

5. Žvejai, naudojantys jauko metimo įrenginį, turi suderinti paukščių baidymo lyno ir jauko metimo įrenginio veikimą:

i) užtikrindami, kad jauko metimo įrenginys jauką mestų tiesiai į paukščių baidymo lyno saugomą plotą, ir

ii) užtikrindami, kad tais atvejais, kai vienas arba daugiau jauko metimo įrenginių meta jauką už kairiojo ir dešiniojo bortų, būtų naudojami du paukščių baidymo lynai.

6. Užmesdami šoninius lynus rankomis žvejai turėtų užtikrinti, kad kabliukai su jauku ir suvyniotos šoninių lynų dalys būtų užmestos į paukščių baidymo lyno saugomą plotą, vengdami sraigto turbulencijos, kuri galėtų sulėtinti grimzdimą.

7. Žvejai skatinami įsirengti rankines, elektrines arba hidraulines gerves, kad paukščių baidymo lynus būtų galima lengviau ištempti ir suvynioti.

VI priedas
Išsamūs vėžlių paleidimo reikalavimai

Saugus elgesys

i) Jei vėžlį reikia iškelti iš vandens, už kabliuko užsikabinęs arba į žvejybos įrankį įsipainiojęs vėžlys iškeliamas tam tinkamoje pintinėje arba panardinamajame tinklelyje. Vėžlio negalima traukti iš vandens žvejojimo lynu, prie kurio jis prisikabinęs arba į kurį jis yra įsipainiojęs. Jei vėžlio neįmanoma saugiai ištraukti iš vandens, įgula turėtų nupjauti lyną kuo arčiau kabliuko nepadarydama vėžliui bereikalingos papildomos žalos.

ii) Jei sugautas ar įsipainiojęs jūrų vėžlys įkeliamas į laivą, laivo operatorius arba įgula, prieš jį paleisdama, įvertina jo būklę. Jei vėžliui sunku judėti arba jis nereaguoja į aplinką, prieš paleidžiant jis kiek praktiškai įmanoma laikomas laive ir jam suteikiama reikiama priežiūra, kad jo tikimybė išgyventi būtų kuo didesnė. Ši praktika išsamiau aprašyta FAO gairėse dėl jūrų vėžlių mirtingumo vykdant žvejybos operacijas mažinimo.

iii) Kiek praktiškai įmanoma, vykdant žvejybos operacijas arba nacionalines stebėtojų programas (pvz., ženklinimo veiklą) su vėžliais elgiamasi pagal FAO gaires dėl jūrų vėžlių mirtingumo vykdant žvejybos operacijas mažinimo.

Lynų pjoviklių naudojimas

i) Ūdomis žvejojančiuose laivuose turi būti lynų pjoviklių – jie turi būti naudojami paleidžiant jūrų vėžlius, kai kabliuko atkabinti nepadarant vėžliui žalos neįmanoma.

ii) Kitų tipų laivuose, naudojančiuose žvejybos įrankius, į kuriuos gali įsipainioti jūrų vėžliai, turi būti lynų pjoviklių – jie turi būti naudojami, kad vėžlys būtų saugiai išpainiotas iš žvejybos įrankio ir paleistas.

Kabliukų atkabinimo įrankių naudojimas

i) Ūdomis žvejojančiuose laivuose turi būti kabliukų atkabinimo įrankių – jie turi būti naudojami kabliukams iš jūrų vėžlių veiksmingai pašalinti.

ii) Jei vėžlys kabliuką prarijo, to kabliuko pašalinti nebandoma. Tokiu atveju lynas nupjaunamas kuo arčiau kabliuko nepadarant vėžliui bereikalingos papildomos žalos.

VII priedas
Perkrovimas uoste

1. Kai Sąjungos laivai uoste perkrauna tunus ir tunams giminingų rūšių žuvis, ir kitų rūšių žuvis, sužvejotas vykdant tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų žvejybą konvencijos rajone, arba kai toks perkrovimas vykdomas Sąjungos uostuose, laikomasi toliau nurodytų procedūrų.

Įpareigojimai pranešti

2. Žvejybos laivas

2.1 Žvejybos laivo kapitonas likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki perkrovimo operacijų uosto valstybės institucijoms privalo pranešti transportinio laivo pavadinimą ir perkrovimo datą / laiką.

