2.2.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 34/15

Pranešėjas:

Ioannis VARDAKASTANIS

1.1.

Ratifikavusi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, Europos Sąjunga žengė svarbų žingsnį stiprinant neįgaliųjų teises Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse. 2015 m. JT neįgaliųjų teisių konvencijos komitetui atlikus ES peržiūrą, užbaigiamas pirmasis Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo etapas. JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamosiose pastabose reikalaujama, kad ES institucijos laikytųsi savo įsipareigojimų, nes jos turi organizuoti ir koordinuoti JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą pagal baigiamąsias pastabas. Baigiamosiose pastabose pakartotinai tvirtinama, kad formuojant ES politiką dėl negalios reikia iš esmės pertvarkyti iki šiol taikytą politikos formavimo būdą. Kol kas ES nėra iš tiesų pritaikiusi savo politikos formavimo prie naujų reikalavimų, išdėstytų JT neįgaliųjų teisių konvencijoje.

1.2.

EESRK ragina ES institucijas įtraukti baigiamąsias pastabas į esamus ir būsimus ES teisės aktus ir politikos formavimą. Jis taip pat prašo Europos Komisijos (EK) iki 2016 m. rudens pateikti ataskaitą JT neįgaliųjų teisių konvencijos komitetui.

1.3.

EESRK mano, kad JT neįgaliųjų teisių konvencija ir jos komiteto baigiamosios pastabos yra unikali galimybė EK pristatyti visa apimančią ES neįgaliųjų teisių strategiją. Baigiamosios pastabos yra postūmis, kurį ES institucijos turėtų išnaudoti ir galiausiai į visus ES teisės aktus, politikos priemones ir programas sistemingai įtraukti neįgaliųjų teises.

1.4.

EESRK pabrėžia, kad siekdama integruoti neįgaliųjų teises, EK turi atlikti kompleksinį ir išsamų padėties tyrimą visuose ES teisės aktuose, politikos priemonėse ir programose, kad būtų užtikrintas visiškas suderinimas su JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis, ir į šį procesą aktyviai įtraukti neįgaliesiems atstovaujančias organizacijas (neįgaliųjų organizacijas). Tokį padėties tyrimą turėtų papildyti trūkumų analizė, kurioje būtų įvertinti esamų teisės aktų, politikos formavimo ir neįgaliųjų teisių integravimo trūkumai JT neįgaliųjų teisių konvencijos požiūriu. Padėties tyrimas ir trūkumų analizė turėtų būti aiškiai įtraukti į peržiūrėtą Europos strategiją dėl negalios.

1.5.

EESRK primena EK, kad ji yra įsipareigojusi nedelsdama pradėti deklaracijos dėl kompetencijų ir jos dokumentų sąrašo peržiūrą ir atnaujinimą. Ji taip pat turėtų savarankiškai įsipareigoti peržiūrėti ir persvarstyti deklaraciją dėl kompetencijų bent kartą per savo kadenciją.

1.6.

EESRK pripažįsta, kad JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto ES peržiūra buvo atlikta 2014–2020 m. programavimo laikotarpio viduryje, ir atkreipia dėmesį į sunkumus, kylančius dėl naujosios neįgaliųjų teisių darbotvarkės, sudarytos iš Europos Sąjungai parengtų baigiamųjų pastabų, įtraukimo į strategijų, politikos, programų ir finansavimo priemonių laikotarpio vidurio peržiūras. Vis dėlto rekomenduoja EK dėti kuo daugiau pastangų siekiant integruoti ir įtraukti baigiamąsias pastabas į šiuos peržiūros procesus ir skirti reikiamų išteklių JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytiems įsipareigojimams įgyvendinti.

1.7.

JT neįgaliųjų teisių konvencijoje aiškiai nurodoma, kad įgyvendinant Konvenciją ir stebint jos įgyvendinimą turi būti įtraukiamos atstovaujamosios neįgaliųjų organizacijos ir su jomis turi būti konsultuojamasi. EESRK ragina EK vykdyti tikrą ir prasmingą struktūruotą dialogą su Europos neįgaliųjų judėjimu (pagal 4 straipsnio 3 dalį ir 33 straipsnio 3 dalį). Be to, EK turėtų parengti gebėjimų stiprinimo programą neįgaliųjų organizacijoms, siekdama suteikti joms galių atlikti savo esmines pareigas.

1.8.

EESRK mano, kad įgyvendinant JT neįgaliųjų teisių konvenciją itin svarbus ES institucijų bendradarbiavimas ir partnerystė. Todėl jis rekomenduoja įdiegti tarpinstitucinį koordinavimo mechanizmą, kad būtų lengviau greitai ir sklandžiai įgyvendinti baigiamąsias pastabas ir JT neįgaliųjų teisių konvenciją, be kita ko, įtraukiant neįgaliųjų organizacijas ir su jomis konsultuojantis.

