EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 03 04
COM(2016) 109 final
2016/0062(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 03 04
COM(2016) 109 final
PRIEDAS
EUROPOS TARYBOS KONVENCIJA DĖL SMURTO PRIEŠ MOTERIS IR SMURTO ŠEIMOJE PREVENCIJOS IR KOVOS SU JUO
prie
Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo
dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu
Europos Tarybos sutarčių serija - Nr. 210
Europos Tarybos Konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo
Stambulas, 2011-05-11
Preambulė
Europos Tarybos valstybės narės ir kitos pasirašančios šalys,
Besiremdamos Žmogaus teisių ir pamatinių laisvių apsaugos konvencija (ETS Nr. 5, 1950) ir jos protokolais, Europos socialine chartija (ETS Nr. 35, 1961, peržiūrėta 1996, ETS Nr. 163), Europos Tarybos konvencija dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis (CETS Nr. 197, 2005) ir Europos Tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos prieš seksualinį išnaudojimą ir tvirkinimą (CETS, Nr. 201, 2007);
Besiremdamos šiomis Europos Tarybos valstybių narių Ministrų komiteto rekomendacijomis: Rekomendacija Rec(2002)5 dėl moterų apsaugos prieš smurtą; Rekomendacija CM/Rec(2007)17 dėl lyčių lygybės standartų ir mechanizmų; Rekomendacija CM/Rec(2010)10 dėl moterų ir vyrų vaidmens vykdant konfliktų prevenciją ir juos sprendžiant bei palaikant santarvę, taip pat kitomis aktualiomis rekomendacijomis;
Atsižvelgdamos į Europos žmogaus teisių teismo, kuris nubrėžia svarbias gaires smurto prieš moteris srityje, didėjantį precedentinių bylų skaičių;
Atsižvelgdamos į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (1966), Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (1966), Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo („CEDAW“, 1979) ir jos fakultatyvinį protokolą (1999), taip pat CEDAW komiteto Bendrųjų rekomendacijų Nr. 19 dėl smurto prieš moteris, Jungtinių Tautų konvenciją dėl vaiko teisių (1989) ir jos fakultatyvinį protokolą (2000) ir Jungtinių Tautų konvenciją dėl asmenų su negalia teisių (2006);
Atsižvelgdamos į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą (2002);
Besiremdamos pagrindiniais tarptautinės humanitarinės teisės principais, ypač Ženevos konvencija (IV) dėl civilių apsaugos karo metu (1949) ir jos papildomais I ir II protokolais (1977);
Smerkdamos visas smurto prieš moteris formas ir smurtą šeimoje;
Pripažindamos, kad de jure ir de facto lygybės tarp moterų ir vyrų įgyvendinimas yra esminis faktorius siekiant smurto prieš moteris prevencijos;
Pripažindamos, kad smurtas prieš moteris yra istoriškai susiklosčiusių nelygių santykių tarp vyrų ir moterų išraiška, kuri lėmė vyrų dominavimą ir moterų diskriminavimą bei užkirto kelią pilnavertei moterų pažangai;
Pripažindamos, kad struktūriškai smurtas prieš moteris yra smurtas dėl lyties, ir kad smurtas prieš moteris yra vienas iš esminių socialinių mechanizmų, dėl kurio moterys ne savo noru atsiduria žemesnėje padėtyje lyginant su vyrais;
Pripažindamos, išreiškus rimtą susirūpinimą, kad moterys ir mergaitės dažnai patiria įvairių formų smurtą, pavyzdžiui, smurtą šeimoje, seksualinį priekabiavimą, žaginimą, priverstinę santuoką, nusikalstamus veiksmus, įvykdomus prisidengus „garbe“, moters lyties organų žalojimą, kuris yra rimtas moterų ir merginų žmogaus teisių pažeidimas ir esminė kliūtis siekiant lygybės tarp moterų ir vyrų;
Pripažindamos nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus karinių konfliktų metu, kurie paliečia ir civilius gyventojus, ypač moteris jas dideliu mastu ar sistemingai žaginant ir naudojant seksualinį smurtą, ir pripažindamos padažnėjusius smurto dėl lyties atvejus tiek karinių konfliktų metu, tiek jiems pasibaigus.
Pripažindamos, kad moterys ir mergaitės labiau rizikuoja patirti smurtą dėl lyties nei vyrai;
Pripažindamos, kad dėl smurto šeimoje neproporcingai dažniau kenčia moterys, ir kad vyrai taip pat gali tapti smurto šeimoje aukomis;
Pripažindamos, kad vaikai yra smurto šeimoje aukos, apimant tuos atvejus, kai vaikai mato smurtą savo šeimoje;
Siekdamos sukurti Europą, kuri būtų be smurto prieš moteris ir smurto šeimoje,
Šalys susitarė:
I skyrius – Tikslai, apibrėžimai, lygybė ir nediskriminacija, lyčių įsipareigojimai
1 straipsnis – Konvencijos tikslai
1 Šios konvencijos tikslai yra:
a saugoti moteris nuo visų smurto formų, vykdyti jų prevenciją, patraukti smurtautojus baudžiamojon atsakomybėn ir panaikinti smurtą prieš moteris ir smurtą šeimoje;
b prisidėti prie visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo ir skatinti realią lygybę tarp moterų ir vyrų, apimant ir daugiau teisių moterims suteikimą;
c sukurti išsamias gaires, strategijas ir priemones, skirtas apsaugoti ir padėti visoms smurto prieš moteris ir smurto šeimoje aukoms;
d skatinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant panaikinti smurtą prieš moteris ir smurtą šeimoje;
e suteikti paramą ir pagalbą organizacijoms ir teisėtvarkos institucijoms, kad jos galėtų aktyviai bendradarbiauti siekiant įgyvendinti integruotus principus norint panaikinti smurtą prieš moteris ir smurtą šeimoje.
2 Tam, kad galima būtų užtikrinti, jog Šalys efektyviai įgyvendins Konvencijos nuostatus, šia Konvencija sukuriamas specialus stebėsenos mechanizmas.
2 straipsnis – Konvencijos taikymo sritis
1 Ši konvencija taikoma visoms smurto prieš moteris, apimant smurtą šeimoje, formoms, dėl kurių neproporcingai dažniau nukenčia moterys.
2 Šalys yra skatinamos taikyti šią Konvenciją visoms smurto šeimoje aukoms. Šalys, taikydamos šios Konvencijos nuostatus, turi kreipti ypatingą dėmesį moterims, kurios tapo smurto dėl lyties aukomis.
3 Ši Konvencija taikoma tiek taikos, tiek karinio konflikto metu.
3 straipsnis – Apibrėžimai
Šioje Konvencijoje:
a „smurtas prieš moteris“ yra suvokiamas kaip žmogaus teisių pažeidimas ir diskriminacijos prieš moteris forma ir reiškia visus smurto dėl lyties veiksmus, kurie lemia, arba galimai lemia fizinę, seksualinę, psichologinę ir ekonominę žalą ir nukentėjimą moterims. Šie veiksmai apima ir grasinimus, prievartą ar savavališką laisvės atėmimą tiek viešai, tiek privačioje erdvėje;
b „smurtas šeimoje“ reiškia visus fizinio, seksualinio, psichologinio ar ekonominio smurto veiksmus, kurių imamasi šeimoje ar namų ūkyje arba tarp buvusių ar esamų sutuoktinių ar partnerių, nepriklausomai nuo to, ar smurtautojas dalinasi ar dalinosi tuo pačiu būstu kaip ir auka;
c „lytis“ reiškia socialiai susiformavusius vaidmenis, elgseną, veiklas ir bruožus, kurios tam tikra visuomenė priskiria kaip tinkamus moterims ir vyrams;
d „smurtas prieš moteris dėl lyties“ reiškia smurtą, kuris nukreiptas prieš moterį dėl to, kad ji yra moteris arba kurį neproporcingai dažnai patiria moterys;
e „auka“ reiškia bet kurį fizinį asmenį, kuris patiria veiksmus, apibrėžtus punktuose a ir b;
f „moterys“ apima ir mergaites, kurioms yra mažiau nei 18 metų.
4 straipsnis – Pamatinės teisės, lygybė ir nediskriminacija
1 Šalys įsipareigoja imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių puoselėti ir saugoti visų, ypač moterų, teisę gyventi be smurto tiek viešame, tiek privačiame gyvenime.
2 Šalys smerkia visas diskriminacijos prieš moteris formas ir neatidėliotinai privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių šios diskriminacijos prevencijai, konkrečiai:
-savo nacionalinėse konstitucijose ar kituose atitinkamuose teisės aktuose įgyvendindamos lygybės tarp moterų ir vyrų principą ir užtikrindamos praktinį šio principo įgyvendinimą;
-uždrausdamos diskriminaciją prieš moteris, jei reikia, taikant ir sankcijas;
-panaikindamos įstatymus ir nusistovėjusią tvarką, jei tai diskriminuoja moteris.
3 Šios Konvencijos nuostatus, ypač susijusius su priemonių, skirtų ginti aukų teises, taikymu, Šalys įsipareigoja vykdyti be diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitų įsitikinimų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo nacionalinei mažumai, turto, kilmės, seksualinės orientacijos, lyties tapatumo, amžiaus, sveikatos būklės, neįgalumo, šeiminės padėties, migrantų arba pabėgėlių statuso ar kito statuso.
4 Ypatingos priemonės, kurių reikia imtis norint apsaugoti moteris nuo smurto dėl lyties ir vykdyti jo prevenciją, nėra laikomos diskriminacija pagal šios Konvencijos sąlygas.