2.2 Žvejybos laivo kapitonas perkrovimo metu savo vėliavos valstybei narei praneša:

– perkrauti numatytus tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų kiekius pagal išteklius (jei įmanoma);

– perkrauti numatytus kitų rūšių žuvų, sužvejotų vykdant tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų žvejybą, kiekius pagal rūšis (jei žinomos);

– perkrovimo datą ir vietą;

– transportinio laivo, į kurį perkraunamos žuvys, pavadinimą, registracijos numerį bei vėliavos valstybę ir

– žuvų (pagal rūšis ir atitinkamais atvejais pagal išteklius) sužvejojimo geografinę vietą pagal ICCAT statistinius rajonus.

2.3 Atitinkamo žvejybos laivo kapitonas užpildo ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo perkrovimo savo vėliavos valstybei narei nusiunčia ICCAT perkrovimo deklaraciją, kartu, kai taikytina, nurodydamas savo laivui priskirtą numerį ICCAT žvejybos laivų registre.

3. Laivas, į kurį perkraunamos žuvys

3.1 Transportinio laivo, į kurį perkraunamos žuvys, kapitonas ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki perkrovimo pradžios ir pabaigus perkrovimą uosto valstybės institucijoms praneša sužvejotų tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų, perkrautų į jo laivą, kiekius, užpildo ICCAT perkrovimo deklaraciją ir per 24 valandas ją nusiunčia kompetentingoms institucijoms.

3.2 Transportinio laivo, į kurį perkraunamos žuvys, kapitonas užpildo ICCAT perkrovimo deklaraciją ir ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki žuvų iškrovimo ją nusiunčia iškrovimo valstybės vietos, kurioje iškraunamos žuvys, kompetentingoms institucijoms.

Uosto valstybės ir iškrovimo valstybės bendradarbiavimas

4. Ankstesnėse pastraipose minėtos uosto valstybė ir iškrovimo valstybė peržiūri pagal šio priedo nuostatas gautą informaciją (jei reikia, bendradarbiaudamos su žvejybos laivo vėliavos KSŠ) siekdamos patikrinti, ar sutampa kiekvieno laivo pranešti sužvejoti, perkrauti ir iškrauti žuvų kiekiai. Šis tikrinimas atliekamas kuo mažiau trikdant laivo veiklą, vengiant sukelti nepatogumų ir nepakenkiant žuvų kokybei.

Ataskaitų teikimas

6. Kiekviena žvejybos laivo vėliavos valstybė narė į savo metinę ICCAT skirtą ataskaitą įtraukia jos laivų atliktų perkrovimų duomenis.

VIII priedas
ICCAT perkrovimo jūroje regioninių stebėtojų programa

1. Valstybių narių reikalavimu transportiniuose laivuose, įtrauktuose į laivų, į kuriuos leidžiama ICCAT rajone perkrauti žuvis ir kurie vykdo perkrovimą jūroje, ICCAT registrą, per kiekvieną perkrovimo konvencijos rajone operaciją turi būti ICCAT stebėtojas.

2. Stebėtojus skiria ICCAT ir jie stebėjimą vykdo transportiniuose laivuose, į kuriuos leidžiama ICCAT rajone perkrauti žuvis iš didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, plaukiojančių su KSŠ, kuri įgyvendina ICCAT stebėtojų programą, vėliava.

Stebėtojų skyrimas

3. Paskirtieji stebėtojai turi turėti šias užduotims atlikti reikalingas kvalifikacijas:

– įrodytą gebėjimą atpažinti ICCAT rūšis ir žvejybos įrankius, akivaizdžią pirmenybę teikiant stebėtojams, turintiems stebėtojo darbo pelaginėmis ūdomis žvejojančiuose laivuose patirties;

– pakankamų žinių apie ICCAT priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones;

– gebėjimą vykdyti stebėjimą ir tiksliai registruoti duomenis;

– pakankamų stebimo laivo vėliavos valstybės kalbos žinių.

Stebėtojų įpareigojimai

4. Stebėtojai:

a) turi būti baigę techninio mokymo kursus, kaip reikalaujama pagal ICCAT nustatytas gaires;

b) negali būti transportinio laivo, į kurį perkraunamos žuvys, vėliavos valstybės piliečiai;

c) turi gebėti atlikti šio priedo 5 punkte nurodytas pareigas;

d) turi būti įtraukti į ICCAT tvarkomą stebėtojų sąrašą;

e) negali būti didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų ar transportinių laivų įgulos nariai arba didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų ar transportinių laivų bendrovių darbuotojai.