1.9.

Baigiamosiose pastabose reikalaujama iš esmės peržiūrėti ir persvarstyti Europos strategiją dėl negalios. Todėl EESRK prašo EK įvertinti neįgaliųjų teisių tendencijas ir išplėsti Europos strategijos dėl negalios taikymo sritį, nustatant daugiau veiksmų sričių ir taikymo sritį susiejant su politikos priemonių, programų ir finansavimo priemonių (pvz., strategijos „Europa 2020“, Lyčių lygybės strategijos, Vaiko teisių strategijos) peržiūra ir persvarstymu, numatant aiškų įgyvendinimo tvarkaraštį, biudžetą ir konkrečius bei tikslius kriterijus ir rodiklius.

1.10.

ES įsipareigojo iki galo įgyvendinti JT darbotvarkėje iki 2030 m. išdėstytus darnaus vystymosi tikslus ir turi užtikrinti, kad ir vidaus, ir išorės politikoje ES visapusiškai atsižvelgtų į baigiamąsias pastabas ir JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Todėl EESRK primygtinai rekomenduoja EK įtraukti Darbotvarkės iki 2030 m įgyvendinimą į peržiūrėtą Europos strategiją dėl negalios, nustatant Europos tikslus ir veiksmus, kad visi darnaus vystymosi tikslai Europos Sąjungoje būtų pasiekti taip pat ir neįgaliųjų atžvilgiu.

1.11.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad ES turėtų užkirsti kelią ES lėšų naudojimui tiek institucionalizavimo struktūrų kūrimui, tiek jų veikimo pratęsimui. EESRK visiškai pritaria ES lėšų naudojimui siekiant neįgaliesiems sukurti bendruomenines priežiūros paslaugas, kad jie galėtų savarankiškai gyventi savo bendruomenėse. Neįgaliųjų institucionalizavimas yra jų teisių pažeidimas ir EESRK primygtinai ragina EK konkrečiomis politikos priemonėmis, programomis ir finansavimo priemonėmis sistemingiau ir veiksmingiau skatinti deinstitucionalizavimą.

1.12.

EESRK ragina EK nedelsiant imtis veiksmų siekiant ratifikuoti JT neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvų protokolą, Marakešo sutartį ir Europos Tarybos Stambulo konvenciją.

1.13.

EESRK primygtinai rekomenduoja EK visuose savo generaliniuose direktoratuose, agentūrose ir įstaigose sukurti ryšių centrus, į politikos formavimo procesą visapusiškai įtraukiant neįgaliųjų organizacijas, kad būtų sukurtos horizontaliosios ir vertikaliosios struktūros, kuriomis būtų skatinama į visus ES teisės aktus, politiką ir programas visapusiškai įtraukti ir integruoti neįgaliųjų teises.

1.14.

EESRK mano, jog EK šį procesą turėtų pradėti bendradarbiaudama su kitomis ES institucijomis, agentūromis ir įstaigomis, kad galėtų tinkamai parengti ir išplėtoti naująją 2020–2030 m. visuotinę darbotvarkę neįgaliųjų teisių klausimais, kuri turi būti visapusiškai įtraukta ir integruota į visuotines socialines ir makroekonomines strategijas (pvz., strategiją „Europa 2020“ ir jos įgyvendinimo mechanizmus), ir siūlo sudaryti darbo grupę, kurioje dalyvautų ir šią iniciatyvą įgyvendintų visi suinteresuotieji subjektai ir neįgaliųjų organizacijos. EESRK siūlo EK pradėti įgyvendinti 2020–2030 m. visuotinę darbotvarkę neįgaliųjų teisių klausimais paskelbdama 2021 metus Europos neįgaliųjų teisių metais.

1.15.

EESRK pripažįsta konstruktyvias EK iniciatyvas prieinamumo srityje, ypač trišalį susitarimą dėl direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo ir Europos Komisijos pasiūlymą dėl Europos prieinamumo akto, ir primygtinai ragina ES institucijas užbaigti derybas. Vis dėlto EESRK yra susirūpinęs dėl horizontaliosios Direktyvos dėl vienodo požiūrio ir ragina nustoti blokuoti derybas ir šiuo nauju etapu atsižvelgti į baigiamąsias pastabas ir JT neįgaliųjų teisių konvenciją.

1.16.

EESRK ragina visas ES institucijas užtikrinti, kad taupymo priemonės neturėtų poveikio neįgaliųjų gebėjimui naudotis JT neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtintomis jų teisėmis, todėl ragina EK nustatyti reikiamas minimalias socialinės apsaugos ribas šiam tikslui pasiekti, taip pat užtikrinti jų teisę į tinkamą gyvenimo lygį ir socialinę apsaugą.

1.17.