5 straipsnis – Valstybių įsipareigojimai ir patikra
1 Šalys privalo nedalyvauti jokiuose smurto prieš moteris veiksmuose ir užtikrinti, kad valstybių valdžia, pareigūnai, agentūros, institucijos ir kiti asmenys, veikiantys valstybės vardu, laikysis šio įsipareigojimo.
2 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių vykdyti patikrai, kad būtų galima vykdyti prevenciją, tirti, bausti ir atitaisyti žalą nukentėjusiems nuo smurto veiksmų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, kurių ėmėsi ne valstybės vardu veikiantys asmenys.
6 straipsnis – Lyčių lygybės politika
Šalys pasižada įtraukti lyčių aspektą įgyvendinant šios Konvencijos nuostatus ir vertinant jų poveikį ir skatinti bei efektyviai įgyvendinti lygybės tarp moterų ir vyrų politiką bei daugiau teisių moterims suteikimą.
II straipsnis – Integruota politika ir duomenų rinkimas
7 straipsnis – Visapusiška ir koordinuota politika
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių vykdyti ir taikyti visoje šalyje efektyvią, visapusišką ir koordinuotą politiką, kuri apimtų visas aktualias priemones, skirtas prevencijai ir kovai su visomis smurto formomis, numatytomis šios Konvencijos taikymo srityje, ir kuri holistiškai kovotų su smurtu prieš moteris.
2 Šalys privalo užtikrinti, kad politika, išdėstyta 1 punkte, numatys, jog visų priemonių tikslas bus aukos teisės, ir ji bus įgyvendinama efektyviai bendradarbiaujant visoms susijusioms agentūroms, institucijoms ir organizacijoms.
3 Pagal šį straipsnį taikomos priemonės privalo apimti, jei reikia, visas susijusias šalis, pavyzdžiui, vyriausybines agentūras, nacionalinius, regioninius ir vietos parlamentus ir valdžias, nacionalines žmogaus teises ginančias institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas.
8 straipsnis – Finansiniai ištekliai
Šalys privalo skirti atitinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad būtų galima adekvačiai taikyti integruotą politiką, priemones ir programas, skirtas prevencijai ir kovai su visomis smurto formomis, numatytomis šios Konvencijos taikymo srityje, apimant ir tas, kurios vykdomos nevyriausybinių organizacijų bei pilietinės visuomenės.
9 straipsnis – Nevyriausybinės organizacijos ir pilietinė visuomenė
Šalys privalo pripažinti, skatinti ir įvairiu lygmeniu remti su smurtu kovojančių nevyriausybinių organizacijų bei pilietinės visuomenės darbą ir palaikyti efektyvų bendradarbiavimą su jomis.
10 straipsnis – Koordinuojanti institucija
1 Šalys privalo paskirti ar įkurti vieną ar daugiau oficialių institucijų, atsakingų už politikos ir priemonių, skirtų prevencijai ir kovai su visomis smurto formomis, numatytomis šioje Konvencijoje, koordinavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą.
2 Šalys privalo užtikrinti, kad pagal šį straipsnį paskirtos ar įkurtos institucijos gaus bendrojo pobūdžio informaciją apie priemones, taikytinas pagal VIII skyrių.
3 Šalys privalo užtikrinti, kad pagal šį straipsnį paskirtos ar įkurtos institucijos turės galimybę tiesiogiai bendrauti ir puoselėti santykius su analogiškomis kitų Šalių institucijomis.
11 straipsnis – Duomenų rinkimas ir moksliniai tyrimai
1 Siekiant įgyvendinti šią Konvenciją, Šalys privalo įsipareigoti:
a reguliariai rinkti aktualius į kategorijas suskirstytus statistinius duomenis apie visų smurto formų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, atvejus;
b palaikyti visų smurto formų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, mokslinius tyrimus tam, kad būtų galima išnagrinėti esmines šio reiškinio priežastis ir poveikį, dažnumą ir apkaltinamųjų nuosprendžių dažnumą, taip pat priemonių, skirtų taikyti šią Konvenciją, efektyvumą.
2 Šalys privalo stengtis reguliariai vykdyti gyventojų apklausas tam, kad būtų galima įvertinti visų smurto formų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, dažnumą ir tendencijas.
3 Šalys privalo užtikrinti, kad pagal šį straipsnį surinkta informacija bus prieinama visuomenei.
III skyrius – Prevencija
12 straipsnis – Bendrieji įsipareigojimai
1 Šalys privalo imtis reikiamų priemonių skatinti socialinių ir kultūrinių moterų bei vyrų elgesio modelių pokyčius siekiant panaikinti išankstinę nuomonę, papročius, tradicijas ir visus kitus veiksmus, kurie paremti idėja, kad moteris yra nepilnavertė, arba stereotipiniais moterų ir vyrų vaidmenimis.
2 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, skirtų visų smurto formų, kurias numato šios Konvencijos taikymo sritis, prevencijai tiek per fizinius ar juridinius asmenis.
3 Visos priemonės, kurių bus imamasi pagal šį skyrių, privalo atsižvelgti į konkrečius pažeidžiamų dėl susiklosčiusių aplinkybių asmenų poreikius ir ypač į visų aukų žmogaus teises.
4 Šalys privalo imtis reikiamų priemonių skatinti visus visuomenės narius, ypač vyrus ir berniukus, prisidėti prie visų smurto formų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, prevencijos.
5 Šalys privalo užtikrinti, kad kultūra, papročiai, religija, tradicijos ar vadinamoji „garbė“ nebus laikomi bet kokių smurtinių veiksmų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, pateisinimu.
Šalys imsis reikiamų priemonių skatinti programas ir veiklas, skirtas suteikti moterims daugiau teisių.
13 straipsnis – Visuomenės informavimas
1 Šalys privalo skatinti ir reguliariai visais lygmenimis įgyvendinti visuomenės informavimo kampanijas ar programas, kurios apimtų ir bendradarbiavimą su nacionalinėmis žmogaus teisių ir lygybės institucijomis, pilietine visuomene ir nevyriausybinėmis organizacijomis, ypač, jei tai aktualu, moterų organizacijomis, tam, kad būtų galima informuoti visuomenę apie skirtingas visų smurto formų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, išraiškas, jų pasekmes vaikams ir poreikį vykdyti tokio smurto prevenciją.
2 Šalys privalo užtikrinti, kad informacija apie galimas priemones, skirtas smurto veiksmų, numatytų šioje Konvencijoje, prevencijai bus plačiai skleidžiama visuomenei.
14 straipsnis – Ugdymas
1 Šalys privalo imtis, jei reikia, atitinkamų žingsnių, kad į formalųjį visų ugdymo lygmenų mokymosi turinį būtų įtraukta pagal besimokančiųjų gebėjimus pritaikyta mokymo medžiaga apie lygybę tarp moterų ir vyrų, lyčių vaidmenis be stereotipų, tarpusavio pagarbą, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus tarpasmeniniuose santykiuose, smurtą prieš moteris dėl lyties ir teisę į asmeninių principų laikymąsi.
2 Šalys privalo imtis reikiamų žingsnių, kad būtų skatinami 1 pastraipoje numatyti principai neformaliojo ugdymo įstaigose, taip pat sporto, kultūros ir laisvalaikio įstaigose bei žiniasklaidoje.
15 straipsnis – Specialistų mokymas
1 Šalys privalo suteikti arba stiprinti mokymą specialistams, kurie dirba su nuo visų smurto formų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, nukentėjusiomis aukomis arba asmenimis, vykdžiusiais tokius smurto atvejus. Mokymas būtų skirtas kalbėti apie tokio smurto prevenciją ir kovą su juo, lygybę tarp moterų ir vyrų, aukų poreikius ir teises bei antrinės viktimizacijos prevenciją.
2 Šalys įsipareigoja skatinti, kad 1 pastraipoje numatytas mokymas apimtų ir mokymą apie koordinuotą įvairių institucijų bendradarbiavimą tam, kad būtų galima efektyviai nukreipti smurto, numatyto šios Konvencijos taikymo srityje, aukas į atitinkamas institucijas.
16 straipsnis – Prevencinė intervencija ir priežiūros programos
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad būtų sukurtos ar palaikomos programos, skirtos mokyti smurtautojus šeimoje nesmurtinio elgesio tarpasmeniniuose santykiuose tam, kad būtų galima išvengti tolesnio smurto atvejų ir pakeisti polinkį smurtauti.
2 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad būtų sukurtos ar palaikomos priežiūros programos, skirtos smurtautojų, ypač seksualinių smurtautojų, recidyvo prevencijai.
3 Imdamosi priemonių, numatytų 1 ir 2 pastraipose, Šalys privalo užtikrinti, kad labiausiai bus rūpinamasi aukų saugumu, jų parama ir teisėmis, ir kad šios programos, jei reikia, bus kuriamos ir įgyvendinamos glaudžiai bendradarbiaujant su pagalbos aukoms specialistais.
17 straipsnis – Privataus sektoriaus ir žiniasklaidos dalyvavimas
1 Šalys privalo skatinti privatų sektorių, informacinių ir komunikacinių technologijų sektorių bei žiniasklaidą, atsižvelgiant į žodžio laisvę ir jų savarankiškumą, dalyvauti kuriant ir įgyvendinat politiką, nustatant gaires bei savaime reglamentuojančias normas, skirtas smurto prieš moteris prevencijai ir jų orumo skatinimui.
2 Bendradarbiaudamos su privačiu sektoriumi, Šalys privalo ugdyti ir skatinti vaikų, tėvų ir ugdymo darbuotojų įgūdžius valdyti informacinę ir komunikacinę aplinką, kuri pateikia seksualinio arba smurtinio pobūdžio turinį, kuris yra galimai žalingas.