5. Stebėtojas stebi, kaip didelis pelaginėmis ūdomis žvejojantis laivas ir transportinis laivas laikosi ICCAT priimtų atitinkamų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių. Stebėtojų užduotys visų pirma yra šios:

5.1 apsilankyti dideliame pelaginėmis ūdomis žvejojančiame laive, iš kurio ketinama perkrauti žuvis į transportinį laivą, atsižvelgiant į šio priedo 9 punkte išdėstytus reikalavimus, ir prieš pradedant perkrovimą:

a) patikrinti, ar galioja žvejybos laivo leidimas arba licencija žvejoti tunus ir tunams giminingų rūšių žuvis, ir kitų rūšių žuvis, sužvejojamas vykdant tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų žvejybą konvencijos rajone;

b) patikrinti ankstesnius leidimus perkrauti žuvis jūroje, kuriuos žvejybos laivui išdavė vėliavos KSŠ ir atitinkamais atvejais pakrantės valstybė;

c) patikrinti ir užregistruoti visą laive esančių žuvų kiekį pagal rūšis ir, jei įmanoma, pagal išteklius ir į transportinį laivą numatytus perkrauti kiekius;

d) patikrinti, ar veikia LSS, ir jei įmanoma, peržiūrėti laivo žurnalą ir patikrinti jo įrašus;

e) patikrinti, ar laive yra iš kitų laivų perkeltų žuvų, ir tokio perkėlimo dokumentus;

f) pastebėjus su žvejybos laivu susijusių pažeidimų požymių, nedelsiant apie pažeidimą (-us) pranešti transportinio laivo kapitonui (deramai atsižvelgiant į saugos aspektus) ir stebėtojų programą įgyvendinančiai bendrovei; pastaroji tą informaciją nedelsdama persiunčia žvejybos laivo vėliavos KSŠ institucijoms, ir

g) žvejybos laive atliktų pareigų rezultatus užregistruoti stebėtojo ataskaitoje;

5.2 stebėti transportinio laivo veiklą ir:

a) registruoti duomenis apie vykdomą perkrovimo veiklą ir teikti tos veiklos ataskaitas;

b) tikrinti perkrovimą vykdančio laivo geografinę padėtį;

c) stebėti ir apytikriai įvertinti perkraunamus tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų kiekius pagal rūšis (jei žinomos) ir, jei įmanoma, pagal išteklius;

d) stebėti ir apytikriai įvertinti kitų rūšių žuvų, sužvejotų vykdant tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų žvejybą, kiekius pagal rūšis (jei žinomos);

e) patikrinti ir užregistruoti atitinkamo didelio pelaginėmis ūdomis žvejojančio laivo pavadinimą bei jo numerį ICCAT registre;

f) patikrinti perkrovimo deklaracijoje įrašytus duomenis, be kita ko, jei įmanoma, palyginant juos su didelio pelaginėmis ūdomis žvejojančio laivo žurnalo įrašais;

g) patvirtinti perkrovimo deklaracijoje įrašytus duomenis;

h) perkrovimo deklaraciją patvirtinti parašu ir

i) stebėti ir apytikriai įvertinti produktų, iškraunamų uoste, kuriame stebėtojas išsilaipina, kiekius pagal rūšis siekiant patikrinti, ar jie atitinka kiekius, gautus per perkrovimo jūroje operacijas;

5.3 be to, stebėtojai:

a) kasdien parengia transportinio laivo vykdomos perkrovimo veiklos ataskaitą;

b) rengia bendrąsias ataskaitas, kuriose pateikiama informacija, surinkta vykdant stebėtojo pareigas, ir suteikia kapitonui galimybę į ataskaitas įtraukti bet kokią aktualią informaciją;

c) per 20 dienų nuo stebėjimo laikotarpio pabaigos pirmiau minėtą bendrąją ataskaitą pateikia ICCAT sekretoriatui;

d) atlieka kitas ICCAT nustatytas funkcijas.

6. Stebėtojai visą su didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų ir jų savininkų atliktomis žvejybos operacijomis susijusią informaciją laiko konfidencialia ir su šiuo reikalavimu, kuris yra skyrimo stebėtoju sąlyga, sutinka raštu.

7. Stebėtojai laikosi vėliavos valstybės narės (ir atitinkamais atvejais pakrantės valstybės), kurios jurisdikcijai priklauso laivas, į kurį jie paskirti, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

8. Stebėtojai laikosi hierarchijos ir visuotinių elgesio taisyklių, taikomų visam laivo personalui, jei šios taisyklės yra suderinamos su šioje programoje nustatytomis stebėtojų pareigomis ir šio priedo 9 punkte nustatytais laivo personalo įpareigojimais.