EESRK prašo EK ir Eurostato parengti statistines priemones, kuriomis Europos ir nacionaliniu lygmenimis būtų nustatytas JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo poveikis neįgaliesiems. Be to, EESRK mano, kad duomenų rinkimas pagal žmogaus teisėmis pagrįstą požiūrį į negalią ir jų skirstymas pagal negalią, amžių ir lytį turės teigiamo poveikio rengiant ir įgyvendinant ES teisės aktus, politiką ir programas.

1.18.

EESRK pripažįsta, jog ES suteikti įgaliojimai papildyti nacionalines priemones siekiant užtikrinti, kad visi ES piliečiai būtų lygūs prieš įstatymą, kad iš jų ne tik nebūtų atimtas teisinis veiksnumas ir teisės, bet ir suteikta galimybė dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose ir visuose rinkimuose visoje ES vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis. Todėl EESRK ragina EK, konkrečiai – Teisingumo GD, pagal atvirąjį koordinavimo metodą patvirtinti programą, kuria valstybėms narėms būtų palengvintos galimybės suderinti savo nuostatas remiantis vienodo pripažinimo pagal įstatymus principu.

1.19.

EESRK įsipareigoja rodyti pavyzdį vykdydamas JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto akcentuojamus konkrečius įsipareigojimus, kuriuos turi įgyvendinti ES kaip viešoji administracija, ir šiuo tikslu užtikrinti, kad jo žmogiškieji ištekliai, EESRK narių teisės ir ryšių infrastruktūra atitiktų JT neįgaliųjų teisių konvenciją.

2.1.

EESRK palankiai vertina JT neįgaliųjų teisių konvencijos (1) komiteto pateiktas baigiamąsias pastabas, nes jose pateikta išsami programa Europos Sąjungai formuojant politiką pereiti prie į žmones ir žmogaus teises orientuoto požiūrio į negalią.

2.2.

EESRK primena, kad pasiūlymo dėl Direktyvos dėl vienodo požiūrio projektą Europos Komisija pateikė prieš sudarant JT neįgaliųjų teisių konvenciją. Be to, per Europos Parlamento ir ES Tarybos tarpusavio derybas palaipsniui pateikta pakeitimų, kurie neatitinka JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytų prievolių. Todėl EESRK prašo EK per šiuo metu vykstančias tarpinstitucines derybas pateikti pasiūlymą pritaikyti siūlomą direktyvos projektą taip, kad jis atitiktų JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir, žinoma, baigiamąsias pastabas negalios atžvilgiu ir jame būtų uždrausta daugialypė ir tarpsektorinė diskriminacija ir diskriminacija dėl sąsajos su diskriminuojama asmenų grupe.

2.3.

EESRK pabrėžia, kad griežto taupymo priemonės daro neigiamą poveikį neįgaliųjų ir jų šeimų gyvenimo sąlygoms. Skurdo, atskirties, diskriminacijos lygis ir nelygybė padidėjo prasidėjus ekonomikos krizei, kuri daugelyje valstybių narių tapo žmogaus teisių krize, todėl daug neįgaliųjų ir jų šeimų liko visiškai neapsaugotos. Todėl EESRK ragina ES nustatyti minimalią socialinę apsaugą, kad būtų apsaugotos neįgaliųjų teisės, užtikrintas tinkamas gyvenimo lygis ir socialinė apsauga. Šis mechanizmas turėtų būti įtrauktas į Europos semestro procesą.

2.4.

Be to, JT neįgaliųjų teisių konvencijos komitetas rekomendavo ES sukurti visa apimančią JT neįgaliųjų teisių konvencijos strategiją, taikomą visoms ES institucijoms, tam skiriant specialius biudžeto asignavimus, įtrauktus į daugiametę finansinę programą. Todėl EESRK mano, jog reikia surengti ES institucijų ir įstaigų aukšto lygio vadovų susitikimą, siekiant inicijuoti JT neįgaliųjų teisių konvencijos tarpinstitucinės darbotvarkės, kurioje būtų numatyti konkretūs siektini tikslai, priėmimo procesą. Visa apimančioje strategijoje turėtų būti nustatytos kiekvienos ES institucijos užduotys įgyvendinant JT neįgaliųjų teisių konvenciją.

2.5.

Europos Sąjungai būtina pradėti vykdyti tikrą ir prasmingą struktūruotą dialogą su Europos neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis (neįgaliųjų organizacijomis), užtikrinant jų gebėjimą veiksmingai ir reikšmingai dalyvauti ES teisės ir politikos formavimo procese ir imtis iniciatyvos vykdant Konvencijoje nustatytas informavimo kampanijas. Be to, ES turi užtikrinti, kad neįgaliųjų organizacijos būtų finansiškai pajėgios remti tokią veiklą. Todėl reikia nustatyti konkrečią biudžeto eilutę, skirtą neįgaliųjų organizacijų gebėjimų stiprinimui.

2.6.