IV skyrius – Apsauga ir parama
18 straipsnis – Bendrieji įsipareigojimai
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių apsaugoti aukoms nuo bet kokių tolesnio smurto veiksmų.
2 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, atitinkančių vietos įstatymus, kad būtų galima užtikrinti atitinkamus mechanizmus, numatančius efektyvų bendradarbiavimą tarp visų susijusių valstybinių agentūrų, apimant ir teismus, prokuratūras, teisėtvarkos institucijas, vietinę bei regioninę valdžias, bei nevyriausybinių organizacijų ir kitų susijusių organizacijų bei įstaigų. Šis bendradarbiavimas būtų skirtas skatinti liudytojų bei aukų, nukentėjusių nuo visų smurto formų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, apsaugą ir paramą, apimant ir nukreipimą į bendrosios ir specialiosios pagalbos institucijas, detaliau aprašomas šios Konvencijos 20 ir 22 straipsniuose.
3 Šalys privalo užtikrinti, kad pagal šį skyrių numatomos priemonės turės:
- būti pagrįstos supratimu apie smurtą prieš moteris bei smurtą šeimoje ir akcentuoti žmogaus teises ir aukos saugumą;
- būti pagrįstos integruotu požiūriu, apimančiu aukų santykius, smurtautojus, vaikus ir platesnį socialinį kontekstą;
- siekti antrinės viktimizacijos prevencijos;
- siekti suteikti moterims, kaip smurto aukoms, daugiau teisių ir ekonominio savarankiškumo;
-apimti, jei reikia, įvairias apsaugos ir paramos paslaugas tose pačiose patalpose;
-patenkinti specialius pažeidžiamų asmenų, apimant ir vaikus, poreikius ir būti jiems prieinamoms.
4 Paslaugų teikimas privalo nepriklausyti nuo to, ar auka nori pateikti kaltinimus ar liudyti prieš bet kurį smurtautoją.
5 Šalys privalo imtis atitinkamų priemonių suteikti piliečiams ir kitoms aukoms konsulinę ir kitą apsaugą ir juos remti, jei jie turi teisę į tokią apsaugą pagal tarptautinę teisę.
19 straipsnis – Informacija
Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad būtų galima užtikrinti, jog aukos gaus atitinkamą ir laiku pateiktą informaciją apie galimą paramą ir teisines priemones jiems suprantama kalba.
20 straipsnis – Bendrosios pagalbos paslaugos
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog aukoms bus prieinamos paslaugos, palengvinančios jų sveikimą nuo patirto smurto. Šios priemonės turėtų apimti, jei reikia, tokias paslaugas kaip teisinės ir psichologinės konsultacijos, finansinė parama, būstas, ugdymas, mokymas ir pagalba ieškant darbo vietos.
2 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog aukoms bus prieinamos sveikatos apsaugos bei socialinės paslaugos, jog šioms paslaugoms bus skiriama pakankamai išteklių, o specialistai bus mokyti pagelbėti aukoms ir nukreipti jas į kitas atitinkamas institucijas.
21 straipsnis – Pagalba pateikiant individualius/kolektyvinius skundus
Šalys privalo užtikrinti, kad aukos gaus informacijos apie atitinkamus regioninius ir tarptautinius individualių/kolektyvinių skundų mechanizmus ir jie joms bus prieinami. Šalys privalo skatinti, kad aukoms būtų tiksliai ir aiškiai suteikiama pagalba kaip pateikti tokius skundus.
22 straipsnis – Specialiosios pagalbos paslaugos
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad atitinkamai pagal geografinį pasiskirstymą aukoms, nukentėjusioms nuo visų smurto formų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, būtų suteikiamos ar organizuojamos skubios, trumpalaikės ir ilgalaikės specialiosios pagalbos paslaugos.
2 Šalys privalo suteikti ir organizuoti specialiąsias pagalbos moterims paslaugas visoms moterims, kurios yra nukentėjusios nuo smurto, ir jų vaikams.
23 straipsnis – Prieglobstis
Šalys įsipareigoja imtis reikiamų įstatyminių ir kitų priemonių, kad būtų numatytas tinkamas, lengvai prieinamas ir pakankamas prieglobstis, kuris aktyviai padėtų aukoms ir būtų naudojamas kaip jų saugus būstas, ypač moterims ir jų vaikams.
24 straipsnis – Telefonų pagalbos linijos
Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad visoje šalyje būtų įkurtos ištisą parą veikiančios nemokamos telefono pagalbos linijos, kurių tikslas būtų teikti skambinantiesiems patarimus dėl visų smurto formų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, konfidencialiai ir atsižvelgiant į skambinančiųjų anonimiškumą.
25 straipsnis – Pagalba aukoms, nukentėjusioms nuo seksualinio smurto
Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad būtų įkurta pakankamai daug tinkamų, lengvai prieinamų prievartos ir seksualinio smurto aukų nukreipimo centrų, kurie teiktų medicininės bei teismo ekspertizės, traumų gydymo ir konsultavimo paslaugas.
26 straipsnis – Apsauga ir parama vaikams liudytojams
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog teikiant apsaugą ir paramą aukoms bus atsižvelgta į vaikų, liudijusių visas smurto formas, numatytas tos Konvencijos taikymo srityje, teises ir poreikius.
2 Priemonės, kurios bus taikomos pagal šį straipsnį, privalo apimti vaikų, liudijusių visas smurto formas, numatytas šios Konvencijos taikymo srityje, amžių atitinkantį psichologinį konsultavimą ir atsižvelgti į visus vaiko poreikius.
27 straipsnis – Pareiškimas
Šalys privalo imtis reikiamų priemonių skatinti visus asmenis kompetentingoms institucijoms ar organizacijoms pranešti visų smurto atvejų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, įvykdymą arba numanymą, kad jie galėjo arba gali būti įvykdyti.
28 straipsnis – Specialistų pareiškimas
Šalys privalo imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad konfidencialumo nuostatai, kuriuos kai kuriems specialistams numato vidaus darbo taisyklės, nesudarys jiems kliūčių galimybei pranešti kompetentingoms institucijoms ar organizacijoms apie įvykdytą ar ateityje galimai įvykdytiną sunkų smurto atvejį, kurį numato šios Konvencijos taikymo sritis, esant atitinkamoms sąlygoms ir pagrindui taip manyti.
V skyrius – Materialinė teisė
29 straipsnis – Civiliniai ieškiniai ir gynimo priemonės
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad aukoms būtų galima suteikti atitinkamą civilinę gynimo priemonę prieš smurtautoją.
2 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad aukoms būtų galima suteikti, sutinkamai su bendraisiais tarptautinės teisės principais, atitinkamą civilinę gynimo priemonę dėl valdžios institucijų, kurios nesugebėjo savo kompetencijų ribose imtis būtinų prevencinių ar apsaugos priemonių.
30 straipsnis – Kompensacija
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, kad aukos turės teisę reikalauti kompensacijos iš smurtautojų dėl bet kokios nusikalstamos veikos, numatytos šioje Konvencijoje.
2 Turi būti suteikta atitinkama valstybės kompensacija toms aukoms, kurios patyrė rimtų kūno sužalojimų ar sveikatos sutrikdymą, atsižvelgiant į tai, kad nuostolių nepadengia kiti asmenys, pavyzdžiui, smurtautojas, draudimas ar valstybinės sveikatos ir socialinės institucijos. Tai neužkerta kelio Šalims reikalauti iš smurtautojo sumokėti kompensaciją atbuline tvarka, jei tik galima visiškai užtikrinti aukos saugumą.
3 Priemonės, kurių bus imamasi pagal 2 pastraipą, privalės užtikrinti, kad kompensacija bus išmokėta tinkamu laiku.
31 straipsnis – Globa, lankymo teisės ir saugumas
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog sprendžiant vaikų globos ir lankymo teisių klausimus bus atsižvelgta į smurto aktus, kuriuos apima šios Konvencijos taikymo sritis.
2 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog įgyvendinat vaikų globos ir lankymo teises nesukeliamas pavojus aukos ar vaikų saugumui.
32 straipsnis – Priverstinės santuokos civilinės pasekmės
Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad būtų galima užtikrinti, kaip priverstines santuokas užginčyti, anuliuoti ar nutraukti neperkeliant finansinės ir administracinės naštos ant aukos pečių.
33 straipsnis – Psichologinis smurtas
Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog tyčinis rimtas asmens psichologinės būsenos žalojimas per prievartą ar grasinimus yra laikoma nusikaltimu.
34 straipsnis – Persekiojimas
Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog tyčiniai pasikartojantys grasinimai kito asmens atžvilgiu, sukeliantys jam baimę ar keliantys grėsmę jo saugumui, yra laikoma nusikaltimu.
35 straipsnis – Fizinis smurtas
Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog tyčiniai fizinio smurto atvejai prieš kitą asmenį yra laikoma nusikaltimu.
36 straipsnis – Seksualinis smurtas, apimant ir išžaginimą
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog šis tyčinis elgesys yra nusikaltimas:
a priverstinis vaginalinis, analinis ar oralinis seksualinis įsiskverbimas bet kuria kūno dalimi ar daiktu į kito asmens kūną;
b priverstinis kitų seksualinių veiksmų atlikimas;
c liepimas kitam asmeniui priverstinai atlikti seksualinius veiksmus su trečiu asmeniu.