Transportinių laivų vėliavos valstybių įpareigojimai

9. Transportinių laivų vėliavos valstybėms ir kapitonams taikomos šios su regioninių stebėtojų programos įgyvendinimu susijusios sąlygos:

a) stebėtojams leidžiama bendrauti su laivo personalu ir jiems suteikiama prieiga prie atitinkamų dokumentų, žvejybos įrankių ir įrangos;

b) kad stebėtojams būtų lengviau atlikti 5 punkte nurodytas pareigas, jų prašymu jiems taip pat suteikiama prieiga prie šios įrangos (jeigu tokia įranga yra laive, į kurį jie yra paskirti):

i) palydovinės navigacijos įrangos;

ii) radiolokacinio vaizdo ekranų, jei jie naudojami;

iii) elektroninių ryšio priemonių ir

iv) perkraunamiems produktams sverti naudojamų svarstyklių;

c) stebėtojams užtikrinami tokie patys patogumai, įskaitant gyvenamąją patalpą, maistą ir tinkamas sanitarines sąlygas, kokiais naudojasi aukštesnio rango laivo įgulos nariai;

d) stebėtojams suteikiama pakankamai vietos ant kapitono tiltelio ar locmano kabinoje kanceliariniam darbui atlikti ir pakankamai vietos ant denio stebėtojo pareigoms atlikti;

e) stebėtojams leidžiama pasirinkti tinkamiausią vietą ir metodą perkrovimo operacijoms stebėti ir vertinti, kokių rūšių ir (arba) išteklių žuvys iškraunamos ir kokiais kiekiais. Tuo tikslu ir tinkamai atsižvelgdamas į saugos reikalavimus ir praktines galimybes, transportinio laivo kapitonas sudaro stebėtojui tinkamas darbo sąlygas – be kita ko, stebėtojo prašymu laikinai sukrauna tikrintinus produktus transportinio laivo denyje ir stebėtojui suteikia pakankamai laiko pareigoms atlikti. Stebėjimas vykdomas kuo mažiau trikdant laivo veiklą ir nepakenkiant perkraunamų produktų kokybei;

f) atsižvelgdamas į 10 punkto nuostatas transportinio laivo kapitonas užtikrina, kad stebėtojui būtų suteikiama visa būtina pagalba, kad jis galėtų saugiai persikelti iš transportinio laivo į žvejybos laivą, jei oro sąlygos ir kitos aplinkybės yra tinkamos, ir

g) vėliavos valstybė užtikrina, kad kapitonai, įgula ir laivų savininkai netrukdytų stebėtojams vykdyti pareigų, jiems negrasintų, nesikištų į jų darbą, nedarytų jiems įtakos ir neduotų ar nebandytų duoti kyšių.

Didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų įpareigojimai perkrovimo metu

10. Jei oro sąlygos ir kitos aplinkybės yra tinkamos, stebėtojams leidžiama apsilankyti žvejybos laive ir bendrauti su laivo personalu, jiems suteikiama prieiga prie atitinkamų dokumentų ir leidžiama patekti į reikiamas laivo vietas, kad jie galėtų atlikti šio priedo 5 punkte nurodytas pareigas. Žvejybos laivo kapitonas užtikrina, kad stebėtojui būtų suteikiama visa būtina pagalba, kad jis galėtų saugiai persikelti iš transportinio laivo į žvejybos laivą. Jei dėl nepalankių aplinkybių stebėtojui būtų pernelyg rizikinga bandyti patekti į didelį pelaginėmis ūdomis žvejojantį laivą prieš pradedant perkrovimo operacijas, šios operacijos vis tiek gali būti vykdomos.

Stebėtojų mokesčiai

11. Šios programos įgyvendinimo išlaidas padengia didelio pelaginėmis ūdomis plaukiojančio laivo, kuris nori vykdyti perkrovimo operacijas, vėliavos KSŠ. Mokesčio dydis apskaičiuojamas remiantis bendromis programos išlaidomis. Mokestis pervedamas į tam skirtą ICCAT sekretoriato sąskaitą, o ICCAT sekretoriatas tvarko su programos įgyvendinimu susijusią sąskaitą.

12. Dideli pelaginėmis ūdomis žvejojantys laivai gali dalyvauti jūroje vykdomoje perkrovimo programoje tik tuo atveju, jei yra sumokėję 11 punkte nurodytą mokestį.