Siekiant, kad ES visuotinai ir kompleksiškai integruotų ir įgyvendintų JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas ir parengtų naują Konvencijos ES darbotvarkę, reikia sukurti dalyvaujamojo valdymo ir partnerystės sistemą, kurioje visi pagrindiniai veikėjai ir suinteresuotieji subjektai galėtų įtraukiai ir visapusiškai dalyvauti politikos formavimo procese kartu su ES institucijomis.

2.7.

EK turėtų nedelsdama atlikti kiekvienos vidaus ir išorės politikos priemonės ir programos padėties tyrimą ir trūkumų analizę, užtikrindama, kad jos atitiktų JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Be to, visos ES visuotinės strategijos ir politikos priemonės, be kita ko, ir strategija „Europa 2020“, Europos semestras, Europos socialinių teisių ramstis, JT darbotvarkė iki 2030 m. ir finansavimo priemonės, tokios kaip Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai), turi atitikti baigiamąsias pastabas.

2.8.

Labai svarbu, kad baigiamųjų pastabų įgyvendinimo klausimas Europos Sąjungoje būtų sprendžiamas aukščiausiu politiniu lygmeniu. Konkrečiau kalbant, EK turėtų į savo 2017 m. darbo programą įtraukti specialiai šiam tikslui skirtą politikos iniciatyvą. Siekiant visiškai integruoti ir įtraukti baigiamąsias pastabas į ES politiką ir programas reikia, kad Europos Komisija parengtų visa apimančią JT neįgaliųjų teisių konvencijos strategiją. EESRK ragina EK inicijuoti procesą, kad būtų skubiai parengta visa apimanti JT neįgaliųjų teisių konvencijos strategija, visapusiškai įtraukiant ir konsultuojantis su neįgaliųjų organizacijomis.

2.9.

2021 m. bus praėjęs dešimtmetis nuo to laiko, kai ES pasirašė JT Neįgaliųjų teisių konvenciją. EESRK mano, kad tai bus tinkami metai, kuriuos būtų galima paskelbti antraisiais Europos neįgaliųjų metais. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pirmuosius Europos neįgaliųjų metus EK organizavo 2003 m. Taigi, EESRK siūlo ES institucijoms nedelsiant pradėti rengtis ir imtis reikiamų veiksmų 2021 metus paskelbti antraisiais Europos neįgaliųjų teisių metais.

3.1.1.

Nors ES ratifikavo JT neįgaliųjų teisių konvenciją, ji vis dar neatliko kompleksinės ir išsamios ES teisės aktų, politikos ir programų peržiūros. EESRK ragina EK skubiai atlikti šią peržiūrą. Be to, EK turėtų kiekviename generaliniame direktorate įsteigti JT neįgaliųjų teisių konvencijos ryšių centrą, kuriam būtų pavesta vykdyti šią užduotį.

3.1.2.

Tenka apgailestauti, kad ES dar nėra ratifikavusi šios Konvencijos fakultatyviojo protokolo. Todėl EESRK ragina ES nedelsiant ratifikuoti fakultatyvų protokolą, pagal kurį, pažeidus Konvencijoje įtvirtintas neįgaliųjų teises, neįgalieji gali pateikti skundą JT neįgaliųjų teisių konvencijos komitetui.

3.1.3.

ES teisėje ir politikos formavimo procese turi būti visapusiškai taikomas žmogaus teisėmis pagrįstas požiūris į negalią. EESRK ragina ES institucijų teisės tarnybą atlikti išsamų JT neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimo poveikio ES teisės sistemai tyrimą, kad Konvencija taptų tinkamu teisėkūros ir politikos formavimo pagrindu. ES teisės tarnybos nepakankamai atsižvelgia į ES įsipareigojimus pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją.

3.1.4.

EESRK ragina EK Generalinį sekretorių peržiūrėti poveikio vertinimo gaires ir jas pakeisti – įtraukti išsamesnį problemų ir klausimų sąrašą, kad būtų geriau įvertinta atitiktis Konvencijai.

3.1.5.

JT neįgaliųjų teisių konvencijos komitetas paprašė ES iki 2016 m. rudens pateikti ES deklaracijos dėl kompetencijų peržiūrą ir jos priemonių sąrašą, atsižvelgiant į išsamų požiūrį, nustatytą 17 baigiamojoje pastaboje. Pirmiau minėtos deklaracijos peržiūra turėtų būti vykdoma bent vieną kartą per kadenciją.

3.2.1.

EK nepriėmė ES nediskriminavimo ir lygybės strategijos neįgaliesiems, kuri atitiktų JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas ir baigiamąsias pastabas, todėl EESRK ragina EK nedelsiant imtis veiksmų dėl horizontaliosios Direktyvos dėl vienodo požiūrio (žr. 2.2 punktą), taip pat peržiūrėti Direktyvą 2000/78/EB dėl vienodo požiūrio užimtumo srityje.