2 Sutikimas atlikti seksualinius veiksmus turi būti duodamas savanoriškai ir laisva valia, atsižvelgiant į aplinkybes.
3 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog 1 pastraipoje numatyti atvejai bus taikomi ir buvusiems bei dabartiniams sutuoktiniams ar poroms, pagal šalies įstatymus laikomoms partneriais.
37 straipsnis – Priverstinė santuoka
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog tyčinė suaugusiojo ar vaiko prievarta tuoktis yra laikoma nusikaltimu.
2 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog tyčinis suaugusiojo ar vaiko išviliojimas iš tos teritorijos, kurioje jis gyvena tam, kad būtų sudaryta priverstinė santuoka, yra laikoma nusikaltimu.
38 straipsnis – Moters lyties organų žalojimas
Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog šis tyčinis elgesys yra nusikaltimas:
a moters visų ar dalies didžiųjų lytinių lūpų, mažųjų lytinių lūpų ar klitorio išpjovimas, užsiuvimas ar kitoks žalojimas;
b liepti ar priversti moterį atlikti bet kurį žalojimą, nurodytą punkte a;
c raginti, liepti ar priversti mergaitę atlikti bet kurį žalojimą, nurodytą punkte a.
39 straipsnis – Priverstinis abortas ir priverstinė sterilizacija
Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog šis tyčinis elgesys yra nusikaltimas:
a aborto atlikimas moteriai be jos išankstinio ar informuoto sutikimo;
b operacija, kurios tikslas arba pasekmė yra moters gebėjimo natūraliu būdu susilaukti palikuonių praradimas ir kuriai moteris nedavė sutikimo arba nesuprato procedūros esmės.
40 straipsnis – Seksualinis priekabiavimas
Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog bet koks žodinių, nežodinių ar fizinių seksualinio pobūdžio veiksmų vykdymas turint tikslą pažeminti asmens orumą, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią atmosferą, turės baudžiamųjų ar kitų teisinių pasekmių.
41 straipsnis – Pagalba arba kurstymas ir bandymas
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad tyčinę pagalbą arba kurstymą atlikti veiksmus, nurodytus šios Konvencijos 33, 34, 35, 36, 37, 38.a ir 39 straipsniuose, būtų galima laikyti nusikaltimu.
2 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad bandymą atlikti veiksmus, nurodytus šios Konvencijos 35, 36, 37, 38.a ir 39 straipsniuose, būtų galima laikyti nusikaltimu.
42 straipsnis – Nepriimtinas nusikaltimų pateisinimas, apimant ir nusikaltimus, padarytus vadinamosios „garbės“ vardan
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog kultūra, papročiai, religija, tradicijos ar vadinamoji „garbė“ nebus nusikalstamų veiksmų, nurodytų šios Konvencijos taikymo srityje, pateisinimu. Tai ypač aktualu, kai teigiama, kad auka peržengė kultūrines, religines, socialines ar tradicines tinkamo elgesio normas ir papročius.
2 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog asmens raginimas vaiką įvykdyti bet kurį iš 1 pastraipoje nurodytų veiksmų nesumažins to asmens teisinės atsakomybės už tuos įvykdytus veiksmus.
43 straipsnis – Pareiškimas dėl baudžiamosios veikos
Baudžiamoji veika, nurodyta šioje Konvencijoje, bus tokia ir laikoma, nepaisant aukos ir smurtautojo santykių pobūdžio.
44 straipsnis – Teisingumo vykdymas
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad būtų užtikrintas teisingumo vykdymas, kai baudžiamoji veika, nurodyta šioje Konvencijoje, įvykdyta:
a jų teritorijoje; arba
b laive, plaukiojančiame su jų vėliava; arba
c lėktuve, registruotame pagal jų įstatymus;
d jų piliečio; arba
e asmens, turinčio nuolatinio gyventojo statusą jų teritorijoje..
2 Šalys privalo dėti pastangas imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad būtų užtikrintas teisingumo vykdymas, jei nusikalstama veika, nurodyta šioje Konvencijoje, įvykdyta vienam jų piliečių arba asmenų, turinčių nuolatinio gyventojo statusą jų teritorijoje.
3 Tam, kad būtų inicijuojamas baudžiamasis persekiojimas dėl nusikalstamos veikos, nurodytos pagal 36, 37, 38 ir 39 šios Konvencijos straipsnius, Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog jų teisingumo vykdymas nebus subordinuojamas dėl sąlygos, kad veika laikoma nusikalstama toje teritorijoje, kurioje ji įvykdoma.
4 Tam, kad būtų inicijuojamas baudžiamasis persekiojimas dėl nusikalstamos veikos, nurodytos pagal 36, 37, 38 ir 39 šios Konvencijos straipsnius, Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog jų teisingumo vykdymas pagal 1 pastraipos d ir e punktus nebus subordinuojamas dėl sąlygos, kad baudžiamasis persekiojimas gali būti inicijuojamas tik tada, kai auka praneša apie nusikalstamą veiką arba kai Valstybė pateikia informaciją apie nusikalstamos veikos įvykdymo vietą.
5 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad būtų užtikrintas baudžiamosios veikos, nurodytos šioje Konvencijoje, teisingumo vykdymas tais atvejais, kai įtariamas smurtautojas yra jų teritorijoje ir jos neekstradikuoja smurtautojo kitai Šaliai, išimtinai dėl jos ar jo pilietybės.
6 Kai daugiau nei viena Šalis pareiškia teises į teisingumo vykdymą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos šioje Konvencijoje, visos susijusios Šalys, jei reikia, tarpusavyje privalo konsultuotis tam, kad būtų nustatyta tinkamiausia jurisdikcija baudžiamajam persekiojimui.
7 Atsižvelgiant į bendrąsias tarptautinės teisės nuostatas, ši Konvencija neišskiria jokios jurisdikcijos, kurią vykdo Šalis, atsižvelgdama į šalies įstatymus.
45 straipsnis – Sankcijos ir priemonės
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, užtikrinti, jog nusikalstama veika, nurodyta šioje Konvencijoje, bus baudžiama efektyviomis, atitinkamomis ir atgrasančiomis sankcijomis atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą. Šios sankcijos privalo apimti, jei reikia, teismo nuosprendžius apriboti laisvę, kurių pagrindu galima būtų vykdyti ekstradiciją.
2 Šalys gali naudoti kitas priemones smurtautojams, pavyzdžiui:
-nuteistųjų stebėseną ar priežiūrą;
-tėvystės teisių atėmimą, jei vaiko interesų, kurie gali apimti ir aukos saugumą, negalima užtikrinti kitaip.
46 straipsnis – Sunkinančios aplinkybės
Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog šios aplinkybės, turint omeny, kad jos savaime dar nesudaro dalies nusikalstamos veikos, gali, kartu su kitomis šalies įstatymų nuostatomis, būti laikomos sunkinančiomis aplinkybėmis priimant teismo nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatomos šioje Konvencijoje:
a nusikalstama veika įvykdyta prieš buvusį ar esamą sutuoktinį ar partnerį, kuris tokiu yra laikomas pagal šalies įstatymus, ir šią veiką įvykdė šeimos narys, asmuo, būstu besidalijantis su auka arba asmuo, kuris piktnaudžiavo savo įtaka;
b nusikalstama veika, arba susijusios nusikalstamos veikos, buvo įvykdytos daugiau nei vieną sykį;
c nusikalstama veika įvykdyta prieš asmenį, kuris dėl tam tikrų aplinkybių yra labiau pažeidžiamas;
d nusikalstama veika įvykdyta prieš vaiką arba jam matant;
e nusikalstama veika įvykdyta dviejų arba daugiau bendrininkų;
f nusikalstama veika įvykdyta itin žiauriai;
g nusikalstama veika įvykdyta naudojant ginklą ar juo grasinant;
h dėl nusikalstamos veikos aukai padaryta didelė fizinė ar psichologinė žala;
i smurtautojas anksčiau buvo teistas dėl panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos.
47 straipsnis – Kitos Šalies vykdomas nuosprendis
Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog priimant nuosprendį būtų sudarytos galimybės atsižvelgti į galutinius nuosprendžius, susijusius su nusikalstama veika, numatyta šioje Konvencijoje, kurie buvo priimti kitoje Šalyje.
48 straipsnis – Draudimas taikyti alternatyvius ginčų sprendimo būdus priimant nuosprendį
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog visų formų smurto, numatyto šioje Konvencijoje, atveju nebus taikomi alternatyvūs ginčų sprendimo būdai, apimant ir tarpininkavimą ir taikinimą.
2 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog tam, kad būtų atliktas baudos mokėjimas, bus tinkamai atsižvelgta į smurtautojo galimybę prisiimti finansinius įsipareigojimus aukai.
VI skyrius – Tyrimas, baudžiamasis persekiojimas, proceso teisė ir apsaugos priemonės
49 straipsnis – Bendrieji įsipareigojimai
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog tyrimai ir teismo procesai, susiję su visomis smurto formomis, numatytomis šios Konvencijos taikymo srityje, bus vykdomi be pernelyg didelio atidėliojimo visų procesų metu atsižvelgiant į aukos teises.
2 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, sutinkamai su pagrindiniais žmogaus teisių principais ir suprantant, kad smurto atvejis įvykdytas dėl lyties, jog būtų užtikrintas efektyvus nusikalstamos veikos, numatytos šioje Konvencijoje, tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas.
50 straipsnis – Greitas atsakas, prevencija ir apsauga
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog atsakingos teisėtvarkos institucijos laiku ir tinkamai reaguos į visas smurto formas, numatytas šios Konvencijos taikymo srityje, suteikdamos aukoms tinkamą ir skubią apsaugą.