3.2.2.

EK į savo lyčių lygybės politiką turėtų įtraukti neįgalių moterų ir mergaičių aspektą, įskaitant Europos lyčių lygybės instituto duomenų rinkimo veiklą. Be to, vykdant EK 2016–2019 m. strateginę veiklą siekiant lyčių lygybės ir jos teisėkūros ir politikos formavimo darbą dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo, reikia visiškai integruoti neįgalių moterų ir mergaičių teises. EESRK ragina ES nedelsiant ratifikuoti Europos Tarybos Stambulo konvenciją.

3.2.3.

Į atnaujintą ES vaiko teisių darbotvarkę ES turėtų įtraukti ir integruoti visapusišką teisėmis grindžiamą strategiją dėl neįgalių berniukų ir mergaičių ir neįgalių vaikų teises integruoti į visą ES politiką dėl negalios. Neįgalūs vaikai ir jų šeimų nariai taip pat turėtų būti įtraukti priimant visus ES sprendimus pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 4 straipsnio 3 dalį.

3.2.4.

ES turėtų pripažinti ir ypatingą neįgalaus jaunimo padėtį ir tai, kad savo kasdieniame gyvenime jie dažnai patiria įvairaus pobūdžio diskriminaciją, visų pirma susijusią su lygiomis galimybėmis jaunimui darbo rinkoje ir aktyviu neįgalaus jaunimo dalyvavimu apskritai visuomenės gyvenime. Todėl ES turėtų įvertinti ypatingą ES gyvenančių neįgalių jaunuolių padėtį ir pasiūlyti atitinkamus patobulinimus (2). Be to, ES turėtų užtikrinti, kad ši perspektyva būtų įtraukta į kitą ES jaunimo strategiją.

3.2.5.

ES turėtų surengti plačią kampaniją, kuria būtų didinamas informuotumas apie Konvenciją bendradarbiaujant su visuomenine žiniasklaida (įskaitant socialinius tinklus), siekiant kovoti su išankstiniu nusistatymu prieš neįgaliuosius. Labai svarbu, kad tokioje kampanijoje per jiems atstovaujančias organizacijas dalyvautų patys neįgalieji.

3.2.6.

ES turėtų propaguoti, skatinti ir finansuoti transporto ir turizmo sektorių darbuotojų mokymus apie negalią ir lygias neįgaliųjų teises ir skatinti Europos organizacijų, kurių veiklos sritis – negalia, ir už transportą atsakingų viešųjų ir privačiųjų subjektų bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja praktika. Visa medžiaga, susijusi su, be kita ko, gebėjimų stiprinimu, mokymu, informuotumo didinimu ir viešais pareiškimais, turi būtų pateikiama prieinama forma.

3.2.7.

EESRK teigiamai vertina EK pasiūlymą dėl Europos prieinamumo akto, kuris turi visiškai atitikti JT neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnį ir kitas nuostatas, taip pat veiksmingus bei prieinamus nacionalinius vykdymo užtikrinimo ir skundų nagrinėjimo mechanizmus. Jis ragina ES institucijas atsižvelgti į EESRK nuomonėje (3) dėl Europos prieinamumo akto išdėstytas išvadas ir rekomendacijas ir priėmimo procese užtikrinti neįgaliųjų dalyvavimą per jų atstovaujamąsias organizacijas.

3.2.8.

EESRK teigiamai vertina per trišalį dialogą pasiektą tarpinstitucinį susitarimą dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl viešojo sektoriaus įstaigų interneto svetainių prieinamumo ir primygtinai ragina institucijas paversti šį pasiūlymą sprendimu, o nacionalines Vyriausybes – skubiai perkelti į nacionalinę teisę pasiūlymo nuostatas. Be to, EESRK palankiai vertina tai, kad daug jo nuomonėje (4) pateiktų rekomendacijų buvo įtraukta į galutinį direktyvos tekstą.

3.2.9.

Iš esmės ES dar nėra įtraukusi pakankamai neįgaliesiems skirtų priemonių į nelaimių rizikos mažinimo strategijas. Todėl EESRK ragina ES Tarybą priimti neįgaliųjų nelaimių rizikos mažinimo Europoje programą.

3.2.10.

ES turėtų imtis visų priemonių, siekdama užtikrinti, kad pagalbos telefono numeris 112 būtų prieinamas visiems. EESRK pabrėžia, kad nemažiau svarbu nedelsiant imtis atitinkamų priemonių, garantuojančių nacionalinių pagalbos centrų prieinamumą.

3.2.11.