2 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog atsakingos teisėtvarkos institucijos laiku ir tinkamai vykdys visų smurto formų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, prevenciją ir apsaugą nuo jų, apimant ir prevencinių operatyvinių priemonių panaudojimą ir įrodymų rinkimą.
51 straipsnis – Rizikos vertinimas ir rizikos valdymas
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog atitinkamos institucijos vykdys pavojaus gyvybei, situacijos rimtumo ir recidyvo rizikos vertinimą tam, kad būtų galima valdyti riziką ir, jei reikia, suteikti koordinuotą saugumą ir paramą.
2 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog 1 pastraipoje nurodyto vertinimo metu deramai bus atsižvelgta, visų tyrimo etapų metu ir taikant apsaugos priemones, į tai, ar smurto, numatyto šios Konvencijos taikymo srityje, išpuolių vykdytojas turi šaunamųjų ginklų arba gauna priėjimą prie jų.
52 straipsnis – Įsakymai kritiškos padėties metu
Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog kompetentingos institucijos tiesioginės grėsmės situacijose turės įgaliojimus įsakyti smurtautojui palikti aukos ar asmens, patekusio į riziką, namus ilgesniam laiko tarpui ir uždrausti smurtautojui įeiti į aukos ar asmens, patekusio į riziką, namus ir su jais bendrauti. Pagal šį straipsnį taikomos priemonės privalo duoti pirmenybę aukų ar asmenų, patekusių į riziką, saugumui.
53 straipsnis – Įsakymai nesiartinti ir apsaugos įsakymai
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog aukoms, nukentėjusioms nuo smurto, numatyto šios Konvencijos taikymo srityje, bus prieinamos tokios apsaugos priemones kaip įsakymai nesiartinti ir apsaugos įsakymai.
2 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jos įsakymai nesiartinti ir apsaugos įsakymai, numatyti 1 pastraipoje bus:
-išduodami skubiai apsaugai neperkeliant finansinės ir administracinės naštos ant aukos pečių;
-išduodami konkrečiam laiko tarpui arba kol bus pakeisti ar atšaukti;
-jei reikia, išduoti ex parte pagrindu, turinčiu skubų įsigaliojimą;
-prieinami nepriklausomai nuo, arba kartu su kitais teisiniais procesais;
-galimai išduodami tolesniuose teisiniuose procesuose.
3 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog 1 pastraipoje nurodytų įsakymų nesiartinti ir apsaugos įsakymų nesilaikymo atveju bus taikomas efektyvios, atitinkamos ir atgrasančios baudžiamosios ar kitos teisinės sankcijos.
54 straipsnis – Tyrimai ir įrodymai
Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog bet kokio civilinio ar baudžiamojo proceso metu įrodymai, susiję seksualine istorija ir elgesiu su auka bus nagrinėjami tik tada, jei jie tiesiogiai susiję ir būtini.
55 straipsnis – Ex parte ir ex officio procesai
1 Šalys privalo užtikrinti, kad nusikalstamos veikos, numatytos šios Konvencijos 35, 36, 37, 38 ir 39 straipsniuose tyrimai arba baudžiamasis persekiojimas nepriklausys vien tik nuo aukos pareiškimo ar skundo, jei nusikalstama veika visiškai arba dalinai įvykdyta toje pačioje teritorijoje, ir kad baudžiamasis persekiojimas gali būti tęsiamas net jei auka atsiims savo pareiškimą arba skundą.
2 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, atitinkamai pagal vietos įstatymų numatytus nuostatus, jog nusikalstamos veikos, nurodytos šioje Konvencijoje, tyrimų ir teisinių procesų metu vyriausybinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bei teisininkams, dirbantiems su smurto šeimoje bylomis, bus sudaryta galimybė padėti ir/arba paremti aukas, jei jos to prašo.
56 straipsnis – Apsaugos priemonės
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad visų tyrimų ir teisinio proceso etapų metu būtų ginamos aukų teisės ir interesai, apimant ir jų specialiuosius poreikius, jei jie yra liudytojai, ypač šiomis priemonėmis:
a numatant jų ir jų šeimų bei liudytojų apsaugą nuo grasinimų, keršto ir pakartotinės viktimizacijos;
b užtikrinant, kad aukos, bent tais atvejais, kai joms ir jų šeimoms yra iškilusi grėsmė, būtų informuotos apie tai, kad smurtautojas pabėgo arba yra laikinai arba visam laikui paleistas;
c informuojant aukas, atitinkamai pagal vietos įstatymų numatytas sąlygas, apie jų teises ir jiems prieinamas paslaugas bei tolesnes priemones, kurių imtasi pagal jų skundą, apie kaltinimus, bendrą tyrimo ar proceso eigą ir aukų vaidmenį juose ir apie galutinį bylos rezultatą;
d leidžiant aukoms, jei tai atitinka vietos įstatymų procedūrines normas, būti išklausytoms, tiesiogiai ar per atstovus pateikti įrodymus ir savo nuomonę, poreikius ir susirūpinimus ir kad į tai būtų atsižvelgta;
e suteikiant aukoms tinkamas pagalbos paslaugas tam, kad jų teisės ir interesai būtų pateikti tinkamai ir į juos deramai atsižvelgta;
f užtikrinant, kad gali būti imamasi priemonių ginti aukos privatumą ir įvaizdį;
g užtikrinant, kad, jei įmanoma, bus vengiama kontakto tarp aukos ir smurtautojo teisme ir teisėtvarkos institucijose;
h suteikiant aukoms nepriklausomo ir kompetentingo vertėjo paslaugas, kai jos dalyvauja procesuose arba kai pateikia įrodymus;
i suteikiant aukoms galimybę duoti parodymus pagal šalies įstatymų numatytas nuostatas, teismo salėje nedalyvaujant arba bent nesant įtariamam smurtautojui, naudojantis tinkamomis komunikacinėmis technologijomis, jei tai įmanoma.
2 Jei auka yra vaikas arba vaikas yra smurto prieš moteris arba smurto šeimoje liudytojas, jam privaloma taikyti, jei reikia, specialias apsaugos priemones atsižvelgiant į vaiko interesus.
57 straipsnis – Teisinė pagalba
Šalys privalo suteikti aukoms teisę į teisinę paramą ir nemokamą teisinę pagalbą pagal šalies įstatymų numatytas sąlygas.
58 straipsnis – Senaties terminas
Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog senaties terminas inicijuoti bet kokį teisinį procesą dėl nusikalstamos veikos, numatytos šios Konvencijos 36, 37, 38 ir 39 straipsniuose, tęsis pakankamai ilgai ir atitiks įvykdytos nusikalstamos veikos sunkumą tam, kad būtų galima efektyviai inicijuoti procesą po to, kai auka sulaukė pilnametystės.
VII skyrius – Migracija ir prieglobstis
59 straipsnis – Leidimas gyventi
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog aukoms, kurioms leidimas gyventi šalyje priklauso nuo sutuoktinio ar partnerio, kuris tokiu laikomas pagal šalies įstatymus, nutraukus santuoką ar partnerystę, nepriklausomai nuo jų trukmės, bus suteiktas atskiras leidimas gyventi, jei aplinkybės itin sudėtingos. Sąlygas, susijusias su atskiro leidimo gyventi išdavimu ir jo trukme nustatys šalies įstatymai.
2 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog aukos galės pradėti išsiuntimo iš šalies atidėjimo procesą, jei leidimas gyventi šalyje priklauso nuo sutuoktinio arba partnerio, kuris tokiu laikomas pagal šalies įstatymus, leidimo gyventi šalyje, ir jos galės prašyti atskiro leidimo gyventi.
3 Šalys aukoms išduos pratęsiamą leidimą gyventi vienos iš šių dviejų arba abiejų situacijų atveju:
a kai kompetentinga institucija mano, kad aukų buvimas šalyje būtinas dėl jų asmeninės situacijos;
b kai kompetentinga institucija mano, kad aukų buvimas šalyje būtinas tam, kad jos galėtų bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis tyrimo arba baudžiamojo persekiojimo metu.
4 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog priverstinės santuokos aukos, kurios santuokos tikslu buvo atgabentos į kitą šalį ir dėl to prarado leidimą gyventi šalyje, kurioje nuolat gyvena, atgautų šį leidimą.
60 straipsnis – Prieglobsčio prašymas dėl lyties
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog smurtas prieš moteris dėl lyties būtų pripažintas kaip persekiojimo forma, atitinkanti 1951 m. Konvencijos 1 A(2) straipsnį dėl Pabėgėlių statuso, ir kaip didelės žalos forma, suteikianti teisę į papildomą apsaugą.
2 Šalys privalo užtikrinti, kad kiekvienas Konvencijos pagrindų bus interpretuojamas atsižvelgiant į lytį, ir kad nustačius, jog aukos persekiojamos dėl vieno ar daugiau šių pagrindų, besikreipiantiems bus suteiktas pabėgėlio statusas pagal taikomas susijusias priemones.
3 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog priėmimo procedūrų metu bus atsižvelgta į lytį ir bus sukurtos pagalbos tarnybos prašantiems prieglobsčio, taip pat bus atsižvelgta į lytį prieglobsčio procedūrų metu, apimant ir tokias procedūras kaip pabėgėlio statuso nustatymas ir tarptautinės apsaugos prašymas.
61 straipsnis – Negrąžinimo principas
1 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad būtų paisoma negrąžinimo principo, atsižvelgiant į esamus tarptautinės teisės įpareigojimus.