EESRK ragina ES ir jos valstybes nares taikyti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į migracijos ir pabėgėlių politiką neįgaliųjų atžvilgiu. Be to, EESRK pabrėžia, kad kai kuriose šalyse negalia gana dažnai gali būti persekiojimo ir diskriminacijos priežastis, todėl ragina ES institucijas savo agentūroms ir valstybėms narėms parengti gaires ir vykdyti (neįgaliesiems prieinamas) informavimo kampanijas apie negalią, migraciją ir prieglobstį ir sistemingai integruoti negalios klausimus į ES migracijos ir pabėgėlių politiką.

3.2.12.

ES turi taikyti žmogaus teisėmis pagrįstą požiūrį į negalią rizikos ir ekstremaliosios situacijos atvejais ir šiuo tikslu patvirtinti įgyvendinimo planą, atitinkantį 2015 m. vasario mėn. Tarybos išvadas dėl nelaimių valdymo atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius ir Sendajaus programą. Be to, būtina didinti neįgaliųjų bei krizių valdymo ir civilinės saugos darbuotojų informuotumą apie iniciatyvas nelaimių mažinimo srityje ir teikti jiems apie tai informaciją.

3.2.13.

EK turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrinant teisingumą ir žmogaus teises neįgaliųjų atžvilgiu. EESRK ragina, kad Teisingumo generalinis direktoratas surengtų Europos konferenciją, skirtą visoms ES teisingumo tarnyboms, kurioje, be kita ko, būtų aptartos neįgaliųjų teisės kreiptis į teismą ir tai, kaip tos teisės susijusios su kitomis teisėmis, pavyzdžiui, veiksnumu ir lygybe prieš įstatymą.

3.2.14.

EK turėtų teikti reikiamą finansavimą ES ir nacionalinių teisingumo pareigūnų mokymams ES teisės aktų ir JT neįgaliųjų teisių konvencijos klausimais. Be to, EESRK ragina ES ir nacionalinius teismus taikyti savo vidaus taisykles ir nurodymus taip, kad neįgaliesiems būtų lengviau kreiptis į teismą. Į JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto bendrąsias rekomendacijas taip pat turėtų būti atsižvelgiama vykdant teisingumą tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu. Be to, EESRK rekomenduoja Teisingumo generaliniam direktoratui pagal atvirąjį koordinavimo metodą pasiekti darnų koordinuotą valstybių narių požiūrį į šį svarbų klausimą, taip sudarant sąlygas ES lygmeniu reaguoti įtvirtinant lygybę prieš įstatymą. EK turėtų sukurti Europos teisės kreiptis į teismą standartus ir skatinti atlikti lyginamąsias analizes.

3.2.15.

EESRK ragina ES institucijas ir valstybes nares atsisakyti diskriminuojančių globos įstatymų, kad visi neįgalieji taip pat, kaip ir kiti žmonės, galėtų naudotis savo politinėmis teisėmis. Jis pažymi, kad būtinas pagrįstas balsavimo procedūrų, patalpų ir medžiagos pritaikymas ir prieinamumas.

3.2.16.

Deja, tiksliai nežinoma, kiek yra neįgalių europiečių, iš kurių atimta laisvė ir saugumas ir kurie yra priverstinai gydomi ir sulaikyti, įskaitant priverstinę sterilizaciją. EESRK ragina EK imtis veiksmingų priemonių siekiant sustabdyti šią nepakeliamą padėtį, surinkti per Eurostatą patikimų duomenų ir įdiegti veiksmingą vertinimo mechanizmą.

3.2.17.

EESRK prašo ES peržiūrėti savo mokslinių tyrimų etikos gaires, ypač nustatyti gerosios praktikos pavyzdžių – parengti prieinamo ir lengvai perskaitomo formato sutikimo formas ir užkirsti kelią sprendimų priėmimui už kitą asmenį šioje srityje.

3.2.18.

ES turėtų priimti teisės aktus, kuriais būtų siekiama suderinti apsaugą ir kovoti su prievarta, smurtu ir išnaudojimu, ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (5). ES turi imtis Europos teisėkūros ir politikos veiksmų prieš ES šalyse vykdomą tarpvalstybinę veiklą, susijusią su prekybą neįgaliomis moterimis ir neįgaliais vaikais, ir ragina ES kovoti su smurtu prieš neįgalius vaikus taikant specialias priemones ir teikiant prieinamas pagalbos paslaugas.

3.2.19.

Į EK iniciatyvą dėl Europos socialinių teisių ramsčio reikia visapusiškai integruoti ir įtraukti JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas ir sukurti būtiną minimalią socialinę apsaugą bei veiksmingus mechanizmus, kuriais siekiama užkirsti kelią neįgaliųjų ir jų šeimų skurdui, pažeidžiamumui ir socialinei atskirčiai ir juos mažinti, ypatingą dėmesį skiriant moterims, vaikams ir vyresnio amžiaus neįgaliesiems.

3.2.20.