2 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, užtikrinti, jog smurto prieš moteris aukos, kurioms būtina apsauga, nepriklausomai nuo jų statuso ar gyvenamosios vietos nebus grąžinamos į šalį, kur jų gyvybei iškiltų pavojus arba kur jos galėtų patirti kankinimus arba nežmonišką ar žeminančią bausmę ar elgesį su jomis.
VIII skyrius – Tarptautinis bendradarbiavimas
62 skyrius – Bendrieji principai
1 Šalys privalo tarpusavyje kiek galima daugiau bendradarbiauti, remiantis šios Konvencijos nuostatais bei taikant susijusias tarptautines ir regionines bendradarbiavo priemones civilinių ir baudžiamųjų procesų metu, susitarimus dėl vieningų ir abipusių teisės aktų ir šalies įstatymų, turint tikslą:
a kovoti, persekioti visas smurto formas, numatytas šios Konvencijos taikymo srityje, ir vykdyti jų prevenciją;
b suteikti aukoms apsaugą ir pagalbą;
c vykdyti tyrimus ir procesus, susijusius su nusikalstama veika, atitinkančia šią Konvenciją;
d įgyvendinti svarbias civilines ir baudžiamąsias teismo nutartis, apimant ir apsaugos orderius.
2 Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog nusikalstamos veikos, atitinkančios šią Konvenciją, aukos, jei nusikalstama veika įvykdyta kitoje Šalyje, nei auka gyvena, turės galimybę kompetentingoms institucijoms pateikti prašymą dėl leidimo gyventi toje Šalyje.
3 Jei Šalis, teikianti tarpusavio teisinę pagalbą pagal sutartį su kita Šalimi dėl baudžiamųjų procesų, ekstradicijos arba dėl civilinių ar baudžiamųjų nutarimų vykdymo, kuriuos paskyrė kita Šalis atitinkamai pagal šią Konvenciją, gauna prašymą dėl tokio teisinio bendradarbiavimo iš kitos Šalies, su kuria sutarties neturi, šią Konvenciją galima laikyti teisiniu pagrindu tarpusavio bendradarbiavimui dėl baudžiamųjų procesų, ekstradicijos arba dėl civilinių ar baudžiamųjų nutarimų vykdymo, kuriuos paskyrė kita Šalis dėl nusikalstamos veikos, atitinkančios šią Konvenciją.
4 Šalys privalo dėti pastangas integruoti, jei reikia, prevencijos ir kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje elementus į pagalbos programas, skirtas bendradarbiauti su trečiosiomis Šalimis, apimant ir dvišalių bei daugiašalių sutarčių su trečiosiomis Šalimis pasirašymą siekiant palengvinti apsaugoms aukoms procesą pagal 18 straipsnio 5 pastraipą.
63 straipsnis – Priemonės asmenims, patekusiems į riziką
Kai Šalis, remdamasi turima informacija, turi pagrindo manyti, kad asmuo yra patekęs į nusikalstamos veikos, nurodytos 36, 37, 38 ir 39 šios Konvencijos straipsniuose, riziką kitos Šalies teritorijoje, Šalis, turinti informacijos, raginama nedelsiant perduoti tą informaciją antrajai Šaliai tam, kad būtų užtikrintos atitinkamos apsaugos priemonės. Tokioje informacijoje, atitinkamai pagal situaciją, privalo būti nurodytos ir esamos apsaugos priemonės, skirtos asmeniui, patekusiam į riziką.
64 straipsnis – Informacija
1 Informaciją suteikianti Šalis privalo laiku informuoti informacijos prašančią Šalį apie galutinius sprendimus dėl veiksmų, nurodytų šiame skyriuje. Informaciją suteikianti Šalis taip pat privalo laiku informuoti informacijos prašančią Šalį apie visas aplinkybes, dėl kurių neįmanoma vykdyti siekiamų veiksmų arba dėl kurių šis vykdymas būtų atidėtas ypač ilgam laikui.
2 Šalis gali, remdamasi savo įstatymais, be išankstinio prašymo perduoti kitai Šaliai savo tyrimo metu gautą informaciją, jei mano, kad ši informacija padės ją gaunančiai Šaliai užkirsti kelią nusikalstamai veikai, nurodytai šioje Konvencijoje, inicijuoti ar vykdyti tyrimus arba procesus, susijusius su tokia nusikalstama veika arba paskatins prašymą bendradarbiauti su ta Šalimi pagal šio skyriaus nuostatus.
3 Šalis, gaunanti informacijos pagal 2 pastraipą, privalo perduoti šią informaciją savo kompetentingoms institucijoms tam, kad būtų galima pradėti procesus, jei jų reikia, arba tam, kad ši informacija būtų panaudota susijusiuose civiliniuose ir baudžiamuosiuose procesuose.
65 – Duomenų apsauga
Asmeniniai duomenys privalo būti saugomi ir naudojami pagal įsipareigojimus, kuriuos Šalys priėmė pagal Konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108).
IX skyrius – Stebėsenos mechanizmas
66 straipsnis – Veiksmų dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje ekspertų grupė
1 Veiksmų dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje ekspertų grupė (toliau vadinama „GREVIO“) privalo stebėti, kaip Šalys vykdo šios Konvencijos įgyvendinimą.
2 GREVIO privalo sudaryti mažiausiai 10 ir daugiausiai 15 narių, atsižvelgiant į jų lytį, gyvenamąją vietą pagal geografiją bei įvairių disciplinų žinias. Grupės narius privalo rinkti Šalių komitetas iš Šalių paskirtų kandidatų ketverių metų kadencijai, pratęsiamai vieną kartą; kandidatai turi būtų Šalių piliečiai.
3 Pirmieji 10 narių rinkimai turi būti surengti per vienerių metų laikotarpį nuo šios Konvencijos įsigaliojimo. Papildomų 5 narių rinkimai turi būti surengti, kai prie Konvencijos prisijungia ar ją ratifikuoja 25-oji šalis.
4 GREVIO narių rinkimai turi būti pagrįsti šiais principais:
a jie privalo būti atrenkami vadovaujantis skaidria procedūra iš aukštos moralės asmenų, turinčių pripažintą kompetenciją žmogaus teisių, lyčių lygybės, smurto prieš moteris ir smurto šeimoje arba pagalbos aukoms ir jų apsaugos srityse arba pademonstravusių profesionalią patirtį srityse, kurias apima ši Konvencija;
b du GREVIO nariai negali būti tos pačios Šalies piliečiais;
c jie turėtų atstovauti pagrindinėms teisinėms sistemoms;
d jie turėtų atstovauti atitinkamoms institucijoms, dirbančioms smurto prieš moteris ir smurto šeimoje srityse;
e jie privalo neperžengti savo kompetencijos ribų ir išlikti nepriklausomi bei nešališki vykdydami savo funkcijas, taip pat privalo efektyviai vykdyti savo pareigas.
5 GREVIO narių rinkimų procedūrą privalo nustatyti Europos Tarybos Ministrų komitetas, po konsultacijų su Šalimis ir gavęs jų vieningą pritarimą, per šešis mėnesius po šios Konvencijos įsigaliojimo.
6 GREVIO privalo priimti savo darbo bei procedūrų taisykles.
7 GREVIO nariai bei kiti delegacijų nariai, vykdydami vizitus į šalis, kaip išdėstyta 68 straipsnio 9 ir 14 pastraipose, turės teisę į privilegijas ir imunitetą, nurodytus šios Konvencijos priede.
67 straipsnis – Šalių komitetas
1 Šalių komitetas turi būti sudarytas iš Šalių, priimančių šią konvenciją, atstovų.
2 Šalių komitetą turi sušaukti Europos Tarybos Generalinis sekretorius. Pirmasis posėdis turi būti surengtas per vienerių metų laikotarpį nuo šios Konvencijos įsigaliojimo tam, kad būtų išrinkti GREVIO nariai. Posėdžiai toliau turi būti rengiami tuomet, kai to pareikalauja trečdalis Šalių, Šalių komiteto pirmininkas arba Generalinis sekretorius.
3 Šalių komitetas privalo priimti savo darbo bei procedūrų taisykles.
68 straipsnis – Procedūros
1 Remdamosi GREVIO sudarytu klausimynu, Šalys turi pateikti Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui ataskaitą apie įstatymines ir kitas priemones, susijusias su šios Konvencijos nuostatais tam, kad jas apsvarstytų GREVIO.
2 GREVIO turi apsvarstyti ataskaitą, pateiktą pagal 1 pastraipoje nurodytą procedūrą, su susijusių Šalių atstovais.
3 Tolesnės vertinimo procedūros turi būti suskirstytos į turus, kurių trukmę nustatys GREVIO. Kiekvieno turo pradžioje GREVIO privalo atrinkti konkrečius nuostatus, kuriais turi būti paremta vertinimo procedūra, ir išsiųsti klausimyną.
4 GREVIO turi apibrėžti tinkamas priemones vykdyti šią stebėsenos procedūrą. Grupė gali nuspręsti naudoti klausimyną kiekviename vertinimo ture, kuris būtų naudojamas kaip Šalių Konvencijos įgyvendinimo vertinimo procedūros pagrindas. Klausimynas turi galioti visoms Šalims. Šalys turi atsakyti į klausimyno klausimus, taip pat pateikti ir visą kitą informaciją, kurios prašo GREVIO.
5 GREVIO gali gauti informaciją apie šios Konvencijos įgyvendinimą iš nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės, taip pat iš nacionalinių žmogaus teisių gynimo institucijų.
6 GREVIO turi deramai atsižvelgti į esamą informaciją, kurią galima gauti iš kitų regioninių ir tarptautinių priemonių ir institucijų, dirbančių srityse, kurias apima šios Konvencijos taikymo sritis.