Akivaizdu, kad Europos Sąjungoje būtina sukurti socialinės apsaugos išmokų koordinavimo sistemą, kurioje būtų numatyta aiški teisių perkėlimo tvarka ir būtų nustatytas didžiausias leistinas negalios pripažinimo procedūros vykdymo dienų skaičius.

3.2.21.

ES turėtų parengti ir įgyvendinti ilgai lauktą ir labai pageidaujamą Europos deinstitucionalizavimo (6) strategiją, kurioje visų pirma turėtų būti numatyta labai griežta ESI fondų lėšų panaudojimo stebėsena, siekiant užtikrinti, kad jos būtų naudojamos tik pagalbos paslaugų neįgaliesiems plėtrai, kad jie galėtų savarankiškai gyventi vietos bendruomenėse. EESRK taip pat ragina sukurti savarankišką Europos deinstitucionalizavimo fondą.

3.2.22.

EESRK apgailestauja, kad EK dar neatliko ESI fondų poveikio neįgaliesiems analizės, vykdant Europos socialinio fondo reglamente nustatytą įsipareigojimą teikti metines ataskaitas dėl priemonių, kurių imtasi negalios srityje. Joje taip pat turėtų būti numatyta griežtesnė Europos Komisijos stebėsena, kaip naudojamos ESI fondų lėšos, vadovaujantis JT neįgaliųjų teisių konvencija ir konsultuojantis su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, taip pat pažeidimo procedūros (sustabdymas, atšaukimas, išieškojimas), kurias pradeda ES už ex ante sąlygų nevykdymą.

3.2.23.

Reikia veiksmingesnių nacionalinių vykdymo užtikrinimo institucijų: reikia suderinti ir stiprinti jų įgaliojimus, kad būtų lengviau naudotis keleivių teisėmis visų rūšių transporte, taip pat reikia paprastinti skundų nagrinėjimo tvarką. Be to, EESRK ragina EK kitus asmenis prižiūrintiems asmenims garantuoti nemokamas keliones visų rūšių transportu, įskaitant keliones oro transportu, kaip tai jau yra pagal Reglamentą (EB) Nr. 1371/2007 (7) ir Reglamentą (ES) Nr. 1177/2010 (8).

3.2.24.

EK turėtų visapusiškai ir nedelsdama oficialiai pripažinti gestų kalbą ir Brailio raštą bei atlikti komunikacijos kanalų ir vidaus procesų įvertinimą siekiant parengti ir prieinamu būdu pateikti informaciją neįgaliesiems. Tai turėtų būti įvairūs prieinami formatai, pavyzdžiui, gestų kalba, Brailio raštas ir stambių rašmenų bei alternatyvioji komunikacija, įskaitant lengvai perskaitomą formatą. ES turėtų užtikrinti, kad visi neįgalieji, nepaisant jų finansinio pajėgumo, galėtų naudotis įtraukiu švietimu.

3.2.25.

ES turėtų patvirtinti privalomojo įtraukiojo švietimo mainų kokybės programą, kurioje būtų nustatyti minimalūs prieinami kriterijai, siekiant užtikrinti visų neįgalių besimokančiųjų, ypač jaunimo, mobilumą pagal vidurinio, tretinio ir profesinio mokymo programas Europos Sąjungoje. Visi universitetai partneriai, dalyvaujantys „Erasmus“ studentų mainų programoje, turėtų numatyti mokymo programos ir priemonių prieinamumą, kad užtikrintų visapusišką visų neįgalių, ypač jaunų, studentų dalyvavimą.

3.2.26.

ES turėtų ratifikuoti Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Marakešo sutartį, suteikti galimybę ir skatinti ją ratifikuoti nacionaliniu lygmeniu valstybėse narėse, kad žmonėms, turintiems regos ir spausdinto teksto skaitymo negalią, būtų sudarytos sąlygos laisvai gauti prieinamas spausdintinės medžiagos versijas.

3.2.27.

EESRK ragina EK parengti ir įgyvendinti specialią iniciatyvą dėl darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų taikymo neįgaliesiems Europos Sąjungoje ir jos išorės politikoje, įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą ir tarptautinę prekybą.

3.3.1.

EESRK primygtinai ragina Eurostatą organizuoti konferenciją siekiant susitarti dėl vienodo mechanizmo visų ES valstybių narių statistikos institucijoms, kad šios galėtų imtis tolesnių veiksmų dėl 71 baigiamosios pastabos. Reikia sukurti Europos neįgaliųjų žmogaus teisių statistikos mechanizmą, duomenis skirstant pagal negalią, lytį ir amžių, kad būtų renkama praktiška informacija neįgaliesiems skirtai Europos ir nacionalinei politikai rengti.

3.3.2.