7 Sudarant klausimyną kiekvienam vertinimo turui, GREVIO turi deramai atsižvelgti į esamus surinktus duomenis ir mokslinius tyrimus Šalyse, kaip tai nurodyta 11 šios Konvencijos straipsnyje.
8 GREVIO gali gauti informaciją apie šios Konvencijos įgyvendinimą iš Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaro, Parlamentinės Asamblėjos ir susijusių specialiųjų Europos Tarybos bei kitų tarptautinių institucijų. GREVIO turi būti supažindinta su šioms institucijoms pateikiamais skundais ir jų nagrinėjimo rezultatais.
9 Bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis ir su nepriklausomų nacionalinių ekspertų pagalba GREVIO gali papildomai organizuoti vizitus į šalis, jei gautos informacijos nepakanka arba 14 pastraipoje numatytais atvejais. Šių vizitų metu GREVIO gali talkinti konkrečių sričių ekspertai.
10 GREVIO turi parengti ataskaitos projektą, kurioje pateiktų Konvencijos įgyvendinimo vertinimo nuostatų analizę, taip pat savo pasiūlymus, kaip konkreti Šalis galėtų spręsti nustatytas problemas. Šis ataskaitos projektas turi būti pateiktas pastaboms Šaliai, kuri yra vertinama. Į Šalies pastabas GREVIO turi atsižvelgti priimant ataskaitą.
11 Remiantis visa gauta informacija ir Šalių pastabomis, GREVIO turi priimti ataskaitą ir išvadas dėl priemonių, kurių imasi Šalis įgyvendindama šios Konvencijos nuostatus. Ši ataskaita ir išvados turi būti išsiųstos Šaliai ir Šalių komitetui. GREVIO priėmus ataskaitą ir išvadas, jie, kartu su galutinėmis Šalies pastabomis, turi būti paviešinti.
12 Be išankstinių nuostatų dėl procedūrų, nurodytų 1-8 straipsniuose, Šalių komitetas gali priimti, remiantis GREVIO ataskaita ir išvadomis, rekomendacijas Šaliai, (a) dėl priemonių, kurių reikia imtis, kad būtų įgyvendintos GREVIO išvados, jei reikia, nustatant terminą, kada turi būti pateikta informacija apie šį įgyvendinimą ir (b) dėl bendradarbiavimo su šia Šalimi skatinimo, kurio tikslas – tinkamas šios Konvencijos įgyvendinimas.
13 Jei GREVIO gaus patikimos informacijos, nurodančios, kad susidarė situacija, reikalaujanti neatidėliojamo dėmesio tam, kad būtų galima išvengti arba apriboti rimtų šios Konvencijos pažeidimo atvejų skaičių, grupė gali pareikalauti skubiai pateikti specialią ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi vykdyti sunkių, masinių ar pastovių smurto prieš moteris reiškinių prevencijai.
14 Atsižvelgiant į informaciją, kurią pateikė susijusi Šalis, taip pat ir į kitą patikimą gautą informaciją, GREVIO gali paskirti vieną ar daugiau savo narių vykdyti tyrimą ir neatidėliotinai pateikti GREVIO ataskaitą. Gavus įgaliojimą ir Šalies sutikimą, tyrimas gali apimti ir vizitą į jos teritoriją.
15 Išanalizavus tyrimo, nurodyto 14 pastraipoje, rezultatus, GREVIO turi perduoti šiuos rezultatus susijusiai Šaliai ir, jei reikia, Šalių komitetui bei Europos Tarybos Ministrų komitetui kartu su pastabomis ir rekomendacijomis.
69 straipsnis – Bendros rekomendacijos
GREVIO gali priimti, jei reikia, bendras šios Konvencijos įgyvendinimo rekomendacijas.
70 straipsnis – Parlamento dalyvavimas stebėsenoje
1 Nacionaliniai parlamentai turi būti pakviesti dalyvauti priemonių, skirtų įgyvendinti šią Konvenciją, stebėsenos procese.
2 Šalys turi pateikti GREVIO ataskaitas savo nacionaliniams parlamentams.
3 Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja turi būti reguliariai kviečiama stebėti šios Konvencijos įgyvendinimą.
X skyrius – Santykis su kitomis tarptautinėmis priemonėmis
71 straipsnis – Santykis su kitomis tarptautinėmis priemonėmis
1 Ši Konvencija neturės įtakos kitų tarptautinių priemonių, kurių Šalimis yra arba bus šios Konvencijos Šalys, ir kurių nuostatai apima šioje Konvencijoje numatytus klausimus, įpareigojimams.
2 Šios Konvencijos Šalys gali sudaryti dvišales arba daugiašales tarpusavio sutartis dėl šioje Konvencijoje nagrinėjamų klausimų tam, kad būtų galima papildyti arba sustiprinti jos nuostatus arba palengvinti jos principų taikymą.
XI skyrius – Konvencijos pataisos
72 straipsnis - Pataisos
1 Visi Šalies pateikti šios Konvencijos pataisų siūlymai turi būti perduoti Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui, kuris savo ruožtu turi juos perduoti Europos Tarybos Valstybėms narėms, visoms pasirašiusioms šalims, visoms Šalims, Europos Sąjungai, visoms šalims, pakviestoms pasirašyti šią Konvenciją atitinkamai pagal 75 straipsnio nuostatus, ir visoms šalims, pakviestoms prisijungti prie šios Konvencijos pagal 76 straipsnio nuostatus.
2 Europos Tarybos Ministrų komitetas turi apsvarstyti pateiktas pataisas ir, pasikonsultavus su šios Konvencijos Šalimis, kurios nėra Europos Tarybos narės, gali priimti pataisas daugumos principu, numatytu Europos Tarybos Statuto 20.d straipsnyje.
3 Ministrų komiteto pagal 2 pastraipą priimtos pataisos tekstas turi būti perduotas Šalių patvirtinimui.
4 Visos pataisos, priimtos pagal 2 pastraipą, įsigalios pirmą dieną sekančio mėnesio po vieno mėnesio laiko tarpo, kuris turi praeiti po, kai Šalys praneš Generaliniam sekretoriui apie savo sutikimą.
XII skyrius – Baigiamieji straipsniai
73 straipsnis – Šios Konvencijos poveikis
Šios Konvencijos nuostatai neturi pakenkti šalies įstatymų nuostatams ir įpareigojančioms tarptautinėms priemonėms, kurios jau yra įsigalioję arba kurios gali įsigalioti ir pagal kuriuos asmenims būtų suteikiamos palankesnės teisės siekiant kovoti su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje bei vykdyti jų prevenciją.
74 straipsnis – Ginčų sprendimas
1 Šalys ginčus, kylančius dėl šios Konvencijos nuostatų taikymo ar interpretavimo pirmiausia privalo bandyti spręsti derybų, taikinimo ar arbitražo keliu arba bet kokiu kitu taikiu būdu, dėl kurio jos tarpusavyje susitarė.
2 Europos Tarybos Ministrų komitetas gali taikyti ginčų sprendimo procedūras, kurias galėtų naudoti Šalys spręsdamos tarpusavio ginčus, jei jos to pageidautų.
75 straipsnis – Sutarties pasirašymas ir įsigaliojimas
1 Šią Konvenciją gali pasirašyti Europos Tarybos Valstybės narės, Valstybės, nesančios Europos Tarybos narėmis, kurios dalyvavo rengiant šią Konvenciją, bei Europos Sąjunga.
2 Ši Konvencija pateikiama ratifikavimui, pritarimui ir aprobavimui. Ratifikavimo, pritarimo ir aprobavimo dokumentai turi būti pateikti Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui.
3 Ši Konvencija įsigalios pirmą dieną sekančio mėnesio po trijų mėnesių laiko tarpo, kuris turi praeiti po tos dienos, kai 10 pasirašančiųjų šalių, įskaitant mažiausiai aštuonias Europos Tarybos nares, pareikš sutikimą įsipareigoti pagal šią Konvencijos pagal 2 pastraipos nuostatus.
4 Jei bet kuri valstybė, nurodyta 1 pastraipoje arba Europos Sąjunga pareikš sutikimą įsipareigoti pagal šią Konvenciją, ji įsigalios pirmą dieną sekančio mėnesio po trijų mėnesių laiko tarpo, kuris turi praeiti po tos dienos, kai pateikiami ratifikavimo, pritarimo ir aprobavimo dokumentai.
76 straipsnis – Prisijungimas prie Konvencijos
1 Įsigaliojus Konvencijai, Europos Tarybos Ministrų komitetas gali, pasikonsultavus su šios Konvencijos Šalimis ir gavus jų vieningą pritarimą, pakviesti bet kurią Valstybę, kuri nėra Europos Tarybos narė ir kuri nedalyvavo rengiant šią Konvenciją, prisijungti prie šios Konvencijos, sprendimą priėmus daugumos principu, numatytu Europos Tarybos Statuto 20.d straipsnyje, ir vieningu Šalių atstovų Ministrų komitete balsu.
2 Bet kuriai prisijungiančiai Valstybei Konvencija įsigalios pirmą dieną sekančio mėnesio po trijų mėnesių laiko tarpo, kuris turi praeiti po tos dienos, kai pateikiamas prisijungimo dokumentas Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui.
77 straipsnis – Teritorinis taikymas
1 Bet kuri Valstybė arba Europos Sąjunga gali pasirašant Konvenciją arba teikiant ratifikavimo, pritarimo, aprobavimo arba prisijungimo dokumentus nurodyti teritoriją ar teritorijas, kurioms bus taikoma ši Konvencija.
2 Bet kuri Šalis gali bet kada vėliau, pateikus deklaraciją Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui, išplėsti šios Konvencijos taikymą bet kuriai kitai teritorijai, nurodytai deklaracijoje, už kurios tarptautinius santykius Šalis yra atsakinga arba kurios vardu Šalis įgaliota prisiimti įsipareigojimus. Šiai teritorijai Konvencija įsigalios pirmą dieną sekančio mėnesio po trijų mėnesių laiko tarpo, kuris turi praeiti po tos dienos, kai Europos Tarybos Generalinis sekretorius gaus deklaraciją.
3 Bet kokia deklaracija, sudaryta remiantis 1 ir 2 pastraipomis dėl teritorijos, nurodytos toje deklaracijoje, gali būti atšaukta pranešus apie tai Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui. Atšaukimas įsigalios pirmą dieną sekančio mėnesio po trijų mėnesių laiko tarpo, kuris turi praeiti po tos dienos, kai Europos Tarybos Generalinis sekretorius gaus tokį pranešimą.
78 straipsnis – Išlygos
1 Negali būti daroma jokių išlygų jokiam šios Konvencijos nuostatui, išskyrus pateiktus 2 ir 3 pastraipose.
2 Bet kuri Valstybė arba Europos Sąjunga Konvencijos pasirašymo metu arba teikdama ratifikavimo, pritarimo ir aprobavimo dokumentus, pateikus deklaraciją Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui, gali deklaruoti, kad ji pasilieka teisę netaikyti arba taikyti tik konkrečiais atvejais ar sąlygomis nuostatus, išdėstytus:
-30 straipsnyje, 2 pastraipoje;
-44 straipsnyje, 1.e, 3 ir 4 pastraipose;
-55 straipsnyje, 1 pastraipoje atsižvelgiant į 35 straipsnį dėl nesunkios nusikalstamos veikos;
-58 straipsnyje atsižvelgiant į 37, 38 ir 39 straipsnius;
-59 straipsnyje.
3 Bet kuri Valstybė arba Europos Sąjunga Konvencijos pasirašymo metu arba teikdama ratifikavimo, pritarimo ir aprobavimo dokumentus, pateikus deklaraciją Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui, gali deklaruoti, kad ji pasilieka teisę taikyti nebaudžiamąsias sankcijas vietoje baudžiamųjų nusikalstamoms veikoms, apibrėžtoms 33 ir 34 straipsniuose.
4 Bet kuri šalis gali visiškai arba dalinai atsiimti išlygą pateikus deklaraciją Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui. Deklaracija įsigalios nuo tos dienos, kai Europos Tarybos Generalinis sekretorius ją gaus.
79 straipsnis – Galiojimas ir išlygų peržiūrėjimas
1 78 straipsnio 2 ir 3 pastraipose nurodytos išlygos susijusioms Šalims galios penkerius metus nuo tos dienos, kai įsigalios ši Konvencija, tačiau išlygos gali būti atnaujintos tokiam pačiam laikotarpiui.
2 Europos Tarybos Generalinis sekretorius prieš aštuoniolika mėnesių turi pranešti susijusiai Šalį apie išlygos galiojimo pabaigą. Ne daugiau nei prieš tris mėnesius iki išlygos galiojimo pabaigos Šalis turi pranešti Generaliniam sekretoriui, ar ji nori išlygą pratęsti, teikti jos pataisas arba ją atsiimti. Jei susijusi Šalis nepraneša savo sprendimo, Generalinis sekretorius turi informuoti Šalį, kad jos išlyga automatiškai pratęsiama šešių mėnesių laikotarpiui. Jei Šalis per tą laikotarpį nepraneš apie savo sprendimą išlygą pratęsti arba teikti jos pataisas, išlyga bus panaikinta.
3 Jei Šalis teikia deklaraciją išlygai pagal 78 straipsnio 2 ir 3 pastraipas, prieš jos atnaujinimą arba pareikalavus ji turi GREVIO pagrįsti, kodėl nori ją toliau taikyti.
80 straipsnis – Denonsavimas
1 Kiekviena šalis gali bet kuriuo metu denonsuoti šią Konvenciją pranešdama apie tai Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui.
2 Denonsavimas įsigalios pirmą dieną sekančio mėnesio po trijų mėnesių laiko tarpo, kuris turi praeiti po tos dienos, kai Europos Tarybos Generalinis sekretorius gaus tokį pranešimą.
81 straipsnis – Informavimas
Europos Tarybos generalinis sekretorius turi informuoti Europos Tarybos Valstybes nares, Valstybes, kurios nėra Europos Tarybos narės ir kurios dalyvavo rengiant šią Konvenciją, kiekvieną pasirašiusią šalį, kiekvieną Šalį, Europos Sąjungą ir kiekvieną Valstybę, pakviestą prisijungti prie šios Konvencijos, apie:
a kiekvieną Konvencijos pasirašymą;
b kiekvieną pateiktą ratifikavimo, pritarimo, aprobavimo ir prisijungimo dokumentą;
c kiekvieną datą, kai įsigalioja ši Konvencija pagal 75 ir 76 straipsnius;
d kiekvieną pataisą, priimtą pagal 72 straipsnį ir šių pataisų įsigaliojimo datas;
e kiekvieną išlygą ir išlygos atsiėmimą, atliktus pagal 78 straipsnį;
f kiekvieną denonsavimą pagal 80 straipsnio nuostatus;
g kiekvieną kitą aktą, pranešimą ar informaciją, susijusius su šia Konvencija.
Tai patvirtindami, žemiau pasirašiusieji, atitinkamai įgalioti, pasirašė šią Konvenciją.
Sudaryta 2011 m. gegužės 11 d. Stambule anglų ir prancūzų kalbomis. Abu tekstai yra autentiški ir sudaro vieną egzempliorių, kuris turi būti saugomas Europos Tarybos archyvuose. Europos Tarybos generalinis sekretorius turi pateikti patvirtintus teksto nuorašus kiekvienai Europos Tarybos Valstybei narei, Valstybėms, kurios nėra Europos Tarybos narės ir kurios dalyvavo rengiant šią Konvenciją, Europos Sąjungai ir kiekvienai Valstybei, pakviestai prisijungti prie šios Konvencijos.
Priedas – Privilegijos ir imunitetas (66 straipsnis)
1 Šis priedas yra taikomas GREVIO nariams, nurodytiems šios Konvencijos 66 straipsnyje, taip pat kitiems delegacijų nariams šalių vizitų metu. Šiame priede terminas „kiti delegacijų nariai šalių vizitų metu“ apima nepriklausomus nacionalinius ekspertus ir specialistus, nurodytus šios Konvencijos 68 straipsnio 9 pastraipoje, Europos Tarybos darbuotojus ir vertėjus, įdarbintus Europos Tarybos ir lydinčius GREVIO šalių vizitų metu.
2 Vykdant funkcijas, susijusias su pasiruošimu šalių vizitams ir pačiais šalių vizitais, tolesnių darbų bei kelionių, susijusių su šių funkcijų vykdymu, atveju, GREVIO nariai ir kiti delegacijų nariai šalių vizitų metu turi šias privilegijas ir imunitetą:
a imunitetą areštui, sulaikymui ir asmeninio bagažo paėmimui bei imunitetą bet kokiam teisiniam procesui dėl žodžių bei kitų veiksmų, kuriuos nariai ištarė, parašė arba įgyvendino oficialiai vykdydami savo pareigas;
b atleidimą nuo bet kokių jų judėjimo laisvės apribojimų išvykstant ir atvykstant į šalį, kurioje gyvena, bei išvykstant ir atvykstant į šalį, kurioje vykdo savo funkcijas; taip pat atleidimą nuo užsieniečių registravimo procedūros šalyje, į kurią vyksta arba pro kurią vyksta vykdydami savo funkcijas.
3 Kelionių, į kurias nariai vyksta vykdydami savo funkcijas, metu, GREVIO ir kitiems šalių vizitų delegacijų nariams bus suteiktos tos pačios muitų ir valiutos sąlygos kaip ir užsienio vyriausybių atstovams, vykdantiems laikinas oficialias pareigas.
4 Dokumentai, susiję su Konvencijos įgyvendinimo vertinimu, kuriuos ruošia GREVIO ir kiti šalių vizitų delegacijų nariai yra neliečiami tuo atveju, jei jie susiję su GREVIO veikla. Oficialiai GREVIO korespondencijai arba oficialiam GREVIO narių ir kitų šalių vizitų delegacijų narių bendravimui negali būti taikomi sulaikymai ar cenzūra.
5 Tam, kad būtų galima užtikrinti visišką GREVIO narių ir kitų šalių vizitų delegacijų narių žodžio laisvę ir savarankiškumą vykdant savo pareigas, imunitetas teisiniam procesui dėl žodžių bei kitų veiksmų, kuriuos nariai ištarė, parašė arba įgyvendino vykdydami savo pareigas, bus ir toliau taikomas nepaisant to, kad tie asmenys jau nebeatlieka savo pareigų.
6 Privilegijos ir imunitetas yra suteikiami asmenims, nurodytiems šio priedo 1 pastraipoje tam, kad būtų galima užtikrinti nepriklausomą funkcijų vykdymą dėl GREVIO, o ne savo asmeninių interesų. Asmenims, nurodytiems šio priedo 1 pastraipoje, imunitetą gali atšaukti Europos Tarybos Generalinis sekretorius tais atvejais, kai, jo ar jos nuomone, toks imunitetas trukdytų teisingumui arba kai jį galima atšaukti nepažeidžiant GREVIO interesų.