Europos Komisija turėtų sistemingai įtraukti neįgaliųjų teises į visas ES tarptautinio bendradarbiavimo politikos priemones ir programas. EESRK teigiamai vertina ES bandomąjį projektą „Siekis įveikti atotrūkį“ ir ragina patvirtinti ES finansavimo programą dėl negalios, skirtą neįgaliųjų teisėms užtikrinti. Ši finansavimo programa turėtų būti įgyvendinta, kaip tai jau daroma kai kuriose Europos šalyse, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos neįgaliųjų organizacijomis kaip tarpinėmis institucijomis, kurioms pavesta vadovauti, valdyti ir nustatyti politikos ir finansavimo prioritetus. Svarbu užtikrinti, kad Europos finansavimas nebūtų skiriamas projektams, kurie neatitinka JT neįgaliųjų teisių konvencijos.

3.3.3.

EK turi visiškai patenkinti 75 baigiamąją pastabą, sukurdama ryšių centrus visuose generaliniuose direktoratuose, agentūrose ir įstaigose. Visi ryšių centrai turėtų kasmet surengti bent tris posėdžius, kuriuose turėtų aktyviai dalyvauti neįgaliųjų organizacijų atstovai. Kiekvienų metų gruodžio 3 d. EK turėtų pateikti metinę ataskaitą dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse.

3.3.4.

EESRK palankiai vertina EK sprendimą pasitraukti iš nepriklausomos stebėsenos struktūros ir taip sudaryti sąlygas sukurti tikrai nepriklausomą mechanizmą, kurį prižiūrėtų iš nepriklausomos struktūros narių sudarytas valdymo organas. Tačiau, kad tokia ES struktūra galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis, reikia kuo skubiau skirti finansinių ir žmogiškųjų išteklių.

3.4.1.

Akivaizdu, kad ES institucijos turi persvarstyti savo žmogiškųjų išteklių politiką ir suderinti ją su JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis, siekdamos užtikrinti, kad neįgaliesiems ir neįgalių artimųjų turintiems darbuotojai būtų sudarytos tinkamos sąlygos ir teikiama pagalba, kad jie galėtų tinkamai derinti profesines ir šeimos pareigas. EESRK ragina ES persvarstyti Bendrosios sveikatos draudimo sistemos taisykles, pensijų sistemą ir su negalia susijusias socialinės apsaugos priemones, siekiant užtikrinti, kad neįgalieji nebūtų diskriminuojami ir turėtų lygias galimybes, ir, be kita ko, pripažinti, kad su negalia susiję sveikatos srities poreikiai skiriasi nuo ligos, taip pat skatinti savarankiškai gyventi ir dirbti, kompensuojant visas papildomas išlaidas būtinai įrangai ar paslaugoms.

3.4.2.

Itin svarbu, kad visos ES institucijos aktyviai imtųsi iniciatyvų siekdamos įgyvendinti Direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo nuostatoms įgyvendinti, nustatydamos konkretų terminą ir parodydamos gerą pavyzdį šioje esminėje neįgaliųjų teisių srityje.

3.4.3.

EESRK ragina EK ir Europos mokyklų valdytojų tarybą patvirtinti planą ir skirti reikiamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių tam, kad Europos mokyklose visais lygmenimis būtų sukurta ir įgyvendinta įtraukioji aukštos kokybės švietimo sistema, kuria visiems neįgaliems pradinių ir vidurinių mokyklų moksleiviams būtų užtikrinamos pagrįstos pritaikymo priemonės, parama ir neatmetimo politika.

3.4.4.

Kadangi neįgaliųjų užimtumo lygis ES yra žemas, EESRK ragina ES institucijas įdiegti pozityviosios diskriminacijos įdarbinimo sistemą (įskaitant specialius konkursus), kad jų tarnybose dirbtų daugiau neįgaliųjų, sukuriant jiems būtinas sąlygas ir teikiant pagalbą. Šios politikos įgyvendinimas turi būti peržiūrimas kas dvejus metus siekiant įvertinti, ar reikia taisomųjų priemonių.

3.4.5.

EESRK prašo ES institucijų, agentūrų ir įstaigų užtikrinti, kad galiojantys tarnybos nuostatai būtų visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinami atsižvelgiant į JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir kad vidaus taisyklės ir įgyvendinimo nuostatos būtų parengtos visapusiškai laikantis Konvencijos nuostatų.

3.4.6.

EESRK įsipareigoja sukurti struktūrą, kuria baigiamosios pastabos būtų įgyvendintos pačiame Komitete: būtų taikoma atitinkama žmogiškųjų išteklių politika, diegiamos ryšių su piliečiais ir EESRK nariais priemonės, visapusiškai įtraukiami neįgalūs EESRK nariai bei užtikrinamos lygios jų teisės. Jis taip pat užtikrins, kad tai būtų skatinama plėtojant santykius su verslo bendruomene, profesinėmis sąjungomis ir pilietine visuomene. Ši nauja politika bus rengiama glaudžiai bendradarbiaujant su nuolatine tyrimo grupe dėl neįgaliųjų teisių.